tai ką, nori tapti rašytoju? (Ch. B.)

// Sausis 22, 2010 // blog

jei nesiveržia iš tavęs
nepaisant nieko,
nedaryk to.
kol neišsilies neprašytai iš tavo
širdies ir tavo proto, tavo burnos,
tavo vidurių,
nedaryk to.
jei prasėdi valandų valandas
spoksodamas į kompiuterio ekraną
ar susikūprinęs virš
mašinėlės
ieškodamas žodžių,
nedaryk to.
jei rašai dėl pinigų ar
garbės,
nedaryk to.
jei nori įsitempti į lovą moterų,
nedaryk to.
jei tau reikia sėdėti ir
perrašynėti, perrašynėti,
nedaryk to.
jei vien galvoji apie tai – sunkus darbas,
nerašyk.
jei bandai rašyti
kaip kiti
pamiršk tai.

jei nori sulaukti staugsmo, besiveržiančio
iš tavęs,
lauk kantriai.
jei taip ir nesulauksi,
užsiimk kitkuo.
jei iš pradžių nori perskaityti tai savo žmonai,
draugui ar draugei,
tėvams ar dar kam nors,
nesi dar pasiruošęs.

nebūk kaip dauguma rašytojų,
nebūk kaip tūkstančiai žmonių,
vadinančių save rašytojais,
nebūk nykus ir nuobodus, ir
pretenzingas, nebūk graužiamas
savimeilės.
pasaulio bibliotekos
numirė iš
nuobodulio
nuo tokių kaip tu.
neprisidėk.
nedaryk to.
kol tai neišsiverš
iš tavo sielos raketa,
kol tylėjimas neims
varyti iš proto ar į
savižudybę, ar žmogžudystę,
nedaryk to.
kol saulė tavo viduje
neims svilinti žarnų,
nedaryk to.

o kai tikrai ateis laikas,
jei esi išrinktasis,
tai atsitiks
savaime ir tęsis tol,
kol mirsi ar tai mirs
tavyje.

kito kelio nėra.

niekada nebuvo.

(iš Charles Bukowskio eilėraščių rinkinio „pragaras skirtas vienišiems“)

Rašyti komentarą