Mano vasarą bando pririšti prie vienuolikamečio pusbrolio ir aštuonmetės pusseserės, tad dabar galvoju, kaip visa to išvengti, bet man jau rimtai atsibodo Hermanni klausimai “ką veiksim” ir “einam žaisti kortomis ar futbolą”. Maža to, kad bėgu nuo jų, nuo to nesibaigiančio triukšmo iš Trakiškio, jie atvažiuoja čia, į mano namus. Aš nesakau, myliu juos ir sutinku su jais ką nors nuveikti, bet juk man nei vienuolika, nei aštuoneri, tad skirtumas šioks toks yra. Tik Hermanni kažkodėl mano, kad skirtumo nėra.
O nuo ketvirtadienio, visas dešimt dienų, ketinu gyventi visai puikų gyvenimėlį viena namuose, tai jei norit atvažiuoti, atvažiuokit – vietos yra. : D
Dabar, kai perskaičiau Edgaro blogą, mane turbūt užpuls bene paranojiškos mintys, kad tik nebūčiau iš tų, kurie rašo niekam neįdomias pievas, nes pripažinkim, kiekvienas rašantysis (bent jau internete, tai tikrai) nori turėti skaitytojų kaip ir kiekvienas žmogus nori būti kažkam įdomus, tad šiuo klausimu išimtimi savęs tikrai nelaikau, nes jeigu turiu skaitytojų (ką puikiausiai gali parodyti prenumeratorių skaičius) žinau, kad visgi, kažkam tai įdomu. Nors kaip supratau, kolega (tai tokią įtaką daro kai kurie blogeriai, xoxo) Edgaras reader‘yje kaupia ir ne tik jam įdomius blogus, tad tuomet nieko nelaukdama ir pasmalsausiu, kokius laikot jūs? Jeigu kalbant apie mane (tiksliau, mano readerį), tai jame yra prisiglaudę 37 blogai, kurių į vieną kategoriją niekaip neįtrauktum. Ir to nepadarytum vien dėl to, kad vieni yra tiesiog asmeniniai (skirti, kad ir dviems žmonėms), kiti yra apie informacines technologijas, gyvenimą, muziką ar meną. Prisipažinsiu, ne visada viską perskaitau, bet dažniausiai akimis tai tikrai peržvelgiu ir net jei turėčiau saldžiai tuomet miegoti, perskaitau žodį po žodžio, mat stengiuosi prie skaitomų laikyti tik tuos, kurie iš tiesų mane domina aktualiomis temomis, priverčia nusišypsoti ar yra kažkuo savotiški, taip sakant, savu stiliumi (ko gero, kriterijai nėra labai išradingi), todėl skaityti juos – vienas malonumas. Ai, ir būk žmogus, jeigu jau rašai blogą ir turi ką papasakoti (juk Tu rašai blogą, tai vadinasi, turi!) tai ir rašyk tai, o ne laikyk jį pūvantį šešis mėnesius, kaip priežastį nurodęs, kad nėra apie ką rašyti arba kiekvieną dieną sausai nepasakok savo tikslios dienotvarkės su visų pusryčių/pietų/vakarienės meniu (nors nesiginčysiu, galbūt ir tai kam nors įdomu), nes jeigu jau taip, tai nekoks iš tavęs blogeris ir galbūt verta pagalvoti apie to dalyko raukimą (juk kam kaupti internete dar didesnius šiukšlių lobynus, taip?). Žodžiu, atėjau čia su mintimis visai ne apie tai, o žiū, kas gavosi (ale vos ne agitacijos, bet ir tos, tik iš mano pusės), bet šiaip, tai labai laukiu jūsų nuomonių šia tema.
O apie tai, ką norėjau papasakoti, turbūt kitą dieną. to be continue…
Vaa, prašau, kam įdomu. Nes aš šito laukiau kelias valandas, bet prieš tai dar pasinervinau, kol įjungiau tą transliaciją, nes pas mane kažko akivaizdžiai trūksta ir turbūt jei ne šlykštukasfirefox ir windowsmediaplayer, nebūčiau pamačius to pasirodymo, o štai žiūrėk, jis jau youtubėj po valandos yra. Nors ne, nesakau, kad gailiuosi tiek laukusi ir graužusi sau kelį, aš džiaugiuosi, kad dabar galiu pamatyti dar ir dar kartą. Ir ta daina labai graži, ir tėtei patiko, ir kai Dave ją dainavo atrodė piktas, ir jis dar žavingesnis, taip sakant, jėga. O šiandien visą dieną trūniju prie kompo ir daug juokiuosi, o kažkodėl sėdėdama ir kam nors rašydama, netgi čia, nutaikau atitinkamas veido išraiškas. Savaip įdomu, nes jaučiuosi lyg kalbėčiau, bet tai turbūt parodo, kad aš tikrai seniai kalbėjau ir gaila, kad neatsirado skaitančių ir nepažįstamų šmikių iš Panevėžio, bet jei jūs atsirasit, pasiūlymas dar galioja, o galbūt kažkurį kovo savaitgalį bus vibe.ltmeet, kalba eina net apie pirmą kovo savaitgalį, tai manau, norėčiau sudalyvaut. Turbūt nauji žmonės akiratyje nepakenktų, o dar visai norėčiau aplankyti Kauną, nes kai būnu jame, nelabai iškeliu kojas iš stoties. Taigi, gal būtų puiku ir su kuo nors dar susitikt, nežinau. Mama turėtų išleisti, kaip jau aišku, yra žmonių, kurie jai gausiai nepritaria, bet nesuksiu sau galvos ir pasidžiaugsiu, kad turiu keliavimo laisvę ir, kad už savaitės prasidės pavasaris, tai visą kovą bus galima švęsti tą pavasarį. Ir dar ten kažkas atvažiuos pas mane per kelias laisvas dienas, tai bus iš viso jėga, nes koks retas įvykis, kažkas pas mane atvažiuos! Tas kažkas, tai turėtų būti Paulė. Paule, kaip reikalai dėl to? O šiaip, kviečiu ir kitus. Ne, aš rimtai, jei ką nors išleidžia, galit atvažiuot, liko tik savaitė, kada aš gyvensiu beveik be cento kišenėje, tai kol kas nors sumąstys atvažiuot, ta savaitė ir bus kaipmat prabėgusi. Pagavau save norinčią miego, tai gal netgi reikės eiti miegoti. Bet jaučiuosi vis dar nesava, nors žinot, man patinka taip jaustis, vis kažkas naujo.
Dabar aš dar kartą piktinsiuosi dėl to, kad Twilight premjera taip negreit. Nors aišku, negaliu nepaminėti, kad tas laikas dar gali keistis, bent jau taip sakė žmonės, nuo kurių tai priklauso. Nenoriu būti priversta žiūrėti kokį bevertį camrip’ą, kad visgi, galėčiau pažiūrėti, nes aš nekenčiu camrip’ų. Jeigu tą premjerą taip vėlai rodytų visose Baltijos šalyse, tai suprantama ir būtų bent kiek paguodžiančiau, Baltija, tai kaip braliukai, visur kartu. Nesvarbu, kad Estija ne visada, bet kai paaiškėja, kad ten rodys maždaug savaitė ar dvi po premjeros pasaulyje, o mes lauksime vos ne keturis mėnesius, tai tada galvoji, kas per wtf??
Ir tegul greičiau leidžia knygas, nes kažkaip labai degradavusiai atrodo, kai jos jau yra keturios, o pas mus tik viena. Esmė ne kokia nors konkurencija, man tai nerūpi, bet aš tik noriu perskaityti ir sužinoti kas bus vėliau, o angliškos versijos nelabai tenkina, nes sunkai suprantu literatūrinius kūrinius, o tam, kad juos suprasčiau reikia laiko ir pastangų, kurias, kol kas noriu rodyti tik dėl twilight, bet skaityti knygą kompiuteryje yra taip sumautai neįdomu. Aišku, jeigu tai būtų bent jau lietuviška, tai būtų šimtą kartų įdomiau, bet kadangi taip nėra, tai koks skirtumas. Ir man keista, kad Lietuvoje nėra stengiamasi išleisti tokios pamėgtos, išgirtos ir bla bla, knygos.
Duosiu penkis tam, kuris įtikins, kad Lietuva nėra atsilikusi šalis.
