Take me where I want to be

// Vasaris 23, 2010 // blog

Po praeitos savaitės – 15h ramaus, saldaus ir visapusiškai pilnavertiško miego. Šimtadienis pergyventas, dvi eilutės sėkmingai pasakytos ir…viskas, nes pasirodo, trečiokai draugiškumu ir dėkingumu nespinduliuoja. Jeigu iš to, ką veikiau vos kelias dienas, nematyčiau naudos patirties atžvilgiu, turbūt netgi imčiau tai į galvą ir svarstyčiau, kaip pati elgčiausi, bet dabar – visai nematau reikalo. Ir aš priklausau 2g tinklinio komandai visai ne savo noru, štai ką reiškia sirgti, kai sudarinėja komandą. Jeigu nemėgčiau tinklinio, turbūt nebūčiau labai patenkinta ir netgi kategoriškai atsisakyčiau, bet dabar – vis kažkas įdomesnio, net jei mes ir nemokam padoriai žaisti (galima suprasti kaip: mes žaidžiame nepadoriai, bet deja, tai reiškia, kad mes tiesiog nemokame žaisti). Jeigu žargono savaime nelaikyčiau gana žalingu ir visai nenaudingu dalyku, norėčiau turėti žargono žodyną, visai tokį, kokį šiandien vartėm per Atžalyno repeticiją. Pavyzdžiui, Jūs žinojote, kad Pinokis, tai penis? Aš tai ne. Visgi, pavartyti tokį žodyną labai svarbu smagu, beveik taip, kaip lietuviškų keiksmažodžių. Ak Jūs, rupūžės nelaimingos..šiandien vykusi diskusija buvo visai neįdomi, nes pasiekė tokį lygi, kaip “kas būtų, jeigu būtų”, o argumentai baigiasi ties “bet daugelis negrįžta”* ir tokie dalykai man per nervus važiuoja, nors nesakau, kad ten ir pati viską labai puikiai pasakiau. Dar tėvai pasakė, kad niekur mes per mano gimtadienį nevažiuosim, nes pasak jų, tai didžiausia nesąmonė; nerealu; aš fantazuoju, prisigalvoju, išsidirbinėju (hm..ką ten dar sakė?), nors mano akimis, tai LABAI realu, juolab, kad sutinku padengti nemažą dalį išlaidų ir net surasti viešbutį. Tačiau jiems vis tiek tai nesąmonė. Aš su malonumu leisčiausi į avantiūristinę kelionę dviese, bet, kad kas mane išleistų..taigi, Ineta, susikišk savo svajones giliai šiknon, nes kai kuriems jos visai neįdomios. Tragiškiausia tai, kad nežinau, ko turėčiau nekantraudama laukti, mane tai nervina. Koncerto dėka su šia problema nesusidūriau daugiau nei metus, o kas dabar darosi? Šūdas darosi ir nekenčiu, kai bent trumpam pagauna tokia nežinomybė. Šiandien pavargau, iš matematikos gavau 8 – tos temos, kurioj palyginus nesigaudžiau. Someone to hear your prayers, someone who cares..lalala. Kątik išsiaiškinusi, kokį rašinį rytdienai turiu parašyti anglų mokytojai, visai nusiraminau, nes jis atrodo ganėtinai juokingas. Tiesa, turiu dvi galimybes: 1) THE PERSON YOU RESPECT VERY MUCH (vos 170-200 žodžių, kuomet pastaruoju metu parašau apie 300); arba 2) You met Juhan from Sweden on a website. He asked about the most interesting trip you have ever had. Write a letter to him: a) describe the place you went to; b) write about the most interesting activities (80-100 žodžių). Neprisikalbėsiu, kad tai yra labai lengva, nes žiūrėk, kad tik nesėdėčiau rytoj minčių prarajoj. Juk tai ne šiaip sau rašinys, tai rašinys iš  2010m. brandos egzaminų pavyzdžių..štai taip va, va va taip. Ir ei, gal aš jau einu miegoti, nes, na, juk Jūs suprantat, taip?

*tema – emigracija ir ar tai vienareikšmiškai blogas reiškinys

Rašyti komentarą