Posts Tagged ‘svaigalai’

Take me where I want to be

// Vasaris 23 2010 // Nėra komentarų » // blog

Po praeitos savaitės – 15h ramaus, saldaus ir visapusiškai pilnavertiško miego. Šimtadienis pergyventas, dvi eilutės sėkmingai pasakytos ir…viskas, nes pasirodo, trečiokai draugiškumu ir dėkingumu nespinduliuoja. Jeigu iš to, ką veikiau vos kelias dienas, nematyčiau naudos patirties atžvilgiu, turbūt netgi imčiau tai į galvą ir svarstyčiau, kaip pati elgčiausi, bet dabar – visai nematau reikalo. Ir aš priklausau 2g tinklinio komandai visai ne savo noru, štai ką reiškia sirgti, kai sudarinėja komandą. Jeigu nemėgčiau tinklinio, turbūt nebūčiau labai patenkinta ir netgi kategoriškai atsisakyčiau, bet dabar – vis kažkas įdomesnio, net jei mes ir nemokam padoriai žaisti (galima suprasti kaip: mes žaidžiame nepadoriai, bet deja, tai reiškia, kad mes tiesiog nemokame žaisti). Jeigu žargono savaime nelaikyčiau gana žalingu ir visai nenaudingu dalyku, norėčiau turėti žargono žodyną, visai tokį, kokį šiandien vartėm per Atžalyno repeticiją. Pavyzdžiui, Jūs žinojote, kad Pinokis, tai penis? Aš tai ne. Visgi, pavartyti tokį žodyną labai svarbu smagu, beveik taip, kaip lietuviškų keiksmažodžių. Ak Jūs, rupūžės nelaimingos..šiandien vykusi diskusija buvo visai neįdomi, nes pasiekė tokį lygi, kaip “kas būtų, jeigu būtų”, o argumentai baigiasi ties “bet daugelis negrįžta”* ir tokie dalykai man per nervus važiuoja, nors nesakau, kad ten ir pati viską labai puikiai pasakiau. Dar tėvai pasakė, kad niekur mes per mano gimtadienį nevažiuosim, nes pasak jų, tai didžiausia nesąmonė; nerealu; aš fantazuoju, prisigalvoju, išsidirbinėju (hm..ką ten dar sakė?), nors mano akimis, tai LABAI realu, juolab, kad sutinku padengti nemažą dalį išlaidų ir net surasti viešbutį. Tačiau jiems vis tiek tai nesąmonė. Aš su malonumu leisčiausi į avantiūristinę kelionę dviese, bet, kad kas mane išleistų..taigi, Ineta, susikišk savo svajones giliai šiknon, nes kai kuriems jos visai neįdomios. Tragiškiausia tai, kad nežinau, ko turėčiau nekantraudama laukti, mane tai nervina. Koncerto dėka su šia problema nesusidūriau daugiau nei metus, o kas dabar darosi? Šūdas darosi ir nekenčiu, kai bent trumpam pagauna tokia nežinomybė. Šiandien pavargau, iš matematikos gavau 8 – tos temos, kurioj palyginus nesigaudžiau. Someone to hear your prayers, someone who cares..lalala. Kątik išsiaiškinusi, kokį rašinį rytdienai turiu parašyti anglų mokytojai, visai nusiraminau, nes jis atrodo ganėtinai juokingas. Tiesa, turiu dvi galimybes: 1) THE PERSON YOU RESPECT VERY MUCH (vos 170-200 žodžių, kuomet pastaruoju metu parašau apie 300); arba 2) You met Juhan from Sweden on a website. He asked about the most interesting trip you have ever had. Write a letter to him: a) describe the place you went to; b) write about the most interesting activities (80-100 žodžių). Neprisikalbėsiu, kad tai yra labai lengva, nes žiūrėk, kad tik nesėdėčiau rytoj minčių prarajoj. Juk tai ne šiaip sau rašinys, tai rašinys iš  2010m. brandos egzaminų pavyzdžių..štai taip va, va va taip. Ir ei, gal aš jau einu miegoti, nes, na, juk Jūs suprantat, taip?

*tema – emigracija ir ar tai vienareikšmiškai blogas reiškinys

Penktadienis? Sekmadienis?

// Vasaris 19 2010 // Nėra komentarų » // blog, jbg

11 matematikos uždavinių penktadienio vakarą – žlugdo. Ei, kas nors turi spalvotus šortukus ir nori man juos paskolinti rytdienai? Šimtadienis..tėčio gimtadienis, nors šortukai ir ne jam. Jam dar nenutapytas portretas, ant drobės tik pieštuko žymės. Noriu tapyti, bet negaliu ramia sąžine, kol neatsikračiau matematikos. Nenoriu rytoj praleisti lietuvių diskusijos, man patinka diskutuoti, nors dažnai norisi kelti balsą. Baisu rytoj neužmiršti teksto (dviejų eilučių :D) ar lipant ant scenos – drabužių. Kartais išeinu į mokyklą ir puolu tikrinti ar tikrai nepamiršau suknelės. Juk jeigu galima pamiršti kuprinę, tai galima pamiršti ir suknelę, taip?

My room – my kingdom

// Vasaris 16 2010 // 7 komentarai » // blog

Pagarba lenkų fanams, nes jie moka šėlti taip, kaip reikia šėlti DM koncerte. Iš tiesų, paklausius jų koncertų įrašų pradedi galvoti, kad lenkai šaunuoliai. Niekada nemėgau lenkų dėl prastų Lenkijos kelių ir nemielos ausiai kalbos, bet štai kaip būna – savi tautos pliusai, savi minusai.
Bet ateina šiandien mama pas mane į kambarį 10h ryto ir pasako: “turbūt važiuojam į Šiaulius”, ateina po dešimt minučių ir sako: “važiuojam į Šiaulius”, štai kaip pas mus planuojamos kelionės, o aš kaip įmanydama greičiau puolu rašyti Deivydai ir klausti ar ji užsiėmus, bet štai ji užsiėmus ir aš netgi sugalvoju planus visai dienai: nueiti nusipirkti drobės tėčio portretui/gimtadienio dovanai, nusipiešti jį, išlyginti rūbus, toliau nieko neveikti. Bet štai Deivyda praneša, kad ji laisva ir aš bėgu praustis, nes visi manęs laukia, o jie laukti nemėgsta. Va taip va aš ruošiuosi kelionėms. Mašinoje – Exciter. Paleidžia mane prie Saulės Miesto ir einu laukti ateinančios Deivydos, susitinkam, apsikabinam, džiaugiamės! Nemanau, kad verta pasakoti kaip buvo smagu, nes tai jau savaime suprantama. Aplankėm tris kavines, išleidom litų, lietiniais pripildėm skrandį, arbata – šlapimo pūslę (rašau ir bijau, kad Birutė suvartys dėl bet kokių medicininių netikslumų, ne, šiaip šaunuolė Tu, kad taip domiesi) . Man pasakoti apie koncertą – tolygu aukščiausios klasės narkotikui. Paulius – mano asmeninis narkotikų tiekėjas, visada parūpina geriausios rūšies, dar neragautų. Gerai, kad šiandien pavyko ištrūkti iš namų, paįvairinti savaitgalį. Och tu K, kaip širdį veria klausant lenkų skanduočių, šūksnių. Bet prasitarė tėtis, kad buvo Muzikos Bomboj ir matė daug nuolaidų Depešams. Grįžom, radom ir nupirko jis man The Singles 81-85 – apsidžiaugiau baisiai. Važiuojant namo mašinoje – naujas CD, bet mamai labiau patiko Exciteris su Dream on. Ei, čia geras, ką tik radau muzikos bomboj dvi Depešų biografines knygas, anksčiau jų ten nebuvo..šiandien buvo mano ir Deivydos septintas susitikimas; mano ir Birutės – trečias. Gera diena, produktyvi.
Vėliau pridėsiu bonusą nr.1 ir bonusą nr.2, bet rytoj 10h ryte pas anglų mokytoją, aš nieko dar nepadariau, net nežinau, ką tiksliai padaryti turiu, o dabar tik 00,42. cha cha cha. Bet štai užgrojo tas kietas remiksas, per kurį grindyse tuoj išmušiu skylę, ir iškart atsipeikėjau.

Veritas Aeterna (E.Ž)

// Vasaris 14 2010 // 7 komentarai » // blog

Turiu maždaug aštuonias minutes šiam įrašui, šiam gimtadienio sveikinimui. Panaudočiau popiet stalčiuje rastas eiles apie snarglį, kurias parašiau ant popierinės nosinės per istoriją, bet kad labai jau netinka jos. Apskritai, tai eilių aš nerašau, nors ne, radau šiandien dar savo knygutę su parašytu eilėraščiu apie auksinę žuvelę ir kitą apie tėvynę, bet ir jie čia netinka. Ak kodėl, kodėl neatėjo į galvą anksčiau pasiruošti. Norėčiau pasakyti, kad, Tu, Bloge, esi mano personal jesus, bet nenoriu pateisinti melo tik todėl, kad man teliko penkios minutės. Bet užtat pažadu Tau, Bloge, rašyti tave ir toliau, mažiau ar daugiau – nesvarbu, pažadu su tavimi augti. Keturios minutės. Edgaras atsiuntė kažkokią nuorodą, o tai dar maždaug penkioms sekundėms sutrumpino mano turimą laiką. Užsičiaupk, Ineta, negražu kaltint kitus dėl savo neiškalbingumo. Norėjau pasakyti, tu ne Hitleris, Ineta, bet tada pagalvojau, kad ir labai gerai, nes dar pagalvojau ir apie Aušvico koncentracijos stovyklą, apie kurią kalbėjau per istoriją. Dvi minutės. Kitame lange rock am ringo festivalyje šelsta dm ir tada išgirstu mintyse “what about pizza”. Tai toks mano pasveikinimas Blogui, kuris šiandien sulaukė savo trečiojo gimtadienio. Nulis minučių.

Akcija “BBD ant ND” (L.R)

// Vasaris 8 2010 // 6 komentarai » // blog

Sėdžiu aš čia savo intelektualiniam dugne ir tuo puikiausiai pateisinu savo ištemptą krušimąsi su namų darbais, nors puikiausiai suprantu, kad tai nėra jokia išeitis, tai netgi nieko nepalengvina. Guodžia tik mintis, kad rytoj anksti grįžtu iš mokyklos, einu su tėčiu užsakinėti rėmų DM plakatui (taip, mes radom jam vietą, o tėtis pasiūlė ir įrėminti, o rėmus nudažyti juodai/orandžiniai!), gal dar pamiegu, o tada sėkmingai toliau krušu namų darbus, bet krušu viena diena trumpiau, nes penktadienį nėra pamokų. Aš atsiprašau už tokius išsireiškimus, šiandien kažkaip nuoširdžiai traukia keiktis. Bet užtat pagalvojus, ką veikiau praeitą savaitę ir kaip jaučiausi, norisi verkti. Sušiktas sušiktas kontrastas tarp dabar ir tada. O rytoj ką? Savaitė, kai buvau koncerte? Negaliu patikėti, kad praėjo jau savaitę, kai atrodo, tai buvo vakar. Netgi duonytę atsivežtą iš ten baigiu suvalgyt.. :( nėr gyvenimo.

atsakingoji Inetos pusė sako: susiimk, Ineta, susiimk!
šiandieninė Inetos vakaro būsena sako: ai, b*d, einu pažiūrėt Californication serijos, o tada jau kaip susišvies

HPA – hiena padarė asilą (T.L)

// Sausis 10 2010 // 8 komentarai » // blog

Kišenėje radau tris chemija smirdančius saldainius, kurie norom nenorom asocijuojasi su iki sekančių atostogų likusiais mėnesiais. Visai neprieštaraučiau, jei jie praeitų kuo greičiau ir net ne dėl atostogų – tai vis tas šaltukas kaltas. Tai per jį visą savaitgalį nekišu laukan savo nosytės, ne dėl to, kad bijau, jau greičiau dėl to, kad nemėgstu į veidą, o ypač ausis smingančių tūkstančių adatyčių. Neprieštaraučiau, jei galėčiau nusimesti nevisai šiltą paltą, iššokti iš sugedusių kerzų ir taip laisvai kėblinti į mokyklą. Niekada nepagalvojau, kad kerzams gali skilti padai. Pasirodo, išties gali. Niekada negalvojau, kad rašysiu rašinį apie meilę, bet štai rašiau ir maliau tokį šūdą, kad net baisu kam jį rodyti, o kažkas turėjo tai skaityti.

Turbūt dabar būtų net nebemalonu sveikinti blogą su Naujais lygiai taip pat, kaip nemalonu po dviejų mėnesių pasveikinti žmogų su gimtadieniu, leisdamas jam aiškiai suprasti, kad buvai jį visai pamiršęs, tik štai visai netyčia kokioj nors skypėj pastebėjai, kad jis buvo. Gėda, juk jis tavojo nepamiršo ir net skambino. Kitais metais tikrai laiku pasveikinsiu blogą ir visus jo skaitytojus tiek su Naujais, tiek Tą žmogų su gimtadieniu, net jei tam reikėtų nusistatyti garsų priminimą telefone. Šie metai kažkokie įdomūs..aš net kalendoriaus neturiu pasikabinusi, nes apskritai jo neturiu! Neturiu ir darbo knygos, todėl net nenutuokiu kiek kitą savaitę kontrolinių laukia, tingiu ieškoti kur tokius užsirašyti, nes štai ir mano Vyriškasis bloknotėlis baigėsi.„Nejau atėjo galas užsirašynėjimams?“  Būtų oho ohoho. Užtat suvestines padariau: 102 parašyti įrašai, 34 perskaitytos knygos.

Galiausiai, man visada įdomu, ar žmonės, su kuriais aš bene nebendrauju taip ima ir pagalvoja apie mane taip kaip aš apie juos .

#415

// Lapkritis 27 2009 // 1 komentaras » // blog

Susimesim rytoj į kuprinę kelias knygas, daug filmų, koncertų, naktinius, su kuriai būtų galima slankioti namuose visą dieną ir trauksim į Trakiškį! Tiesa, kokiu būdu ten atsirasim – kol kas neaišku. Užtat gera diena iš dienos daugiau nieko neveikti, tik skaityti, skaityti ir skaityti; gera beprasmiškai nestumti laiko prie kompiuterio; gera net neturėti noro kiurksoti prie Justo atsiųstų naujų simsų. Susirangysiu rytoj fotelyje prie židinio, kokio visada norėjau savo namuose, ir apie nieką negalvosiu, su malonumu trauksiu į save kiekvieną knygos žodį, lyg nuostabios arbatos aromatą, skęsiu muzikoje ir visiškai atsijungsiu nuo realybės žiūrėdama filmus.. Štai, kas yra poilsis

Ir vis dažniau užklysta mintis uždaryti blogą, uždaryti, kad niekas kitas jo nematytų..kam man šitas viešas gražuolis, jei negaliu rašyti to, ką ir kaip noriu

Nekenčiu kaktusų

// Rugsėjis 20 2009 // 9 komentarai » // blog

Kažkokia nesąmonė: su megztiniu per karšta, bet kai jį nusivelku, būna per šalta, tai taip ir žaidžiu – apsivelku, nusivelku, apsivelku ir taip jau gal kokį penktą kartą. O jeigu rimtai nerimčiau, tai kaip visada, nebeturėdama su kuo pasišnekėti, ateinu čia ir pati šnekuosi su savimi:

b: labuks, tai ką norėjai papasakoti?
a: aiii, atėjau šiaip šūdą pamalt
b: kokios šiandien rūšies?
a: dar nesugalvojau.. :(

ir taip toliau, ir taip sakant, visai nerimti ir ne intelektualūs mano pokalbiai su pačia savimi, visai nefainai. Keista, kad visi miega ir niekas man neatrašo (dėl pastarojo, tai nelabai ir keista), nes norėjau su Sima ir Linga pasidalinti savo sumanymu savaitgaliui, bet tai čia turbūt eilinis zapadlo dėsnis, kad jos miega, bet šiaip ar taip, aš jau viena leidžiuosi viliojama to sumanymo, nes po tokios gaidiškos savaitės, kuri tikrai tokia bus, būtų visai neprošal tuo sumanymu užsiimti. O gaidiška todėl, kad jos pradžia (a.k.a. pirmadienis) trys kart gaidiška, nu nebent jums šauniai ir patraukliai atrodo chemijos kontrolinis, matematikos bei lietuvių savarankiški, o toliau jau kitą dieną fizikos kontrolinis, dar kitą – biologijos, gerai, kad bent dm koncerto antra dalis greitai siunčiasi, tad galbūt per savaitę ir susirinksiu visas dalis, jei dėdė Valdas nebus toks piktas..dar skaitynėdama ir žiūrinėdama blogį radau labai fyską pranešimą, ypatingai yra faini 2, 3, 6, 8 numeriai. Iš tikrųjų, tai aš noriu miego, bet kažkodėl vis tiek iš principo čia sėdžiu ir rimtai malu šūną (tik vis dar nežinau, kokį), o gal sėdžiu todėl, kad labiau pavargčiau ir rytoj ilgiau miegočiau, taip atitolindama nd darymą, čia taip Eglė sugalvojo, kuri atėjo pas mane kažkiek po 23h su savo žiauriai gražiu rožiniu chalatėliu. Žinoma, ji tai ėjo tada, kai tamsu ir visi tipo miega, o aš ėjau su savo ryškiai raudonu chalatu ir susivėlusiais plaukais tikrinti pašto dėžutės (sutikau kaimyną su šunim), tam, kad rasčiau ne man skirtą laišką. Jei jau apie laiškus, tai man liko atrašyti tik į vieną ir tada jau galėsiu visus išsiųsti, taip sakant, kitą savaitę vėl neturėsiu iš ko valgyti, nes pinigų iš sąskaitos tikrai neleisiu, o tai jų gali prireikti savaitgaliui, o paskui galbūt ir creeper festui, į kurį visai noriu varyt, bet sori, negalėjau nepasakyti, kad ką tik užgrojusi strangelove skamba baisiai nerealiai nuostabiai, beveik taip, kaip visada, tik šitas live flac kokybės (ką jau ką, bet iš Pauliaus tikrai išmokau, kad “flac – gėris, mp3 – šūdas”) ir skamba dar gražiau, nes susipraskit, geros kokybės live yra netgi geriau už įrašą iš studijos (!!), nes viskas vyksta gyviau (kaip netikėta) ir gali girdėti žiūrojų klyksmus, skandavimus bei panašiai, panašiai, nors šiaip, dėl jų man darosi tik liūdniau, bet velnias, man reikia iš kažkur išrauti patefoną, kad pagaliau galėčiau pirmą kartą paklausyti “music for the masses” kabantį ant mano sienos ir pasimėgauti dangiškai švariu vinylų skambesiu..kadangi ką tik per (gerąjį) gaidį megapload pradėjo siųsti ir trečią koncerto dalį, neisiu miegoti dar kokį pusvalandį, tai tikrai, ir toliau čia kalbėsiu apie nieką ir mintyse nuoširdžiai spjausiu į tai, kad niekas galbūt to neskaitys, o jei ir skaitys, mintyse nusispjaus supratęs, kad sugaišo laiką tai skaitydamas, tad jeigu iki šitos vietos skaitai, gali sustoti, nes nieko įdomesnio už aukščiau esantį tekstą, nerasi. Prisiminus tuos skandavimus, tai man labai nesuvokiama, kodėl lietuviai visai netinkamoje vietoje pradeda skanduoti Lietuvos vardą ir kalbu ne apie skandavimus per rungtynes, kuriose net nežaidžia lietuviai, o apie tokius renginius, kaip pavyzdžiui, Panevėžio 506 – asis gimtadienis, kai scenoje dainuoja Keistuoliai arba dm koncertas 2001 metais..tai tipo žmonės pageria ir iš kažkur išlenda patriotizmas ir didžiavimasis tuo, kad esame lietuviais mes gimę? Ar tai galima būtų suprasti vos ne kaip haliucinacijas, kai stovi karo lauke prieš priešus ir bandai juos išgąsdinti mūsų didingu šalies vardu? Trumpai tariant, tai atrodo visai absurdiška. Ir dar turbūt reikėtų (o gal ir ne) pašnekėti apie tai, kodėl štai toks puikus įrašo pavadinimas..o jis puikutėlis todėl, kad aš iš tikrųjų nekenčiu kaktusų, tiksliau, nekenčiu tų, kurie stovi ant mano palangės, nes visada, kai tik valau palangę juos nuo ten nukėlusi, kad ir kaip stengčiausi, visada, visada prisivarau į ranką spyglių, kuriuos ištraukti yra tragiškai sunku, o gyventi su jais veik neįmanoma, nes baisiai skauda ir erzina, o erzina tiek, kad atrodo visus tuoj išmesi, arba išsikąsi tą rankos vietą, kur jis įstrigęs, tik štai tada prisimeni, kad tai tavo ranka ir nekandi. Ir štai jau šiunčia ketvirtą dalį, bet turbūt eisiu miegoti, o kompiuterį paliksiu gyvą, nes šiaip ar taip, mažai iš manęs čia naudos

Labanaktis

nors turbūt jūs jau kokį šeštą ar devintą sapną sapnuojat
aš pastaruoju metu sapnuoju visai įdomius
su z ir p
vyyy

Ineta – ateities barmenė (>:D)

// Rugpjūtis 28 2009 // 7 komentarai » // blog

Galvojau, kad štai ateisiu šiandien ir rašysiu įrašą pavadinimu “aš važiuoju į depeche mode koncertą!!”, nu bet nafik, parašyti negaliu, nes dar niekas neaišku. O reikaliukai tame, kad aš važiuočiau jei šaunuoliai puikuoliai suomiai nebūtų palikę tik nupiepusių kraštinių sėdimų vietų ir tai, vos per keturias pardavimų dienas. Taigi dabar teta su dėde kiekvieną dieną gaudys bilietus, kol pagaus, nes yra nemažai šansų, kad kas atsisakys ar parduos ir bla bla, jeigu ne, tai diena prieš koncertą stovėsiu prie įėjimo ir naiviai tikėsiuosi bilietą gauti, o kol kas, aš sėdėsiu kaip ant adatų ir lauksiu, valioooo, kokia palaima!! jo jo

O šiaip, tai žadėjau Simai ir čia papasakoti apie mūsų visų ateities svajonių versliuką – kavinukę. Tai va, ji būtų įsikūrusi kokiame nors rūsyje, nors Sima siūlo “pusrūsį”, kuriame  mažiau problemų dėl vėdinimo būtų, bet grįžkime prie rūsio, kurio aš labiau norėčiau, o rūsys tai toks nelabai erdvus būtų, suprantat, tai kažkas mažo ir jaukaus saviems žmonėms (sori, man didelę įtaką daro x120, kuriuo likau sužavėta iki kaulų čiulpų) su gera muzika, skania arbata ir įmantriausiu baru, prie kurio šeimininkausiu aš (taip, aš būsiu barmenė, B-A-R-M-E-N-Ė) bei maža scena kampe, iš kurios sklis gyvos muzikos garsai, o po laiptais bus židinys (?) ir dar laiptai žybsės kaip kokiam forum cineme babilone! Kiekviena stalelių grupelė turėtų po savo tematiką ir pagal ją išpieštume grindis, sienas ir lubas..prineštume ten senų knygų (kaip kokiam coffee inn’e) ir kiti galėtų atnešti, o už atneštą knygą dedikuotume tam žmogui Lingos improvizuotą dainą ir visur vyrautų tokia maloni prieblanda, kad aš ir dabar galvodama apie tai viską puikiai jaučiu ir įsivaizduoju. Jeigu galėčiau, jaučiu, jau iš karto ir pradėčiau dirbti prie tokios vietos į pagalbą pasitelkdama teptuką, plaktuką, kantrybę, energiją ir žodžiu, viską, ko reikia..kaip man velniškai patinka svajoti apie tokius dalykus :>

Ir tarp kitko, anksčiau tiek atminties purtymo reikalavęs klausimas “ką beprotiškiausio esi padaręs gyvenime” dabar atrodo vieni juokai.

My darling evergreen

// Rugpjūtis 19 2009 // 5 komentarai » // blog

Atėjau aš pasvaigt, kaip senais gerais laikais, nes dm – wrong labai užvežė, o ir šiaip, niekas su manim nekalba. Taigi tataigi, visų pirma reikės kokią temą susigalvoti, ane? Nu tai ir galvoju: a) ** kaip aš nebeturiu pinigų; b) ** rytoj dar jų išleisiu; c) ** reikėtų nebeleisti..nee, šitos netinka, ok, iš naujo: a) aa, mamyte, tuoj į mokyklą; b) aa, tetuk, paruošk namą dažymui, o aš PAGALIAU jį nudažysiu (man patinka dažyti, kas į talką?); c) aa, plaukia mano koncertas (tiksliau, skęsta); d) aa, man patinka nuolaidos alui.. Ir RENKUOSI.. nesirenku nei vienos, xoxo. Žinot, tas xoxo, nors ir reiškia ten neprisimenu ką, primena kalėdų senelį, primena tą vakarą, kai seniai seniai sėdėjau jam (t.y. tetei) ant kelių ir deklamavau eilėraštuką, kurį deklamuodavau kiekvienais metais: “eglutė skarota, eglutė žalia, meškutė gauruota ją lanko šile, jos liekną kamieną stuksena geniai, naujų metų dieną ją puoš mokiniai”, geeeras, nesitikėjau, kad atsiminsiu, nes mano gelda atmintis yra tikra gelda, kaip koks baisus golfiux (fū). Tai va, ir kai tą vakarą padeklamavau anksčiau padeklamuotą eilėraštuką, gavau tokį žalią mikrofoną, o jis turėjo tris spalvotus mygtukus, kuriuos paspaudus užgrodavo muzika, nu ir pradėdavau ten aš dainuoti, gaila, kad neatsimenu ką, nes ir dabar padainuočiau. Tik, o bėda mažytė, kad ir to mikrofono nebeturiu, įdomu, kur jis pasidėjo ( :((( ) ir va dainų nepamenu, tai dvi mažos bėdos. Ir tipo visai nejuokinga, kad rugpjūčio mėnesį pradedu apie Kalėdas kalbėti, bet jei rimtai, tai visai jų laukiu, nu neskaitant to, kad nekenčiu sniego ir žiemos, jų tai visai laukiu. Dar visai laukiu kitos vasaros ir mokyklos baigimo, ai, o jūs žinojot, kad šito video pabaigoje pasako, kad depeche mode koncertas Lietuvoje yra laukiamas po 2-3 metų?! Tai reiškia, kad visai NEGREIT, jei nepastebėjot!! Tai reiškia, tada aš jau turėsiu pilną amžių (ta prasme, pilnametystę) ir dabar galėsiu dar labiau to laukti, nors ką čia, laukiau devynis mėnesius, tai palauksiu ir tris metus, kas gi čia tokio.. O, atsiminiau tai, kad mes su Paule 2011 metais varysim į krepšinio čempionato rungtynes, nu kurios čia Lietuvoje bus, ar ne taip? Mes tai jau prieš balažin kiek metų suplanavom, dar kažkokią grupę keliauninkų buvom surinkę, tik va nebe pamenu, kas jiems priklauso, tai galbūt reikės iš naujo ją rinktis, jei ir Paulė nepamena..o jūs esat kada verkę per krepšinio varžybas? Nes aš tai net ne kartą (geriau paklauskit, kada ir dėl ko aš neverkiau..), va atsimenu, kaip verkiau kai pralaimėjom ispanams, kai kažkada kažkam žalgiris pralaimėjo ir dar daug kartų buvo, kurių turbūt neprisimenu, ir dar pastebėjot, kaip atgimsta “meilė” tėvynei, kai tik prasideda kokie čempionatai? O tai sucks, nes tai tik iliuzija, bet aš einu pasiklausyti kalėdinių dainų, kurios labai veeeža beveik kaip wrong, nors kaip Tadas sako, galėjo vietoje wrong būti fail, žinoma, galėti tai galėjo, bet man geriau wrong

Ikiux, o tai nujaučiu, kad šiandien dar apsireikšiu

Never let me down, thanks

// Kovas 9 2009 // 6 komentarai » // blog

“Dvi dienos, dvi dienos, dvi dienos, dvi dienos…dvi dienos!”, – sukasi mano galvoje, juk tik dvi dienos! Reikia prastumti tik dvi dienas, o tada, tada typo pailsėsiu, bet žiūrėsim kaip ten bus. Nežinau, ką reikės veikti tas dienas neskaitant ketvirtadienio, o gal ir penktadienio, dailėje. Gal turit kokių pasiūlymų? Nes aš jau nebežinau nei kur nuvažiuot, nei ką įdomaus nuveikti, bet neketinu visą laiką sėdėti namie ir nieko neaplankyti, ragai, kokios slaptos mano užuominos! Bet užtat mane stebina, kad Hole To Heed iš manęs yra atsisiųsta net 180 kartų. Prieš kelias dienas supratau, o gal tik vakar gulėdama lovoje, kad jeigu nori apie ką nors nebegalvoti, ko pastaruoju metu, noriu dažnai, reikia ką nors labai labai įsivaizduoti. Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu į tavo kiemą nukristų žvaigždė, arba kas būtų, jeigu būtum žmogaus voro draugas, arba koks būtum, jeigu būtum vyras/moteris ir taip taip taip toliau, nes visai nėra svarbu apie ką fantazuoji, juk esmė, atitraukti mintis nuo to ar ano. Ką tik pagalvojau, kad labai senai verkiau, nes nebuvo dėl ko, bet dabar irgi nėra, tai turbūt gerai, kad nėra, bet įdomu, kaip aš išsimiegosiu ir rytoj atsikelsiu, nes ketinu miegoti su garsiai grojančiais dm, taip garsiai, kad rytoj ryte ateis tėvai ir pritildys. Dar yra šansų, kad kas nors ateis ir mes į langą gniūžtę, kaip buvo vakar, tik gerai, jog to kaltininkė Eglė, nes šiaip jau, visai išsigandau, tik žinoma, kad tai buvo ji, sužinojau kur kas vėliau, o jau buvau pagalvojusi, kad kaimynai negali prisiskambinti ir taip darydami bando atkreipti į save dėmesį, arba dar pagalvojau, kad tai galėtų būti kokie dūcheliai jaunuoliai, kurie dažnai girti eina gatve. Ko tik į galvą nešovė. O štai šiandien nesveikinsiu visų moteriškių su kovo 8 -a, nes tai visai ne mano pareiga, o kai sveikina mergina merginą, atrodo, lyg kažkuriai trūktų dėmesio ir tų, kurie ją pasveikintų. Šiais metais gavau net keturias tulpes! Vieną iš Tado, bet ji nesiskaito, nes dovanojo visoms klasiokėms klasiokai, o tris iš senelio ir šiandien buvom Trakišky, kad tipo atšvęstume tokią didžią dieną, o ji didi ir dėl to, kad net mama pasakė, jog Justas atstotų nuo manęs, nes šiandien mūsų šventė, nors girdėjau, kaip žiojosi sakyti mano vardą. O kadangi niekas neribojo šampano kiekio mano taurėje, turbūt rytoj skaudės galvą, bet who care, buvo smagu ir skanu. Su suknele ir kerzais jaučiuosi graži , o šiaip, tai kaip čia pasakius.

88% svajonių.

// Vasaris 1 2009 // 3 komentarai » // blog

Vasario mėnesį maitintis trintomis braškėmis su cukrumi ar netgi grybais – gana nekoks sumanymas. Dėl to, kad tai velniškai primena vasarą ir vasario mėnuo dar nėra tas, per kurį reikėtų viską prisiminti ir pradėti laukti. Ir keista, rašyti šiandien bandau tris kartus. Galvojau reikia kažką normalaus parašyti, o ne šiaip šūdmaliauti. Ir bandydama rašyti vis galvojau, kodėl aš čia rašau? Ar turiu ką pasakyti ar tik šiaip, ateinu išsilieti ir numesti viską nuo savo pečių, kad bent kiek būtų geriau? Taip nieko ir neparašiau, niekas, kas mane patenkintų.
Bet štai vakar buvo daug kalbų apie ateitį ir pripažinsiu, nesuprantu žmonių, kurie nežino ko nori ir stoja ten, kur jiems primeta pašaliniai. Dar nesuprantu kaip galima nebandyti stoti ten, kur iš tiesų nori ir leistis nuo to atkalbinėjamam, ale dėl saugesnės ateities. Jeigu jums reikėtų apsispręsti, ką rinktumėtės: savo svajonių išsipildymą ir riziką, kad viskas nuplauks katei nuo uodegos ar eiti ten, kur jums siūlo kiti dėl neva saugesnės ateities ir geresnės perspektyvos? Dar kilo klausimas: ar baigę mokyklą išlaikysite save patys ar priimsite, galbūt netgi reikalausite, tėvų pagalbos. Ir iškilo netgi dar vienas klausimas: ar sulaukę aštuoniolikos galvotrūkčiai lėksit laikytis teisių? Šįkart nebandysiu aiškintis kodėl čia rašau, o tiesiog pasvajosiu apie savo ateitį, nors tai galbūt yra net labai nerealu, bet kaip aš viską įsivaizduoju. Taigi, sulaukusi aštuoniolikos, o tai bus dar vienuoliktoje klasėje, teisių nesilaikysiu, nes tai nepigiai kainuoja, o ir mašinos man nereikia, tiksliau, nenoriu, kad ją man kas nors pirktų, ypač senelis, o jei ir turėčiau mašiną, ji labai nuostolinga, todėl turbūt netgi retai naudočiau. Nors mašinos man nereikia dar ir dėl to, kad planuoju baigusi mokyklą išvažiuoti į užsienį ir studijuoti ten, nes pasilikti čia aš visiškai, visiškai nenoriu, taigi tenai (Prancūzijoje ar bet kur kitur) gyvensiu universiteto bendrabutyje ir laisvu laiku dirbsiu, kur, nežinau. Bet dirbsiu. Ir norėčiau ar nenorėčiau tos mašinos, vargiai išgyvenčiau su studentiška alga, ką jau kalbėti apie automobilio išlaikymą, bet ir šiaip, man patinka viešasis transportas, nes ten matai gausybę žmonių, matai veiksmą, o ką matai vairuodamas? Kamščius? Galiausiai savaime suprantama, stosiu ten, kur pati iš tiesų norėsiu, nes net neįsivaizduoju savęs besikankinančios su tuo, kas man nepatinka, o jeigu dėl kažko dvejosiu, metus paatostogausiu ir paliksiu sau laiko apsisprendimui, o per tuos metus kur nors padirbėčiau, taip pati turėdama progą susitaupyti naujam gyvenimui. O toliau gilesnių smulkmenų nebežinau ir taip viskas atrodo gana nerealiai, nors ne, realiai, nes sugebu gana lengvai tai įsivaizduoti, bet puikiai žinau, kad ne viskas gaunasi taip, kaip svajoji. Jeigu dabar atsisėsčiau priešais langą ir žiūrėčiau į tą toli esantį daugiaaukštį, galėčiau įsivaizduoti dar daugiau. Gaila, kad pro mano kambario langą nesimato mėnulio, o ir jau girdžiu mamos balsą varantį miegoti arba kitaip, varantį į savo kambarį, nes nemanau, kad aš štai imsiu ir iš karto užmigsiu. Net nebandysiu, bet pasišalinti tai reikia, vardan ramybės.

Namuose jau kvepia kepamomis bulvėmis.

// Sausis 31 2009 // 3 komentarai » // blog

Iš Iliustruoto Mokslo vieną dalyką tikrai gavau, tai kaip reikia mirkyti džiūvėsėlius, kad jie skaniai mirktų. Tai reikia juos guldyti horizontaliai, o ne merkti vertikaliai. Tad taip šiandien aš ir mirkiau, horizontaliai, mėgavausi džiūvėsiais ir arbata. Nors arbata mėgaujuosi jau visą dieną, be perstojo. Ir šiandien mūsų namuose šventė, nes ne tėtis, ne aš, o būtent Justas skuta bulves, šiaip jau, jis niekada to nedaro, kaip ir aš, bet aš skusdavau anksčiau, o jis niekada. Šiandien yra totaliai nevykusi diena, nes, nu nes aš nieko nenuveikiau, visiškai. Tik valgiau daug blynų su įvairiomis uogienėm, tos įvairios, tai reiškia dviejų rūšių, vyšnių ir juodųjų serbentų. Nei laiško Laimai, nei eskizų aš nenupiešiau, kas mane truputį gąsdina, bet užtat šiandien sapnavau eskizų peržiūrą ir sapnavau dar kažką, tik jau nelabai ką prisimenu, bet tik žinau, kad sapnuoti man patiko ir nebuvo jokio noro keltis. O kėliausi netgi du kartus. Pirmas buvo tuomet, kai pirmą valandą atėjo mama ir pažadino, kad eičiau pavalgyti, o antras buvo kažkur trečią, todėl truputį apmaudu, kad neturėjau laiko pakankamai pasidžiaugti saule, na, o jeigu šiandien naktį gausis taip, kad nenueisiu miegoti iki penkių ar šešių, nemiegosiu visai, nes labai noriu pasidžiaugti rytu ir likusių savaitgaliu ir manau, kad šios nakties devynių valandų miego turėtų užtekti, nes juk ir šiandien nieko labai varginančio nedariau. Beje, vakar naktį labai norėjau pažiūrėti kokį lengvą ir malonų filmą, visgi, po requiem for a dream nenoriu nieko sunkaus, nes ko gero mano fotelis dar kartą smūgių neatlaikytų, nors iš tikrųjų, tai atlaikytų, nes jis nėra koks nors slabnas, bet man vis tiek nesinori kažko sunkaus. Taigi, žiūrėjau dirty dancing: havana nights, o to filmo buvau jau ilgai ilgai nežiūrėjusi ir kai žiūrėjau vakar, buvo labai labai gerai ir tuomet prisiminiau vasarą, stovyklą ir kaip mes gulėjom netoli upelio ant žolės, o aš klausiau to filmo soundtracko ir būdama ten, jo gausiai ilgėjausi. Reikės susirasti sąsiuvinį, kuriame žymėjau kiek kartų mačiau tą filmą ir prirašyti dar kartą. Ir kaip mane nervina, siuntėsi siuntėsi depešų dokumentinis filmas ir sustojo ties 99,3% ir taip jau visą dieną, o kitas atsiuntė dar tik truputį daugiau nei 60%. Nors ką čia, jau keturis peržiūrėjau, na, jei skaičiuosim ir tuos du, kuriuos žiūrėjau seniau, tai peržiūrėjau šešis, bet kai pagalvoju, tai aš ten beveik nieko nesupratau, na, supratau, bet papasakoti ko gero negalėčiau, nes beveik nieko konkretaus neatsimenu, nors žiūrėti tai be galo įdomu. Kadangi netikiu, kad šiandien dar kurį nors atsiųs, tai nebežinau ką reikės žiūrėti, o galbūt ir nieko. Galbūt geriau paskaitysiu kokią knygą, tik bijau, kad Kelias manęs neužkabins, visgi, pabandyti dar reikės. Ką tik grįžo mama, lekiu žiūrėti ar neparvežė ko nors ypatingai gero. Ir koks fyskas man šitas šablonas!

šluota = mikrofonas + metalinis stovas

// Sausis 18 2009 // 3 komentarai » // blog

Geriausi dalykai yra jausti kaip jie kyla ir jausti, kad baigėsi savaitė, kuri šiaip jau galima sakyti, buvo verta šūdo. Bet koks skirtumas, nepergyvenu dėl to papildomai ar bent jau bandau to nedaryti, nes svarbu, kad bent jau išgyvenau, o pamiegoti, parašyti į blogą dar spėsiu, kaip spėsiu ir kitą panašią savaitę išgyventi. . Bet koks siaubas, kai puodelyje baigiasi arbata, o tu negali nueiti į virtuvę papildyti atsargų, nes nežinai, kaip praeiti nepažadinant mamos, bet užtat žinai, kad kai ją pažadinsi, ji lieps eiti miegoti, ji prašys eiti miegoti, dėl manęs pačios, nes ji supranta, kaip man reikia miego, bet reikalas tame, kad ir aš suprantu, bet man vis tiek gaila savaitgalio miegui, gal labiau, miego naktį, nes dieną noriu ar nenoriu jo neriboju. Ką tik supratau savo atėjimo čia ir dabar priežastį, kadangi visi ko gero jau miega, net ir mano kažką švenčiantys kaimynai, neturiu su kuo pasikalbėti, todėl lieka kalbėtis su savimi ir atrodo, visai neblogu blogu. Jis nėra blogas ne šiaip sau, jis toks nėra, nes sugeba su manimi kalbėtis (nesvarbu, kad dažniausiai, bene visada, kalbu tik aš) bet kokiu paros metu, nesvarbu, ar tada 23 ar 03. Dar jaučiu pareigą paminėti, kad su kaimynais aš nešneku (gerai jau gerai, atmetant “laba diena; sekasi gerai”), jie buvo paminėti tik todėl, kad per juos, na, ir per miegančią mamą bei Justą, negaliu garsiai užsileisti depešų ir tada dainuoti į šluotą. O štai šluotą, kaip mikrofoną, atradau visai netikėtai, tiesiog nešiau su tikslu išplauti grindis savo kambary ir sustojau taip, lyg laikyčiau ją kaip mikrofoną su stovu, taip ir atradau, taip ir galvoju, kaip tai nešovė į galvą kur kas anksčiau, juk ne pirmas kartas kai plaunu grindis su ta šluota. Nors iš esmės, tai ten ne šluota, bet ten toks daiktas specialiai grindims plauti, tik o bėda, nežinau kaip jis vadinasi. Bet ir šluota puikiausiai tinka, tik deja, mūsų šluota su mediniu kotu, o tas daiktas grindims plauti – su metaliniu, kas yra gausus skirtumas. O kol Martinas dainuoja per butelį, man sueis ir daiktas, kurio pavadinimo aš nežinau ir tingiu galvoti, todėl taip ir vadinu “daiktas, kurio pavadinimo aš nežinau, bet kuris tinka vietoje mikrofono su stovu”. “Sori“, kad nesugalvojau trumpesnio ir geresnio, juk sakiau, tingiu. Arbatos visai neliko, o žinant, kad dantis naudoju kaip koštuvą žolėms, tai jau gana tragiška padėtis, todėl turbūt baigus rašyti, teks rizikuoti. Ir turbūt reikės tuojau baigti, bet ne tik todėl, kad nebeturiu net ir šaltos arbatos, bet todėl, kad nakties apšviestoje galvoje kirba mintis ar kas nors vistiek šitai skaitys, bet po galais, ar pati tiek skaityčiau, kai iš pirmų kelių eilučių suprasčiau, kad tai visiškas, beveik bevertis tekstas, kurį parašė žmogus, tingintis eiti tiek darytis arbatos, tiek miegoti, tiek dar ko nors paveikti. Bet visgi, aš einu nugalėti tingulį ir pasidaryti arbatos, o jaučiu, kad šiąnakt aš dar ne kartą čia parašysiu, bet jeigu kas, tai “soris“, kad neparašiau.

Didelis kiniškas kaktusas.

// Lapkritis 3 2008 // 7 komentarai » // blog

Vakar naktį pirmą kartą gyvenime pavyko įsirašyti atsisiųstus simsus! Ir dabar ten taip daug daug įdomiau, tik telieka gailėtis, kad šito nepamėginau anksčiau, nes faktas, kad kai reikės į mokyklą normaliai prie jų neprisėsiu, tik savaitgalį. Bet iš kitos pusės, gerai, nes galėjau daug daugiau dalykų nuveikti ir kartais prie kompo būti sucks. Tačiau prie jo traukia keletas žmonių, blogas ir keli forumai. Nesusieina man galai. Paskutines atostogų akimirkas noriu praleisti kiek kitaip, tad dabar va va sėdžiu Kurganavos mokyklos direktoriaus kėdėj, kuri atsukta į ekraną. Išlandžiojau biblioteką ir joje aptikau naują Doriano Grėjaus Protreto leidimą, nežinau, gal reikės jį pasiimti, bet whatever: naujas ar senas, svarbu raidės matosi. Žaidžiau su Justu futbolą, tik kažkodėl nei vienas rezultato neprisiminė ir po galais, kaip pavydžiu Justui, kad jam liko visa savaitė atostogų. Bet nesvarbu, nes norėjau papasakoti kokią tėtis palangę turi savo kabinete. Pavadinkime ją Dykuma. Kodėl? Ne todėl, kad ant jos yra smėlio, nes jo iš tiesų nėra, bet užtat ten daug kaktusų, kaip Laukiniuose Vakaruose kaubojų. Tikiu, kad esmę pagavot, o jei ne, nu tai ne. Bet ta Dykuma tokia plati, tarkim, kaip pusė stalo ir aš net nenumanau, kiek ant jos sustatyta kaktusų, nes dabar užtrauktos žaliuzės ir tingiu skaičiuoti. Bet tie kaktusai tokie greitaeigiai, nes jeigu savo kaktusus aš laikau truputį paaugusiais, tai pas tėtį jie žiauriai baisiai dideli. Lubų dar nesiekia, bet kada nors sieks, turbūt. Ir ji man patinka, nes bijau prie Dykumos prisiliesti. Nekenčiu kai į rankas prisminga spyglių, jie šlykštūs ir labai labai šlykštūs. Mes niekada nesusidraugausim. Dar nupiešiau Batmanhead.
Man gaila boružėlių, nes vos tik apie jas pagalvoju, prisimenu tą buką ir baisią Gintarės dainą („buružėlė septintaškė, bla bla bla bla..“). Bet kas būtų jeigu boružės būtų ne raudonos, o tarkim žydros? Pasikeistų jų pavadinimas? Pasikeistų tai, kaip žmonės į jas žiūri, kaip vaikai? Manau, kad pasikeistų požiūris į žydrą spalvą, nes kažkodėl iš prigimties žmonės jas mėgsta ir nežinau nei vieno, kuris jų nemėgtų už tai, kokios jos yra. Tik galbūt jos tiek kartų apšnekėtos, apžavėtos bei nufotografuotos, kad kai kuriems nuo to jau šlykštu, mėgti boružes yra tarsi sekti paskui bandą. Iš esmės, tai spalva jų nebloga.
Pasakiau viską ką norėjau, turbūt. Labanaktis. Ir taip taip, buvau pamiršusi: Ineta, aš tave myliu, vien jau už pavadinimą.
In.

Šiandien galvoje sukosi.

// Spalis 31 2008 // 11 komentarai » // sąrašai

  • Dabar aš turiu daug daug naujos muzikos. Na, gal nelabai naujos, bet papildymus ir pilnas diskografijas. Arctic monkeys; beirut; bloc party; coldplay; depeche mode; dirty pretty things; editors; feeder; franz ferdinand; green day; hard – fi; john frusciante; kasabian; placebo; razorlight; starsailor; stereophonics; the bravery; the kooks; the killers; the strokes; nirvana ir red hot chilli peppers.
  • Mane erzina, kad kai nueinu pas Kitus į blogą randu senąjį savo blogo pavadinimą. nejau taip sunku jį pakeisti į green penguin? Čia buvo prašymas ir jeigu jis bus įgyvendintas, liksiu baisiai širdingai dėkinga.
  • Dar mane erzina klaviatūra, kuri nepaliaujamai stringa, todėl šiąnakt įjungsiu baterijas, kad pasikrautų.
  • Esu laiminga, nes laiminga Sima.
  • Bet dar mane erzina, kad aš neapsisprendžiu kaip ją vadinti.
  • Eglė su Ineta šiandien mane išnaudojo, nes pas Eglę neatsidaro cd rom, todėl jos negalėjo žiūrėti filmo. Atsibeldė pas mane su dvejais pakeliais smirdinčių čipsų. Nervavo mane tas chichi chacha, bet ta kojinė, kurią Eglė mėtė tikrai skaniai nekvepėjo, todėl buvo truputį linksma.
  • Vakar, o gal ir užvakar, nebe susigaudau, nusivyliau Žmogumi. Tiek laiko dvejojau ar rašyti ar nerašyti, tiek laiko Jis atrodė Kitoks, įdomus ir toks nepaprastas, bet kai parašiau – kietai nusivyliau, nes radau visai ne tą.
  • Kai tik planuoju anksčiau atsigulti, pakaityti knygą iškart prašaunu. Nes 87% mano planų visada eina katei ant ūso. Bet dabar skaitau Doriano Grėjaus Portretą, neseniai pradėjau, bet pradžia užkabino. Užkabino pati Doriano asmenybė, kaip jis kalba, kaip kalba apie jį.
  • Tom Smith balsas laaaabai baisiai gražus. from the sky, ble.
  • Sima iškelė klausimą ar man patinka tik super herojai. Ir velniava, niekad apie tai nesusimąsčiau, o gal tikrai. Gal tikrai man daro įtaką tokie kaip Patinsonas ar Žmogus voras?
  • Turiu daug daug temų laiškui, pavyzdžiui, Elektros Lemputė. Tai Ineta sugalvojo, bet net ir elektros lemputė atrodo geriau už Grindis.
  • Man baisu, kad vėl ko kompiuteriui nebūtų, nes jo darbas suknistai sulėtėjęs. Ir typo man reikės laukti kol anti virusinė baigs skanavimą.
  • Visada visais laikais buvo mada ir tie, kurie ją vaikosi. Net ir tada kai kalbama apie utėles. Bet kaip ir Liudvikas šešioliktasis jos vaikėsi, taip ir Robinas Hudas.
  • Aš nemoku parašyti apie žmones taip gražiai, kaip jie yra to verti.
  • Ir po galais, kodėl baigėsi arbata su citrinomis? Ir po po galais, aš naudoju tą tokį puikų vaikišką šaukštelį. Tačiau jis dera prie puodelio.
  • Dar šiandien bandžiau išsiaiškinti koks turėtų būti rasvas dangus, tačiau mane nuvylė žinia, kad tai tebuvo gramatikos klaida. O koks būna rausvas dangus, žinau ir pati. Todėl nebeįdomu. Labai neįdomu.
  • …

Turiu šešis šimtus devyniasdešimt tris naujas dainas.

// Spalis 29 2008 // 2 komentarai » // blog

Šiandiena pakrypo kiek kitaip nei tikėjausi, nes Lerva nebegalėjo lėkti pas Lingą, tai mes važiavom pas ją. O koks skirtumas kur ir pas ką? Svarbu, kad kartu. Taip taip taip, tai ir yra svarbiausia. Gaila, kad Lerva dabar ne pas mane, nes aš jos Jau pasiilgau. Tiesa ta, kad tikrai jos baisiai greitai pasiilgstu. Būčiau be galo laiminga galėdama su ja kalbėtis visą visą naktį. O dar Inetai pas mane ateiti per vėlai, po velnių. Juk atostogos, koks skirtumas kada grįžti namo iš draugės. Svarbu ne gatvėje bastytis. Nu žodžiu. Sakė rytoj ateis.
O pas Lerva išsiaiškinom dalykus, kuriuos iš tikrųjų aš numaniau, bet dabar viskas pasitvirtino. Nors pripažįstu, buvo nefainai tai išgirsti, bet juk aš pati viską suprantu, pati mačiau, pati jaučiau ir taip toliau. Bet kodėl viskas negalėjo būti taip, kaip aš norėčiau? Taip gražiai ir taip, kaip sapnuose. Bet užtat buvo taip malonu svaigti apie Twilight. Nes mes Abi taip dievinam, dievintų ir Linga, bet ji dar Saulėlydžio neskaitė. Tačiau jau dabar pradėjo mus keikti už tai, kur mes ją šitaip siaubingai veliam. Bet kas gi tokio blogo kartais gyventi knyga ar filmu, kartais tai taip maloniai leidžia užmiršti tai, kas yra gyvenime ir pasijausti ta tobulo knygos gyvenimo veikėja. O kas mums įrodys, kad tokių kaip Edvardas nėra? Tik nebandykit įrodyt, nes blogai baigsis. Dar išsiaiškinom, kad Lervos mama apie mane šniukštinėjo. Bet mane tai taip pralinksmino, nes nei viena mama apie mane nėra šniukštinėjusi, bent jau aš apie tai nežinau. Be to. Be to buvau mokinė, tokia, kurios nemėgsta klasiokai, nes tokie vaikai užknisa ir pati tokių nemėgstu, bet užtat iš Mokytojos gavau 01. Bet buvo šiek tiek linksma. Ir man labai gaila dėl to, ką pabaigoje sutikome. Tik prisipažinsiu, niekaip nesuprantu tokio žmonių elgesio. Tik ko gero nesu prie jo ir pripratusi. Aš tik noriu, kad Tau būtų gerai.
Ir šiandien pradėjau Doriano Grėjaus Portretą, bent jau pradžia žada daug gero. Bet kol kas klausau Kornų, kurių man prirašė Lerva. Nes mes šiandien daug daug jų žiūrėjom, todėl aš klausau tų laikų, kuriais jis dar buvo plonas.
Nežinau, gal vėliau dar prisėsiu, bet einu ieškoti Inetai šablono, traukti ją iš nevilties.
In.

Mano arbata jau šalta ir, o ne, fingeriai baigėsi!

// Spalis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog

Kadangi aš dar neatsiklausiau Tos dainos, o eiti į kambarį pasiimti mp3, kad ją įsirašyčiau, yra per daug pavojinga, tai stumiu laiką skaitydama blogus su ryšiu ir be ryšio. Tiksliau tų be ryšio neskaitau, nes man nervai neleidžia, tik akimis permetu, bet vieną tai tokį topinį radau. Ne, nu aš atsiprašau, bet reikia dar mokėti šitaip. Aš nesakau, tegul kiekvienas daro taip, kaip nori, man nekliūna, nes jeigu man neįdomu aš paprasčiausiai neskaitau, bet kalbant apie topinį variantą. Tai kaip galima daryti tokį šabloną, kad a) nesimato kas parašyta, b) spalvos taip rėžia akis, kad vos įjungus norisi išjungti ir c) tos nuotraukos ir užrašai ant jų. Tik neviešinsiu, nes tai bus per žiauru.

Kvailų mergų juokas iš ganėtinai žavingo padavėjo.

// Spalis 14 2008 // Nėra komentarų » // sąrašai

Čili; emo šeimyna; bendras penktas kampas iš kairės; vargšas padavėjas; matematikos kontrolinis; čiulpinuko liekanos klaviatūroje; Lerva yra jėga; plaukiojimas; atvirukas iš Olandijos; snarglių pavidalo sriuba; ketvirtokas su kostiumu; the coral; globalinis atšilimas; daug juoko; apseilėtas paltas ir apsnargliuota sriukė; pravda žurnalo skaitymas dailėje; A. Sutkus; Butrimas; pasikeitęs žvilgsnis; gilios akys; raudonas ir baltas heinz; lažybos; Vilnius; atvirukai; rausvi žandukai; padavėja, kuri liepia nebijoti; gyvenimo analizės; mr. purvinasis smile, kurį galima išskalbti; jo balsas; penkioliktųjų sindromas; mano gimimo data, padalinta iš Jos gimimo datos lygi 2; sleeping lessons; ekskursija po parduotuvę; padėtas ragelis; last.fm neskaitymas; paraudęs trintukas; rytojus; laiškas Sandrai; foto tapetai; emo tūsas; ketureilis onei.lt; auklėtojos pieštukas mano penale; geras vakaras; saulė; 9h.; tūpa trečiokė; stebėjimo abjektai (kt. šešėliai).

Tai Upių Medūza!!!

// Spalis 10 2008 // 10 komentarai » // blog


200! Dirty dancing: Havana nigths.

// Liepa 10 2008 // 6 komentarai » // blog

Dušimtąjį savo pranešimą norėčiau skirti filmui, kuris mane visokeriopai apžavėjo – sužavėjo – nužavėjo – išžavėjo – įžavėjo. Tai Dirty Dancing: Havana nights. Apie viską iš pradžių.
Vieną birželio 27 – osios dienos vakarą Ineta žiūrėjo televizorių, iš pradžių kažką per tv3, o paskui Eglė pasakė, kad per lnk rodo labai labai labai gerą filmą. Nu baigėsi tas per tv3 ir persijungiau. Žiūriu žiūriu ir jaučiu, kad man tas filmas patinka. O pirmasis dalykas, kuris krito į akį buvo tie nuostabūs šokiai bei Diego Luna. Taigi, ten vos ne seilėtis pradėjau. Dar tą patį vakarą atsisiunčiau filmą į kompiuterį, gerai, kad gavau lietuvišką. Paskui iškapsčiau, kad aš mačiau antrąją dalį, tai atsisiunčiau ir pirmąją. Bet man ji nepatiko, ji per sena ir per neįdomi ir šokiai ten man į purvinus nepanašūs, nu bet nesvarbu, antra dalis geresnė ir cink. Nu tai va, tą patį vakarą dar kartą pažiūrėjau filmą, tik nuo pradžių, mat iš pradžių buvau mačiusi tik 2/3 viso filmo. Šiaip galvojau žiūrėti ir trečią kartą, bet susivaldžiau, nes buvo jau rytas. O tie antriniai ir taip toliau žiūrėjimai yra bene lygūs pirmajam. O dabar, tą filmą mačiau jau septyniolika kartų. šešiolika peržiūrėjau per keturias dienas, paskui išvažiavau į stovyklą, o grįžusi dar kartą pažiūrėjau, žiūrėsiu rytoj vėl. Ir sakau, bent jau dabar žiūrėjimas nesiskiria nuo pirmojo: pilve man kutena, plaukioja cunamiai bei krato drebulys, etc. Ir žinau, kad ne aš viena esu tokia filmo auka. Šiaip mes su Paule totalios.
Bet šis filmas mane psichologiškai paveikė, nes aš klausydama jo muzikos labai verkdavau ir šiaip man buvo liūdna, aš visur matydavau ištraukas iš jo, sapnuodavau. Jeigu ne stovykla gali būti, kad ir dabar būčiau tokia pati traumuota, nes iš tikrųjų tai ir stovykloje aš apie jį galvodavau ir buvo nefaina kai išsikrovė mp3 su visu garsų takeliu. Taip gaunasi, kad šis filmas yra pavojingas sveikatai, bet vistiek, vertas to.
Nu maždaug viskas. Nors ne. Mes su Paule nutarėm, kad galėtų būti ir trečia dalis, antrosios tęsinys, nes ten jiems ne taip gerai ir baigėsi, o mane, tokią bigbigbig auką kremta mintis kas jiems buvo toliau, nes jeigu filmas pagal tikrą istoriją, tai ką žinai kaip jiems paskui gyvenimas susiklostė. Nors galbūt paimti tik tikri Kubos istorijos faktai, šito aš nežinau. Tai va, bet jeigu po dar septyniolikos metų sukurtų trečią dalį, mes su Paule ją žiūrėtume kartu, o pagrindinis kriterijus – Diego Luna, nes jis filmą puošia ir daro dar nuostabesniu. Ir tarp kitko, dar šių metų vasarį jis vedė Thalios pusseserę.
Ir beje, aš dar galvojau, kaip išmokti taip šokti, bet su ta pačia drauge auka nusprendėm, kad tai turėtų būtų įaugę į kraują ar bent jau mokyta nuo mažų mažens. Todėl aš pagalvoju, kodėl aš negalėjau būti kubietė, nes aš labai norėčiau šitaip mokėti. O dabar sąnariai rūdiją toje Lietuvoj. Nu bet tiek to, kaip yra taip, bet kada nors aš nuvažiuosiu į Kubą, į Havaną ir vaikščiosiu tomis pačiomis gatvėmis ir aplankysiu La Rosa Negrą. Kol kas mes pasitenkinsim filmo žiūrėjimu dešimtimis kartų ir toliau mes seilėsimės. Ir žinot ką, aš myliu šitą filmą!

Ikiukas.
Kompą duodu vaikams, o pati
einu į kambarį klausyti filmo garsų takelio ir rašyti kan nors laišką.


Kronikos: mylėti aktorių ar nemylėti?

// Birželis 29 2008 // Nėra komentarų » // blog

Iškilo man toks keblus klausimėlis, ar įmanoma įsimylėti aktorių. Nu šiaip aš manau, kad nelabai, mano patarėja šiuo klausimu (toliau minima kaip Paulė) irgi pritarė, bet jeigu… Jeigu tai būtų įmanoma. Aš Paulei sakiau, kad būtų visai neblogai, iš dalies, nes aktorių gali pamatyti kada nori, tereikia įsijungti nuotrauką, filmą ar kažką panašaus. O dabar pacituosiu Paulę „ai, geriau nereikia.xD Nes vis tiek paskui nori pašnekėt, pabūt ar ŠIAIP..xDD O kai negali.. Be to, prie gražių visos limpa, tai tfu.xD Ne, negerai įsimylėti aktorių.xD“. Nu gerai, sutinku su ja, bet jeigu taip būtų.. visada galima tapti išprotėjusia gerbėja, norinčia JO vaiko. Nu bet tiek to, tikiuosi tokių nėra daug, nes man gaila žmonių, t.y. aktorių. {:
Apibendrinus tenka pasakyti: neverta įsimylėti aktorių. Joa, tikrai.

jdc/ftjlds.

// Birželis 2 2008 // Nėra komentarų » // blog

Eglje oora manjo zhmonelea mjes kartw seadym ant shaligatvjo spjawdom njors jr negawdom uzhtat kartjw pasjpjawstom bleamba kokia jj mejlea sejlea……..bjuchkjs…….
(viską reikėtų tarti ypatingai šveplai, žinokit, tai visai ne menas).

// Kovas 29 2008 // Nėra komentarų » // blog

Kai tau penkiolika reikia apsitvarkyti. Taip sakant, apsišvarinti. Apsišvarinau ir aš. Kai ką pridėjau, kai ką išmečiau. Dabar čia gražiau ir tvarkingiau. Mano akimis.

Kai mažai kalbu, noriu daug rašyti. Šiandien mažai kalbėjau, bet rašyti nenoriu, bet galvojau apie tai. Galbūt kai gulėsiu tam pasitarnaus sąsiuvinys, nes mintys jau dabar gulasi į vietas. Ar bent jau ieško savo vietos. Turiu ką parašyti, bet nežinau ar tai tinkama šiai ietai, šiam pasauliui. Bet turiu ir daug ką aptarti. Užsikabinot?

In.

Kalvis.

// Liepa 21 2007 // 11 komentarai » // blog


Visai netyčia (tikriausiai) prisiminiau akimirką.
Stovykloje žaidėme Alias ir aiškinau aš žodį ‘kalvis’. Kokių tik nesąmonių neprisigalvojau. “Ką darai su plaktuku?”; “Panašus žodis juk!”.
Jeigu būčiau išgirdusi iš šalies, būčiau pagalvojusi jog kalba apgailėtinas žmogus. Susivarymas tada buvo. Po to vakaro dažnai pagalvodavau, kaip gi čia reikėjo aiškinti. Paskui pamačiau jog tai tikrai lengvas žodis. Rimtai lengvas.
Ot šaunu, puikūs prisiminimai. Pasirodžiau kaip šiokia tokia pusprotė. Tiesą sakant dar dabar gėda.

Kamuojama ilgesio ir džiaugsmo. Rytas.

// Liepa 15 2007 // 3 komentarai » // blog


Labas rytas, mažoji, bet gerbiamoji skaitovų publika.
Su visais jumis sveikinasi žmogus, kuris pasiilgo to pasisveikinimo ir viso šio ‘pasaulio’. Regis prabėjo tiek laiko, o kaip katik pamačiau, tik savaitė nuo mano paskutiniojo pasižymėjimo čia. Ir leiskite paklausti, kokią nesąmonę aš čia malu, nors atėjau pasakyti visai ne tą ką dabar rašau? Žodžiu. Nusprendžiau vos tik atėjusi prie kompiuterio rašyti čia tai, ką noriu ar buvau suplanavusi, nes visi tie forumai siaubingai sumaišo visas kortas. Tikrai. Regis būna tų minčių, o paskui šliūkšt ir viskas.


O atėjau aš čia pasidžiaugti. Galbūt pagaliau suderinsiu dienos režimą. Dabar tik 10h. ryto, o aš kupina jėgų ir pasiruošusi, kad ir kalnus nuversti. O dar tik rytas!
Kaip gera namuose. Tvarkinga. Pagaliau pajutau tą jausmą kai namai švarūs. Dvi dienas ir vieną naktį plušėjau išsijuosusi. O gal labiau aptingusi. Nesvarbu, svarbu tai, kad sutvarkiau. Svarbu tai, kad padariau ko prašė mama. Dabar galiu ramia sąžine kur nors eiti.
Tas rytas mane žavi. Kai pagalvoju, manau jog jis mane žavi vien dėl to, kad dažniausiai būdavo man nepasiekiamas. Aš jį be jokio vargo pramiegodavau ir net negalvodavau apie jį. Ta dabartinė rytinė arbata. Pusryčiai, pusryčiu laiku. Kvapas. Paprasta, bet sunkiai nupasakojama.

Vėlykos ir siaubingas oras.

// Balandis 9 2007 // 2 komentarai » // blog


Taigi, taigi, tokių Vėlykų dar nesu turėjusi. Vienas suvalgytas kiaušinis per dvi dienas ir net ne mano dažyti margučiai. Na tiesiog siaubas. Vėlykos jaučiasi tik iš to, kad ėjom pas močiutes. Vakar pas vieną, o šiandien pas kitą. Kai buvome pas pastarąją labai įdomiai skaičiau knygą. Dar siaubingesnis nei Vėlykos yra oras. Sninga jau kelinta diena, o dar tai vadinasi pavasario viduriu. Šakės su šakiukais, net sniegas atrodo toks lyg būtų kaip polisterolas. ;/
Kad ir kaip bebūtų, visus sveikinu su gražiąją švente, Šv. Vėlykomis. Ir visai nesvarbu, kad man jos buvo siaubingai ramios ir net nepanašios į Vėlykas.Skanių ir stiprių kiaušinių jums ;D

Gyyy.

// Kovas 6 2007 // 4 komentarai » // blog


O aš taip vakar norėjau čia parašyti [nesvarbu, kad nežinojau ką ;D], but neveikė internetas. Būtent tada kai man jo labai reikėjo xD Vakar nieko neveikėme. Šiandien taip pat ;] Dailėje sugadinau savo darbą, mat per daug tryniau xD Taip pat iš anglų gavau 10! Reikėjo skaityti,ach. kai pavariau aš tai sako ‘very nice’ ;D yea.
Vakar dar buvo atėjusi Eglė, atkirtau iš jos žiedą, dar dabar negražinau xD Na nesvarbu, gal iki vasaros ir atiduosiu ;D Blynčik, geras vakar buvo. Iki 23:30 durnavojom nesvarbu, kad buvau dar net nepradėjusi mokytis anglų, svarbu, kad išmokau ;D
Šiandien sužinojau, kad esu labai ‘žiauri ir kiauliškai besielgianti’ klasiokė. Kodėl? Nes nepalaikau savo klasiokės, kuri tikrai žiauriai su kitais elgiasi ir dar lenda visiems į vieną vietelę [įskaitant ir mokytojus]. Na suprantu, su mokytojais reikia elgtis mandagiai, bet ne taip xD O viskas čia apie tą pačią šventuolę klasiokę, kurią minėjau jau anksčiau ;D
Vakar buvo fotosesija, metu čia vieną ft ;D
————————-
Sėkmę pasiekia tas, kuris gerai gyvena, dažnai juokiasi ir daug myli. [Bessie Anderson, Stanley].

O dabar.

// Vasaris 22 2007 // Nėra komentarų » // blog


O dabar apie šiandieną ;]
Kadangi vakar iš koncerto grįžau bene 12h nakties išsiprašiau jog tėvai leistų neiti į mokyklą. Turėjo būti biologijos kontrolinis, o juk nieko nemokėjau ;D Ir šiaip šalta labai buvo, tikiuosi bus ir rytoj (: Ėjau aš tik į dailę nors taip tingėjau ;D Mokėmės apie M.K.Čiurlionį, visai įdomu ;] Labai faina jog jau rytoj pernktadienis, o po jo visas savaitgalis prieš akis ;D Ką aš dar veikiau? Vat varčiausi lovoje iki 2h dienos ir skaičiau ‘Rugiuose prie bedugnės’. Katik suvalgiau torto. ;DBeje, pradėjau žiūrėti labai įdomų serialą ‘Kerai’, gaila jog jį rodo 00.30h. baisuoliškai įdomus, o tokio Azazeal’io akys mane žavi <3>
————————-
Drąsa yra baimės priešprieša. Ji gali valdyti baimę, bet nepajėgia visiškai sunaikinti. [Mark Twain].