Posts Tagged ‘trakiškis’

#7

// Liepa 4 2010 // 5 komentarai » // blog

Rašau aš tik todėl, kad neturiu ką veikti ir man patinka Trakiškyje esančio kompo klaviatūra. Taip, aš dabar Trakiškyje ir taip, ten dabar yra internetas. Net jei aš nelabai suvokiu kam mano seneliams jis. Ypač žinant, kaip Tanė mokė senelį parašyti sms. Garantuoju, čia bus tas pats, t.y. nieko čia nebus. Stovės viskas, kol vienas iš mūsų atvažiuos.

O aš geriu alų ir sėdžiu čia tokia leisgyvė. Pastarosiomis dienomis tik taip ir jaučiuosi, leisgyvė. Pavargau. Ir dar klausau daug iamx, bet ką padarysi, kad jie taip..taip gerai klausosi. Šiandien su trim vaikais ir tėčiu ėjau į užtemimą ir turbūt nėra ko stebėtis, kad tėtis buvo vyriausias salėje. Ir išvis, ten stebėtinai daug bučiavosi, seilėjosi ir šiaip santykius aiškinosi. Iš esmės, tai visai normaliai susižiūrėjo. Taip, ką padarysi, kad man įdomu. Aš galiu nebūti išprotėjusi dėl to, bet vis tiek su malonumu pasižiūriu. Daryti tai, kas man malonu, patinka. Todėl ir darau ir eina visi nx, kuriems nepatinka tie filmai ir knygos ir kurie man aiškina, kad yra lieva juos žiūrėti ar skaityti. Dar aš baisiai noriu parūkyt. Baisiai labai. Ir dabar dėl to pykstu ant savo sąžinės, nes prižadėjau mamai nerūkyt. Sąžinė yra gerai, bet ne tada, kai pradeda tave kontroliuot. Taigi aš atsiprašau už tokį nieko nepasakymą, bet aš juk kaip visad, savam stiliuj.

Nemėgstu šito kambario, kuriam dabar sėdžiu. Ne dėl to, kad jis būtų lievas ar šiaip, tik jame vakarais xujovai karšta. Karšta ir dabar ir man į dešinę veido pusę šviečia saulė. Nepatinka šitaip. Tad laukiu, kol iš kažkur grįš seseris ir važiuosim namo. O ką namuose, tai jau neaišku. MAN REIKIA SUSIRASTI PAŠALINĖS VEIKLOS arba aš rimtai išprotėsiu.

Whahaha, grįžo seseris. Iki.

Ineta.

Little drop of poison

// Balandis 2 2010 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Man patinka, kai kiekvienas kvapas ką nors primena ir su kažkuo asocijuojasi. Net jei tai Naglis ir vyšninis tabakas, kuriame vis dar skendi mano kambarys. Vyšniniuose tabako dūmuose, ne Naglyje, kuris mano kambary išties net nebuvo. Nežinau, ar buvau sakiusi, kad su klase važiuosim į Trakiškį, bet štai – važiavom. Važiavom ir kaip reikiant pasilinksminom. Dabar žinau, kad kaljanas mums reikalingas žymiai labiau, nei gėrimai, nes suprantat, su gėrimais studentiškai bučiuotis yra žymiai sunkiau..kai Santa bandė, išspjoviau visą alų, kurio šiaip jau, labai gaila! Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad mes sugebam pasilinksminti ir be tos būsenos, kai nebe tu pradedi graibyti žemę, o žemė tave. Ta proga, namuose atidariau antros gie barą, kuris, tikiuosi, užsiliks iki kito mūsų susitikimo, kuris turėtų būti kadanors greitai (nagi, aš irgi žmogus..skaudu laikyti savo kambaryje alų ir vyną!)

Ir daaar, atšvenčiau savo 17 – ąjį gimtadienį! Gavau daug daug apkabinimų, sveikinimų, dovanų. Sulaukiau net Deivydos svečiuose, nuo kurios ir yra super duper fainas DM plakatas, kuris dar nerado savo vietos kambaryje, bet mamos reakcija buvo maždaug: “o ne, dar vieną vinį į sieną reikės kalt..!”. O taip, reikės! Eglė su Ineta aprūpino arbata, kvapniais smilkalais, puodeliais ir oliziuku-banditu, kurį nelabai moku auginti, bet aš stengiuosi (!). Klasiokės pasirūpino visa mano popiete padovanodamas popietės rinkinuką su naujai išleista Orwello knyga, šiltu pledu ir arbata . O Otilija atsiuntė žiauriai žiauriai mielą laumžirgį su visa naudojimosi instrukcija! Tikiuosi jis gerai atliks savo pareigą :)

Bet šeimos dovana  buvo virš visko! Mol-mol-molbertas!! Bet ne šiaip koks, o tėčio darytas. Šiaip, mes nusprendėm, kad galim kurti molbertų gamybos verslą..ir tokio aš labai, labai norėjau. Tarp kitko, pati sau irgi šį bei tą pasidovanojau už iš senelių gautus pinigus. Tai šitą, šitą ir šitą. Šiandien kaip tik užsisakiau (suderdupermegatronhappy). Ir taip, neslėpsiu, tiek sveikinimus, tiek dovanas aš mėgstu :)

I want somebody to share

// Balandis 1 2010 // 2 komentarai » // blog

Yra pasaulyje tokia vieta, kurioje atgimsta visi vaikystės prisiminimai. Kai tik joje atsiduriu, mintyse kaip nuo lietaus besislepiančios skruzdėlytės pradeda bėgioti vaizdiniai.

Atsimenu, kaip kadaise sėdėjau koridoriuje ant grindų ir iš dėžučių traukiau visiškai naujas stalines lempas, įsukinėjau lemputes. Dabar ten nemačiau nei vienos tokios lempos. Atsimenu, kaip savaitgaliais atvažiuodavau pas tėtį, kaip mes kartu žaisdavom biliardą ir kaip tą kartą aš iškėliau rankas į viršų ir išpyliau į erdvę visus džiaugsmo šūkius, nes pagaliau laimėjau prieš savo stipriausią varžovą – tėtį. Dabar ten nebėra biliardo stalo. Atsimenu, kaip žaisdavau su Nora ir jos šunyčiais. Dabar nei jos, nei jų nebėra. Atsimenu, kaip kartu su Egle pasistatėme kieme kėdes ir gėrėm vasaros saulę ir koką kolą. Dabar tų kėdžių ten nebėra (ok ok, jos yra kitur). Atsimenu, kaip karštą vasaros dieną ravėjom piktas žoles ir po to bėgom maudytis į baseiną. Dabar baseine nebėra vandens. Atsimenu, kaip plaudavau didžiausias krūvas lėkščių ir padėdavau atvažiavusiems svečiams, paduodavau jiems pelenines. Dabar nei tų lėkščių, nei peleninių nebėra. Atsimenu, kaip ten pagavau pirmąją žuvį ir kaip traukdama antrąją nutraukiau žilkutę. Atsimenu, kaip daugiau nei dešimt žmonių ravėjo didžiausius pievelės plotus, kuriuos buvo apgaubę balandžiai (?) ir kaip baigus darbą aš pasakiau: “ei, tai kad žolės visai nebeliko”. Dabar pievelė netekusi savo spalvos. Atsimenu, kaip sužinojau apie piktadarius karkvabalius, kaip vienas iš jų įsivėlė močiutei į plaukus ir kaip išsigandau. Dabar karkvabalių nebebijau. Atsimenu, kaip per dešimtąjį savo gimtadienį sirgau vėjaraupiais ir vienas iš svečių užėjęs į mano kambarį pakraupo mane visą žalią pamatęs, tuomet jis palinkėjo kuo greičiau pasveikti. Dabar retai sutiksi tokių malonių svečių. Atsimenu, kaip vėlai vakare tėtis sėdėdavo salėje prie stalo ir tvarkydavo čekius, rašydavo, kokį pelną gavo, kiek išlaidų turėjo ir panašiai. Dabar tėtis to nebedaro. Atsimenu, kaip į seminarą atvažiavę dėdės, visą gatvę apstatydavo savo prašmatniais automobiliais, kaip salėje ant stalo jų laukdavo mineralinio, koka kolos ar orandžinės fantos buteliukai, o aš tenorėdavau nugvelbti kelis sausainius ir mažus grietinėlės pakelius ir labai džiaugdavausi, jei po pietų jie bent kelis palikdavo. Dabar jie nebeatvažiuoja..

Ta vieta primena ir dar gausybę gražių akimirkų, gražią vaikystę turėjau. Gaila, kad viskas ten nebe taip.

#415

// Lapkritis 27 2009 // 1 komentaras » // blog

Susimesim rytoj į kuprinę kelias knygas, daug filmų, koncertų, naktinius, su kuriai būtų galima slankioti namuose visą dieną ir trauksim į Trakiškį! Tiesa, kokiu būdu ten atsirasim – kol kas neaišku. Užtat gera diena iš dienos daugiau nieko neveikti, tik skaityti, skaityti ir skaityti; gera beprasmiškai nestumti laiko prie kompiuterio; gera net neturėti noro kiurksoti prie Justo atsiųstų naujų simsų. Susirangysiu rytoj fotelyje prie židinio, kokio visada norėjau savo namuose, ir apie nieką negalvosiu, su malonumu trauksiu į save kiekvieną knygos žodį, lyg nuostabios arbatos aromatą, skęsiu muzikoje ir visiškai atsijungsiu nuo realybės žiūrėdama filmus.. Štai, kas yra poilsis

Ir vis dažniau užklysta mintis uždaryti blogą, uždaryti, kad niekas kitas jo nematytų..kam man šitas viešas gražuolis, jei negaliu rašyti to, ką ir kaip noriu

Vasara vaizdžiai

// Rugsėjis 2 2009 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [1], sąrašai

Be šiokio tokio vasaros apibendrinimo mes neapseisim, todėl peržiūrėjusi nuotraukų failus, nusprendžiau vaizdžiai Jums parodyti, ką gi veikiau šią vasarą..

00

06-13 dar nesibaigus mokslo metams kartu su klasiokėmis ir vienu Tadu (:D) aplankėm Evės sodą (a.k.a. evės soduxs no. 1), kur kepėm dešreles, vėliau ant dūmų – duoną, vogėm braškes, bučiavomės šiltnamyje (kas taip, o kas ir ne), žaidėm alias, šokom (kas pagal čiuožki čiužki, o kas ne) ir dainavom (kas john the revelator, o kas ne) bei šiaip pasilinksminom ir pasibuvom kartu

0

06-20 – 06-29 iš karto po mokslo metų kartu su Santa ir dar keliais klasiokais bei būriu kitų iš mokyklos, keliavom po kroatiją bei bosniją ir hercogoviną, kur matėm krūvas visokių įdomybių, kur naktimis ir autobuse spardydavausi su Santa, kur matėm daug gražių vietų, žmonių ir neką prastesnę jūrą, kur kažkas į ją pastatė mane su visais batais, kur susipažinom su daug žmonių iš savo mokyklos, kurių anskčiau net nepažinojom, kur nepilnamečiams pardavinėjo vyną, kur palydėdavom saulę, kur taip smagiai rinkom lauktuves, kur kariavom su agurkais ir lašiniais, kur gyventi Makarskos kurorte buvo tolygu pasakai ir taip taip taip toliau

2

kartais laiką leisdavau su Hermanni ir Charlotta, o tąkart 07-17 aplankėm ir harį poterį

3

07-20 – 07-24 su Sima buvau LMS’o stovykloje – forume iš kurios parsivežiau krūvą gerų atsiminimų ir kurioje susitikau su gausybę įdomių ir protingų žmonių ir mes būtinai važiuosim į kitus forumus

4

kartais būdama Trakiškyje vartydavausi hamake ir nieeeko neveikdavau, tik vartydavausi

5.1

ir dar daaaug laiko praleisdavau galerijoje xx, kur sakėm, galėtume įsirengti lovas, kur išgėrėm nesuskaičiuojamą arbatos puodelių kiekį ir suvalgėm n porcijų keptos duonos su sūriu ar fri bulvyčių, o kartais, po Lingos kniaukimų, išgirsdavome ir klausimų “ar čia yra kačiukas?” (taip taip, visa esmė čia už Evės)

5

ir džiaugiausi sulaukusi sugrįžusių draugų (kelių policijai nuolaida – 52,84 proc.)

08-01 su Sima dalyvavau BSP09, kur ir gavom šiuos jėgiškus (ekologiškus) akinius ir, žinoma, sutikom nemažai blogerių

7

08-14/08-15 naktį praleidom pas Lingą namuose, kur ir prasidėjo do-na-to era, kur pusryčiavom šeštą ryto ir visą naktį nemiegojom, kur puikiai pasišokom, kur turėjom daug gero alulio ir smagaus laiko

8

ir galiausiai, ne vieną ir ne du, o netgi visus kartus dalyvavau burbuliatoriuje, kuris kuo toliau, tuo labiau man patinka bei veeeeža..

neskaitant to, kas matyti nuotraukose dar turėčiau paminėti, kad:

a) buvau Vilniuje, kur nusipirkau fyską bloknotą ir dar fyskesnį puodelį su dm ir šiaip, gana įdomiai pasibuvau (:D)
b) velniškai gerai pailsėjau
c) perskaičiau 8 knygas (kas yra FAIL) iš kurių tik viena yra mokyklai (dar vienas FAIL)
d) visai, visai nesimokiau (taip sakant, bukėjau)
e) teparašiau vos kelis laiškus (kas irgi yra FAIL)
f) atgaivinau (o paskui vėl numarinau) dalyvavimą postcrossinge
g) niekas pas mane neatvažiavo (čia jau nelinksmas FAIL)
h) aš pas nieką nevažiavau
i) neoficialiai apturėjau daug vibe meet’ų (supraskit, mes visos keturios vibe’inam)
j) dm klausiau kiek tik širdis geidžia
k) n – ąjį kartą įsitikinau kaip gera turėti Draugų
l) turbūt ką nors pamiršau (kaip visad būna)
m) pirmą kartą gyvenime aplankiau tikrą undergroundinį klubą x120
n) praleidau naktį su Sima (nors šiaip, tokių jau ne viena buvo :D)
o) atidariau savo cd kepimo kompaniją (a.k.a. Tukas records)
p) kartu su Lingaile, Eve ir Sima įkūrėm grupę “prezervatyvai burokėliuose”
r) (ir tai vieta jūsų pasiūlymams)

O dabar, trumpai trumpai tariant: pasiilgsiu aš vasaros, nes ji buvo puiki, girdit, P U I K I !!

Kaip gera kartais prisiminti

// Birželis 7 2009 // 2 komentarai » // blog

Nežinau kas vyksta, bet pastarosiomis dienomis vis užplūsta tokie mieli, tokie geri, tokie sentimentalūs prisiminimai, kurie šildo ir verčia šypsotis, kurie verčia gerai jaustis. Atsimenu kaip smagiai ir gausiai bendraudavau su Paule, kaip mes svaigdavom kartu; atsimenu kaip diena iš dienos žiūrėdavau dirty dancing: havana nights; kaip eidavom su Ineta į paštą, kaip ieškodavom atvirukų; kaip lėkdavau prie pašto dėžutės ir su džiaugsmu laukdavau pirmųjų iš postcrossingo; kaip kartu su Egle leisdavom dienas Trakiškyje; kaip sėdėdavau ant palangės ir skaitydavau; kaip su pusbroliu, pussesere, tėčiu, Justu, Egle ir seneliu žaisdavom krepšinį; kaip žaisdavom futbolą; kaip su Egle Trakišky šlavėm didelę stovėjimo aikštelę, kaip ravėdavom, o pavargusios, sušilusios šokdavom į šaltą baseiną, kaip lakstydavom po pievą norėdamos sušilti; kaip senoje senelio mašinoje vežėmės namo Norą – pirmąjį mano šunį; kaip žaisdavom kieme kvadratą, o kaimynai pykdavo, kad keliam dulkes; kaip žaisdavom slėpynių; kaip žaisdavome medyje, o tas medis būdavo mūsų tvirtovė, mūsų stebėjimų štabas; kaip sėdėdavom su Egle ant suoliuko ir perskaitydavom į dieną po knygą iliustruotą didžiosios klasikos; kaip miegojau balkone, hamake; kaip miegodama palapinėje su prožektoriumi skaičiau pepę ilgakojinę; kaip gavau netikėtą Monikos laišką; kaip kadaise Paulė buvo Bananėlis; kaip gyvendavau rw; kaip laiką leisdavau tuomet aktyviame skaitytojų forume; kaip raižydavau gatves su senuoju red star dviračiu ir senąją įsivaizduojama savo gauja; kaip darželyje šokinėdavom per visad tuščią baseinėlį; kaip žaisdavom slėpynių su tuku tuku.. ir dar visko daug daug
Sako, kad reikia gyventi dabartimi; sako, kad reikia nesigręžioti į praeitį, bet kurių velnių? O pastaruoju metu taip pasinėriau į dabartį, kad vis rečiau prisimenu, kad šitaip gera būdavo anksčiau. Aš nesakau, kad dabar yra blogai, nes dabar dažnai būna labai gerai, bet kai ko tikrai pasiilgstu ir visai, visai neketinu to paleisti iš rankų

All your stupid ideals you’ve got your head in the clouds

// Balandis 10 2009 // Nėra komentarų » // blog

Diena tokia, jog norėčiau, kad tokių nebebūtų, nes ji yra daugmaž b-e-v-e-r-t-ė ir tai labai sucks. Bet kaip vakar ir žadėjau, pirmas dalykas, kurį padariau atsibudusi, lėkiau patikrinti pašto dėžės ir o stebukle, radau voką, kuriame puikavosi dvidešimt du lipdukai ir vienas ženkliukas. Vieną lipduką priklijavau ant printerio, vieną dar priklijuosiu ant savo veidrodžio, kelis dar draugams duosiu, kelis dar sau pasiliksiu, kelis mieste užklijuosiu, o vieną kažkokiu būdu reikės užklijuoti ant bičelio mašinos, nes jam jis tinka, nu Tanė taip sakė, iš patirties tai nežinau, bet kai jai parodžiau, ji labai apsidžiaugė ir sakė, kad jis tikrai jam tinka, nu tai taip ir supratau, kad tinka, bet jau iš ankstesnių jos kalbų, žinojau, kad tinka, todėl specialiai jai ir parodžiau, nes vos tik pamačius tą lipduką, pagalvojau apie tą, kuris jam labai tiktų, tai liko tik užklijuoti, t-i-k. Ai, o ženkliuką įtaisiau ant savo tašės ir ten jis labai gražiai atrodo, bet tiesa ta, kad man tų lipdukų gaila, visada būdavo gaila klijuoti gražius lipdukus, todėl ir dabar dar tokių turiu, tik o bėda, jie man nebėra gražūs. Tai va, dar atvažiavo teta su šeima iš Suomijos. vienuolikametis pusbroliukas pritrenkė savo išvaizda, nes atrodo tikrai įspūdingai ir kai pagyriau jo kepurę, jis pasigyrė, kad ji kainavo net keturiasdešimt penkis eurus, tai mama sakė, man tik pasvajot, kad tokią atiduotų! O jis toks kūdas ir visai aukštas, su ~penkiais dydžiais per didele maike, ilgu margu džempu, įspūdinga kepure, siaurom kelnėm ir dar plius, vansais. Jeigu būtų vyresnis ir dar ne pusbrolis, spėju, įsimylėčiau, bet o beja, jaunas ir dar pusbrolis, nors ir taip atrodančiais savo bendraamžiais visai nesižaviu, tai neina suprast, kaip ten būtų. Prie stalo jis sako, kad nevalgys mėsos, nu nes šventės va tuoj, valgys tik sasiskas, o kai paklausėm, iš ko, jo manymu padarytos sasiskos, jis ir atsakė, kad “sasiskos ir yra iš sasiskų” ir jis tai sakė tokiu rimtu tonu, kad visi prie stalo kvatojosi ir jūs, turbūt, nieko prieš, kad pavertėjavau iš rusų kalbos. Ir gavau be galo ir be krašto gražią suknelę gimtadienio proga, todėl tikiuosi, kad rytoj bus taip šilta, kad galėsiu su ja eiti pas Simą, nes jau baisiai norisi pasirodyt, kada nors, pasirodysiu ir čia.

I should have run, I should have known*

// Balandis 6 2009 // 1 komentaras » // blog

Savaitgalį dirbau tiek, kad įsitaisiau skaudančią nugarą, rankas, kojas ir dar delnus. O viskas buvo taip, kad šeštadienį tėtis mane ir Justą nuvežė į Trakiškį, kai pats išėjo į kažkokį susirinkimą, o mama išvažiavo į ekskursiją su kolegom, kaip galima iš karto suprasti, jie mums n-e-p-a-d-ė-j-o, bet užtat įdavė į rankas po vieną grėblį, visiems pagal dydį ir paleido tris savo vaikus į sumautai didelį kiemą, tarp kurio eglių radom visko, ko tik reikia: tiek plastmasinių butelių, tiek šiukšlių dėžę, tiek laikraščių užpakaliui nusišluostyt, tiek maišų išmatoms surinkti. Kas kaip nori, tas taip interpretuoja. Prasikapstėm mes ten keturias valandas, suvalgėm su Justu po porciją ledų, paskui visi trys pagulėjom ant žolės (žinoma ten, kur jau buvom sugrėbę visą šlamštą), pasimaitinom saule ir sugrėbėm viską į krūvas. O grįžę namo visi jautėmės tokie išsunkti, kad nieko ir veikti nebesinorėjo. Nu tai aš numigau ir paskui skaičiau, dar senelis pamaitino kažkokiu savo firminiu patiekalu. Naktį sapnavau tarakonus, kad mano lovoje tarakonas ir, kad senelis sakė, jog ant tos lovos, kurioje miegojau, dažnai būna tarakonų, bet baisiausia yra tai, kad ryte užkliudžiusi savo pižaminių kelnių raištelį, pagalvojau, kad ten tarakonas ir šokau iš lovos. Naktis buvo gana baisoka. O ryte kelis kartus pažiūrėjau naujai įsigytą devotional per puikųjį senelio televizorių, nes per jį žiūrėti trigubai įdomiau, nei pro tą, kurį mes turim namuose, tada atvažiavo mama ir dešimt kartų pakartojo, kad reikia eiti ir baigti tvarkyti tą, ką pradėjom. Kai ji tai kartojo vienuoliktą kartą, pagaliau išsiruošė eiti ir pradėti tvarkyti, o aš dar pažiūrėjau devotional ir sukurpiau naują aprašymą arbatai, be to, visai nesijaučiau kalta, kad kažkas kieme dirba, o aš nedirbu, nes aš dirbau vakar. V – a – k – a – r! Nu bet kada buvo pagrasinta, kad jeigu neisiu tvarkyti, manęs tikrai namo neveš, nuėjau. Žinoma, nepamiršau nesišypsoti ir būti pikta, kas nesukėlė jokių problemų, nes man tikrai reikėjo namo, kad galėčiau juos sutvarkyti rytdienai. Žodžiu, man buvo pasakyta “jeigu nebaigi čia tvarkyti, nevažiuoji namo, jų netvarkai ir draugės rytoj nematai” ir eina nago į šikną susikišt, kaip supykau. Aš vakar tasiausi su tuo grėbliu visą popietę, o jie dar dabar liepia ir patys padirbt visai negali. Tris, o gal ir keturias dainas praleidau gulėdama ant pievos, o tada sukroviau visą šlamštą į maišus, bet kai paskui mama pamatė mane gulint ant žemės ir apsimetant, kad negirdžiu ką ji sakanti, ji taip užrėkė, kad galvojau ateis ir su ta šluota vožtels, nu nes typo peršalsiu. Ir neatsimenu kada paskutinį kartą verkiau iš pykčio, nes buvo taip pikta, kad net graudu. O mama skundėsi, kaip jai skauda nugarą, kai ji padirbo dvi valandas, bet kažkodėl pro ausis nuleido kaip mums trims skauda nugaras, kai mes dirbom šešias valandas, nes mes jauni – mums paskaudės ir praeis. Tai va, kokia pikta aš buvau. O kai parvežė mane namo, pikta buvau ne ką mažiau, nes dar ir čia reikėjo viską sutvarkyti, tiek kiemą, tiek namus. Tik štai į vakarą pralinksmėjau, kai baigiau tai, ką padaryti turėjau ir kai kažkas labai pakėlė nuotaiką.
*Pavadinimą išrinko ir parinko Paulius

Va tas kartas, tik prieš vidurnaktį ir po.

// Rugpjūtis 4 2008 // Nėra komentarų » // blog

Dar Trakiškyje, iš tikrųjų tai čia gerai. O jeigu dar ir internetas būtų, jeigu kas nors parūpintų man Dirty Dancing: Havana nights ir photoshopą bei visus reikmenis reikalingus darbui su juo (kurie yra mano kompiuteryje) – pagavo įkvėpimas, tai būtų iš vis nuostabu, bet nei to, nei ano, nei šito nėra.
Su miniaku po namus, nes..neturėjau švarių kelnių, o po ravėjimo ir nesveiko dušo nelabai norėjau lįsti vėl į purvinas. Visai įdomus jausmas. Ir tiesa, kada nors esu sakiusi kaip aš nekenčiu ravėjimo? Nors ne, kartais patinka, bet ne tos, sunkiai išsiraunančios žolės, kurių aš net neišraunu. Žodžiu. Rytoj baigsiu ir gal reikės apsireikšti namuose, užregistruoti atvirukus ir bla bla, mačiau juos, mama atvežė.
Praeitais metais taip norėjau į b2getter, noriu ir šiais, bet tikrai nesigaus. Prasideda keturiolikta, kai manęs dar nebus. Neturėčiau su kuo važiuoti, neturėčiau bilietų (o jais dar prekiauja?), su tėvais nenorėčiau, nors aišku, kad bent jau tetės reiktų. Mama tai net nevažiuotų, ne jai tokie renginiai. Tanė sakė irgi nenorėtų. Taip sakant, nėra su kuo važiuoti, kelionė neįmanoma, va taip. Užtat neprarasiu vilties nuvažiuoti kitais metais, reikės iš anksto bandyti rinti žmones ir taupytis popierėlius. Gal kas jau dabar pasirašo?
Rūgpjūčio devintą, ketvirtą valandą ryto, iš Vilniaus išvažiuoja autobusas. Jame sedėsiu ir aš.
Hm. Įdomus man tas rašymas, nežinau kodėl rašau. Nejau taip nebegaliu be to? Pati jaučiu, kaip man nepatinka rašyti kasdieniškai, ką dabar ir darau, bet nerašyti – negaliu. Gražiausia diagnozė – priklausomybė nuo blogo. :D

O brolyti, nepastebėjai?

// Rugpjūtis 1 2008 // 2 komentarai » // blog

Visi (gerai jau gerai, ne visi) tik ir rašo kaip jiems baigiasi liepa, kaip prasideda rugpjūtis, kiek nebe daug liko atostogų ir t.t. Rašo taip, lyg žmonės patys to nesuprastų, ką gi, gal yra nepastebėjusių, kad liko tik vienas mėnesėlis iki mokyklos, kad liko tik trisdešimt viena diena?
Pastebėjau kaip, po galais, aš bijau eiti į naują mokyklą. Juk ten viskas bus taip..nauja ir nepažįstama nors ir esu tikra, kad pažįstamų tikrai bus. Taip gulėjau lovoje ir atėjo štai tokios mintys galvon, net sustingau pagauta siaubo. Bet iš esmės, aš bandau save įtikinti, kad nebijau ir, kad viskas bus gerai.
/
Su Justu buvau Mumijoj. Galvojau, kad kaip per pasaulinę premjerą, pirmąjį seansą žmonių bus daug, bet, o, brolau, kaip apsirikau. Salė buvo visai tuštoka. Bet nemanau, kad dėl to, jog seansas vyko anksti (12,30), nu tiek to, nesuprasi tų panevėžiečių. Ir tiesa, viena klaida pasitaikė: ir ant bilieto, ir internete rašo, kad filmo trukmė 2,5 valandos, o ištikrųjų tai tik valanda keturiasdešimt, tai truputį nustebau kai pažiūrėjau į laikrodį, mat tas rodė, kad dar liko daugiau nei valanda, o filmas lyg ir artėja prie atomazgos. Žodžiu, neskaitant to, kad pasikeitė pagrindinė aktorė, filmas man laaabai patiko. Jis toks rimtai geras: su gerais aktoriais, gerais efektais bei viskuo kitu. Kaip ir kitos Mumijos, o tiesa, vienoje vietoje aš taip labai pašokau, mat nesitikėjau vieno netikėto smūgio. Ir įdomu, kokios dar mumijos prisikels, jeigu planuojamos trys naujos dalys..tik tegul nedaro bile daryt.
/
Keičiu aplinką, t.y. varau Trakiškin. Ir taip taip, su rūgpjūčiu jus!

Mokykla traumuotoja.

// Birželis 10 2008 // Nėra komentarų » // blog

O aš taip taip noriu į Trakiškį. Atsigulti hamake ir žiūrėti į viršų. Patogiai įsitaisyti supynėse ir skaityti. Ir tik ilsėtis ir ilsėtis. Ir tik džiaugtis vasara.
Tik apie tai galvoju, sedėdama mokyklos suole.

Kartais gerai.

// Gruodis 8 2007 // 6 komentarai » // blog

Sirgti man patinka. Na žinoma paskui sunku pasivyti mokykloje, bet tai savi minusai ir pliusai. Dėl to, kad mokykloje nebuvau dvi dienas turėsiu parašyti matematikos, fizikos, chemijos kontrolinius ir pristatyti knygą. Bet aš stiprus vyras, tad viską ištversiu. Užtat labai puikiai pailsėjau, perskaičiau knygą, parašiau Pau. laišką, sirgau už Žalgirį (Mm. Splitter’is) ir net nulipdžiau karvę, kurią tikrai kadanors pamatysite. Galbūt tada kai nulipdysiu šalia jos sėdinčią merginą ir sukurpsiu ką nors apie karvę. Manau jog reikia kažkaip tobulėti.
O šiaip neužilgo važiuosiu į Trakiškį. Vyks sesers 21 – ojo gimtadienio šventė, kuris iš tiesų buvo dar pirmadienį. Nežinau kaip man ten seksis, nes mano bendraamžių kaip ir absoliučiai nebus. Bet Arnas ir Auksė prašė padėti, tad bent jau turėsiu ką veikti. Šiaip Arnas puikus, nes padėjo Tanei organizuoti viską. Manau, kad bet kokiu atveju bus linksma. Bent jau žinant Arno, kaip organizatoriaus, sugebėjimus.
Ir manau jog man laikas ruoštis, nes jau grįžo Justas su tėte. Reik skubėt!


Tad kaip visada su šypsena,
In.

Paulytis Trakiškyje!!

// Spalis 31 2007 // 4 komentarai » // blog

Labas vakaras.
Viskas nuo pačių pradžių.
Aš jau laaabai seniai kviečiu Pau. į svečius. Taip taip, labai seniai. Bet kaip aišku jai labai toli, o mano tėvai manęs į kitą Lietuvos kraštą neišleidžia. Bet čia, nemirtingame one.lt portale, mes kažkaip pradėjome kalbą apie Naujuosius, jos atvykimą pas mane ir panašiai. Nors žinoma tam pasitarnavo ir skypiukas.
Vat.
Ir gavosi taip, kad Pau. planuoja švęsti Naujuosius pas vieną dėdę, kuris gyvena netoli Panevėžio. (jė). O aš užsiminiau, kad Naujuosius švęsiu Trakiškyje. Na kaip visada.

Ir tada, nutiko velniškai nerealus dalykėlis.
(Nors pirma aš ieškojau sodybos nuotraukos ir ją nusiunčiau Paulytei, tiesa labai jaudinausi).
Vos nevos ji atpažino tą namuką. Gaž gaž, ji ten buvo. xDD
Ji buvo pas mane svečiuose!!
Bet tai čia velniškai nerealu. xD
Ji buvo pas mane!
Buvo!
Buvo pas mane!
Jos draugė Laima sakė, kad čia toks lemties ženklas.
Oo. Aš irgi pradedu taip galvoti.
Ir visgi, Trakiškis pavaldo. ;D
Dabar lauksim Pau., svečiuose.
Ir švęsime Naujuosius mes kartu. ;D

(Jaučiu tokio neriškaus įrašo pas mane dar nebuvo, bet aš toookia laimynga.). xD