Inetos blog'as | Tag Archive

Tai vis jie įkvėpia gyvenimo džiaugsmo

// Kovas 21 2010 // 3 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Ir taip, aš klausau foo fighters “the pretender”. Kai bene neturi savaitgalio, net negaila, kad jis baigiasi. Paprastai sekmadienių nekenčiu, bet šis kažkoks netoks. Be jokių sunkumų atsikėliau, padariau namų darbus, padariau net anglų antradieniui, net rusų žodžius pradėjau mokytis! Kaip tai man nebūdinga..o visgi, jaučiuosi puikiai. Iki atostogų liko savaitė, o ir jos nusimato smagios: šeštadienį (?) atvažiuoja Deivyda, pirmadienį-antradienį praleisiu su klasiokais Trakiškyje ir..daugiau nieko, bet vien jau dėl to širdutėj ramu, negąsdina tie trys kontroliniai per gimtadienį.

Santa labai faaaina diktuoja receptus..vieną kartą reikia trijų šaukštų cukraus, kitą jau nebereikia (:D). Bet šiaip, jau išsiaiškinau, kad tikrai nereikia ir, kai tik iš kažkur gausiu pakankamai sviesto, darysiu tinginį. Būčiau dariusi ir šiandien, bet kažkodėl tėtis vietoje 250g sviesto, nupirko tik 190g. Atrodo, kad vis kažkas trukdo pasidaryti tą tinginį. Ir dar tėtis su Justu nupirko gaidelių ir kondensuoto pieno, tai reiškia, kad visai, visai be reikalo pati ėjau į parduotuvę ir leidau savus greitai tirpstančius pinigus. Štai ką reiškia dažnai eiti į kavines – santaupos tirpsta, bet taip smagu po pamokų iš karto neiti namo, o kažkur pasėdėti su klasiokais.

Nors man, kaip kostiumų dizainerei, eiti į Atžalyno repeticijas visai nereikia, man patinka ten eiti. Patinka su klasiokais praleisti net ir šeštadienio vakarus, kai galiausiai repetuoti rimtai net nebe išeina ir pagauna toks nesulaikomas juoko priepuolis, kad kai kurie žiūri ir sako, kad atrodom kaip apsiuostę. Man patinka bene kiekvieną dieną eiti kažkur su klasiokėm po pamokų. Todėl labai, labai laukiu to pasisėdėjimo Trakiškyje. Gaila, kad už kelių mėnesių antros gie nebeliks ir visi išsibarstysim kas kur (tai vienintelis dalykas, kodėl man nepatinka profiliavimas), todėl noriu mėgautis kiekviena kartu praleidžiama akimirka. Žinau, kad jeigu tik norėsim, vis tiek susibėgsim. Žinau.

Penktadienis? Sekmadienis?

// Vasaris 19 2010 // Nėra komentarų » // blog

11 matematikos uždavinių penktadienio vakarą – žlugdo. Ei, kas nors turi spalvotus šortukus ir nori man juos paskolinti rytdienai? Šimtadienis..tėčio gimtadienis, nors šortukai ir ne jam. Jam dar nenutapytas portretas, ant drobės tik pieštuko žymės. Noriu tapyti, bet negaliu ramia sąžine, kol neatsikračiau matematikos. Nenoriu rytoj praleisti lietuvių diskusijos, man patinka diskutuoti, nors dažnai norisi kelti balsą. Baisu rytoj neužmiršti teksto (dviejų eilučių :D) ar lipant ant scenos – drabužių. Kartais išeinu į mokyklą ir puolu tikrinti ar tikrai nepamiršau suknelės. Juk jeigu galima pamiršti kuprinę, tai galima pamiršti ir suknelę, taip?

Vasara vaizdžiai

// Rugsėjis 2 2009 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [1], sąrašai

Be šiokio tokio vasaros apibendrinimo mes neapseisim, todėl peržiūrėjusi nuotraukų failus, nusprendžiau vaizdžiai Jums parodyti, ką gi veikiau šią vasarą..

06-13 dar nesibaigus mokslo metams kartu su klasiokėmis ir vienu Tadu (:D) aplankėm Evės sodą (a.k.a. evės soduxs no. 1), kur kepėm dešreles, vėliau ant dūmų – duoną, vogėm braškes, bučiavomės šiltnamyje (kas taip, o kas ir ne), žaidėm alias, šokom (kas pagal čiuožki čiužki, o kas ne) ir dainavom (kas john the revelator, o kas ne) bei šiaip pasilinksminom ir pasibuvom kartu

06-20 – 06-29 iš karto po mokslo metų kartu su Santa ir dar keliais klasiokais bei būriu kitų iš mokyklos, keliavom po kroatiją bei bosniją ir hercogoviną, kur matėm krūvas visokių įdomybių, kur naktimis ir autobuse spardydavausi su Santa, kur matėm daug gražių vietų, žmonių ir neką prastesnę jūrą, kur kažkas į ją pastatė mane su visais batais, kur susipažinom su daug žmonių iš savo mokyklos, kurių anskčiau net nepažinojom, kur nepilnamečiams pardavinėjo vyną, kur palydėdavom saulę, kur taip smagiai rinkom lauktuves, kur kariavom su agurkais ir lašiniais, kur gyventi Makarskos kurorte buvo tolygu pasakai ir taip taip taip toliau

kartais laiką leisdavau su Hermanni ir Charlotta, o tąkart 07-17 aplankėm ir harį poterį

07-20 – 07-24 su Sima buvau LMS’o stovykloje – forume iš kurios parsivežiau krūvą gerų atsiminimų ir kurioje susitikau su gausybę įdomių ir protingų žmonių ir mes būtinai važiuosim į kitus forumus

kartais būdama Trakiškyje vartydavausi hamake ir nieeeko neveikdavau, tik vartydavausi

5.1

ir dar daaaug laiko praleisdavau galerijoje xx, kur sakėm, galėtume įsirengti lovas, kur išgėrėm nesuskaičiuojamą arbatos puodelių kiekį ir suvalgėm n porcijų keptos duonos su sūriu ar fri bulvyčių, o kartais, po Lingos kniaukimų, išgirsdavome ir klausimų “ar čia yra kačiukas?” (taip taip, visa esmė čia už Evės)

ir džiaugiausi sulaukusi sugrįžusių draugų (kelių policijai nuolaida – 52,84 proc.)

08-01 su Sima dalyvavau BSP09, kur ir gavom šiuos jėgiškus (ekologiškus) akinius ir, žinoma, sutikom nemažai blogerių

08-14/08-15 naktį praleidom pas Lingą namuose, kur ir prasidėjo do-na-to era, kur pusryčiavom šeštą ryto ir visą naktį nemiegojom, kur puikiai pasišokom, kur turėjom daug gero alulio ir smagaus laiko

ir galiausiai, ne vieną ir ne du, o netgi visus kartus dalyvavau burbuliatoriuje, kuris kuo toliau, tuo labiau man patinka bei veeeeža..

neskaitant to, kas matyti nuotraukose dar turėčiau paminėti, kad:

a) buvau Vilniuje, kur nusipirkau fyską bloknotą ir dar fyskesnį puodelį su dm ir šiaip, gana įdomiai pasibuvau (:D)
b) velniškai gerai pailsėjau
c) perskaičiau 8 knygas (kas yra FAIL) iš kurių tik viena yra mokyklai (dar vienas FAIL)
d) visai, visai nesimokiau (taip sakant, bukėjau)
e) teparašiau vos kelis laiškus (kas irgi yra FAIL)
f) atgaivinau (o paskui vėl numarinau) dalyvavimą postcrossinge
g) niekas pas mane neatvažiavo (čia jau nelinksmas FAIL)
h) aš pas nieką nevažiavau
i) neoficialiai apturėjau daug vibe meet’ų (supraskit, mes visos keturios vibe’inam)
j) dm klausiau kiek tik širdis geidžia
k) n – ąjį kartą įsitikinau kaip gera turėti Draugų
l) turbūt ką nors pamiršau (kaip visad būna)
m) pirmą kartą gyvenime aplankiau tikrą undergroundinį klubą x120
n) praleidau naktį su Sima (nors šiaip, tokių jau ne viena buvo :D)
o) atidariau savo cd kepimo kompaniją (a.k.a. Tukas records)
p) kartu su Lingaile, Eve ir Sima įkūrėm grupę “prezervatyvai burokėliuose”
r) (ir tai vieta jūsų pasiūlymams)

O dabar, trumpai trumpai tariant: pasiilgsiu aš vasaros, nes ji buvo puiki, girdit, P U I K I !!

My mind’s in need so my body feeds and it keeps me alive

// Balandis 19 2009 // 5 komentarai » // blog

Prisižadėti, kad rašysiu čia kiekvieną dieną, buvo lygu mirties nuosprendžiui, bet nieko. Ir atsimenat, kažkurią čia dieną rašiau, kad tikiuosi nepramiegoti į Darom? Tai galiu iškilmingai, o gal ir gėdingai pranešti, kad pramiegojau ir atsikėliau 9,48h., kai tuo tarpu 9,30h. jau turėjau būti prie mokyklos ir susitikti su Linga ir Sima. Pirma mintis, vos tik atsibudus buvo maždaug tokia: “blet, pramiegojau”, todėl šokau iš lovos, išsivaliau dantis, net nepapusryčiavus, kas paprastai man reiškia nekokią dienos pradžią, apsivilkau juodą italijos maikę, juodą megztinį ir juodą striukę ir kelios minutės iki dešimtos tėtis nuvežė iki klevo, kur jau laukė tos tos dvi, nu tos, nu Sima ir Linga. O tada nuėjom prie Kalnapilio ir pamatėm daug daug žmonių, tiek daug, kad net baisiai nustebom, nu nes jų buvo rimtai daug. Tai va taip mes nuėjom ieškoti, kas dalina pirštines ir radom kelis vyrukus, kurie, kaip supratau, buvo iš policijos, nu ir jie mums sakė, kad jeigu ką, mes irgi esam su jais, tik nelabai atsimenu kodėl. Dar gavom maišų ir ėjom palei Nevėžio pakrantę. Gal todėl, kad vilkomės bene paskutinės, o gal šiaip dėl kažko, nelabai ir darom tų šiukšlių, bet šiaip, tai buvo labai smagu. Turbūt smagumo dar pridėjo ir tai, kad man velniškai skaudėjo galvą, velniškai ėmė čiaudulys ir velniškai ramybėje nepaliko sloga. Iš idėjos, tai būtų buvę protinga neiti, nes tai man tarsi dar vienas mirties nuosprendis (nors kaip dabar paaiškėjo, gal ir ne), bet būčiau tikrai siaubingai gailėjusis, jei nebūčiau sudalyvavus. O šiaip, tai pasikartosiu, kad buvo smagu, buvo daug žmonių ir visi tikrai puikiai padirbėjom, nes viską sutvarkėm tik per valandą. Per vieną trumpą valandą ta pakrantė tapo kur kas švaresnė, nei buvo ir kaip gera žinoti, kad ir mes prie to prisidėjom! Ir kitais metais tikrai dalyvausiu, ir dar kitais, ir dar, ir taip tol, kol žmonės atsikvošės, nors tai, ko gero, ir nebus labai greitai.

Va tas kartas, tik prieš vidurnaktį ir po.

// Rugpjūtis 4 2008 // Nėra komentarų » // blog

Dar Trakiškyje, iš tikrųjų tai čia gerai. O jeigu dar ir internetas būtų, jeigu kas nors parūpintų man Dirty Dancing: Havana nights ir photoshopą bei visus reikmenis reikalingus darbui su juo (kurie yra mano kompiuteryje) – pagavo įkvėpimas, tai būtų iš vis nuostabu, bet nei to, nei ano, nei šito nėra.
Su miniaku po namus, nes..neturėjau švarių kelnių, o po ravėjimo ir nesveiko dušo nelabai norėjau lįsti vėl į purvinas. Visai įdomus jausmas. Ir tiesa, kada nors esu sakiusi kaip aš nekenčiu ravėjimo? Nors ne, kartais patinka, bet ne tos, sunkiai išsiraunančios žolės, kurių aš net neišraunu. Žodžiu. Rytoj baigsiu ir gal reikės apsireikšti namuose, užregistruoti atvirukus ir bla bla, mačiau juos, mama atvežė.
Praeitais metais taip norėjau į b2getter, noriu ir šiais, bet tikrai nesigaus. Prasideda keturiolikta, kai manęs dar nebus. Neturėčiau su kuo važiuoti, neturėčiau bilietų (o jais dar prekiauja?), su tėvais nenorėčiau, nors aišku, kad bent jau tetės reiktų. Mama tai net nevažiuotų, ne jai tokie renginiai. Tanė sakė irgi nenorėtų. Taip sakant, nėra su kuo važiuoti, kelionė neįmanoma, va taip. Užtat neprarasiu vilties nuvažiuoti kitais metais, reikės iš anksto bandyti rinti žmones ir taupytis popierėlius. Gal kas jau dabar pasirašo?
Rūgpjūčio devintą, ketvirtą valandą ryto, iš Vilniaus išvažiuoja autobusas. Jame sedėsiu ir aš.
Hm. Įdomus man tas rašymas, nežinau kodėl rašau. Nejau taip nebegaliu be to? Pati jaučiu, kaip man nepatinka rašyti kasdieniškai, ką dabar ir darau, bet nerašyti – negaliu. Gražiausia diagnozė – priklausomybė nuo blogo. :D

Galvoti vaikai.

// Balandis 22 2008 // Nėra komentarų » // blog

O mes jau antrus metus esam kietekai, nes sugebėję užimti ketvirtą vietą sporto varžybose, užėmėm pirmą vietą apskritai, Olimpinėje dienoje. Mat esame galvoti vaikai. Ir kas svarbiausia, nesukčiaujam. Man labai juokinga kai kiti negali pripažinti to, kad nelaimėjo ir dar eina kalbėtis su komisija, dėl typo, tokios neteisybės. Jeigu būčiau užėmusi ir paskutinę vietą, man tai būtų buvę visai nesvarbu, esu tikra. Nors ką ten, juk aš nesigrūdau prie užduočių, kad galėčiau į jas atsakyti, o labai ramiai pasėdėjau ir pašnekėjau su Karolina bei Ignu. Nu ir mums buvo gerai, nes sugebėjom pasišnekėti ne tik apie Olimpiadą, bet ir šiaip. Ignas ėjo aiškintis dėl tos nuotraukos neatitikmės, mat labai ryškiai matėsi, kad ten ne lauko teniso raketės, kamuoliukai ir organizatoriai googlėje suvedę „tenisas“ visai nepagalvoję nukopijavo pirmą pasitaikiusią nuotrauką į jos esmę net neįsigilindami. Taip gaunasi, kad jie manė jog visi tokie tūpi ir nepastebės, kad nuotrauka yra be ryšio, svarbu, kad raketės ir balti kamuoliukai. O kaip supratau, tos raketės nuotraukoje yra vaizduojamos tokios, kaip žaidė apskritai, teniso istorijos pradžioje, bet juk tikrai ne šiais laikais.
Visgi, buvo tikrai kietai, nes nebuvo pamokų. Cha, sporcmėnai pavaro.

In.

Kašiukas!

// Sausis 5 2008 // 2 komentarai » // blog

Dėl tų dukseliškiausių įtatymų Justas sumąstė ketvirtadienį važiuoti į pačias rungtynes. Dėl man nelabai aiškių priežasčių pasirinkome Vilnių.
Tik visų nelaimei tėčio mašina eilinį kartą sugedo prieš važiuojant sostinėn, tad teko naudotis mamos ‘fiestute’. Nelabai man ji patinka, bet ai. xD Į Vilnių važiavom keturiese: Eimantas, Larisa, Justas ir aš. Mamą palikome Akropolyje, o patys pasisotinę ‘Čili picerijoje’ (aš kaip jau tapo įprasta valgiau koldūnus su grybais ir vartojau plykytą vaisinę arbatą) nužingsniavome į ‘Siemkę’. Tik deja išėjome ne pro tą išėjimą, todėl teko apeiti trečdalį Akr., kad rastume nusileidimą nuo kalvos. O jau ledo slidumas! Kelis kartus vos negriuvome, bet kelią radom, tik, kad jį sutrumpinti teko šiek tiek nušliuožti nuo pusnies, po kuria buvo truputis ledo, gerai, kad medį pačiupau. Taigi. Nusileidę į gatvę, gana greitai pasiekėme ir areną.
Biliete buvo nurodyta, kad rungtynės prasidės 18:30h., bet jos žinoma prasidėjo pusvalandžiu vėliau (o mes juk skubėjom). Susiradę vietas atsisėdome. 15 parteris; 6 eilė; 3,4,5 vietos. O prie pat mūsų, t.y. ant laiptų sustojo visi tikrų tikrutėliai fanai. Su skanduotėmis, vėliavomis ir panašiai. Tad pasirodo jog bilietai po 20lt yra populiariausi tarp fanaičių. Šalia jų buvo įdomu. Tiesą sakant buvo neįmanoma sėdėti, nes sėdimosios vietos siaubuoliškai drebėjo. Su jais buvo įdomu šūkauti ir ploti. O fanų organizuojamos bangos buvo puikios. Žodžiu, velniškai patiko. Tik prie fanų ir sedėti!
Lietuvos Ryto rungtynės su Le Mano Sarthe, kaip visiems jau žinoma, buvo puikios. Ir rezultatas 85:50 buvo žavus. Tik smalsu, kokios būna rungtynės kai žaidžia lygios komandos, nes šios buvo tokstoks pasilinksminimas.
Dabar planuojame važiuoti į Kauną. Važiuos ir Pau., tai bus šimtakeriopai dar puikiau. Nors su malonumu važiuočiau ir į visas Lietuvoje vyksiančias Eurolygos rungtynes. Ir kitą kartą pasistengsiu turėti šlamančių, kad galėčiau apsipirkti suvenyrais.
Tad štai, po rungtynių nužygiavome atgal į Akropolį, pas mamą. Apsipirkom vytintomis dešrelėmis (+viskuo, ko reikėjo) ir patraukėme namo. THE END.

Jūsų kašistė,
In.

Smegenys nugali raumenis.

// Gegužė 10 2007 // 9 komentarai » // blog

Būm. Mano naujas, jau pamėgtas posakis, ‘Smegenys nugali raumenis’. O ką? Sakau netiesą?
Mano klasė būtent tai ir įrodė kažkokioje ‘Olimpinėje popietėje’. Ar kaip ji ten vadinosi.
Vakar buvo kažkas panašaus į viktoriną. Laimėjom pirmą vietą. Kaip gi kitaip galėjo būti? Prieš dieną sugalvojom prisistatymą ir visą kitą. Naktį prieš renginį visą valandą skaičiau olimpines taisykles. Ale daug sužinojau. Apsišviečiau makaulę. Visą dieną tampiausi šalia iš klasioko nugvelbtą knygą, tiksliau, draugiškai pasiskolintą. Tataigi, laimėjom ir kitaip būti negalėjo.
Šiandien buvo sporto varžybos. Kažkaip buvom įsitikinę, kad gausim į kaulus. Klydom, na beveik. Už estafetes užėmėm ketvirtą vietą, o už baudas ar kokį biesą – pirmą. Na žodžiu. Viską susumavus laimėjom. Buvo tikrai netikėta. Dar labiau buvo netikėta tada kai laimingi nužingsniavome atsiimti prizo, nušvilpė. O gal to ir reikėjo tikėtis iš eilinių lietuvių, kurie nesidžiaugia kitų kvailas smurto išsiveržimas. Šūdas, o ne kažkas kitas tas smurtas. Tikrai atsibosta, kad jis visada šalia. O kas mums? Nuėjo kelios klasiokės pas auklėtoją. Pasakė. Jaučiu dabar yra šansų gauti daugiau. O kas mums? Gausim, o jiems direkcinis.
Beprasmis uždaras ratas.
Visgi, paprotinti žmogai gauna daugiau už paraumenuotuosius. Ir viskas čia aišku.Užtat aš dabar turiu molinį medalį, su vienetuku ant vyturio. Ir man gerai.

_________________
Šiandien sužinota tiesa.

Iš manęs, guodėja ne kokia.

Nesugebu aš to.

Greičiau pati susinervinu.

Ir sunervinu pašnekovą.

_________________

Viso gero. (:

Konkursai.

// Kovas 17 2007 // 2 komentarai » // blog, sąrašai

Na ką gi. Vakar buvo rusų kalbos vertimų konkursas. Nesąmonė. Vien dėl to, kad ir aš ir kaip mačiau dešimtokė vertė tą patį tekstą. Tai tikrai nesąmonė. Juk ji už mane trijomis klasėmis vyresnė ;/ Nesigilinam, vis tiek man jis nepatiko.
Šiandien buvau anglų vertimo konkurse. Pastarasis patiko labai. Ir tekstas buvo gražus ir gana lengvas. Beveik neprireikė žodyno. (: Paskui teko pakurti gerą istoriją, manau ji pavyko. Kitais metais ir eisiu į tokį anglų daiktą. ;D

Dar vienas geras dalykėlis. Atgijo mano forumai. Na teko pareklamuoti ir tuomet jau užvirė diskusijos xD
Jei yra norinčių apsilankyti, prašom:
<> http://menas.forumup.lt [apie meną].
<> http://weareteenager.eforum.lt [paaugliams].
Savaitgalis kupinas darbo, tiksliau esu nemažai suplanavusi. Taigi tai ir ketinu daryti (: Gero jums savaitgalio. ;>

————————-
Dievas duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. [Sena patarlė]

Realybė Afrikoje.

// Kovas 15 2007 // Nėra komentarų » // blog

Šiandien visai atsitiktinai atsiradau galerijoje. Tiksliau pakvietė kompozicijos mokytoja, na ką gi, nuėjau. Buvo Valentino Pečinino fotografijų parodo iš jo kelionės po Afriką. Keliavo su viena žurnaliste J.Valeikaite. Prieš kalbą trys vyrai grojo kaip supratau afrikietiškais būgnais. Pasakiška. Tuo metu aš su viena klasioke iš dailės apžiūrinėjau nuotraukas. Kai kurios šokiravo. Retkarčiai net išsižiodavom. Būtent tada supratau kaip nenorėčiau į Afriką, nenorėčiau pamatyti viso to iš tikrųjų. Dar ne laikas man pamatyti jų vargą, badą. Nežinau kokia kitų reakcija būtų pamačius žmogų vaikštantį rankomis arba išvis iš vienų kaulelių su skirtingo storio rankomis. Klasiokė pasakojo ką tėvai daro su vaikais, kad tik iš jų naudos būtų. Čia neveišinsiu, manau visai neverta. Na nežinau, mane tai baugina.

—————————
Draugas yra dovana,kurią pats sau įteiki. [Robert Louis Stevebson]

Posts Tagged ‘renginiai’