Va tas kartas, tik prieš vidurnaktį ir po.

// Rugpjūtis 4, 2008 // blog

Dar Trakiškyje, iš tikrųjų tai čia gerai. O jeigu dar ir internetas būtų, jeigu kas nors parūpintų man Dirty Dancing: Havana nights ir photoshopą bei visus reikmenis reikalingus darbui su juo (kurie yra mano kompiuteryje) – pagavo įkvėpimas, tai būtų iš vis nuostabu, bet nei to, nei ano, nei šito nėra.
Su miniaku po namus, nes..neturėjau švarių kelnių, o po ravėjimo ir nesveiko dušo nelabai norėjau lįsti vėl į purvinas. Visai įdomus jausmas. Ir tiesa, kada nors esu sakiusi kaip aš nekenčiu ravėjimo? Nors ne, kartais patinka, bet ne tos, sunkiai išsiraunančios žolės, kurių aš net neišraunu. Žodžiu. Rytoj baigsiu ir gal reikės apsireikšti namuose, užregistruoti atvirukus ir bla bla, mačiau juos, mama atvežė.
Praeitais metais taip norėjau į b2getter, noriu ir šiais, bet tikrai nesigaus. Prasideda keturiolikta, kai manęs dar nebus. Neturėčiau su kuo važiuoti, neturėčiau bilietų (o jais dar prekiauja?), su tėvais nenorėčiau, nors aišku, kad bent jau tetės reiktų. Mama tai net nevažiuotų, ne jai tokie renginiai. Tanė sakė irgi nenorėtų. Taip sakant, nėra su kuo važiuoti, kelionė neįmanoma, va taip. Užtat neprarasiu vilties nuvažiuoti kitais metais, reikės iš anksto bandyti rinti žmones ir taupytis popierėlius. Gal kas jau dabar pasirašo?
Rūgpjūčio devintą, ketvirtą valandą ryto, iš Vilniaus išvažiuoja autobusas. Jame sedėsiu ir aš.
Hm. Įdomus man tas rašymas, nežinau kodėl rašau. Nejau taip nebegaliu be to? Pati jaučiu, kaip man nepatinka rašyti kasdieniškai, ką dabar ir darau, bet nerašyti – negaliu. Gražiausia diagnozė – priklausomybė nuo blogo. :D

Rašyti komentarą