Inetos blog'as | Tag Archive

Vasariškos anomalijos

// Rugpjūtis 29 2010 // 2 komentarai » // blog, bonus

Dar liko net dvi dienos, kad šią vasarą nusimaudyčiau, nors tai nutiktų tik tada, jei kas nors tempte nutemptų iki vandens telkinio, kur ir įmestų. Ahaa, šiais metais nesimaudžiau (išskyrus duše/vonioje, žinoma) ir tai yra VAU. Prie jūros nebuvau, kur maudytis ir mėgstu, o balos netraukia. Kadaise iš vandens neišlįsdavau, o dabar kas darosi – siaubas :D Nors šiaip, tai neimu aš to į galvą, tik truputį keista.

Mane nuoširdžiai užpisa, kai reikia galvoti, ką apsirengti vienokia ar kitokia proga. Aišku, galėčiau aš spjauti į tas rugsėjo pirmas ir panašiai, bet atrodyti gražiai, tai aš mėgstu. Iki vakarinių suknelių ir makiažo nenusigyvenau, bet šiandien kelias valandas keikiausi, kol visai sugalvojau, kaip noriu atrodyt. Ir viskas būtų žymiai paprasčiau, jei būtų šilta, nes mano suknelė labiau pritaikyta +30, nei +15, bet tai yra visai px, nes jeigu aš noriu su ja eiti, tai ir eisiu. Tereikėjo sugalvoti, ką prie jos apsirengti. Bendrom jėgom su seserim ir mama – pavyko! Vis tiek vyrams yra šimtą kartų geriau, kad ir kokia proga bebūtų, visada vienas ir tas pats drabužis – kostiumas. Velnias, vyrai su kostiumais yra vienas didžiausių gėrių, todėl taip ir mėgstu mokykloje sijonų ir kostiumų dienas..daug kostiumuotų vyrukų vienoje vietoje, ahh. :D

Galėtų greičiau ateiti antradienis, nes aš noriu į kirpyklą!

O šita daina yra..be galo graži ir visai nesvarbu, apie ką čia dainuojama.

Kai per žvaigždžių lietų virš tavęs – debesys, bet vis tiek tingi eiti miegoti

// Rugpjūtis 13 2010 // 2 komentarai » // blog

Geriu beveik visai atvėsti spėjusią arbatą su pienu ir per naujas ausines klausau seniai seniai mylėtų The Rasmus. Atsimenu, kaip kadais tikėjau, kad meilė jiems niekada nesibaigs, o visgi – baigėsi. Žiūrėčiau dabar į dangų ir gaudyčiau krentančias žvaigždes, bet dangus virš manęs debesimis aptrauktas ir taip jau antra naktis. Antra naktis, kai skaitai vibėj “ak, mačiau septynias krentančias žvaigždes ir vis negana” (šiaip, tai nėra kažkam priklausantis vibas, nebent netyčia gavosi atkartoti), o tu tematai danguje dvi žvaigždes ir kažkaip net naivumas neleidžia tikėtis, kad kažkuri iš tų dviejų nukris. Klausiau Rasmusų 2008 metų albumo ir..jis man net visai nepatiko, todėl atsisiunčiau senesnius, bet mėgstamus kūrinius ir tipo dabar kaifuoju juos klausydama, o iš tikrųjų, tai jie tik primena ankstyvą paauglystę, kurios labai nekenčiu ir vieną mergaitę, kuri man kažką rašė ir piktinosi, kodėl aš taip mėgstu juos ir net visos diskografijos neturiu, o tada..aš neprisimenu, kodėl jos neturėjau. Gal ir neatsiminčiau tos mergaitės, jei nesuprasčiau, kodėl ji taip elgėsi. Ok, aš neužsirašau skypėj “Depeche Mode 4 ever ;]]**~~”, bet kažkaip automatiškai sunervina, jei koks nors save fanu laikantis žmogus, net visų studijinių albumų neturi ar tai nežino kokių labai elementarių dalykų. Taigi čia esmė tame, kad jei jau vadiniesi fanu, tai ir vadinkis pelnytai. O aš apie dm nežinau tiek daug..tiek daug..kiek danguje man nematomų žvaigždžių. Bet visko aš ir nesužinosiu, neatsiminsiu – per vėlai gimiau ir viso to savo akimis nemačiau (kad ir kiek Lietuvoje to matėsi). Taip, taip aš save raminu, nors puikiai suprantu, kad domėtis niekas netrukdo.

O šiandien, truputį iš neturėjimo ką veikti, žiūrėjau kažkokią tai laidą..ai, “gyvenimas yra gražus” ji vadinasi. Paprastai tokių nežiūriu (nebent labai tingiu daryti namų darbus – tada “įdomi” gali pasidaryti bet kokia kvaila laida), bet šiandien kažkaip pradėjau..Taigi toje laidoje rodė apie merginas, kurios ten medžioja oligarchus ir taip toliau, apie barakudas, taip sakant. Klausiau aš ir šlykštėjausi, kaip moterims reikia tų prabangių/nesveikai brangių dalykų ir kaip joms nerūpi tai, kad gyvena dirbtinumo pasaulyje. Ir nu ką žinau, kai pasaulyje žmonės suka verslą, tekindami tokias merginas, tai..pusę trijų nakties man truputį žodžių trūksta. Bet įstrigo man viena frazė vieno štai tokio verslininko (nežinau, ar galima jį taip vadinti): “jeigu mergina reikiamu momentu pagimdo vaiką, tai net ir ją palikęs vyras aprūpins ją visam gyvenimui”. Štai kas yra savęs pardavinėjimas! Tarp kitko, mane labai nervina ta nusistovėjusi norma, kad vyras turi išlaikyti moterį, kad tai, jog jis jai nuperka kailinius ir s-klasės (?) mercedesą yra visiškai normalu ir suprantama, kad taip lyg ir turėtų būt. Net jei nesu garsiai klykianti feministė, tokius dalykus norėčiau pasiekti pati (nors nei kailinių, nei bet kokio mercedeso man nereikia).

Tell me why do I feel this way
all my life I`ve been standing on the borderline
too many bridges burned
too many lies I’ve heard

Ir šiandien tėtis numetė repliką, kad mano kojos baltos ir neįdegusios (išties, tai aš visa gana balta), tik kažkaip labai paprastai pavyko jam paaiškinti, kad nematau reikalo visiems po vasaros būti įdegusiems lyg tai būtų taisyklė ir, kad man išvis degintis net nelabai patinka, juolab, kai esi ne prie jūros (tas kartas, kai deginomės su Linga prie balos, nesiskaito).

#5

// Liepa 1 2010 // Nėra komentarų » // blog, bonus, nuotraukos [2]

Iš tiesų, tai tas Chris Corner (iamx) čia yra visai ne į temą, tiesiog man labai norėjosi įdėti čia jo nuotrauką, nes ši be galo graži. Dar be galo graži yra jo daina You Can Be Happy ir mano aimp ji sukasi tik penkioliktą kartą. Pažiūrėjus jo nuotraukas, ta prasme, beveik visas nuotraukas esančias last.fm’e, susidaro įspūdis, kad jis sceniniam įvaizdžiui skiria per daug dėmesio..bet ne, dėl to jis tik dar žavingesnis.

Šiaip, tai mano diena prabėgo labai puikiai. Su seniai matytomis klasiokėmis buvom pas Evę sode, kur juokėmės, gulėjom prieš saulutę, valgėm žirnius (tiesą sakant, valgiau tik aš su Elze), gėrėm alų, smaguriavom šaldytom trintom braškėm ir dar kažką veikėm. Taip sakant, smagiai praleidom dieną. O net jei ir vakaras nėra toks puikus, su kankinančiom mintim, viskas daugiau ar mažiau yra puiku. Ir aš nebemoku normaliai pradėti sakinių, ir jau prabėgo trečdalis vasaros ir man dėl to truputį liūdna, bet tegul greičiau ateina tas antradienis. Be to, aš taip ir neparašiau apie Do viešnagę, bet iš tiesų, tai aš nežinau, ką reikėtų pasakoti. Apart to, kad puikiai praleidau tas tris dienas. Taip ramiai, jaukiai ir maloniai, taip nerūpestingai ir su adrenalinu žiūrint košmarą guobų gatvėje. Net jei ta dainelė man savaime atgimsta galvoje, kai einu tamsoje į savo kambarį. Ir išvis, jei nuoširdžiai, tai džiaugiuosi, kad Dominyka atvažiavo ir aš pasiilgsiu tų vakarų, kuriuos praleidom ant laiptų. Su arbata, alum, cigaretėm ir Tavim, Do.

It’s a cruel world for small things
But with the lies and luxuries
And the in-between you can be happy

Kaip atėję draugai gali sužlugdyti įrašą

// Birželis 14 2010 // 2 komentarai » // blog, bonus

(Labai rekomenduoju įrašą skaityti pačiame bloge (ne readeriuose), nes jis kelis kartus koreguotas ir nesu tikra, kad visus papildymus jums rodys. Įdomu, ar rodys ir šį).

Čia tik todėl, kad rimtai retai rašau. Kad jau visada apie nieką, galima tai daryti ir dažniau. Ar ne? Aišku, kad taip. Turiu naują užrašų knygutę, tokią žiauriai mielą ir fainą. Jos puslapiai švelnūs, šiaip, tokių aš nemėgstu, bet kad tie..

O tada atėjo Eglė ir ėjom vedžioti šuns. Kadangi buvau su savo rožinėm pižaminėm kelnėm ir xujova juoda maike, tai taip ir ėjau. Negi persirenginėsi dėl tokių dalykų, kaip kad pasivaikščiojimas iki parko ir kitos gatvės, kurioje gyvena Ineta. Ne ne, ką čia. Eglė sugalvojo prikolą, iš kurio žvengė tik maždaug dvidešimt minučių: “rūra kaip fūra”. Užtat Eglės pirmoji vairavimo pamoka baigėsi net neprasidėjus, kuomet išsikrovė akumuliatorius. Apturėdama tokią savo vairavimo pradžią turbūt net bijočiau, kas gali būti paskui. Žinot, čia kaip kokie pranašiški ženklai. Būūū. Žodžiu, grįžau aš kątik, ta prasme, po vidurnakčio ir galėjau bėgti tiesiai į lovytę su savo rožinėm kelnėm, bet kažkodėl dar atėjau čia. Ir dar papildžiau Eglei sąskaitą (už šitai tai ji visą gyvenimą liks skolinga, nors jau ir taip seniai skolinga). O dabar aš tik laukiu, kol atsiųs Katinas man dar Morphine.

Aš nepykstu, kad Eglė sužlugdė mano įkvėpimą parašyti šitą įrašą, nes šiaip ar taip, nieko prasmingo čia turbūt ir net nebūtų buvę. O čia tam, kad paklausytumėt gražios muzikos. Prieš miegą arba prieš prasidedant dienai.

Tiesą sakant, toj youtubėj net nėra Let’s Take A Trip Together, o būtent ją ir norėjau parodyt, nes ta daina yra labai graži. Va taip va.

Septynios David Bowie minutės

// Kovas 18 2010 // 1 komentaras » // blog

Dabar toks reikalas – klausau David Bowie “let’s dance” ir vos jai pasibaigus einu miegot, nu nevisai, bet toks ir yra reikalas, kad turiu septynias minutes šiam įrašui. Tikrai, tikrai džiaugiuosi, kad pasitaikė mano penkioliktajam numeriui Edvardas Grygas, nes štai šiandien ruošdama pristatymą apie jį muzikai, radau labai, labai gražių kūrinių, kurie papuošė šios dienos vakarą. 00.00 sugalvokit norą! Nu va, sugalvojau, bet juk negalima išduoti savo norų..ar kaip ten sakoma, bet gal tai tik dėl to, kad prieš kitus neapsijuoktum, na, juk žinot: “jeigu pasakysiu ir neišsipildys, apsijuoksiu prieš kitus, nes tokiais dalykais aš tikiu”, nors gal ir ne. Iš tikrųjų, tai aš jau noriu miego, galvytė tokia apsiblausiusi atrodo, taip paims ir nusvirs į kurį šoną. Sužinojau, kada laikysiu egzaminus: lietuvių vidinį gegužės 25, o matematikos PUPP’ą birželio 7. Negaliu patikėti, kad liko tiek mažai šių mokslo metų..gal dėl to, kad vis dar gyvenam žiema?! Ir kaip mane tai užknisa, net žodžių trūksta. Ir aš iš tikrųjų, iš tikrųjų noriu miego, net mano pirštai jau nori miego, nes kažkaip labai nenoriai juda į taktą. Let’s dance, let’s dance, let’s dance..ir va baigėsi. Labanaktis.

Pavadinimų galvojimas užknisa

// Vasaris 26 2010 // 7 komentarai » // blog, bonus

Iš tikrųjų, tai ne visi remiksai yra blogi, kaip kadaise maniau. Pavyzdžiui, šis (ˆ) man labai patinka. Patinka ir dar keli, bet šis ypatingai. Nors visą dieną jaučiausi kažkaip, švelniai tariant, sumautai, dabar jaučiuosi puikiai. Dar būtų visai nieko, jei taip galvos nespaustų ir nereikėtų dar mokytis geografijos, bet tarkim, tai tik smulkmenos. Galbūt savijauta pasitaisė po kelių valandų pietų miego, o gal dėl atrasto ir man labai, labai patikusio blogo, o gal ir dėl to atrasto remikso, nežinau. Bet man patinka grįžus iš mokyklos numigti kelias valandas, net tai kur kas geriau, nei slampinėti po namus bene miego būsenoje, o paskui darant namų darbus užmigti ant stalo. Atsimenu praeitus metus, kuomet miegas ant stalo buvo tragiškai dažnas reiškinys, nors ir dabar kartais pasitaiko taip. Šlykštus jausmas – sėdi sėdi ir užmiegi, o atsibudęs nesuvoki, kad miegojai. Vienintelis pliusas tas, kad išties jautiesi bent truputį pailsėjęs.

O ar Jūs turite vieną geriausią draugą? Sakau vieną, nes nemanau, kad galima turėti kelis geriausius draugus. Dar nemanau, kad apskritai galima turėti daug tikrų draugų. Dar nemanau, kad geriausias draugas keičiasi kas dvi savaites ar kelis mėnesius.. Jeigu neturite geriausio draugo, tai užjaučiu Jus. O aš turiu Eglę ir galiu visiškai drąsiai tai pasakyti. (įkvėpta Arvydo).

Liūdniausių dainų top 10 (2x)

// Rugpjūtis 13 2009 // 3 komentarai » // blog, bonus, sąrašai

Kad jau Sima paklausė ar Mes turime tokius topus, kokį sudarė ji, nusprendžiau pabandyti ir pati, tik štai vieną skirsim dm, o kitą ir kitiems atlikėjams, nu nes visai neliktų įvairovės (išbandyta)

1. dm – freestate
2. dm – enjoy the silence
3. dm – insight
4. dm – waiting for the night
5. dm – here is the house
6. dm – never let me down again
7. dm – higher love
8. dm – junior painkiller
9. dm – stripped
10. dm – i want it all

1. iamx – this will make you love again
2. scorpions – wind of change
3. squirrel nut zippers – my evergreen
4. ewan mcgregor jose feliciano j – el tango de roxanne
5. gary jules – mad world
6. the rasmus – funeral song
7. yann tiersen – la parade
8. apocalyptica – hope vol 2
9. dave gahan – saw something
10. scorpions – send me an angel

Galbūt kada nors pasistengsiu ir sutrumpinti, nes man pačiai nelabai patinka, kai taip nesugebu atsirinkti, nors iš dalies..kaip yra, taip yra. Ir tiesą sakant, galvodama apie dainas, kurios kažkada mane nenoromis nuliūdindavo, o tuomet palaikydavo, prisiminiau tiek dainų ir tiek su jomis susijusių įvykių, kad net šilčiau širdutėj pasidarė, o ypač po to, kai suvokiau jog kai kurių žodžius atsimenu, nors nesu jų klausiusi jau metus ar daugiau.

Let me see you Stripped down to the bone

// Kovas 7 2009 // 5 komentarai » // blog

Sėdžiu ir gadinu savo klausą, nes suprantat, nėra labai gerai, kai atsuki ausinių garsą kiek tik leidžia ir jas užsimaukšlini, o juk jos dar vibruoja! Bet taip gera negirdėti nieko aplinkui (lyg kažkas girdėtųsi, kai visi jau miega) ir šiaip, kažkodėl man to labai labai norisi, nors kai klausai taip garsiai ir dar per ausines, Dave balsas skamba kažkaip kitaip, bet man vis tiek patinka ir jeigu dabar nenorėčiau jų klausyti, tikrai čia nesėdėčiau, o ko gero, gulėčiau ir skaityčiau. Skaityčiau „apkvaitę“, nes ta knyga, nors ir žiauri, bet traukia. Žiaurios traukia dvigubai labiau, jei jos dar ir biografinės. O vakar man ryškiai perkaito galva nuo saulės, nes taip taip taip tingėjau mokytis, kad kelias valandas nieko neveikdama prasėdėjau ant lovos su ant kelių padėtomis knygomis ir net nepažiūrėjau į jas, o vėliau prasidėjo filmas Diena Po Rytojaus, tai ir tą pažiūrėjau ir į geografijos knygą pažiūrėjau tik apie dvyliktą, nu ir ką, kaip pažiūrėjau, taip ir užmigau. Atsibudau apie pusę septynių ir tada mokiausi. Ir kai prausiausi, teko gerokai šveisti ranką, nes vakar iš to neturėjimo ką veikti, ją apipaišiau. Taigi, patarimas: niekada nepieškit ant plaštakų, jei rytoj jums reikia rodytis viešumoj, nes tai nenusiplauna! Todėl, šiandien mokykloje vaikščiojau su aprašinėta ranka ir bene šešis kartus aiškinau, kodėl ji yra aprašinėta. Bet mokykloje vaikščiojau ne tik su aprašinėta ranka, bet ir su tulpe, nes puikieji klasiokai per pirmą pamoką mus visas pasveikino ir padovanojo po gėlę ir tai buvo labai puiku, nes praeitoje mokykloje, tai apie tai net pasvajoti nebuvo galima. Apskritai, tai šiandien tokia šventiška nuotaika: beveik visos merginos vaikščiojo su gėlėmis, vaikinai pasipuošę kostiumais, salėje sveikino ketvirtokes (?), Mangustas su tokiu vienu dalino saldainius, ant kurių pritvirtinto lapelio buvo užrašyti labai keisti žodžiai apie papus ir moteris ir netgi nerašėm rusų kontrolinio, kas yra labai gerai, nes aš jos net atsivertus nebuvau. Tai va tokios tokelės, o man dabar reikia parašyti daug daug atvirukų, daug laiškų ir kas svarbiausia, patikslinti baigiamojo eskizą, nes visai nesmagu būti padariusiai mažiausiai, todėl ketinu eiti per atostogas ir pasivyti kitus. Nieko svarbaus, bet visgi, bus ramiau. Lūžtu ir einu miegot, su šiokiom tokiom mintim, viena iš jų – kas darosi Simai ir dar viena, kad kažkaip viskas keistai pavasariška ir dar paskutinė, kaip sutvarkyti tėčio automobilyje esantį cd grotuvą, kad jis galėtų klausyti dm.

Gyvenimo tiesos: "kaip žemė visada sukasi taip Ineta visada klauso dm "

// Kovas 3 2009 // 8 komentarai » // blog

Tai va, pavasaris atėjo, o aš čia dar nerašiau, kas yra labai baisu, todėl dabar rašau. Šiandien tokia visai aktyvi diena buvo, dėl kurios visai didžiuojuosi kaip gaidys, o gal kaip višta, jokio skirtumo, tai parašiau fizikos savarankišką, fizikos laboratorinį, matematikos kontrolinį ir dar pristačiau su grupe skaidres per lietuvių, o gal jei ne tas alaus kelias ir būtume daugiau žmonių pritraukę, bet juk pati rinkausi alaus kelią dėl alaus, bet kai pagalvoji, tai nelabai gudru siūlyti moksleiviams tokią kelionę, bet kai papirko, tai papirko su tuo alumi, kas būtų atsispyręs? O gi beveik niekas! Ir pasirinkau du vidinius egzaminus, tai matematiką ir geografiją. Geografija tai nelabai baugina, bet štai matematika, tai dar pagalvoju, kodėl aš ją pasiėmiau, gal typo galvoju, jog mama galės paaiškinti jei ko nesuprasiu, žinoma, kad galės, bet nors ji man jau visus metus aiškina, vis tiek sugebu susimauti, todėl man jau gerokai nusispjauti ant tų pažymių, bet gal aš ją pasiėmiau, nes noriu pati sau įrodyti, kad nesu jau čia tokia beviltiška susimovėlė, nes juk anksčiau man ji gausiai patiko, taip patiko, kaip dabar nepatinka! O po mokyklos dar buvau nuėjusi netgi iki dailės, atidaviau portretą į parodą ir šnektelėjau su mokytoja dėl baigiamojo, tai kaip ir viskas aišku, tik reikia medžiagos prisirinkti ir tada daryti, nors būtų gerai nepalikti visko paskutinei savaitei/mėnesiui, kaip paprastai aš mėgstu, bet iš tikrųjų, tai šiandien gal už tai ir įvyko įdomesnių dalykų, nors aišku, mokykla ir dailė yra gausiai svarbu, nu bet dzin, nes užknisa apie jas kalbėti, apie dailę mažiau, nei apie mokyklą, bet irgi jokio skirtumo. O tas man įdomesnis įvykis yra tas, kad kažkodėl sumąsčiau prisiminti ką anksčiau klausydavau, na žinot, visko juk iš kompiuterio neištryniau ir nepalikau vien dm, tai dar visko daug turiu, nu tai ir užsileidau. Tik reikalas tame, kad perklausius maždaug šešių dainų, man atsibodo ir užsimaniau vėl įsijungti dm ir atsirado netgi keturi žmonės, kurie tai pastebėjo ir kurie gausiai nustebo, net negalėjo patikėti (bei man tai pasakė, o ką gali žinoti, kiek dar pastebėjusių buvo), nes va kaip Sima pasakė: “kaip žemė visada sukasi, taip ir Ineta visada klauso dm” ir sakyčiau, tai mane visai gausiai pradžiugino, gal ne tiek pradžiugino, kiek pralinksmino, nu nes taip gaunasi, kad manęs kažkas be dm nebe įsivaizduoja, tai dar pasakykit, kad nesmagu? Bet, atrodo, yra dar vienas žmogus, kuris nori paaiškinti, kad man praeis, nors šiaip jau, esu prie to pripratus per tuos kelis mėnesius. Eglė vakar buvo atėjusi, tai kažkodėl ji paėmė ir užrašė ant prastų kelnių Dave, o aš juk net neprašiau! Nors vis tiek nusuku tą kelį nuo tėvų, o tai juokdamiesi sakys “išvis nuprotėjai“. Jė jė jė, ir dar beje, vakar išplaukė dar dvi naujos dainos, tai dedu vieną čia, kuri man labai labai labai patiko, nors ko gero, tai nebelabai ką ir stebina, bet vis tiek, ta daina gausiai graži ir tokia slegianti, tokia sunki ir kai pirmą kartą ją klausiau taip ir trypčiojau koja, nors ir dabar dar taip darau. Ir ją sukūrė Dave, kas iš karto jaučiasi tiems, kas yra girdėję jo kūrybos. Taigi, dovanoju Depeche Mode – Hole to Feed.

Jis turi pinčerį

// Vasaris 28 2009 // 5 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Šiandien pas mane wrong diena, žinoma, ji nėra wrong, nes šeštadienis, bet ji priklauso wrong dainai, nes ji be galo puiki, o ir klipą jau galiu žiūrėti su dideliu susidomėjimu, nes iš pradžių buvo “kas per”, bet reikalas tame, kad reikia įsižiūrėti ir patartina, ne vieną kartą. O Amerikoje jį uždraudė. Be to, kadangi Paulius pranešė, kad nuo pirmadienio jį rodys mtv, gal netgi kartais reikės įsijungti, nes retai kada pamatysi per mtv dm, bent jau aš, niekada nemačiau, nors gal ir mačiau, lyg dabar imčiau ir atsiminčiau. Iš tikrųjų, tai vakar Sandrai žadėjau parašyti į blogą ir vakar mes visai daug kalbėjom. O vakar nusipirkau, šiaip jau neperkamą, žurnalą Žmonės, nes ten yra Dave ir jo mažojo pinčerio nuotrauka, tai pasijaučiau lyg kokia išprotėjusi antrokė, kuri perka žurnalus dėl vienos nuotraukos ar trumpiausio straipsnelio, bet juk tas žurnalas pravers netgi visai savaitei, raminu pati save, bet užtat dabar išsikirpsiu tą iškarpą ir pasikabinsiu ant “skelbimų” lentos kambaryje, nes praeitą savaitę tėtis ją pritvirtino, kaip ir dvi dm plokšteles, netgi sienos nuotrauką įdedu (^), o tėtis dabar labai knisasi internete ir ieško adatos patefonui, nes prašiau, kad atvežtų, o trūksta tik adatos ir tada galėsiu klausyti vinylines plokšteles, o dar būtų visai neblogai sau gimtadienio proga pasidovanoti šitai už gimtadienio proga gautus pinigus, o tikiuosi, kad jų gausiu pakankamai, nors abejoju, ar kas nors man leis pirkti, tai, ko aš noriu, nes palaikys mane visiškai išprotėjusia, už tai, kad noriu dm išleisti 500lt plius ~80lt pristatymas, nors užtektų man ir šito už 300lt + 80lt. Tai štai kokios mano svajonės, iš šalies pagalvočiau, kad kvailos, ko gero, nes tai pinigai fucking krizės metu, bet koks skirtumas.

O dar nepasakojau apie planus vasarai, kurie jau yra beveik užfiksuoti. Mokykloje geografijos mokytoja pasiūlė po mokslo metų važiuoti į Pietų Kroatiją ir Bosniją ir Hercogoviną, tai taip gavosi, kad tėvai irgi nori važiuoti į Kroatiją, tik šiais metais poilsinę, o ne turistinę, tai aš pagalvojau: o koks skirtumas, ar aš važiuosiu su tėvais ar su mokykla, vistiek pinigine verte gausiai tas pats. Pašnekėjau su tėvais ir jie sutiko! O žinot, koks kitoks jausmas važiuoti su savo bendraamžiais ir draugais, nei su tėvais? Jau seniai apie tai svajojau ir taip taip jėga dabar. Tik svarbu, kad leistų Evę, Simą ir dar ką nors iš klasės, taip būtų dar šauniau, nes vienai su beveik nepažįstamais mokiniais nebūtų labai įdomu, bent jau iš pradžių, bet atrodo tai negresia, nes Evę tai lyg ir išleidžia. Tad dabar bus ko laukti ne tik iki gegužės 27, bet ir iki birgelio 20! Nežinau kas vakar buvo, bet anglų mokytoja liepė nusišypsoti, du kartus.

Ir pastebėjot, kad šiandien paskutinė žiemos diena? Spėju, kad pastebėjot, nes nežinau nei vieno, kuris nelauktų kada ji baigsis.

Namuose jau kvepia kepamomis bulvėmis.

// Sausis 31 2009 // 3 komentarai » // blog

Iš Iliustruoto Mokslo vieną dalyką tikrai gavau, tai kaip reikia mirkyti džiūvėsėlius, kad jie skaniai mirktų. Tai reikia juos guldyti horizontaliai, o ne merkti vertikaliai. Tad taip šiandien aš ir mirkiau, horizontaliai, mėgavausi džiūvėsiais ir arbata. Nors arbata mėgaujuosi jau visą dieną, be perstojo. Ir šiandien mūsų namuose šventė, nes ne tėtis, ne aš, o būtent Justas skuta bulves, šiaip jau, jis niekada to nedaro, kaip ir aš, bet aš skusdavau anksčiau, o jis niekada. Šiandien yra totaliai nevykusi diena, nes, nu nes aš nieko nenuveikiau, visiškai. Tik valgiau daug blynų su įvairiomis uogienėm, tos įvairios, tai reiškia dviejų rūšių, vyšnių ir juodųjų serbentų. Nei laiško Laimai, nei eskizų aš nenupiešiau, kas mane truputį gąsdina, bet užtat šiandien sapnavau eskizų peržiūrą ir sapnavau dar kažką, tik jau nelabai ką prisimenu, bet tik žinau, kad sapnuoti man patiko ir nebuvo jokio noro keltis. O kėliausi netgi du kartus. Pirmas buvo tuomet, kai pirmą valandą atėjo mama ir pažadino, kad eičiau pavalgyti, o antras buvo kažkur trečią, todėl truputį apmaudu, kad neturėjau laiko pakankamai pasidžiaugti saule, na, o jeigu šiandien naktį gausis taip, kad nenueisiu miegoti iki penkių ar šešių, nemiegosiu visai, nes labai noriu pasidžiaugti rytu ir likusių savaitgaliu ir manau, kad šios nakties devynių valandų miego turėtų užtekti, nes juk ir šiandien nieko labai varginančio nedariau. Beje, vakar naktį labai norėjau pažiūrėti kokį lengvą ir malonų filmą, visgi, po requiem for a dream nenoriu nieko sunkaus, nes ko gero mano fotelis dar kartą smūgių neatlaikytų, nors iš tikrųjų, tai atlaikytų, nes jis nėra koks nors slabnas, bet man vis tiek nesinori kažko sunkaus. Taigi, žiūrėjau dirty dancing: havana nights, o to filmo buvau jau ilgai ilgai nežiūrėjusi ir kai žiūrėjau vakar, buvo labai labai gerai ir tuomet prisiminiau vasarą, stovyklą ir kaip mes gulėjom netoli upelio ant žolės, o aš klausiau to filmo soundtracko ir būdama ten, jo gausiai ilgėjausi. Reikės susirasti sąsiuvinį, kuriame žymėjau kiek kartų mačiau tą filmą ir prirašyti dar kartą. Ir kaip mane nervina, siuntėsi siuntėsi depešų dokumentinis filmas ir sustojo ties 99,3% ir taip jau visą dieną, o kitas atsiuntė dar tik truputį daugiau nei 60%. Nors ką čia, jau keturis peržiūrėjau, na, jei skaičiuosim ir tuos du, kuriuos žiūrėjau seniau, tai peržiūrėjau šešis, bet kai pagalvoju, tai aš ten beveik nieko nesupratau, na, supratau, bet papasakoti ko gero negalėčiau, nes beveik nieko konkretaus neatsimenu, nors žiūrėti tai be galo įdomu. Kadangi netikiu, kad šiandien dar kurį nors atsiųs, tai nebežinau ką reikės žiūrėti, o galbūt ir nieko. Galbūt geriau paskaitysiu kokią knygą, tik bijau, kad Kelias manęs neužkabins, visgi, pabandyti dar reikės. Ką tik grįžo mama, lekiu žiūrėti ar neparvežė ko nors ypatingai gero. Ir koks fyskas man šitas šablonas!

Mano Opera dabar graži.

// Sausis 26 2009 // Nėra komentarų » // blog

Taškausi pagal In your room. Gerai, to taškymusi nepavadinsi, nes iš tiesų nei aš purtausi, nei iš tiesų taškausi, bet užtat ta daina labai puiki ir kuo toliau, tuo dažniau ją klausau. Kaip nesąžininga visą savaitgalį pragulėti lovoje su sušikta temperatūra! Manęs nejaudina tai, kad niekur nebuvau išėjusi, nes šiaip jau, nedažnai tai darau savaitgaliais, užtat mane jaudina tai, kad negalėjau porai valandų panirti į vonią, į karštą vonią ir tada tyliai grojant depešams skaityti visai nemielą knygą. Bet nors ne vonioje, aš vis tiek skaičiau Ketveri Metai Pragare ir supratau, kad nieko šlykštesnio nesu skaičiusi. Visos tas satanistų apeigos, visos taisyklės, apskritai, visai jų veikla atrodo tokia išpusta ir tokia baisiai dirbtina, tokia lipšni, kad tikrai šlykštu, bet štai mano galvoje sukasi mintis: “jų yra visur”, todėl nenustebčiau jeigu eilinį praeivį įsivaiduočiau būtent kaip tos knygos veikėją. Bet skaitydama ją apima toks slegiantis jausmas, atrodo, kad kažkas iš visų pusių spaudžia galvą ir kartu, toks tikrumas. “šūdas čia, ne planas”, – į kairę ausį šnibžda televizorius ir atitraukia mintis nuo knygos, kurią šiandien baigsiu, turiu ją baigti. O tada žiūrėsiu Namo Istorija (life as a house), jau trečią kartą, nes tas filmas tikrai puikus, nes jis tikrai trinktelį per galvą, nes Jis, jo vaidmuo pritraukia prie ekrano ir tam, kad galėčiau jį dar kartą pažiūrėti, einu iš čia; ryte laukia vizitas pas gydytoją. Antrą kartą per dvi savaites.

Neparašiau nei pusės to, ką norėjau.

Pavadinimą galvoju jau geras 20 minučių

// Sausis 19 2009 // 3 komentarai » // blog

L-a-b-a-s per pusę padidino kainą planui laisvai, tad o ne, dabar nebegalėsiu taip gausiai kalbėti (ir žinoma, tylėti) su Sima, nes minutė kainuos netgi 0,09lt! Ir kažkodėl pas mane namuose niekas dar nemiega, nors jau valanda po vidurnakčio ir dar tėvai retkarčiais mėgsta sakyti “reguliuok režimą”, tai, kad visi čia tokie pas mus, bler. Justas vaiposi prieš veidrodį, man rodos žiūrėjo kaip atrodytų su atlėpusiomis ausimis ir iškištu liežuviu. O keista, aš laukiu pirmadienio. Bet ne šiaip sau laukiu, o tiesiog laukiu, kad jis greičiau praeitų ir tada galėčiausi džiaugtis, kad atsiskaičiau biologiją, anglų testą ir dailę. Tad po rytojaus bus likęs tik anglų pasakojimas ir rusų eilėraštis, štai taip aš anuliuoju skolas. Užtat kai baigsis pusmetis, pagaliau eisiu į kirpyklą, pas kosmetologę ir dar kur nors, nes po galais, per tuos mokslus niekur nespėju, o ir noro baisiai didelio nėra. Aišku, tas noras yra, bet dar didesnis noras yra pailsėti, o nueiti pas kirpėją labai pavargusiai neverta, nes visai nesmagu ten krūpčioti iš snaudulio, ką kartą jau teko patirti. Ar man tik atrodo, ar aš vėl čia šūdmalioju vietoje to, kad eičiau pasikartoti? Bet ne, aš čia rimtu reikalu atėjau pranešti, kad visgi, paaiškėjo kas apšildys Depešus, aš tikiuosi, kad tai nebuvo pramanas, bet žmogus sakė, kad rodė per mtv ar kokį ten smegenų plovimo aparatą, bet dabar laikas fanfaroms ir aplodismentams, nes nuostabiausius Depešus apšildys happyendless!! Šiaip jau, tai man jokio skirtumo, nes lyg ir neturėjau tų, kurių norėčiau, bet gerai, kad ne Mamontovas, nes jis ten man visai, visai nelimpa. Dar buvo labai norėjusių Lemon Joy, bet ir jų aš neklausau, todėl net negaliu pasakyti ar pagal mane jie liptų, bet daug kas sakė, kad liptų, todėl tarkim, kad iš tiesų liptų. Bet koks skirtumas, kai jau išrinkti happyendless, kurie viename video lyg ir bandė kopijuoti Dave vokalą. Gerai jau gerai, turbūt, gal tik turbūt, pati būčiau to nepastebėjusi, jei žmogus, davęs adresą į tą video, nebūtų to pasakęs, bet iš esmės, tai jie man atrodo tokie visai smagūs, ypač to video pradžioje ir dabar reikia iškapstyti kas ten per pirma daina. Atsimenu, vieną dieną, kai aš nieko neveikiau ir varčiausi lovoje prieš televizorių ir netgi mtv (!!), mačiau juos, ten tuose typo apdovanojimuose, nors visai ne typo, bet žinau, kad ten kažkoks painus dalykas su jais buvo, bet kadangi manęs tai nelabai domina, nesigilinsiu. Užtat kitą kartą, apsilankydama bibliotekoje, pasidairysiu ko nors apie programavimą ir wordpress, jau seniai norėjau išmokti ką nors tokio. Nors turbūt pagrindinė to priežastis, kad naktį ropinėdama po blogosferą prisižiūrėjau baisiai šaunių dalykėlių, bet kaip supratau, jie galimi tik per wordpress, taigi, kas man, vaikui, ištroškusiam naujovių, telieka. Labanaktis, nes aš einu kartotis anglų ir biologijos, nors turbūt jūs jau miegas ir net į ketvirtą sapną įpusėjot.

It’s no good.

// Sausis 12 2009 // 8 komentarai » // blog, bonus

Kai pirmą kartą pamačiau jį su Sima – akivaizdžiai kvatojom; kai parodžiau Eglei, ji irgi kvatojo; o kai pati noriu dar pasijuokti ir šiaip, pasėdėti prieš ekraną su plačia, su labai plačia šypsena, visad įsijungiu šį klipą. Jame yra viena neapsakoma vieta, kai Jie atvyksta į viešbutį Ultrą, koncertuoja niekam ir ties Dave žodžiais „don’t say you want me, don’t say you need me, don’t say you love me, it’s understood“ jis taip išsišiepia, taip puikiai suvaidina tą tokį gausiai, labai labai gausiai, perdėtą pasitikėjimą savimi, kad net nepajauti kaip išsišiepi ir nusikvatoji. nors iš tiesų, šypsena nuo mano veido nepasitraukia per visą klipą. O kadangi aš čia jau bene valandą knisuosi su šito puikaus daikto įkėlimu, vietoje to, kad mokyčiausi su***tą fiziką, siūlau pažiūrėti, aišku, siūlyčiau net ir tada, jei būčiau įdėjusi per tris minutes, bet vistiek. Jis to vertas ir tai pirmas man taip patikęs klipas.

Nes mintis reikia iš visų jėgų tėkšti į sieną: arba bus geriau, arba ne, arba nebus nieko.

// Gruodis 2 2008 // 2 komentarai » // blog

O dieve, kaip man nutirpo koja! Negaliu jos pajudinti. Beeet. Pripažinau faktą, kad tol, kol neperskaitysiu Jaunaties, ramiai gyventi negalėsiu. Todėl vietoje namų darbų skaičiau knygą, paskui pasijutau blogai, velniškai skaudėjo ranką ir pagalvojau, kad vemsiu, tad susiriečiau į kamuoliuką ir užsnūdau, pabudau po poros valandų. Pasvarsčiau eit į mokyklą ar neiti, prieš tai pasimatavau temperatūra, trimis dešimtosiomis per žema, kaip visada. Nebestebina tai manęs, bet kodėl, kodėl ji tokia amžinai nenormali. Reikia išsitirti, reikia išsitirti kraują!

Keista diena, viskas atrodo taip tolima, taip kitaip nei paprastai, nei turėtų būti, ne tokia, kokios norėčiau. Mokykloje manęs niekas nebežavi, nebeturiu į ką žiūrėti, viskas taip kasdieniška ir taip neįdomu, taip net per daug. Kai sėdint Sekundėje Evė pasakė kažką apie koncertą ir apie tai, kad Sima nevažiuos viskas riste nusirito atgal. Ji nepasakė nieko ypatingo, bet tai taip taip taip man viską priminė. Visos mintis nuo Jaunaties staiga peršoko atgal, į tai, kas buvo dar prieš tai. Skaudžiai, bet iš tikrųjų, man patinka apie jį galvoti, kaip bus nuostabu ir bla bla, bet tai mane skaudina, tai žlugdo. Užtat eidama namo iš pašto dėžutės ištraukiau du atvirukus: vienas su Presliu, o kitas šiaip, šmaikštus, ir Paulės laišką. Neatsimenu kada skaičiau tokį šiltą, tokį pamaloninantį laišką. Apskritai, seniai buvau gavusi iš Paulės laišką. Ir tai mane sušildė. Ačiū.

Turiu naujas ausines, su kuriomis atrodau kaip kosmonautas. Taip sakė tėtis. Mama sakė, kad atrodau kaip su ausinėmis, tai realiau, bet mažai paguodžia. Galėjau imti ne kosmonauto, bet paprastesnes, beeet kosmonauto skambėjo trigubai geriau, švariau ir maloniau. Tad nusispjoviau į tai, kaip juokingai atrodau ir pasiėmiau geresnes. Galėjo būti ir dar geresnės, bet ką gi, regis, teks pratintis prie šių ir nežiūrėti kaip su jomis atrodau veidrodyje. O jei jau apie veidrodžius, sekmadienį, o gal ir šeštadienį, užsileidau per ausines muse – dead star ir taip purčiau galvą, kiek tik galėjau. Tėškiau į sieną visas mintis ir turbūt reikės tai pakartoti dar kartą. Ir dar kartą. Ir dar.

Dabar jaučiuosi kaip mirusi, taigi, nejaučiu nieko.

Nes tuoj tuoj namuose būsiu viena.

// Lapkritis 23 2008 // 3 komentarai » // blog

Atsibudau prieš dvylikta, gerokai prieš, bet kambaryje grojant depechams taip sunku atsikelti iš lovos. Taip gera gulėti, nieko neveikti ir tik klausyti. Bet atėjo tėtis ir sako „kas lauke darosi! PŪGA!“. Pajutusi gilų pasišlykštėjimą paprašiau, kad visai atitrauktų žaliuzes, atitraukė. Ir tą pasišlykštėjimą labai greitai nupūtė sniegas, nes šiandien jis šoko pagal muziką. Tanė sakė, kad aš jau kliedžiu, bet kodėl negalima imti ir įsivaizduoti, kad pagal muziką? O gal ten tikrai taip buvo, gal taip atrodė tik man, bet man ir nereikia, kad tai matytų kiti.

Įdomu, kokių saldiklių ir šiaip šlamšto, pridedama į gumą, kad atrodytų jog ją perkandus jauti obuolių, o pakramčius ir persikų skonį. Kadangi šiandien man mažai kas rūpi, kaip ir pastaruoju metu, bandysiu nesigilinti. Nors tai, kad kažkas sakė jog klausau technūškės, mane gerokai supykdė, nes aš jos neklausau, nes aš jos visai nevirškinu. Ir nors nežino muse, gerai, kad bent jau žino depechus. Supykdė vakar, o šiandien man tai neypatingai ir berūpi. Todėl einu aš arba daryti namų darbų, kurių visai nedaug, arba rašyti laiško Vaidai, kuris turėtų būti labai ilgas, nes klausimų ten dvidešimt septynios galybės, bet bet bet. Atsiprašau jeigu nesugalvosiu tiek pat, jeigu nesugalvosiu išvis, nes neypatingai mėgstu juos galvoti per prievartą arba tam, jog kitam reikėtų mažai galvoti apie ką rašyti kitą laišką. Nemanau, kad norint parašyti laišką yra būtini klausimai, gal kartais tema, be ne klausimai.

Šiandien man per daug gera, kad galėčiau gausiai ir giliai galvoti. I’ll come back later, my dear readers. Nes man taip norisi.

I’ll make your heart smile!

// Lapkritis 16 2008 // 3 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Rimtas vyrukas tas Dave Gahan, bent jau toks atrodo, nors nenustebčiau jei ir yra. Ir šiąnakt, iš to eilinio neturėjimo ką veikti be Simos, žiūrėjau youtube. Tiesa, iš pradžių ieškojau to Muse pasirodymo ’06, nes norėjau ir jums parodyti, o paskui atsiminiau, kad Sima yra sakiusi kaip jai patinka Dave‘o elgesys scenoje, Depesh Mode koncertai. Tad sumąsčiau ir pati akis paganyti į tai, ką galėjau pamatyti jeigu ne mamos sudaužyta mašina ir tas kažkoks jos koncertas. Aš juk sakiau tėčiui, kad šimtą kartų geriau yra Depeshai. Tik aišku, kad nupirkti bilietai jam ir mamai į rusų atlikėjos koncertą, sužinojau tik po jų nupirkimo, tad niekaip negalėjai pasipriešinti: nei rėkdama, nei bandydama įtikinti kaip jis klysta ir kaip, iš tiesų, jis pats nori juos pamatyti. Neesmė. O esmė tame, kad visgi aš pažiūrėjau kaip jie pasirodo, kad ir youtubėj, bet vis tiek. Ir dabar pats laikas prisipažinti kokia sužavėta likau. Kai žiūri į Dave judesius, rankas, į veido išraiškas ir apskritai į jį visą atrodo, kad jis kažkur toli toli ir taip atsiduoda tam, ką jis dainuoja, o kai pasižiūri. Kai pasižiūri atrodo, kad jo žvilgsnis kažkoks gundantis, bet toks blogas, toks šaltas, toks hipnotizuojantis ir vis tiek gundantis. Nors ir judesiai tokie. Gal ir kvailai skamba, bet jeigu jis taip pažiūrėtų, tai ir nusektum paskui, nežinia kur, norit lažintis, kad taip ir būtų? Bet jis ne visada taip žiūrėjo, pavyzdžiui 80′s jo žvilgsni ne toks skvarbus, o kur įrašai naujesni, ten tai ir yra tai, apie ką kalbu. Ir gražios jo tatuiruotės, ypač ant kairiosios rankos.

Bet man viskas gerai, gal net Gahan sapnuosis, jei jau ne Pattinson. Gal per miegus sudainuosiu Strangelove, kad jau tiek kartų klausau, bet ak, kaip negaliu atsiklausyti to balso!

Argi šitai ne geriau už tai, ką rodo šiemet? Man visakeriopai geriau.

// Lapkritis 16 2008 // Nėra komentarų » // blog, bonus

Tie patys Ema apdovanojimai 2006 metais. Su tais pačiais Muse ir su ta pačia Starlight, apie kuriuos rašiau. Jeigu neteko matyti šio reginio, žiūrėkitės, manau jis to vertas.

Kaip aš pasiilgau Muse arba tiesus spyris į vyro tarpkojį.

// Lapkritis 16 2008 // Nėra komentarų » // blog

Šiandien tokia įspūdinga diena, kad ko gero ilgai ją atsiminsiu. Ir ne todėl, kad būčiau daug nuveikusi, o priešingai. Esu gana pikta, mat visą dieną šaldytos žuvies žvilgsniu vėpsojau į televizoriaus ekraną ir, netgi, mtv ema apdovanojimus. Iš esmės, tai vaizdelis ten gana pakenčiamas ir per ryškių spalvų, atspalvių reklamas galvojau apie Marių Veselį ir jo balkšvai rožinius plaukus. Juk jie tokie, taip? Dar galvojau, kad štai prieš porą ar keletą metų ten pasirodė Muse su Starlight ir, kad mieliau žiūrėčiau anuos pasirodymus. Tada suvokiau kaip jų pasiilgau ir prisėdusi prie kompiuterio jaučiu palaimą klausydama tuos išsiilgtus mano Mūzų garsus. Su jais tiek minčių kyla. Iš neturėjimo ką veikti nusprendžiau pažiūrėti į „nestabdom“, kaip jie patys sako, eksperimentus. Turiu pripažinti, kad likau sužavėta ir taip seniai, oi taip seniai, šitaip smagiai nekvatojau, Justas kvatojo drauge. Ir šiandien aš, matyt, nekenčiu 93 proc. žmonių. Nors dabar nekenčiu tiek pat, bet bent jau nuotaika pasitaisė po, po bala žino ko.

Mane nustebino žmonių reakcija į tai, ką pasakau: arba aš baisiai neaiškiai dėstau savo mintis, arba jie automatiškai viską pakreipia kita linkme. Bet nesu aš linkusi tylėti, kai kažkas man atrodo kvaila, kai turiu ką pasakyti. Ir galiu beveik teigti, kad tapo mada išsiskirti iš minios ir būti a la menininku. Bet išsiskirti ne iš tiesų, o dirbtinai, nes apskritai, jeigu žmogus nėra išsiskiriantis, kitaip mąstantis iš prigimties, tai tokiu ir netaps. Arba žmogus yra kitoks, arba ne. Bet kažkodėl žmonės mano, kad jeigu į rankas paims pieštuką ir pradės piešti, jeigu į rankas paims rašiklį ir pradės rašyti, jeigu paims gitarą ir pradės groti ar paims fotoaparatą ir pradės fotografuoti, tai jie taps kitokiais. Taps kitaip mąstančiais, kitaip besielgiančiais. O kam tokios pastangos? Kam? Kam? Arba tu turi sugebėjimų ir juos vystai, arba atrandi tuos sugebėjimus ir jų nevystai, arba pats juos imituoji, kas mano galva, yra taip kvaila kaip tik gali būti. Nors dar kvailiau yra, kai rašydami apie save žmonės pasako „esu kitoks nei kiti“. Na atleisk, bet koks kitoks? Kitoks nei aš? Tai jeigu esi kitoks nei aš, tai jau typo menininkas? Kažkaip nesusiriša man galai ir niekaip neprieinu prie išvados kodėl žmonės bando būti tuo kuo nėra. Ir kaip vienas žmogus yra pasakęs „pasirišęs skarelę menininku netapsi“. Ir nepiskit jūs man proto, ir būkit tokie, kokie esat, ir nemalkit šūdo, tiek gyvenime, tiek forume. Ir kaip linksma, kai atbaidau žmones. Baigiu. pipipi, metu ragelį.

Šiandien galvoje sukosi.

// Spalis 31 2008 // 11 komentarai » // blog, sąrašai

Dabar aš turiu daug daug naujos muzikos. Na, gal nelabai naujos, bet papildymus ir pilnas diskografijas. Arctic monkeys; beirut; bloc party; coldplay; depeche mode; dirty pretty things; editors; feeder; franz ferdinand; green day; hard – fi; john frusciante; kasabian; placebo; razorlight; starsailor; stereophonics; the bravery; the kooks; the killers; the strokes; nirvana ir red hot chilli peppers.
Mane erzina, kad kai nueinu pas Kitus į blogą randu senąjį savo blogo pavadinimą. nejau taip sunku jį pakeisti į green penguin? Čia buvo prašymas ir jeigu jis bus įgyvendintas, liksiu baisiai širdingai dėkinga.
Dar mane erzina klaviatūra, kuri nepaliaujamai stringa, todėl šiąnakt įjungsiu baterijas, kad pasikrautų.
Esu laiminga, nes laiminga Sima.
Bet dar mane erzina, kad aš neapsisprendžiu kaip ją vadinti.
Eglė su Ineta šiandien mane išnaudojo, nes pas Eglę neatsidaro cd rom, todėl jos negalėjo žiūrėti filmo. Atsibeldė pas mane su dvejais pakeliais smirdinčių čipsų. Nervavo mane tas chichi chacha, bet ta kojinė, kurią Eglė mėtė tikrai skaniai nekvepėjo, todėl buvo truputį linksma.
Vakar, o gal ir užvakar, nebe susigaudau, nusivyliau Žmogumi. Tiek laiko dvejojau ar rašyti ar nerašyti, tiek laiko Jis atrodė Kitoks, įdomus ir toks nepaprastas, bet kai parašiau – kietai nusivyliau, nes radau visai ne tą.
Kai tik planuoju anksčiau atsigulti, pakaityti knygą iškart prašaunu. Nes 87% mano planų visada eina katei ant ūso. Bet dabar skaitau Doriano Grėjaus Portretą, neseniai pradėjau, bet pradžia užkabino. Užkabino pati Doriano asmenybė, kaip jis kalba, kaip kalba apie jį.
Tom Smith balsas laaaabai baisiai gražus. from the sky, ble.
Sima iškelė klausimą ar man patinka tik super herojai. Ir velniava, niekad apie tai nesusimąsčiau, o gal tikrai. Gal tikrai man daro įtaką tokie kaip Patinsonas ar Žmogus voras?
Turiu daug daug temų laiškui, pavyzdžiui, Elektros Lemputė. Tai Ineta sugalvojo, bet net ir elektros lemputė atrodo geriau už Grindis.
Man baisu, kad vėl ko kompiuteriui nebūtų, nes jo darbas suknistai sulėtėjęs. Ir typo man reikės laukti kol anti virusinė baigs skanavimą.
Visada visais laikais buvo mada ir tie, kurie ją vaikosi. Net ir tada kai kalbama apie utėles. Bet kaip ir Liudvikas šešioliktasis jos vaikėsi, taip ir Robinas Hudas.
Aš nemoku parašyti apie žmones taip gražiai, kaip jie yra to verti.
Ir po galais, kodėl baigėsi arbata su citrinomis? Ir po po galais, aš naudoju tą tokį puikų vaikišką šaukštelį. Tačiau jis dera prie puodelio.
Dar šiandien bandžiau išsiaiškinti koks turėtų būti rasvas dangus, tačiau mane nuvylė žinia, kad tai tebuvo gramatikos klaida. O koks būna rausvas dangus, žinau ir pati. Todėl nebeįdomu. Labai neįdomu.
…

Ir aš skubu keisti savo gyvenimo.

// Spalis 27 2008 // 2 komentarai » // blog, postcrossing

Neatsimenu kada paskutinį kartą taip ilgai miegojau, atsibudau prieš keturias ir iškart supratau, kad suklydau vakar įsijungusi tą filmą, o filmas tai toks pusė velnio, na gerai jau gerai, geras. Neprailgo laikas žiūrint jį. Maždaug peržiūrėjus pusę užsimaniau marinuotų agurkėlių, todėl jų ir atsinešiau, bevalgydama apsipyliau ir mano patalinė dabar smirda agurkėliais, todėl šiandien tikrai reikės keisti. Ir filmas nebuvo vertas šiandieninio mano galvos skausmo. O keltis iš lovos taip baisiai nesinorėjo, bet aš žinojau, žinojau, kad turiu įlįsti į džinsus, į džemperį, įsispirti į batus, ant pečių užsimesti striukę ir nušlepsėti iki pašto dėžutės. Tai nebuvo veltui, nes radau pirmąjį atviruką iš Rusijos ir dar Paulės laišką, bet žiauriausia yra tai, kad ketvirtadalis jo išsiliejęs ir negaliu pradėti skaityti, nes tas ketvirtadalis yra pradžioje. Taigi laukiu, kol pamatysiu Paulę online ir paprašysiu nuotraukos, tikiuosi turi. Girdi, Paulyt, turi?

O aš jau kokį penkiasdešimtą kartą klausau tos pačios dainos four to the floor. Radau ją netyčia, bet kai pamačiau dc++ prisiminiau lyg kažkur labai girdėtas pavadinimas ir taiiip, girdėtas ir daina girdėta, bet nepasakyčiau, kad kadanors ji man baisiai patiko. Užtat dabar patinka.

In.

Gangstas paradise.

// Spalis 26 2008 // 1 komentaras » // blog

Jau kuri naktis apturiu puikius pokalbius su Lerva. Ir taip gera padaryti naktis prie kompiuterio prasmingas. O šiandien prieš pokalbiui prasidedant baiginėjau ir galiausiai baigiau Coelho „Veronika ryžtasi mirti“. Nenorėjau aš imti tos knygos, nes po „Alchemiko“ Coelho knygos manęs visai netraukia, bet pamaniau, kad galbūt ir verta pamėginti pakeisti tą nuostatą. Be to, bibliotekininkė labai primigtinai siūlė. Ir turiu pripažinti, kad knyga pakankamai gera, o pabaiga labai netikėta. Bent jau aš tokios tikrai nelaukiau, vien todėl knygą galima vadinti gana gera, nors vietomis ir buvo nuobodoka. Kas manęs visai nestebino. Bet tiems, ką nuvylė kitos Coelho knygos, patariu šitą. Dar tėtis nupirko arbatos, tuose piramidiniuose pakeliuose, nežinau kiek nuo to priklauso jos skonis, bet iš esmės tai man patinka. Ir dabar bandau rašyti nežiūrėdama į klaviatūra, oho, visai gerai sekasi. Tiksliau visai gerai. O kad mokėčiau taip nežiūrint groti gitara, nors aš ir žiūrint nemoku, tad koks skirtumas. Bet aš ką tik atsisiunčiau dainą, kurios iš tikrųjų norėjau pusę savo gyvenimo, nes ji man daug primena. Tiksliau, ypač primena vieną filmą, kurio pavadinimo nepamenu, bet žinau, kad jis man labai patiko ir per jo anonsus visada leisdavo tą dainą. Living in a Gangsta‘s Paradise.

Vakar buvom su šeima universaliosios Panevėžio arenos atidaryme. Galiu pasakyti, kad pavadinimą galėjo sugalvoti ir geresnė. Vietoje Cido Arenos, jau geriau būtų Bitės arena ar kokios Nokios. Na, žinot, Vilniuje Siemens, o čia Nokia. O dabar. Dabar Cido. Gal po kuro laiko ir įprasiu. O jau kokių kalbų prisiklausėm su Tane, nuo sulčiaspaudžių iki bandymo paaiškinti kur randamasi . Juk visas Panevėžys susirinko. Pati arena visai graži, bilietus tikrino simpatiškas vaikinas, bet jau koncertas. Nu gerai, prasideda. išeina į sceną trys trumpomis blizgiomis suknelėmis apsitaisiusios merginos ir pradeda šokti, aš galvoju „WTF???“. Šoka jos nevienodai ir dar baisiai, tada pasiima smuikus ir pradeda groti, bet taip šlykščiai. Tada galvoju „kaip galima išdarkyti muziką atliekamą tokiu instrumentu kaip smuikas“. Ten buvo daug daug būm būm būm per galvą, kaip per tuščią. Gal kokia Vanessa May ir gali gražiai sugroti elektriniu smuiku, bet tos trys būtybės sukusios scenoje ratus tikrai nesugeba. Nebeištvėrusi su Tane ėjau į wc ir valgiau dešrainį, kuris nebuvo vertas tų 6lt. O kai grįžom, paaiškėjo, kad praleidom vieną lazerių šou dalį. Tik gerai, kad buvo likusi dar viena ir ten buvo taip nuostabiai gražu. Pagalvojau apie Muse ir kas būtų jeigu jie štai tada būtų dainavę. Dar pagalvojau apie Chamą ir nutariau, kad neprivalau mėginti pamiršti jį jeigu pati to nenoriu. Kodėl štai negaliu galvoti apie jį, jeigu man tai patinka. Ir nutariau, kad kodėl nėra, todėl savęs šiuo atveju nevaržysiu. Ir bus taip, kaip bus. O italai, jie nebuvo labai įspūdingi, nes tai ne mano muzika, bet, kad geresni už tris Negražiakojas, tai faktas. Nors pripažįstu, buvo pora dainų, kurias žinojau ir aš, todėl smagiai paplojau.

Kai dėjau, tai dėjau. Lerva, tikiuosi Tu patenkinta. : D

Vat va anas kartas, kad ir po vidurnakčio.

// Rugpjūtis 3 2008 // Nėra komentarų » // blog, postcrossing

Nepatinka man visą dieną vartytis lovoje ir naktinėti, kad ir kaip gerai tai sektųsi. Nieko neveikimas yra didelis šūdas, tad po galais, reikia vengti jų jeigu jie nepatinka. Todėl rytoj eisiu išravėsiu tai, ką prašė mama ir dar, grįžusi namo sutvarkysiu kambarį, kiemą ir išmaudysiu Niką. Dar baigsiu BM (liko devyniasdešimt aštuoni p.), aplankysiu biblioteką. Va tep. Ir tiesa..prieš vidurnaktį skambino tėtis, pranešė, kad gavau keturis atvirukus: Suomija, Suomija, Čekija, Estija. O aš jau buvau beprarandanti viltį kiekvieną rytą eidama tikrinti pašto dėžutės ir joje aptinkanti tik dulkes ir nieką, aišku, kai manęs nėra tai ir paštas atkeliauja, pagaliau. Gaila, kad neturėjau progos tokios gausos išimti pati, nors gerai, kad apskritai tokių dalykų dar sulaukiu, faina. Tėtis buvo gana nustebęs ir šaunuolis, kad visgi, paskambino.
Gal kas nors norėtų būti geras ir atsiųsti iamx dainų? Dcpliusplius jų visai stygius. Pradedu daugiau laiko skirti mintims apie artėjančią kelionę. Ir pasiteirausiu, kas jums būtų geriau: sėdėti pirmame autobuso aukšte, kur mažiau žmonių, bet prie staliuko ar antrame aukšte, kuriame žmonių yra daugiau, bet ne prie staliuko (pagal idėją, tai antrame ir siūbuoja labiau)? Ačiū už ats. :D
Trakiškyje vis dar gera ir ramu, gal net per daug.

Ausis gaudžia vėjai.

// Liepa 24 2008 // 8 komentarai » // blog

Monika – mano muzikos vedlė, bet net nežinau kodėl. Taip jau gaunasi man panaršyti jos last.fm profilyje ir atsisiųsti jos mėgstamų atlikėjų dainų, dažniausiai užsikabinu, natūraliai. Taigi dabar muzikos failai atsinaujina ir pasipildo 97 dainomis, tai ne pabaiga. Nors ne tik Monikutė daro įtaką, per Eglę, o gal Inetą atsisiunčiau Aerosmith dainų, irgi užkabino, ypač Dream On. Vakar bene visą vakarą naršiau last.fm, geras daiktas norint atsinaujinti ir rasti kažką vertingo – malonių garsų ausims. O kaip ir pagal ką atsirenkat ką jums klausyt?

.

Parašykit, jeigu turit ko nors rekomenduotino (ar bent jau to, kas manot, man turėtų patikti) į skypę galva_neveikia, ačiū. Arba čia, ačiū.

.

aerosmith, the strokes, radiohead, john frusciante, the kooks, apoptygma berzerk ir etc.

antrosios – tvinkčioja.

// Birželis 11 2008 // Nėra komentarų » // blog

Yra du lygiai. Bass. Paslenki mygtuką prie pirmojo, užsidega raudona lemputė (vibration) ir pradeda tvinčioti. Paslinkus prie antrojo – tvinkčioja labiau. Dar yra garsiau/tyliau (volume) ir įjungtas/išjungtas (microphone). Dar jis prisisega, na, pultelis.

Sakykit ką norit, bet mano ausinės (pagaliau jos didelės) vibruoja. Man kutena klausant Muse ir viso kito. Juokt. ;D

Ačiū, tėti!

Visada būna pirmas kartas.

// Vasaris 29 2008 // 10 komentarai » // blog

Visai atsitiktinai, kai snaudžiau prie kompiuterio, atsidariau vienos merginos pasakojimą apie Muse koncertą Rygoje. Skaičiau, žavėjausi, o ant stalo riedėjo ašaros. Taip, ne bet kas, o ašaros. Ir jos tokios didelės, ir sūrios. O tai buvo pirmas kartas mano gyvenime kai aš verkiau dėl grupės. Manau jog tai tik įrodo jų svarbumą man ir dabar jau tikrai pradedu manyti, kad jie man nenusibos. Kiek jau laiko klausau, o kūną vis dar krečia širpuliai. Nesigilinu ar tai normalu, ar kažkam pasirodys kvaila, ar kažkas dar kažkaip priešiškai reaguos. Man tai visiškai nesvarbu, nes jie man per daug ypatingi ir aš dar labiau svajoju apie jų koncertą!
O baigiu su Feeling good.

Jūsų,
In.

MUSE! MUSE! MUSE! [mju:z]

// Vasaris 5 2008 // Nėra komentarų » // blog

Štai ką taip netyčia atradau. Nors pradedu galvoti, kad tai atsitiko dėl Monikutės last.fm topų viršūnės. Susidomėjau, atsisiunčiau, užkibau. Dabar turiu jau visus albumus. Tam tereikėjo vieno vakaro, o dabar štai turiu kuo džiaugtis.
Kartais atrodo, kad mane apsėdo tokia milžiniška manija nors tikiuosi, kad ji tokia bus ir visą gyvenimą. Truputėlį keista. (: Su MUSE užmiegu, su MUSE prabundu, su MUSE tvarkausi, su MUSE darau namų darbus, su MUSE rašau kontrolinius. Ir man tai patinka. Net labai labai.
Tik mane pradeda nervuoti tai, kad kai kitiems pasakau jog jie mano mėgstamiausi daugelis galvoja jog man patinka tie zvimbiantys vabzdžiai su lietuvišku pavadinimu. Yra buvę ir tokių, kurie mano jog tai lietuvių grupė, bet bent jau minimaliai mane pažįstantis žmogus turėtų žinoti, kad lietuviškos muzikos aš neklausau. Ir MUSE visai nereiškia „musės“.
Dabar labiau už ką nors kitą noriu į jų koncertą. Gaila, kad nesusidomėjau jais prieš metus, nes tada būčiau važiavusi į Rygą, kur vyko jų koncertas, bet ką gi. Vistiek kadanors juos pamatysiu. Žinoma MUSE atvažiuotų ir į Lietuvą jeigu nususę organizatoriai juos priimtų, bet kiek skaičiau, jie bijo vėl apsidirbti taip, kaip apsidirbo su Placebo. Nors apie tai ne aš ne daugiausiai ir žinau. Visgi, man pasirodė labai miela, kad jie nori į Lietuvą, juk yra net nežinančių kur tai, o štai MUSE žino!
O man telieka tikėtis, kad tas susidomėjimas neišblės. Štai to aš tikrai nenorėčiau. Nors kol kas jie karaliauja mano širdyje ir regis neleis ten nieko kito. Ir gerai! ir nenoriu kitų. Noriu MUSE. Ilgam, labai ilgam.

Iki musytės,
In.

Erreway. Para cosas buenas.

// Lapkritis 29 2007 // 2 komentarai » // blog, bonus

Hoy me convertí en demonio

me han echado de la tierra

quiero estar entre tu cuerpo

aunque conozca el infierno

Olvidarme de mi nombre

enfermarme de tus besos

Hoy quiero hacerte la guerra

dispararte al corazón

aunque mi bala te hiera

y deba salvarte yo

Abrazarte hasta perderme

que el silencio quede lejos

Quiero quedarme para cosas buenas

quiero quedarme para cosas buenas

debo quedarme para cosas buenas

Hoy quiero tomar fronteras

avanzar hasta tu piel

quedarme pa cosas buenas

pa cosas que yo sé bien

Olvidarme de mi nombre

enfermarme de tus besos

Hoy quiero hacerte la guerra

dispararte al corazón

aunque mi bala, mi bala te hiera

y deba salvarte yo

Abrazarte hasta perderme

que el silencio quede lejos

Quiero quedarme para cosas buenas

quiero quedarme para cosas buenas

debo quedarme para cosas buenas

debo quedarme para cosas buenas.

———-

Ir aš juos vistiek dievinsiu. Gal tai ir komercija, bet koks skirtumas kai jie yra JIE.

Labai gera žinoti, kad tu tokia ne viena. Žinot, tikrai auka.

Šiandien jaučiuosi toks mažas didvyris dėl to, kad pagaliau parašiau Paulytei laišką. Teliko jį tik perrašyti ir išsiųsti. Jame kvepia RW. Rašydama jų klausiausi, todėl kvepia dar labiau.

Kolkas tiek, o apie šiandienos įvykius rytoj arba jau niekada.

Su meile,

In.

Apocalyptica feat. Lauri Ylonen. – Life Burns!

// Lapkritis 6 2007 // Nėra komentarų » // blog, bonus

We break our enemies with fear, and

we’ve seen how the tears come around

We’ve built our confidence on wasteland

We’ve seen how the walls come down

Life burns!

A man dies like a butterfly

Life burns from the touch of the reaper

All things must pass

One love is a crooked lie

The world lies in the hands of evil

We pray it would last

Life burns!

We have no sympathy for the lost souls

we’ve chosen the path of disgrace

We give this life to our children

and teach them to hate this place

A man dies like a butterfly

Life burns from the touch of the reaper

All things must pass

One love is a crooked lie

The world lies in the hands of evil
We pray it would last

A man dies like a butterfly

Life burns from the touch of the reaper

One love is a crooked lie

(The world lies in the hands of evil 5 x)

A man dies like a butterfly

Life burns from the touch of the reaper

All things must pass

One love is a crooked lie

The world lies in the hands of evil
We pray it would last

Life burns (3x)!

_____________

Na jau tokia nereali daina. ;D Tokia, tokia visokia.

// Spalis 7 2007 // 5 komentarai » // blog

Bandysiu kažkaip nuoširdžiai, net be pavadinimo. Pasiskaitynėjusi vieno žmogaus, vardu Emilis blog’ą, kažkaip nusišypsojau ir pasiilgau savojo. Ten plūduriavo tokia gera nuotaika, kad ir į mane ji įsiskverbė. (:
***
O dabar aš klausai naujai atrastų Hollywood Undead. Nors tiksliau aš juos tik dabar ir atradau. Visai visai netyčia per vienos merginos myspace’ą.
***
Taigi dabra klausome: Hollywood Undead. Turn off the lights.
***
Mano savaitgaliai pasidarė tokie nuobodūs. Taip norisi kur nors su kuo nors išlėkti į miestą, bet taip linksmai. Taip neįprastai ir jaučiu, kad taip ir bus. Bent jau su vienu tai tikrai. (: Ir su Erika norėčiau pasivaikščioti. Ir su Egle. Ir Ineta. Ir su dar kažkuo.
Tik dviese. Ramiai ir švelniai.
***
Apie šiandieną.
Prabudau kaip visada vėlai ~12h. Net ir žadintuvas nebepadeda, sugebu jį išjungti pusiau miegodama ir miegoti toliau. Bet visgi atsikėlusi prisėdau prie kompiuterio, dabar jau nebepamenu ką ten dariau, bet žinau, kad turėjau su Egle eiti iki miesto. Paskui sumanė prisijungti ir Ineta. Štai taip mes nulėkėme į Babiloną ir ten pavalgėm. Žinoma prieš tai man teko bėgti nusiprausti ir džiovintis plaukus (xD) . Norėjau aš džempo paieškoti, bet supratau, kad tingiu dairytis ir šiaip, nesu parduotuvių megėja. Jau geriau parkas. Taigi, prisivalgiusios šokoladų, obuolių, čipsų ir išgėrusios visą didelį butelį Kubuš patraukėme į Maximą. Išsinuomavom video ir paskui ėjom pas mane veizėt. Taip toks neblogas filmas, „Pikčiurna“ jis vadinas. Paskui dar užsimanėm įsijungti ir „Vienas namuose“. Taip maždaug ir jį pažiūrėjom. Vėliau ėjom fotografuotis. Eglė bus didysis fotografas. ;D Kadanors tai tikrai. Kokių ten nuotraukų nebuvo. Tik man labai užnisa tas fotikas sumautas, fotografė sakė, kad su broku. Kažkur, nežinau kelintą valandą, išsiskirstėm. Tiksliau jos išėjo, nes juk kur aš eisiu iš namų.
Tiek to. Nuotraukos jums vėliau. Ir tai dar jas atidžiai reikia peržiūrėti.
O paskui aš viriau/kepiau spageti su sūriu, tvarkiau kambarį ir maudžiau Niką. O to jau tikrai reikėjo.
Ir vėliau čia prisėdau. Forumus apėjau, muziką įsijungiau. (:
***
Jaučiu pareigą padėkoti Inetai ir Eglei už šį jėgišką vakarą.
Kad tokių būtų daugiau. ;)
***
Jau miegoti aš ruošiuosi, pavargau.
Taigi, labanaktis tau tau ir tau. :)
Hollywood Undead. No 5.
***
Ps. Nežinau kaip čia nuoširdžiai gavosi, be bent jau bandėm.
***
PPS. Jeigu jūs niekada nežinojote, tai aš labai mėgstu jūsų komentarus. Bet tokius įdomius ir gražius.
Labai laukiu jų. Ir niekaip nesugalvoju kaip pavadinti šią žinutę, gal jūs turit idėjų? Nelabai noriu palikti ją tokią vienišą, be vardo. ;)

Posts Tagged ‘muzika’