Posts Tagged ‘renginiai’

Seven lies

// Sausis 25 2010 // 3 komentarai » // jbg

Vakar, prieš eidama miegoti, suvokiau, kad norėčiau išmesti iš savo spintos visus juodus drabužius ir užpildyti ją ryškiais ir džiuginančiais atspalviais. Rimtai, noriu ko nors linksmo, kad ir kaip mėgčiau juodą. Ak, mielas Helsinki, lauk manęs per išpardavimus!
Tikrai nesu iš tų, kurie pasitaikius progai neiti į mokyklą, visgi į ją eina, bet šiandien teko. Jeigu nebūčiau pasiekusi to, dėl ko ten ir ėjau – matematikos, anglų, rusų skolų likvidavimo – turbūt būčiau save keikusi visą ten praleistą laiką. Tokios kvailos dienos mokykloje turbūt dar neturėjau: ką paleidžia, ko ne, o kas ir patys išeina, visiškas absurdo malimas ir nieko neveikimas per pamokas, tuščia mokykla. Žymiai daugiau naudos būtų buvę iš miegojimo ar skaitymo. O rytoj dar ir apie lytinį švietimą (ir jokio šeimos planavimo, kaip ketvirtokėms) teks pasiklausyti miego kaina. Praeitais metais tas pats buvo apie sveiką mitybą, tai iš jos atsimenu vieną dalyką: buvo kalbėta apie svogūnus.

O dabar lekiu pas anglų mokytoją, ikiukas.

Čia naujai kvepia, čia naujai žalia

// Rugpjūtis 5 2009 // 4 komentarai » // blog

Šitai galima įrašyti į mano gyvenimo istoriją, nes bene dviejus su puse metų rašiusi blogą blogger.com sistemoje, persikėliau į wordpressą!

Kodėl aš tai padariau, pati gerai nesuprantu, bet viskas prasidėjo nuo to, kai pas Povilą pamačiau įrašą apie tai, kaip suinstaliuoti wordpressą ir tuomet galvoje gimė mintis “o kodėl gi nepabandžius kažko kito, kažko įdomaus?”. Ir pabandžiau, ir visai ne sėkmingai, nes nepavyko importuoti pranešimų iš senojo blogo, tad komentaruose radusi žmogų, kuris jau buvo su tuo susidūręs, nusprendžiau nieko nelaukdama kreiptis į jį pagalbos. Taip susipažinau su Vaidu, su kuriuo, beje, mokėmės vienoje mokykloje :D Žmogus tai sužinojo pagūglinęs apie mane ir o brolau, kas šiais laikais vis dar negūglina? Sulaukusi pasiūlymo viską sutvarkyti realiai ir susitikti Pauliaus organizuojamame BSP’09 (blogerių susitikimas panevėžyje), beveik iš karto sutikau. Prigriebiau ir Simą (:D). Nesigilinant į patį renginį (tai padarysime kada nors ateityje), Vaidą aš sutikau ir jis netgi sutvarkė tuos pranešimus (dar kartą ačiū!), tačiau kortas sumaišė  po mano kėde rastas 321.lt kuponas-dovana, kuris skelbė dovanosiantis hostingo planą mini metams ir .lt vardą metams (kas realiai man būtų atsiėję 115lt). Tą vakarą visai netikėtai parašė Saulius, kurį taip pat sutikau BSP’09. Pasirodo, buvom susitikę ir vibėj, ir bloguose, ir last.fm, žodžiu, pasaulis mažas, ir dar pasakykit, kad ne..žodžiu. Kažkaip taip gavosi, kad jis sutiko pas save priglausti mano blogą (tik prašau, neklauskit ką tiksliai tai reiškia), padėjo man viską sutvarkyti, parodė man css triukų (tam tikslui buvo pasinaudotas ir teamview, o štai už šią, baisesnės programos nesu mačiusi, nes ji varo mane iš proto! :D Toks jausmas, kad žmogus įsibrauna į mano vidų (ir eina šikt, kaip skamba)), kurių turbūt dabar neprisiminčiau, bet kurie mane taip sužavėjo, jog sėdėjau išsišiepusi lyg ausų ir tokiom degančiom akim, kad net mama išsigando, užtat dabar norėčiau apie tai sužinoti kur kas daugiau bei pati viso to išmokti (nors ką čia, svajoju apie tai jau seniai, tik niekada realiai nemačiau kaip tai daroma), ir galiausiai, jis sutvarkė visą dizainą, nuo kurio aš akių atitraukti negaliu! Taigi, už tai, kad esu čia, už tai, kad viskas čia taip dailu, turiu būti dėkinga tik Sauliui, nes be jo, faktas kaip uogienė, išsivertusi tikrai nebūčiau. :>

O jeigu kalbant apie blogo tematiką, tai nemanau, kad kažkas pasikeis, nu nes aš net neįsivaizduoju savęs rašančios apie kažką tokio konkretaus, net nemanau, kad to norėčiau, tai ir reikalo nėra ką keisti. Tebunie šis blogas (tinklaraštis, kaip kai kuriems labiau patinka) mano minčių prieglobsčiu ir toliau. O artimiausiu metu ketinu atnaujinti ir skiltį “apie”, tad kantrybės, kantrybės, nors man jos prireiks daugiausiai

p.s. čia ne į temą, bet kol rašiau šitai (die, kaip aš noriu miego!), Linga rašė šitai, o aš ką tik baigusi skaityti bijau pridėti į kelnes iš to isterinio juoko :D

Labanaktis

21 days

// Liepa 31 2009 // 1 komentaras » // blog

LMS stovyklos-forumo grįžau jau bene prieš savaitę ir dar iki šiol kartais pasiilgstu tų vakarų, tų enerdžaizerių, tų žmonių, to ežero, to gryno oro, tų paskaitų, viso to, kas ten buvo smagiausia. O neskaitant tokių asmeninių nusivylimų, viskas buvo tikrai gerai ir tikrai, TIKRAI nesigailiu, kad ten važiavau. Labai gaila, kad mano mieste tokie dalykai iš vis nevyksta ir apskritai, mano mokykloje apie tai nekalba, o jei ir kalba, tai labai tyliai arba labai siaurame rate. Norėčiau čia sukurti biurą, norėčiau prisijungti, veikti, daryti, nors ir žinau, kaip tai sunku būtų, kaip kentėtų mokslai ir kaip nebegalėčiau lankyti dailės. Nors kiek kalbėjau su mama, tai šią mintį ji labai palaiko, abi suprantam, kad vien su mokykla iš gyvenimo mažai pasiimsi, kad reikia kažkokios veiklos. Net ir tuo atveju, jei Simai mama šito neleis, vis tiek norėčiau pamėginti, tikiu, jog norinčių dar tikrai atsirastų. Jei jau nepabandyti, tai bent pasidomėti, paklausinėti. Ir svarbiausia, kad tai neliktų tik norais. Kokia tuomet iš jų būtų nauda, jei nebūtų realizuojami. Ką manot?
Jeigu dar apie dailę kalbant, tai turiu mažiau nei mėnesį, kad apsispręsčiau ką daryti toliau. Jeigu toliau nebelankyčiau, tai tikrai ne dėl to nusivylimo, kurį jaučiau po gynimo, nes tai jau seniai pamiršta, bet dėl to, kad norėčiau pabandyti ką nors kitą. Tarkim, jeigu noriu studijuoti užsienyje, turiu puikiai kalbėti angliškai. Neskaitant to, kad planuoju su Egle kitais metais važiuoti pas tetą į Helsinkį padirbėti ir tuo pačiu pagerinti anglų kalbos žinių, norėčiau ir į kokius kursus nueiti, na kur nors, kas duotų akivaizdžios naudos. Prie anglų kursų galėčiau pridurti ir gitaros pamokas, nes pastaroji mane deginte degina kabėdama ant sienos ir niekam nenaudojama (neskaitant interjero detalės) jau daugiau nei dvejus metus. Taigi, yra visai nemažai dalykų, kuriais galėčiau užsiimti, jeigu nelankyčiau dailės, nors iš dalies, ir ją noriu pasilikti, todėl vis dar neapsisprendžiau.
Apskritai, tai mano galvoje sukasi tiek planų planelių ką nuveikus, ką išmokus, kad man net kraujas verda! Ir kaip man tai patinka! Tik tikrai nenoriu, kad tai tik ir liktų žodžiais

Programme for International Student Assessment

// Gegužė 3 2009 // 5 komentarai » // jbg

Jau kuris laikas ketinu papasakoti plačiau apie tuos tyrimus, kuriuose dalyvavau šių metų balandžio trisdešimtą dieną. Taigi, tai šiandien ir padarysiu, kol dar visi prisiminimai neišgaravo.
Tarptautinius PISA (Programme for International Student Assessment) tyrimus organizuoja OECD (Organisation for Economic and Social Cooperation and Development) – ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija. Testuojami 15 – 16 metų moksleiviai (kurių gimimo data – 1993) iš 67 pasaulio šalių (Lietuvoje 210 mokyklų) ir jų skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei jiems įtaką darantys veiksniai. Šiaip jau, tai kiekvienais metais atspirties tašku tampa vis kitas pagrindinis dalykas, šiais metais kaip tik papuolė skaitymas. Taigi, buvo tiriamas mokinių sugebėjimas įsigilinti į tekstą (ne tik prozą, bet ir mokslinį), taip pat į tokius šaltinius, kaip grafikai, lentelės, diagramos ir kt.
Viskas prasidėjo nuo to, kad dar tyrimų išvakarėse gavome klausimyną tėvams, kurį ir turėjo jie užpildyti. Klausimai nebuvo labai sudėtingi, nors tėvai truputį ir prasikeikė (pavyzdžiui, su tokiu, kur klausiama, ką aš veikdavau pirmoje klasėje), o aplamai, tai klausimų buvo visokių (nuo metinių pajamų iki tokių, ar turime namuose kompiuterį ir ar prenumeruojame žurnalus (tėtis žymėjo, kad prenumeruojam, nes anot jo, skaitosi ir iliustruotas mokslas, kurį kiekvieną mėnesį jis parveža iš darbo)). Žodžiu, kitą dieną, dar 8,10h. mus visus (tai apie 30 mokinių) susodino į kabinetą, paaiškino kas kaip vyks ir įdavė pagrindinį klausimyną, kuriame, jei neklystu, buvo apie 60-70 klausimų, o visa tai sudarė 65 puslapiai. Man asmeniškai, tai tiek klausimai patiko ir buvo tikrai įdomu, tik gaila, kad visai neatsiminiau apie skysčių tankį ir jo įtaką plūduriuojančiam (ar ne) objektui, nu žodžiu. Bet pavyzdžiui, buvo įdėtas vienas labai naudingas tekstas apie vasaros darbo paiešką, dar buvo ir ištrauka iš alchemiko. Apskritai kalbant, tai klausimų buvo labai įvairių ir tikrai, tikrai įdomių, o be to, nebuvo ir labai sunku, tik reikėjo vietomis kelis kartus perskaityti tekstą ir viskas. Tą visą testą pildėme lygiai dvi valandas, nors kai kurie, ir spėjo greičiau, be to, dar turėjom penkių minučių pertrauką, per kurią su Linga į tualetą lėkėm. O to po testo, gavom dar vieną klausimyną, tik jau nebe tėvams, o mums su klausimais apie mūsų polinkį skaityti, dar apie šeimą (pavyzdžiui, vienas labai be ryšio klausimas “ką jūsų tėvai veikia darbe”, nu tai ir rašiau, kad direktoriauja), bet legendinis klausimas buvo pats prieš paskutinis “ar esate naudojasi kompiuteriu” ir tada krizenom beveik visi. Kai tik baigėm visą procesą, o tai buvo apie 11h., buvom paleisti į pamokas.
Ir kokius pastebėjimus galiu iš viso to padaryti? O gi tokius, kad tiems klausimynams labai popieriaus nepagailėta, nes šriftas tai visai toks nemažas, lapai – pustuščiai, o klausimynai tai trys (iš viso, maždaug 100 puslapių kiekvienam asmeniui). Užskaitau ir klausimus, nes įdomus (ai, vienas ir apie apsvaigintus vorus buvo); užskaitau ir organizuotumą, nes viskas vyko tikrai sklandžiai ir laikas buvo gana tiksliai paskaičiuotas. O jeigu dar rimčiau, tai džiaugiuosi sudalyvavusi tam tyrime, nes jaučiuosi kažkiek prisidėjusi prie tų tyrimų rezultatų tarptautiniu mastu, juk, kaip sakė, būtent pagal juos susidaro nuomonė, kaip mąsto tokio amžiaus žmonės.
Tai va, papasakojau maždaug viską, kas tik dabar šovė į galvą, o galbūt ir jūs, kurie skaitote, esat juose dalyvavę? Kokie jūsų atsiliepimai?

My mind’s in need so my body feeds and it keeps me alive

// Balandis 19 2009 // 5 komentarai » // blog

Prisižadėti, kad rašysiu čia kiekvieną dieną, buvo lygu mirties nuosprendžiui, bet nieko. Ir atsimenat, kažkurią čia dieną rašiau, kad tikiuosi nepramiegoti į Darom? Tai galiu iškilmingai, o gal ir gėdingai pranešti, kad pramiegojau ir atsikėliau 9,48h., kai tuo tarpu 9,30h. jau turėjau būti prie mokyklos ir susitikti su Linga ir Sima. Pirma mintis, vos tik atsibudus buvo maždaug tokia: “blet, pramiegojau”, todėl šokau iš lovos, išsivaliau dantis, net nepapusryčiavus, kas paprastai man reiškia nekokią dienos pradžią, apsivilkau juodą italijos maikę, juodą megztinį ir juodą striukę ir kelios minutės iki dešimtos tėtis nuvežė iki klevo, kur jau laukė tos tos dvi, nu tos, nu Sima ir Linga. O tada nuėjom prie Kalnapilio ir pamatėm daug daug žmonių, tiek daug, kad net baisiai nustebom, nu nes jų buvo rimtai daug. Tai va taip mes nuėjom ieškoti, kas dalina pirštines ir radom kelis vyrukus, kurie, kaip supratau, buvo iš policijos, nu ir jie mums sakė, kad jeigu ką, mes irgi esam su jais, tik nelabai atsimenu kodėl. Dar gavom maišų ir ėjom palei Nevėžio pakrantę. Gal todėl, kad vilkomės bene paskutinės, o gal šiaip dėl kažko, nelabai ir darom tų šiukšlių, bet šiaip, tai buvo labai smagu. Turbūt smagumo dar pridėjo ir tai, kad man velniškai skaudėjo galvą, velniškai ėmė čiaudulys ir velniškai ramybėje nepaliko sloga. Iš idėjos, tai būtų buvę protinga neiti, nes tai man tarsi dar vienas mirties nuosprendis (nors kaip dabar paaiškėjo, gal ir ne), bet būčiau tikrai siaubingai gailėjusis, jei nebūčiau sudalyvavus. O šiaip, tai pasikartosiu, kad buvo smagu, buvo daug žmonių ir visi tikrai puikiai padirbėjom, nes viską sutvarkėm tik per valandą. Per vieną trumpą valandą ta pakrantė tapo kur kas švaresnė, nei buvo ir kaip gera žinoti, kad ir mes prie to prisidėjom! Ir kitais metais tikrai dalyvausiu, ir dar kitais, ir dar, ir taip tol, kol žmonės atsikvošės, nors tai, ko gero, ir nebus labai greitai.

This time I’m cleaning up my mind, There is no space for the regrets

// Balandis 16 2009 // 1 komentaras » // blog

Kai kam ten rytoj nėra pamokų, todėl jaučiuosi turinti teisę kai kam pavydėti, girdit? (: D) Bet rimtai, kaip fyskai, atsimenu ir mes su mokykla kažkuriais metais ėjom ten tvarkyti. Tokio didelio didelio lauko prie senų ir surūdijusių karuselių (kur dabar stovi cido arena), tai tragiškai pavargom, o dar atsimenu, kad klasiokas buvo radęs telefoną, rūbų, piniginę, varnos lavoną ir daugiau visokių smagių dalykėlių, va, kaip smagu. Tik šiais metais su draugėm pačios užsiregistravom ir atstovaujam sau, tai taip v-a-u. O kaip aš sugalvojau sudalyvauti? Važiavau iš Trakiškio, pro automobilio langą stebėdama laukus ir pagalvojau, kad reikia kažkur sudalyvauti, o pirmoji į galvą šovusi akcija ir buvo DAROM, pasiūliau Simai, ji sutiko, vėliau sutiko ir Linga, nu tai mes in. Dar tikiuosi, kad nepramiegosiu, o kadangi, ką tik išsiverčiau anglų tekstą apie dienos rutiną, taisyklingą gyvenimo būdą, kad jaučiu, einu miegoti. Nors dar reikia šį bei tą išmokti.

Galvoti vaikai.

// Balandis 22 2008 // Nėra komentarų » // blog

O mes jau antrus metus esam kietekai, nes sugebėję užimti ketvirtą vietą sporto varžybose, užėmėm pirmą vietą apskritai, Olimpinėje dienoje. Mat esame galvoti vaikai. Ir kas svarbiausia, nesukčiaujam. Man labai juokinga kai kiti negali pripažinti to, kad nelaimėjo ir dar eina kalbėtis su komisija, dėl typo, tokios neteisybės. Jeigu būčiau užėmusi ir paskutinę vietą, man tai būtų buvę visai nesvarbu, esu tikra. Nors ką ten, juk aš nesigrūdau prie užduočių, kad galėčiau į jas atsakyti, o labai ramiai pasėdėjau ir pašnekėjau su Karolina bei Ignu. Nu ir mums buvo gerai, nes sugebėjom pasišnekėti ne tik apie Olimpiadą, bet ir šiaip. Ignas ėjo aiškintis dėl tos nuotraukos neatitikmės, mat labai ryškiai matėsi, kad ten ne lauko teniso raketės, kamuoliukai ir organizatoriai googlėje suvedę „tenisas“ visai nepagalvoję nukopijavo pirmą pasitaikiusią nuotrauką į jos esmę net neįsigilindami. Taip gaunasi, kad jie manė jog visi tokie tūpi ir nepastebės, kad nuotrauka yra be ryšio, svarbu, kad raketės ir balti kamuoliukai. O kaip supratau, tos raketės nuotraukoje yra vaizduojamos tokios, kaip žaidė apskritai, teniso istorijos pradžioje, bet juk tikrai ne šiais laikais.
Visgi, buvo tikrai kietai, nes nebuvo pamokų. Cha, sporcmėnai pavaro.

In.

Smegenys nugali raumenis.

// Gegužė 10 2007 // 9 komentarai » // blog

Būm. Mano naujas, jau pamėgtas posakis, ‘Smegenys nugali raumenis’. O ką? Sakau netiesą?
Mano klasė būtent tai ir įrodė kažkokioje ‘Olimpinėje popietėje’. Ar kaip ji ten vadinosi.
Vakar buvo kažkas panašaus į viktoriną. Laimėjom pirmą vietą. Kaip gi kitaip galėjo būti? Prieš dieną sugalvojom prisistatymą ir visą kitą. Naktį prieš renginį visą valandą skaičiau olimpines taisykles. Ale daug sužinojau. Apsišviečiau makaulę. Visą dieną tampiausi šalia iš klasioko nugvelbtą knygą, tiksliau, draugiškai pasiskolintą. Tataigi, laimėjom ir kitaip būti negalėjo.
Šiandien buvo sporto varžybos. Kažkaip buvom įsitikinę, kad gausim į kaulus. Klydom, na beveik. Už estafetes užėmėm ketvirtą vietą, o už baudas ar kokį biesą – pirmą. Na žodžiu. Viską susumavus laimėjom. Buvo tikrai netikėta. Dar labiau buvo netikėta tada kai laimingi nužingsniavome atsiimti prizo, nušvilpė. O gal to ir reikėjo tikėtis iš eilinių lietuvių, kurie nesidžiaugia kitų pvailas smurto išsiveržimas. Šūdas, o ne kažkas kitas tas smurtas. Tikrai atsibosta, kad jis visada šalia. O kas mums? Nuėjo kelios klasiokės pas auklėtoją. Pasakė. Jaučiu dabar yra šansų gauti daugiau. O kas mums? Gausim, o jiems direkcinis.
Beprasmis uždaras ratas.
Visgi, paprotitnti žmogai gauna daugiau už paraumenuotuosius. Ir viskas čia aišku.Užtat aš dabar turiu molinį medalį, su vienetuku ant vyturio. Ir man gerai.

_________________
Šiandien sužinota tiesa.
Iš manęs, guodėja ne kokia.
Nesugebu aš to.
Greičiau pati susinervinu.
Ir sunervinu pašnekovą.
_________________
Viso gero. (:

Scorpions. <3

// Balandis 8 2007 // 6 komentarai » // blog

Vakar, vakar buvo labai ilgai lauktas įvykis. Scorpions koncertas. Tokio nuostabaus dar nesu mačiusi. Po šio koncerto atgijo mintis, kad Lietuva – ne vien rusiško popso megėjų šalis. Tikrai šaunu. Ir visai nesvarbu, kad sedėjau toli [į kitą koncertą tikrai pirksime stovimas vietas], visai nesvarbu, kad viršuje buvo ramu, visai nesvarbu, kad prie manęs sedėjo pensininkas, o prie tėčio kažkokios kvankos. Nors ir trūko veiklių žmonių kurie sedėjo, bet nuotaiką pakėlė išgėręs vyriškis, kuris labai linksmai ne toli mūsų šokinėjo. O taip prisidėti norėjau ir aš. Gal mes ir vieni su tėčiu ten plojom, gal ir vieni labiausiai džiaugiamės, bet aš tikrai likau patenkinta. Tiesą sakant iš pradžių labai norėjau atsistoti ir nulipti į apačią, tikiu, jog savo naglumu būčiau prasigrūdusi į priekį xD Bet vėliau supratau, kad neverta liūdėti, o galima ir pašėlti sėdint. Aš įsivaizduoju kokia idiotė atrodžiau. Bet argi tai svarbu xD Ach, kadangi pasimokiau iš savo koncerto su Lordi, prieš šį koncertą atsisiunčiau Scorpions dainų, bent taip galėjau prisidėti dainuodama, o tą daryti galėjau dažnai. Siaubuoliškai pamėgau šią legendą <3.>
Visi atsiminimai, visas vaizdas, visi garsai per amžius išliks mano atminty. <3

Konkursai.

// Kovas 17 2007 // 2 komentarai » // sąrašai

Na ką gi. Vakar buvo rusų kalbos vertimų konkursas. Nesąmonė. Vien dėl to, kad ir aš ir kaip mačiau dešimtokė vertė tą patį tekstą. Tai tikrai nesąmonė. Juk ji už mane trijomis klasėmis vyresnė ;/ Nesigilinam, vis tiek man jis nepatiko.
Šiandien buvau anglų vertimo konkurse. Pastarasis patiko labai. Ir tekstas buvo gražus ir gana lengvas. Beveik neprireikė žodyno. (: Paskui teko pakurti gerą istoriją, manau ji pavyko. Kitais metais ir eisiu į tokį anglų daiktą. ;D

Dar vienas geras dalykėlis. Atgijo mano forumai. Na teko pareklamuoti ir tuomet jau užvirė diskusijos xD
Jei yra norinčių apsilankyti, prašom:
<> http://menas.forumup.lt [apie meną].
<>
http://weareteenager.eforum.lt [paaugliams].
Savaitgalis kupinas darbo, tiksliau esu nemažai suplanavusi. Taigi tai ir ketinu daryti (: Gero jums savaitgalio. ;>

————————-
Dievas duoda riešutų, bet jų neišgliaudo. [Sena patarlė]