Posts Tagged ‘planai’

Dešimtokai nerimauja dėl savo ateities?

// Vasaris 25 2010 // 10 komentarai » // jbg

Prasidėjo didysis profilių pasirinkimo bumas! Džiaugiuosi, kad man dėl to daug klausimų ir abejonių nekylą ir daugmaž žinau, ką imsiu:
etika 1B,
lietuvių 5A,
anglų 5A,
matematika 6A,
istorija 3A,
dailė 3A,
informatika 2B,
biologija 2B,
tinklinis 2B
gal dar kas nors ir keisis, bet pagrindas – tikrai ne. Ir sutelpu aš į dalykų minimumą (9) bei 29 pamokas. Nemanau, kad verta save apkrauti dalykais, kurių man tikrai nereiks, trečiomis kalbomis, kurių bent jau padoriai tikrai neišmoksiu ar moduliais, su kuriais paskui kankinsiuosi. Dar šiandien per darbą grupelėse (ak, o ar minėjau, kad šiandien vietoje pamokų buvo Karjeros Diena?) darėm kažkokį labai fainą testą, pagal kurį gavosi, kad meno kryptis pas mane laaabai atitrūkusi nuo kitų ir, kad tai “tikrai mano sritis”. Iš esmės, tai manęs visai nenustebino, nes kaip žinia, niekur kitur savęs neįsivaizduoju (o gaila), bet užtat mane nustebino, kad man tiktų ir psichologo, gydytojo profesijos. Tikrai niekada apie jas negalvojau, nes a) medicinai reikia gamtos mokslų, o ir šiaip, manęs tai netraukia ir b) psichologė iš manęs būtų visai nevykusi, nes nei aš sugebu patarinėti, spręsti kitų problemas, o ir iš principo, manau, kad daugelis žmonių tas problemas susikuria patys (nedrįstu nepaminėti, kad yra didelių išimčių), bet juk to pacientui nepasakysi.. taigi, vėl lieka tik menas, tiksliau, dailė. O jeigu ne, tai kur tada man dėtis? Į ekonomikas, vadybas ar teises aš tikrai, tikrai neketinu stoti, kad ir kaip ten būtų, nenoriu stoti į bet ką, kas manęs absoliučiai netraukia, bet štai galvoju ir bijau, kad tik nebūtų taip, kaip dažnai gyvenime būna – neparklupdytų manęs bei mano ketinimų didieji gyvenimo paradoksai.
Neskaitant tų testų ir individualaus bendravimo su žmogumi, kuris padeda tokiems kaip aš apsispręsti dėl savo miglotos ateities, teko išklausyti ir keturias paskaitas, apie jas pradėsiu nuo įdomiausios ir aktualiausios. Pirmosios metu mokyklos pavaduotoja pasakojo apie visą tą pasirinkimų tvarką: kaip pildyti dokumentus, ką riktis būtina ir ko ne, kiek ir ko iš viso reikia ir pan. Žodžiu, tai tikrai man aktualu (kaip ir kiekvienam dešimtokui, žinoma). Antrosios metu žmogus iš kalba.lt pasakojo apie studijas užsienyje, tiesa, tik apie populiariąją Dž. Britaniją ir Daniją, bet ir tai pravertė. Pavyzdžiui, sužinojau apie mokslų kainas, galimybę studijų metu dirbti, gyvenamąsias patalpas, egzaminus, prašymų pristatymo datas ir panašiai. Žodžiu, tai tikrai man aktualu. Trečiojoje pasakojo apie KTU Panevėžio instituto technologijų bei vadybos ir administravimo fakultetus (šitą dalį tikrai praklausiau). Viena studentė pasakojo apie “studentišką gyvenimą” Panevėžyje (!!), o kita apie ERASMUS programą, pagal kurią ji buvo išvykusi į Norvegiją. Jeigu nebūtų buvę tos dalies apie ERASMUS, tai visą paskaitą būčiau ramiai pramiegojusi, nors ir ta pati įdomioji dalis įdomi buvo tik todėl, kad pati kalbančioji tai darė gana įdomiai. Žodžiu, tai man neaktualu, bet bent dalis buvo labai pakenčiama. Ir galiausiai, teta iš darbo biržos (?) kažką ten pasakojo, rodė skaidres, kur vietomis ant balto buvo parašyta baltai, pateikė visai nelinksmų skaičių, parodė kelias neperspektyvias ir kelias perspektyvias profesijas bei maždaug 20 kartų paminėjo, kad “KTU Panevėžio institutas yra labai gera įstaiga ir, kad ten studijų kokybę pakankamai (o gal sakė, kad ir labai) aukšta”. Žodžiu, tai man visai neaktualu, o ir įdomu, kiek iš ten sėdėjusių buvo aktualu, nes vargu ar daugelis svajoja studijuoti Panevėžyje, būkime sąžiningi.

Beje, būsimieji vienuoliktokai, pasidalinkit, o kokius profilius rinksitės Jūs?

Iki mano gimtadienio 47 dienos

// Vasaris 7 2010 // 2 komentarai » // blog

Rašydama apie koncertą, minėjau, kad jau kitą dieną radau tai, ko laukti dabar.
Viskas prasidėjo nuo to, kad rytą, kai turėjome palikti Helsinkį, nei iš šio, nei iš to atsibudau su mintimi: “ei, juk Taline yra Depeche Mode baras!!”. Greitai išsibudinusi šokau iš lovos ir nubėgau prie kompiuterio ieškoti adreso, kitiems spėjusi tarstelėti tik “labas rytas”. Adresą radau, o ta proga dar ir į nuotraukas žvilgtelėjau – žandikaulis atvypo – ten juk dm fanų rojus! Nuo tos akimirkos turėjome naują kelionės kryptį – Nunne 4, Talinas, Depeche Mode baras. Su tėvais susitarti pavyko gana greitai, juk išties, puiki proga: į Taliną vis tiek plaukiam, baras senamiestyje, laiko turim, žemėlapį irgi.
Taline klaidžioti teko tik tada, kol radom vietą mašinai, mat netyčia įvažiavom į patį patį senamiestį. Kartu su Justu sėkmingai nuvedėm likusius prie, kaip pasirodo, tariamo tikslo. Tariamo, nes nieko ten nebuvo. Matėsi tik šviesesnė vieta ant sienos, kur kadaise buvo pagabinta baro iškaba, užrakintos duris ir nieko. Pamaniau, kad užsidarė, bet visa laimė, kad susivokėm ir užėjom į visai šalia buvusią parduotuvę ir paklausėm pardavėjos, kur dingo baras. O pasirodo, kad baras įsikėlė į kitas patalpas (šiaip jau, paskui radau, kad tai turėjo įvykti dar maždaug 2008-2009 metais, bet google maps informacijos turbūt atnaujinti nesugeba) ir jos yra visai netoli nuo mūsų būvimo vietos. Sužinoje, kur reikia eiti, aptikom siaurą sienamiesčio gatvelę, kur jau iš tolo švietė garsioji Violator rožė ir uždašas “DM baar”. Kaip aš apsidžiaugiau, kaip mikliai nuskubėjau prie tos vietos! Bet žiiinoma, negali viskas būtų taip gerai, kaip norėčiau, kad būtų – baras nedirbo..medinės durys užkabintos iš vidaus, o į skambutį niekas neatsako (vėliau bandžiau prisiskambinti ir telefonu, bet veltui). Šalia dirbusi mergina papasakojo, kad bare mažai lankytojų, todėl savininkas dienos metu barą atidaro retai (o tuomet net vidurdienio nebuvo) ir šiaip, ateina kada nori, jos žodžiais: “gali atsidaryti trečią, o gal ir vėliau, aš nežinau”. Niekas nesutiko laukti nei iki trijų, nei net iki pirmos ir teko pajudėti link mašinos, kad ir kaip buvo liūdna. Važiuodama aiškiausiai suvokiau, kad tą vietą aš privalau aplankyti! Tuomet ir šovė gan beprotiška mintis – atvažiuoti į barą per savo gimtadienį, tiksliau, jeigu važiuotume šeštadienį, tai jau būtų diena po gimtadienio, bet visgi. Juk tai nėra taip tragiškai toli ir savaitgalio tam visiškai užtenka, kovą oras netoks nepalankus kelionėms kaip sausį/vasarį,  nėra taip tragiškai brangu, o ir iki gimtadienio pasitaupysiu, atiduosiu tam dalį per patį gimtadienį gautų pinigų. Tik reikia pasistengti ir nuteikti tėtį, kad tai nėra “kažkoks išsidirbinėjimas”, nors gal truputį ir yra, bet juk būtų taip smagu. Važiuotume mes keturiese: aš, tėtis, Justas, o ir Eglę pasiimtume, jei tik ji norėtų, ir praleistume laiką nuostabioje vietoje, pilnoje dm fanų. Ot gimtadienis būtų vietoje bet kokių susibūrimų su pseudo draugais ir išgerinėjimais, nors apie tokį net minčių neturėjau, juolab, kad tik septynioliktas laukia! Tik kai pamąstai, prieš tai reikėtų susisiekti su baro valdytoju ir susižinoti, ar tą dieną baras ketina dirbti, nes jei nuvažiuotume ir rastume barą užrarytų, būtų metų failas.

Turbūt gyvenimas be tokių svajonių ir siekių, man – ne gyvenimas.

Kelionių dienoraštis numeris du

// Vasaris 2 2010 // Nėra komentarų » // blog

Nereikia man jokių kelionių į šiltuosius kraštus, nereikia man jokių kelionių su klase – vasarą važiuosim su Egle į Helsinkį. Kokio nors stebuklo pagalba galėtume ten rasti darbą, nors įdomu, kur mus priimtų nevietines ir visai nekalbančias suomiškai..šiaip ar taip, tikrai nuvažiuosim ir vos grįžus pradėsim taupyti pinigus, nes čia tiek daug visokių fainų fainų parduotuvių. Tokių, į kurias nueini ir matai ne vieną drabužį, kurį su malonumu nešiotum, kai tuo tarpu Lietuvoje dar tenka ir to vieno neblogai paieškoti. Aišku, Helsinkyje truputį kainos skiriasi, nei pas mus, bet tai čia tik menka kliūtis..nors vakar, pavyzdžiui, nusipirkau žiauriai gražią tašytę per petį, dėl ko buvau kaip reikalas patenkinta : )

Ir dabar keli pastebėjimai iš Helsinkio:
a) padavėjai/pardavėjai čia vis dar labai malonūs, kokius juos ir pamenu. Kiekvieną kartą tau nusišypsos, padės, palinkės geros dienos ir vos išgirdę, kad tu sakai jiems “hello” prakalbs gražia, tvarkinga ir aiškia anglų kalba;
b) kad gatvėje nebūtų slidu, jie barsto ne druską ar smėlį, o akmenukus;
c) nukastą sniegą sukrauna į mašinas ir išveža, tiesa, neįsivaizduoju kur. Vakar viena iš tokių mašinų manęs vos nesutraiškė;
d) ant stogų užlipa tokie vyrukai su ilgais kastuvais, o tada jau irgi nukasa sniegą, tam, kad kam einant ant galvos neužgriūtų (beje, prie namų net ir teritorijos aptvertos dėl tos pačios priežasties);
e) čia velniškai brangus alkoholis;
f) dideliame knygyne prie pat namų, kur yra daug knygų anglų kalba, neradau taip ieškotos knygos apie dm;
g) ir daugiau neprisimenu, ką norėjau parašyti, bet tikrai kažką dar norėjau, tad tebunie to be continued..

Kaip mes pirkome bilietus

// Gruodis 20 2009 // 6 komentarai » // blog

Žadėjau skirti Pauliui įrašą apie tai, kaip įsigyjau bilietus, tai ir skiriu, Pauliau

Iš tiesų, tai viskas nevyko taip jau greitai, kaip gali atrodyti. Geriausių bilietų į koncertą Helsinkyje jau nebuvo po 4 dienų nuo pardavimo pradžios, kai susisiekiau su teta, kuri ten ir gyvena, beje. Buvo likusios (o jos likusios ir dabar) vietos, pažymėtos kaip “riboto matomumo”, o ten, aš žinoma, visai nenorėjau. Taigi, teta prižadėjo kartas nuo karto aplankyti tą puslapį ir pažiūrėti, ar nebus atsiradusių kokių geresnių vietų. Taip viskas nutilo keliems mėnesiams, bet štai jau lygiai prieš savaitę, sekmadienį, sulaukiau skambučio su žinia, kad  ”yra viena visai gera vieta” (apibrėžta), greitai paskambinau tėčiui, kad grįžtų namo, maždaug dešimt minučių skraidžiau po namus su atgijusia viltimi, o sulaukusi tėčio, paskambinau tetai. Pasišnekėję nusprendėm, kad jei jau šitaip, tai bent jau aš pamatysiu Depeche Mode – bilietą perkam. Bet tada iškilo problemų su atsiskaitymų, nes pasirodo, Suomijoje bankai kaip tik streikavo ir niekaip nepavyko atsiskaityti, nors bandė teta net septynis kartus. Jau galvojau viskas, bet nuėjo teta į stockmann’ą, kur yra kasa ir tą bilietą nupirko. Sužinojusi, kad štai Helsinkyje manęs laukia bilietas ir koncertas, be galo apsidžiaugiau. Juk pagaliau, pagaliau išsipildys tokia svajonė! Būtų lyg ir viskas, bet po kelių dienų nuėjau į tą patį bilietų pardavimo puslapį ir pamačiau, kad atsirado dar bilietų, tik šįkart daugiau ir vienu sektoriumi toliau, o kadangi tėtis irgi norėjo nueiti į koncertą, susisiekėm su teta ir taip ji nupirko dar du bilietus. Kodėl tėtis prašė dviejų, aš nežinau, nežinau ir kas toks eis su mumis, bet tai kol kas net nėra svarbu. Svarbu, kad mes išvis važiuojam! Turbūt keliaukančių į Helsinkį atsiras ir daugiau, nes tiek mama, tiek brolis, tiek sesuo ten seniai buvę, o kodėl gi ne, kai yra pas ką apsistoti. Nors norėčiau, ką nors ir pati pasiimti kartu iš draugų, smagiau būtų, tik nežinau ką, kad tėvai ir teta laisvai leistų ir pasitikėtų. Kodėl prašėm pirkti tetos? Nes žymiai lengviau ir paprasčiau jai nupirkti bilietą, kai ten gyvena, laisvai kalba suomiškai ir t.t., nei mums vargti su tarptautiniu bilietų pardavimu (nors kitu atveju ir būtume vargę)

O šiandien dar pasidžiaugsiu ir tuo, kad užsisakiau iš muzikos bombos Exciter’į vos už 18lt. Ak tos Kalėdinės akcijos!

#415

// Lapkritis 27 2009 // 1 komentaras » // blog

Susimesim rytoj į kuprinę kelias knygas, daug filmų, koncertų, naktinius, su kuriai būtų galima slankioti namuose visą dieną ir trauksim į Trakiškį! Tiesa, kokiu būdu ten atsirasim – kol kas neaišku. Užtat gera diena iš dienos daugiau nieko neveikti, tik skaityti, skaityti ir skaityti; gera beprasmiškai nestumti laiko prie kompiuterio; gera net neturėti noro kiurksoti prie Justo atsiųstų naujų simsų. Susirangysiu rytoj fotelyje prie židinio, kokio visada norėjau savo namuose, ir apie nieką negalvosiu, su malonumu trauksiu į save kiekvieną knygos žodį, lyg nuostabios arbatos aromatą, skęsiu muzikoje ir visiškai atsijungsiu nuo realybės žiūrėdama filmus.. Štai, kas yra poilsis

Ir vis dažniau užklysta mintis uždaryti blogą, uždaryti, kad niekas kitas jo nematytų..kam man šitas viešas gražuolis, jei negaliu rašyti to, ką ir kaip noriu

10 – …

// Spalis 6 2009 // 3 komentarai » // sąrašai

10 – 10 kelionė pas Deivydą (garantuota) DONE!
10 – 24/25 kelionė į lms rudens forumą (vis dar planuojama)
10 – 26 kelionė pas Paulę į Kretingą (velniškai laukiama) DONE!

Ką dar sugalvosim? (sun)

400! Daaaaug pozityvių dalykų ir ateities planai

// Rugsėjis 13 2009 // 7 komentarai » // blog, sąrašai

Prieš keturis metus užsibrėžiau tikslą, kuris man padės siekti tolesnių tikslų – lankyti, baigti ir svarbiausia, tobulėti dailės mokykloje. Kągi, atrodo, įgyvendinau ir dabar klausimas: ką veikti dabar? Galbūt galėčiau lankyti penktą klasę, bet reikalai su ja atrodo tokie migloti, kokie tik gali būti (maždaug pati auklėtoja sakė, kad verčiau kitų metų palaukti, kol reikalai pagerės) ir galbūt pati visai neprieštaraučiau metų pertraukai, tik su sąlyga, kad to per metus visiškai nenutrauksiu, nes net mažiausios pertraukos labai atsiliepia, o aš nepiešiau visą vasarą, dėl ko ant savęs labai pykstu, kaip ir visada, dėl ko man dar labiau gėda. Žodžiu reikalas tame, kad tuos keturis metus aš dariau tai ką dariau, tai kas man patiko ir visai negalvojau, ką aš veiksiu po to, t.y. rimtai nesvarsčiau jokių kitų galimybių, ką galėčiau veikti, kai to oficialiai nebedarysiu, todėl dabar esu gerokai pasimetusi, o mano galva svaigsta nuo idėjų ir galimybių, kuriomis tuojau pasidalinsiu su jumis:

a) galėčiau pradėti mokytis groti gitara!! ir pagaliau trečius metus ant sienos kabanti gitara taptų netik kambario interjero detale, bet ir kažkuo, iš ko sklinda pirmieji nemokšiški garsai, o toliau jau būtų matyt, kaip sektųsi. tik įdomu, kaip labiau norėčiau mokytis: privačiai pas vieną mokytoją (kurią, beje, kažkada aš turėjau), kokioje grupėje ar savarankiškai. jeigu žinočiau, kad sugebėčiau prisiversti, nors galbūt vėliau to daryti ir nereikėtų, mat aš laaaabai noriu mokėti groti, o ne mokytis, tikrai rinkčiausi savarankišką variantą, tik iš kur man žinoti – reikia bandyti, norėti ir siekti. bet va visai neprieštarauju minčiai pagaliau gitarą panaudoti pagal paskirtį
b) vakar prieš kiną (“mano sesers globėjas”) kalbantis su Tane išėjo iš kalbos jos noras (ir kol kas, bevaisės paieškos) žaisti lauko tenisą. tai man ir dingtelėjo į galvą mintis, o kodėl gi man nepradėjus? tai būtų vis kažkoks fizinis darbas, kurio, kaip įtariu, pastaruoju metu turiu per mažai ir man tai nepatinka (aš net vaikštau mažiau, po galais). be to, raketę aš turiu (tetos palikimas) ir tėtis šiandien tam labai pritarė, vos tik pasakiau. tik vienas klausimas, ar Panevėžyje yra tokia vieta? nes bent jau Tanė ieškojo ir nerado, nejau man reikės kištis į paieškas? turbūt taip, jei tikrai to noriu
c) yra toks, kad galiu pradėti velniškai daug mokytis, bet laikau ir laikysiuosi įsikandusi mintį, kad vien su mokslais ir pažymiais, mažai ką pasieksi. be to, neturiu jokio menkiausio noro grįžusi namo neveikti nieko kito, tik mokytis, nors savaime suprantama, mokslų apleisti neketinu, netgi esu sau prižadėjusi šiais metais skirti jiems daugiau dėmesio (tai darau bene kiekvienais metais)
d) dar galiu siaubti bibliotekas, kas man visai patiktų, bet vargu ar galėčiau ilgai vien su tuo gyventi
e) rezgu mintį, kad galėčiau grįžti prie tokių dalykų, kaip žaislų siūvimas: parsivežti iš močiutės siuvimo mašiną, ištraukti nuo kažkokių ten laikų užsilikusias krūvas medžiagų, siūlų, karoliukų (juos, žinoma, galima panaudoti netik žaislams, bet tarkim, ir primirštosioms apyrankėms), visokių kokių krūtų dalykėlių ir pradėti kurti! galbūt iš to galėčiau netgi uždirbti, bent kažkiek, nes kad ir kokia konkurencija būtų, rankų darbas ir yra rankų darbas (be dviprasmybių, draugai), kuris turi vertę. be žaislų, galėčiau ir auskarus galiausiai pradėti daryti, nes beveik viską lyg ir turiu. tereikia pasiskaityti tinkamos literatūros, pasiieškoti kuo įvairesnių gamybos technikų, kokį savaitgalį nuvažiuoti pas tėtį į mokyklą, pasidaryti pagrindų (galbūt prie to pačio padaryti dar kokį naują gyvį iš faneros) ir galiausiai – daryti! ir taip galiausiai pradžiuginčiau kitus grąžintomis skolomis, nes pavyzdžiui, Simai, auskarus žadėjau dar gegužės mėnesį (?). ir taip galiausiai daryčiau tai, ką iš tikrųjų aš mėgau (žaislus, ne auskarus), kuomet dar nelankiau dailės ir turėjau tam laiko. juk visi (iš tikrųjų, tai ne) žino, kaip aš mėgstu išsidirbinėti ir keisti net užrašų knygųčių viršelius (:D)
f) kaip jau sakiau, neketinu apleisti piešimo ir pirmasis mano projektas “du/trys papildomi mašinų piešinėliai prie didžiojo mano portreto, kuris kambario sienai yra per mažas”. taip pat norėčiau mokytis piešti portretus, gilintis į žmogaus (ir netik) anatomiją, akvarelę, galbūt išmėginti aliejinius dažus ir taip taip taip toliau
g) yra ir vienas jau garantuotas dalykėlis – tai papildomos anglų pamokos pas kaimynę, kurių tikslas “pasiruošti studijoms užsienyje”. taip taip, sakė galėsiu ir su jos vyru pasipraktikuoti šnekant, vyyy. bet kadangi čia vienas kartas per savaitę, lieka pernelyg daug laiko, kad nieko kito neveikčiau
h) vėlgi, tai vieta jūsų pasiūlymams

Taigi, kol kas į galvą atūžė tiek, galbūt vėliau sugalvosiu dar kažką. Svarbiausia, kad turėčiau tikslų, kuriuos siekčiau įgyvendinti, nes be tikslų, taip ir vartysimės lovoje išvertę bambas, netobulėdami ir beprasmiškai stumdami dienas, o aš to nenoriu. Ir nesakau, kad viską, ką čia aprašiau darysiu, nes pati suvokiu, kaip tai nerealu, bet man vis dar keista, kad kiekvieną dieną nebereikės lėkti į dm, prieš peržiūras nebereikės ten gyventi iki išnaktų, nebereikės pergyventi, kad nespėsiu to ar ano ir visai įdomu įsivaizduoti, ką aš galėčiau nuveikti vietoje to, ką iš ties su malonumu veikiau ketverius metus.. tai tiek :)
O beje, ką jūs veikiate po pamokų, savo laisvalaikiu?

tukas

Nothing more than you can touch now

// Balandis 21 2009 // Nėra komentarų » // blog

Kiek šiandien laisva diena, tiek rytoj nelaisva, todėl šiandien miegu daug, rytoj miegu mažai, ir viskas todėl, kad: a) reikia padaryti matematikos lapą, kurį davė praeitą savaitę, o aš dar nepradėjau (ak, kaip netikėta); b) reikia pasiruošti matematikos kontroliniui, kuris kiek girdėjau, sušiktai sunkus; c) reikia padaryti matematikos namų darbus ketvirtadieniui; d) reikia pasiruošti biologijos kontroliniui; e) reikia prispausti tėtį, kad nueitų į banką arba, kad pervestų pinigus Tanei; f) reikia nueiti nusifotografuoti pasui ir kortelei; g) reikia pasiruošti knygos pristatymui; h) reikia IŠ KAŽKUR GAUTI KNYGĄ!!; i) reikia nueiti į tapybą; j) reikia surasti aprašyti Žemaitės gyvenimo kelią; k) reikia perskaityti DU lietuvių vadovėlio lapus; l) gal dar reikia pamiegoti. Ir ką čia, gal juokaujat, juk visai nedaug..!

I’m taking a ride with my best friend*

// Balandis 2 2009 // 12 komentarai » // jbg

* žinot ką, mano pavadinimai iš dm, nenorit paspėliot iš kokios dainos?
SKELBIU PRASIDĖJUSIAS ATOSTOGAS!!
Šiandieną išgyvenom visai visai gerai ir galbūt tam padėjo mintys apie tai, kad šiandien juk ta paskutinioji diena. Galiausiai atsiskaičiau Donelaičio “metus”, tai bent jau dėl vieno dalyko ramiau; sužinojau, kad iš anglų gavau devynis, aštuonis ir septynis; per muziką nereikėjo dainuoti tos dainos, kurios nemokėjau; kakadu su nuolaidų kortele gavom didesnę nei keturių litų nuolaidą, tad vietoje dvidešimt vieno mokėjom tik virš šešiolikos; dailėje truputį pratinginiavau ir nuštrichavau laaabai mažai, bet taip sakant, visko pasitaiko, o ši savaitė tokia gerokai apimta tingulio, pavyzdžiui, vakar per tapybą dariau anglų, tai nėra ko ir stebėtis. Bet su Sima pastebėjom, kad Panevėžys atsibudo, atšilo oras ir žmonės iš namų išlindo, šmirinėja gatvėse ir Laisvės aikštėje, net kavinėse, o tie visi skeiteriai turbūt per žiemą sumedėjo, nes nemačiau, kad bent vienas padarytų ką nors įdomaus. Nagi, šmikiai, judinkitės ir nustebinkit! Užtat ir pačiai kyla noras kuo daugiau laiko praleisti kieme, galbūt ir riedučius išsitraukti, galbūt ir dviratį. Pagalvojus net smagiau pasidaro, net šypsena pasirodo. O kad šios mano atostogos nebūtų praėjusios veltui, namie ar prie kompiuterio, mintyse susukau visai abstraktų voratinklį, kas gi manęs laukia:
a) kelionė į Vilnių su daile; daug žadantis apsilankymas BOMBOJ (!); be to, reikia nusipirkti naują bloknotą piešimui,
b) kelionė prie jūros kartu su Tane ir Sima, po galais, kaip seniai mačiau jūrą!
c) bent dvi dienos dailėje, nes reikia, reikia reikia nueiti ir padirbėti, ir šiaip, per atostogas ten būna gausiai smagu, o baigiamųjų darymas to linksmumo prideda dar daugiau,
d) Deivydos viešnagė, kuri labai labai tikiuosi, įvyks,
e) Monikos viešnagė, kuri tikiuosi irgi įvyks, (NEĮVYKO)
f) viena diena pas Lingą, naujos laidos “pro rožinius akinius” filmavimas (pažadu, publikuosiu),
g) mažiausiai dvi perskaitytos knygos, tarkim, “nutikimai” ir “pornomūza“,
h) pasivažinėjimas dviračiu/riedučiais,
i) kas nors dar netikėto ir teikiančio džiaugsmo,
j) …
Labai, labai be galo norėčiau, kad viskas pavyktų ir, kad viskam užtektų laiko. Užtektų ir ne tik šitam.

The more i look, the more i see, the more i feel

// Balandis 1 2009 // 5 komentarai » // blog

Net baisu pagalvoti, kiek laiko čia nerašiau, o iš tiesų, tai bandžiau. Bandžiau netgi du kartus, vieną kartą pas Simą, o kitą kartą šiandien per informatikos pamoką, bet supratusi, kad tam reikės trupučio susikaupimo ir daugiau nei dešimties minučių, kiek jų teturėjau, tą sumanimą mečiau. Taigi, kaip pastarąją savaitę gyvena Tukas? Ogi labai fyskai, nes pirmadienį mokykloje buvau visai be miego ir galiu pripažinti, kad tai savaip įdomu, nu nes jei net kažkas ten sakė, kad atrodžiau gerokai apsiuosčius, tai kažkas įdomaus ir keisto buvo, bet man reikėjo palaikyti kažkuo gyvybę, nu ir pasitaikė garbė red buliui, kuris tikrai labai gerai veikia. Akis piestu pastato. O jeigu sumaišai kavą su red buliu, nenustebk išgirdęs “nesikarščiuok, nesikarščiuok”, be to, jei perdozuoji, pradeda drebėti rankos. Man drebėjo ir man sakė “Ineta, nesikarščiuok šitaip”. Apskritai, tai visą savaitę panašiai gyvenu. Per tris paras buvau miegojusi ~17 valandų; dabar per keturias ~26 valandas; per penkias bus ~33 valandas. Stumiamės į priekį, bet kažkodėl man tai nelabai pasakojasi. Todėl galiu pranešti, kad šiandien atsidariusi savo facebook‘ą galutinai nusprendžiau jį naudoti, nors kažkodėl, ten susigaudyti pavyksta gana sunkiai, bet kažkas yra sakęs, kad ir tam reikia laiko. Tikiuosi, tikiuosi. O rytoj yra paskutinė diena mokykloje ir tada atostogos, girdėjot? A-T-O-S-T-O-G-O-S!! Nes penktadienį su daile važiuojam į Vilnių, į kažkokias parodas, bet į kokias, nelabai žinau, todėl, kad nelabai žinau, prižadu grįžusi padaryti šiokią tokią apžvalgą ką gero pamačiau, gal taip pavyks ne tik pamatyti, bet ir atsiminti kažką daugiau, o ne tik vaizdus. Ten turėsim gausiai daug laisvo laiko ir pagalvojau, kad galėsiu pasilikti pas Tanę, šiaip, tai ji grįžta dar tą patį vakarą, bet važiuosim mes į bombą mano gimtadienio dovanos ir jeigu rasiu devotional tour dvd būtinai nusipirksiu primesdama prie Tanės savo pinigus.
Dabar būsiu labai kietoka ir prisižadėsiu čia rašyti kiekvieną balandžio dieną ir dar tęsim dm pavadinimų tradiciją, tebūnie tai dar vienas jų mėnuo, vot. O aš lekiu pakeisti kovo kalendorių į balandžio. Su balandžiu jus!

Jis turi pinčerį

// Vasaris 28 2009 // 5 komentarai » // blog

Šiandien pas mane wrong diena, žinoma, ji nėra wrong, nes šeštadienis, bet ji priklauso wrong dainai, nes ji be galo puiki, o ir klipą jau galiu žiūrėti su dideliu susidomėjimu, nes iš pradžių buvo “kas per”, bet reikalas tame, kad reikia įsižiūrėti ir patartina, ne vieną kartą. O Amerikoje jį uždraudė. Be to, kadangi Paulius pranešė, kad nuo pirmadienio jį rodys mtv, gal netgi kartais reikės įsijungti, nes retai kada pamatysi per mtv dm, bent jau aš, niekada nemačiau, nors gal ir mačiau, lyg dabar imčiau ir atsiminčiau. Iš tikrųjų, tai vakar Sandrai žadėjau parašyti į blogą ir vakar mes visai daug kalbėjom. O vakar nusipirkau, šiaip jau neperkamą, žurnalą Žmonės, nes ten yra Dave ir jo mažojo pinčerio nuotrauka, tai pasijaučiau lyg kokia išprotėjusi antrokė, kuri perka žurnalus dėl vienos nuotraukos ar trumpiausio straipsnelio, bet juk tas žurnalas pravers netgi visai savaitei, raminu pati save, bet užtat dabar išsikirpsiu tą iškarpą ir pasikabinsiu ant “skelbimų” lentos kambaryje, nes praeitą savaitę tėtis ją pritvirtino, kaip ir dvi dm plokšteles, netgi sienos nuotrauką įdedu (^), o tėtis dabar labai knisasi internete ir ieško adatos patefonui, nes prašiau, kad atvežtų, o trūksta tik adatos ir tada galėsiu klausyti vinylines plokšteles, o dar būtų visai neblogai sau gimtadienio proga pasidovanoti šitai už gimtadienio proga gautus pinigus, o tikiuosi, kad jų gausiu pakankamai, nors abejoju, ar kas nors man leis pirkti, tai, ko aš noriu, nes palaikys mane visiškai išprotėjusia, už tai, kad noriu dm išleisti 500lt plius ~80lt pristatymas, nors užtektų man ir šito už 300lt + 80lt. Tai štai kokios mano svajonės, iš šalies pagalvočiau, kad kvailos, ko gero, nes tai pinigai fucking krizės metu, bet koks skirtumas.
O dar nepasakojau apie planus vasarai, kurie jau yra beveik užfiksuoti. Mokykloje geografijos mokytoja pasiūlė po mokslo metų važiuoti į Pietų Kroatiją ir Bosniją ir Hercogoviną, tai taip gavosi, kad tėvai irgi nori važiuoti į Kroatiją, tik šiais metais poilsinę, o ne turistinę, tai aš pagalvojau: o koks skirtumas, ar aš važiuosiu su tėvais ar su mokykla, vistiek pinigine verte gausiai tas pats. Pašnekėjau su tėvais ir jie sutiko! O žinot, koks kitoks jausmas važiuoti su savo bendraamžiais ir draugais, nei su tėvais? Jau seniai apie tai svajojau ir taip taip jėga dabar. Tik svarbu, kad leistų Evę, Simą ir dar ką nors iš klasės, taip būtų dar šauniau, nes vienai su beveik nepažįstamais mokiniais nebūtų labai įdomu, bent jau iš pradžių, bet atrodo tai negresia, nes Evę tai lyg ir išleidžia. Tad dabar bus ko laukti ne tik iki gegužės 27, bet ir iki birgelio 20! Nežinau kas vakar buvo, bet anglų mokytoja liepė nusišypsoti, du kartus.
Ir pastebėjot, kad šiandien paskutinė žiemos diena? Spėju, kad pastebėjot, nes nežinau nei vieno, kuris nelauktų kada ji baigsis.

ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir kaip irisai

// Vasaris 13 2009 // 2 komentarai » // blog

Kaip gera būti kažkur kitur, nei paprastai būni, nei turėtum būti. Žinoma, rytoj man į mokyklą nereikia, kitaip nebūčiau pas Tanę, o dabar taip gera! Ir kai pagalvoju, kad dar šiandien sėdėjau pamokose, rašiau anglų testą, o dabar esu taip toli nuo to ir nėra jokios tikimybės, kad iki sekmadienio pamatysiu jbg. Vos spėjau į autobusą, teko net bėgti, bet nuo namų iki stoties kelionė užtruko ~9-10 min. Aš bėgau, o autobusas išvažiavo visomis septyniomis minutėmis vėliau ir bilietas kainavo 32,5Lt!! Apiplėšimas, taip sakant. Dabar galvoju, ką gero reikėtų čia nuveikti. Žinau, kad kažkaip reikia nusigauti iki knygų mugės, galbūt dar nueiti į kokį filmą, pasitrinti po parduotuves, aplankyti presto, centre susirasti kokią galingą muzikos prekių parduotuvę, gal net ką nors ten nusipirkti, ką nors gražiai depešiško, nežinau, neturiu krūvos pinigų, o ten tikrai nebūtų pigu, nors jei rasčiau, turbūt nesusilaikyčiau, bet reikia bent vieną knygą parsivežti iš mugės, neleisčiau sau neparsivežti. O galbūt aplankyti U2 3D? Manau, būtų visai visai puiku ir įdomu, tik neskaitant to, kad patys U2 ypatingai manęs netraukia ir bla bla. Ir dar tikiuosi, kad Tanės nuotaika bus gera, nes kitaip, nieko gero. Rytoj pusryčiams paruošiu bulvių lazdelių, kurias šiandien įsigijome rimi, ir kurios dabar saugiai guli kameroje. O dar yra labai skanios arbatos. Taigi, gyvenimas puikus, o savaitgalis ypatingai ilgas. O ką darytumėt, jei jūsų gyvenimas būtų amžina vasara? Turiu omeny, apie ilgalaikį dykaduoniavimą. Ar jums užtektų veiklos ir pomėgiu užpildyti visas laisvas ir nuobodžias dienas? Kalbėjom apie tai su Tane, ji neišmano kaip tai padaryti ir visai visai norėčiau jai padėti, sakiau eiti kur nors savanoriauti, tik ir tuo reikia pasidomėti, nelabai ką pati išmanau, bet manau, kad toks dalykas yra gausiai įdomus. Ir pati net norėčiau.
Simos mama sakė, kad aš čia tuščiažodžiauju, tad dabar jaučiuosi ypatingai nerimtas asmuo ir dar pagalvoju, kad pas mane vietoje minčių, kažkokia košė. Ir šiandien aš buvau nugraibyta kaip per kratą, prieš visą klasę, dar gana švelniai, o aš nekenčiu kai mane švelniai liečia, apskritai, nemėgstu būti liečiama. Bet tai ką jau padarysi, kad Laurynas sugalvojo tokį žaidimą, o į jį mane su Eve (žinoma, ir Žygę su Zbitkiu) pasiuntė Sima, bet nieko, Sima atsiėmė savo ir sakyčiau, netgi su kaupu.
Ir aš per dažnai vartoju ir, ir reikės kada nors jį taip išvartot, kad net nebesinorėtų.

333. Tėčiui labiausiai patinka a pain that i’m used to.

// Vasaris 8 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuo kitokia buvo ta Lota? Grožis, rūpestingumas ir grakštumas tai dar ne viskas, bet kas dar? Tai, kad jos nepatenkina eiliniai romanai, kuriuose viskas baigiasi gerai, tai, kad ji juose ieško to, kas atitinka ją pačią; ji išrankesnė nei kitos? Nežinau, nemanau, kad pilnai supratau kuo ji kitokia, tos pastraipos man neužteko, kad galėčiau tai paaiškinti, o gal ir paaiškinau, tikrai nežinau. Ir dažnai pagalvoju, kad iš knygų pasisemiu ne viską ką galiu, ne viską suprantu, o gal ir suprantu, bet vieną žinau tikrai, skaitymas padeda atsipalaiduoti ir nuklysti nuo to, kas yra aplink tave, nuo to, kas sukasi tavo galvoje ir šitai man be galo patinka. Nors nenoriu plėtotis apie tai, ką man reiškia skaitymas, nes ko gero tai jau daug kartų apšnekėta ir yra visai ne nauja. Bet šis savaitgalis buvo gausiai puikus. Nenuveikiau aš nieko grandioziško, nieko baisiai naudingo, biologijos nesimokiau, matematikos taipogi, bet akivaizdu, kad puikiam savaitgaliui reikia ne to. Jis puikus, nes puikiai išsimiegojau; baigiau “Kelią”; pradėjau Remarko “dangus neturi išrinktųjų” ir ta knyga skaitosi kur kas lengviau nei “vakarų fronte nieko naujo”, o gal tai dėl to, kad paaugau ir priaugau iki Remarko, nes pirma skaityta jo knyga skaitėsi tikrai sunkiai, nors ir gausiai patiko, tad kai tik baigsiu šį įrašą, keliausiu į lovą skaityti; žiūrėjau velniškai lengvą filmą “ko nori mergina” ir man patiko, nes jis iš tiesų buvo lengvas ir žiūrėdama jį aš šypsojausi, o antrą kartą žiūrėjau prancūziškai, nes nepastebėjau, kokia kalba siunčiuosi, buvo gerokai keista; kol kas dar vengiu sunkių filmų. Dabar galvoju, kaip greičiau prastumti tas keturias dienas ir pasinerti į ilgo savaitgalio malonumus, liko keturios dienos iki keturių dienų laisvadienio – tiesiog puikumėlis, kokios veiklos jam nusišviečia, Vilnius ir knygų mugė. Juk sakiau, kad puikumėlis ir aš jau einu, nes turiu dar 21 minutę susikrauti daiktus į mokyklą ir nusiprausti, tai nauja mano rėžimo programa. Ir pažanga: per visą savaitgalį nenuėjau miegoti vėliau nei trečią!

88% svajonių.

// Vasaris 1 2009 // 3 komentarai » // blog

Vasario mėnesį maitintis trintomis braškėmis su cukrumi ar netgi grybais – gana nekoks sumanymas. Dėl to, kad tai velniškai primena vasarą ir vasario mėnuo dar nėra tas, per kurį reikėtų viską prisiminti ir pradėti laukti. Ir keista, rašyti šiandien bandau tris kartus. Galvojau reikia kažką normalaus parašyti, o ne šiaip šūdmaliauti. Ir bandydama rašyti vis galvojau, kodėl aš čia rašau? Ar turiu ką pasakyti ar tik šiaip, ateinu išsilieti ir numesti viską nuo savo pečių, kad bent kiek būtų geriau? Taip nieko ir neparašiau, niekas, kas mane patenkintų.
Bet štai vakar buvo daug kalbų apie ateitį ir pripažinsiu, nesuprantu žmonių, kurie nežino ko nori ir stoja ten, kur jiems primeta pašaliniai. Dar nesuprantu kaip galima nebandyti stoti ten, kur iš tiesų nori ir leistis nuo to atkalbinėjamam, ale dėl saugesnės ateities. Jeigu jums reikėtų apsispręsti, ką rinktumėtės: savo svajonių išsipildymą ir riziką, kad viskas nuplauks katei nuo uodegos ar eiti ten, kur jums siūlo kiti dėl neva saugesnės ateities ir geresnės perspektyvos? Dar kilo klausimas: ar baigę mokyklą išlaikysite save patys ar priimsite, galbūt netgi reikalausite, tėvų pagalbos. Ir iškilo netgi dar vienas klausimas: ar sulaukę aštuoniolikos galvotrūkčiai lėksit laikytis teisių? Šįkart nebandysiu aiškintis kodėl čia rašau, o tiesiog pasvajosiu apie savo ateitį, nors tai galbūt yra net labai nerealu, bet kaip aš viską įsivaizduoju. Taigi, sulaukusi aštuoniolikos, o tai bus dar vienuoliktoje klasėje, teisių nesilaikysiu, nes tai nepigiai kainuoja, o ir mašinos man nereikia, tiksliau, nenoriu, kad ją man kas nors pirktų, ypač senelis, o jei ir turėčiau mašiną, ji labai nuostolinga, todėl turbūt netgi retai naudočiau. Nors mašinos man nereikia dar ir dėl to, kad planuoju baigusi mokyklą išvažiuoti į užsienį ir studijuoti ten, nes pasilikti čia aš visiškai, visiškai nenoriu, taigi tenai (Prancūzijoje ar bet kur kitur) gyvensiu universiteto bendrabutyje ir laisvu laiku dirbsiu, kur, nežinau. Bet dirbsiu. Ir norėčiau ar nenorėčiau tos mašinos, vargiai išgyvenčiau su studentiška alga, ką jau kalbėti apie automobilio išlaikymą, bet ir šiaip, man patinka viešasis transportas, nes ten matai gausybę žmonių, matai veiksmą, o ką matai vairuodamas? Kamščius? Galiausiai savaime suprantama, stosiu ten, kur pati iš tiesų norėsiu, nes net neįsivaizduoju savęs besikankinančios su tuo, kas man nepatinka, o jeigu dėl kažko dvejosiu, metus paatostogausiu ir paliksiu sau laiko apsisprendimui, o per tuos metus kur nors padirbėčiau, taip pati turėdama progą susitaupyti naujam gyvenimui. O toliau gilesnių smulkmenų nebežinau ir taip viskas atrodo gana nerealiai, nors ne, realiai, nes sugebu gana lengvai tai įsivaizduoti, bet puikiai žinau, kad ne viskas gaunasi taip, kaip svajoji. Jeigu dabar atsisėsčiau priešais langą ir žiūrėčiau į tą toli esantį daugiaaukštį, galėčiau įsivaizduoti dar daugiau. Gaila, kad pro mano kambario langą nesimato mėnulio, o ir jau girdžiu mamos balsą varantį miegoti arba kitaip, varantį į savo kambarį, nes nemanau, kad aš štai imsiu ir iš karto užmigsiu. Net nebandysiu, bet pasišalinti tai reikia, vardan ramybės.

Slaptas saulės šokis.

// Kovas 31 2008 // Nėra komentarų » // blog

Už lango kaip reikalas šilta, šviečia saulė. Ji kviečia mane eiti į kiemą, eiti kur nors, o aš negaliu, bet šiaip jeigu galėčiau – eičiau. Nu tai pypim tarara, nervuoja. Ir dar..pirmadieniais nedirba salonas, todėl aš negalėjau turėti plius dviejų skylių. Be to, noriu į antakį, bet mama neleidžia. Todėl nefaina. Aš jau sakiau Pauliui, kad jeigu įkyrėsiu mamai, ji mane iš namų išspirs. Todėl reikia sugalvoti ką nors kitą. Gal turit pasiūlymų? Jeigu taip, rėžkit.! Nes aš rimtai jo noriu. Be to, Paulė sakė, kad man tikrų.
***
Iš to neturėjimo ką veikti eisiu mokytis geografijos. Po to gal dar ir biologijos. Naa, galbūt dar ir paskaitysiu „Džeinę Eir“ ir tada susitvarkysiu, išmaudysiu Niką. Taip sakant, idealus laiko praleidimas. Cha.! 8-)

In.

Pen Pals.

// Vasaris 5 2008 // 3 komentarai » // blog

Sveiki, dar kartą,
pagaliau be niekeno pagalbos užsiregistravau penpals.com, nors ir užtrukau nemažai laiko. Registravausi pagrinde dėl to, kad noriu išmokti angliškai ir atsikratyti baimės kalbėtis su užsieniečiais. Jau supratau, kad anglų kalbos pamokos bendravimui nelabai praverčia, tai kas belieka.
Per kelias dienas sulaukiau trijų laiškų. Pirmasis parašė tai, ko aš nesupratau, todėl neatrašiau. Antroji parašė mergina iš Korėjos. Na, jai atrašiau ir regis mes tęsime savo susirašynėjimus. Ji pasirodė labai draugiška. (: Na, o trečiasis buvo toks pakrypėlis iš Londono. Sprendžiu iš to, kad jis iš karto pradėjo kažką ten apie draugystę. Velniop, jis mano atsakymo nesulauks. Štai.
Žinau, kad per tokius dalykus galima susipažinti su visokiausio tipo -ilais, bet yra nemaža tikimybė, kad galiu sutikti ir įdomių žmonių. Juk ne aš viena einu tokiais tikslais kaip pramokti angliškai ir susipažinti. Manau mergina iš Korėjos nėra koks nors barzdotas pedofilas. xD Na, man taip atrodo pagal bendravimą ir juk jeigu Paulytis susirado ten kažkokią draugelę iš kažkur ten, galiu ir aš. O kuo toliau, tikiuosi mažiau prireiks alkono ir laiškai rašysis lengviau. Jau dabar jie ilgėja, kas yra gerai. (:

So, see you next time!
In.

Šiandien.

// Sausis 5 2008 // Nėra komentarų » // sąrašai

…būtinaisiai turiu padaryti, tai:
- susitvarkyti savo kambarį,
- išmaudyti Niką,
- išlyginti tėčio marškinius,
- aptvarkyti namus,
- perkelti visus pranešimus į BLOG’ą,
- susitvarkyti nagus.
Ir tai labai griežtai, per daug aptingau. Beje, Nika nuo šiol gyvens mano kambaryje. Turėtų būti sunku apsiprasti, bet kaip nors. Šiaip, visai to noriu. (:
Tiek, einu jau miegoti, nors dar paskaitysiu Anos Frank ‘Dienoraštį’. Vistiek atsisveikinu, ramių jums sapnų.

Te te!

Jūsų,
In.

Naujos mano taisyklės.

// Rugsėjis 22 2007 // 4 komentarai » // sąrašai

Naujosios mano taisykės:
- Jokio pc darbo dienomis. Nebent reikėtų mokyklai.
- Namų darbai neatideliotinas dalykas.
- Pietūs mokykloje. Nebadauti, net ir netyčia.
- Knygos prieš miegą. Būtinai.
- Gultis ne vėliau kaip 00:00h. (Gražus skaičius).
- Savaitgalį negaišti laiko prie kompiuterio. Galimos 2-3h per dieną.
- Įvykdyti visus pulnktus darbų sąraše.
Kolkas tiek.
Vienas žmogus man yra pasakęs: “Jeigu tu taip ir toliau gyvensi, vienuoliktoje klasėje tave kamuos depresija”.
Kažkodėl būtent dabar juos atsiminiau. Pradėjau galvoti ir apie tai, kad ta depresija gali daug anksčiau pasibelsti į duris. Būtent dėl to pradėjau reguliuoti savo dieną ir veiklą. Ar bent jau bandau.
Tikiuosi man pavyks. Linkiu sau pačiai stiprybės.
__________
Noriu vasaros. Truputį apgailėtina, nepraėjo dar net mėnuo, o aš jau noriu. Tie mokslai lenda per gerklę. Sunku. Gal kai kuriems tai skamba taip pat apgailėtinai, kaip ir tai, kad laukiu vasaros, bet tikrai taip yra.
Gyvenu tik laukimu, savaitgalio. Tai, mano galva, yra blogai.

Ir kas gi čia atsitiko.

// Rugsėjis 4 2007 // 4 komentarai » // blog


Sveiki visi.
Ir kaip aš čia senai rašiau. Jau keletą kartų galvoje sukosi labai įkiri mintis čia ateiti ir pasireikšti, bet kai ateidavau taip nieko ir neparašydavau. Ot gaila, netgi labai. Kartais jaučiuosi taip, lyg išduočiau savo blog’ą. Bet aš nenoriu jo išduoti. Noriu, kad jis visada mane lydėtų. O jūs pažiūrėkite, neatėjau čia net per rugsėjo pirmąją. Neatėjau čia net, net, net nebežinau. (:
Na, geriau vėliau negu niekada, ar ne toks yra posakis? Nutariau šį mėnesį, t.y. rugsėjį parašyti tiek pranešinų, kiek yra dienų. Pagal tikslius duomenis tai yra 30. Manau pavyks, visgi, pasakoti yra apie ką. Jau dabar viskas zvimbia galvoje. (:
Ir šiaip, planuoju pakeisti aplinką, kaip jis ten vadinasi? Šabloną. ;D


Jūsų,
Ineta. (:

Trumpam.

// Gegužė 12 2007 // Nėra komentarų » // blog

Lyja. Vakar lijo, šiandien lyja. Siaubas, o ne lietus.
Kaip visada užimtas savaitgalis, o juk dar eurovizijos finalas laukia.
Taigi, einu aš daryti savo darbų, kol dar turiu laiko. Kaip visada kartu su Scrpion’ų muzika. O vakare visu savo patriotišku užsidegimu palaikysiu Lietuvą.
Iki, užsuksiu ir vakare. Juk reikės pasigirti ką nuveikiau. (:

Baigiasi balandis.

// Balandis 30 2007 // 2 komentarai » // blog


Liko tik paskutinis mėnuo iki vasaros. Tikrai džiugu. Atostogos. Kažkada būsianti kelionė. Visas laikas tam, kas man pačiai įdomu. Būtent todėl ir myliu vasarą. O kol vasara dar neatėjo, stengsiuosi atsiriboti nuo laukimo. Kai laukiu, būna tik blogiau.
Gegužės mėnesį bandysiu daryti taip kaip ir Paulina, tai yra, įrašus į blog’ą kas dieną [ne mažiau 31]. Manau sunku nebus, visgi pripratau prie šio blog’o. Kuo toliau tuo labiau jis man patinka. (:
O dabar keliauju atnaujinti savo kambario. Kažkodėl jaučiu jog laikas atsinaujinti, o tam reikės daug pastangų. Galbūt atnaujinsiu ir savo blog’ą. Bet dar reikia palaukti (:
Manau reikės šiandien padaryti savo fotosesiją. Liūdna be naujų nuotraukų. O kai padarysiu, mieliausią įkelsiu iškart čia.
Iki.

Gud-gud ir tiesiog happy.

// Balandis 23 2007 // 3 komentarai » // blog

Ir šliaušime į mokyklą tik 9,30h. Tuk-tuk, kokie mes laimingi c(: Trys pamokos, kur tai matyta? ;D Na žodžiu, turėtų būti šešios pamokos, bet pirmoji atkrenta, nes man jau baigėsi projektas, o antrosios nėra, nes auklėtoja egzaminuoja kažkelintokus. ;D Šakės su šakiukais, kokia laiminga aš. xD. O ir padaryti tai ką suplanavusi padariau. Išmaudžiau šunytę ir susitvarkiau kambarį (:

‘Gimusi po laiminga žvaigžde’.
Oj, rašėm geografijos kontrolinį, visai neblogai. Manau pavyko viską išmąstyti tik nepažimėjau žemėlapyje Baso sąsiaurio ir Darvino ar kokio bieso ten miesto. Viliuosi, kad mokytoja nepastebės. Iš istorijos gavau 10!! Labai apsidžiaugiau, nes kažkodėl labai bijojau to kontro, kuris buvo siaubingai lengvas. Regis pažymiu fronte viskas.
Kai esi žmogus laimingas, visai pamiršti, kad savaitės pabaigoje laukia krūvelė kontrolinių. Kartais tai nublanksta dėl paprasčiausių dalykų. Pvz. laukiamo filmo. (:
Ėm, labai laukiu ‘Iksmenai 2′. Kažkodėl sužavėjo Logano personažas [drįstu abejoti, kad nesuklydau rašydama vardą. O jeigu kas, Loganas - tas kur iš rankų išlenda metalai].
Labanaktis, einu aš jau čiūčia liūlintis ir žinoma dar kaityti ‘Blogis’. [;D]

Ramybės diena ir geri pažymiai.

// Balandis 16 2007 // Nėra komentarų » // blog

Taigi, gana gera diena šiandien ;]. Gavau 9 iš geografijos (pusės kontrolinio galiu garantuoti mokytoja netikrino). Taip pat 9 iš anglų (geriausiai klasėje xD). Ir 10 iš matematikos (nei vienos klaidelės). Vien jau nuo šių dalykų dieną gud-gud. Tik viena problema, rytoj istorijos kontrolinis, o aš dar nieko nemoku, bet pamaniau, ateisiu čia, viską parašysiu ir eisiu mokytis. Taip ir ruošiuosi daryti ;D Tik žinoma pavalgysime prieš tai.
Siaubingai gaila, kad neturiu laisvo laiko, nes pagaliau gavau knygą ‘Blogis’ ir tikrai norėčiau ją šiuo metu skaityti. Tiesiog tikiuosi, kad prieš miegą dar spėsiu bent šiek tiek. Gaila, kad negaliu nuveikti nieko įdomaus, o tik mokytis. O taip norėčiau vietoje istorijos vadovėlio nusnausti ar suverti apyrankę, ar dar kažką tokio (: Ah. Tikiuosi kada atrasti laisvą minutėlę, o jos tikiuosi rytoj ;D
Kažkokia rami aš šiandien vakarėjant. Ir dailėje ramiai sedėjau ir tapiau. Tiesiog, ramus metas. (;
O šiandienai užteks, einu vakarieniauti. Labanaktis ir gero likusio vakaro (:

Mc’donald’as.

// Balandis 8 2007 // 3 komentarai » // blog


Štai Ineta kalbėjo kalbėjo, sakė, sakė, kad nebevalgys šio brūdo, o vistiek vakar buvo Mc’donald’e ir valgė big mac’ą. Na tikrai iš dalies savimi nusivyliau. Bet iš dalies ir džiaugiuosi, nes paskutinį kartą valgiau tik vasarą. O dar ir didelę įtaką turėjo pamatytas filmas, kai žmogus valgė vien tik patiekalus ir Mc’donald’o. Labai gerai, kad Panevėžyje nėra tokios vietos kur parduodamas šis “maistas”. Na kagi, lieka tik tikėtis, kad visa tai pasikartos ne anksčiau kaip vasarą. (: