This time I’m cleaning up my mind, There is no space for the regrets
// Balandis 16, 2009 // blog
Kai kam ten rytoj nėra pamokų, todėl jaučiuosi turinti teisę kai kam pavydėti, girdit? (: D) Bet rimtai, kaip fyskai, atsimenu ir mes su mokykla kažkuriais metais ėjom ten tvarkyti. Tokio didelio didelio lauko prie senų ir surūdijusių karuselių (kur dabar stovi cido arena), tai tragiškai pavargom, o dar atsimenu, kad klasiokas buvo radęs telefoną, rūbų, piniginę, varnos lavoną ir daugiau visokių smagių dalykėlių, va, kaip smagu. Tik šiais metais su draugėm pačios užsiregistravom ir atstovaujam sau, tai taip v-a-u. O kaip aš sugalvojau sudalyvauti? Važiavau iš Trakiškio, pro automobilio langą stebėdama laukus ir pagalvojau, kad reikia kažkur sudalyvauti, o pirmoji į galvą šovusi akcija ir buvo DAROM, pasiūliau Simai, ji sutiko, vėliau sutiko ir Linga, nu tai mes in. Dar tikiuosi, kad nepramiegosiu, o kadangi, ką tik išsiverčiau anglų tekstą apie dienos rutiną, taisyklingą gyvenimo būdą, kad jaučiu, einu miegoti. Nors dar reikia šį bei tą išmokti.




man patiko paskaityti tą “tikiuosi, kad nepramiegosiu” :D