Posts Tagged ‘miegas’

Pavadinimų galvojimas užknisa

// Vasaris 26 2010 // 7 komentarai » // blog, bonus

Iš tikrųjų, tai ne visi remiksai yra blogi, kaip kadaise maniau. Pavyzdžiui, šis (ˆ) man labai patinka. Patinka ir dar keli, bet šis ypatingai. Nors visą dieną jaučiausi kažkaip, švelniai tariant, sumautai, dabar jaučiuosi puikiai. Dar būtų visai nieko, jei taip galvos nespaustų ir nereikėtų dar mokytis geografijos, bet tarkim, tai tik smulkmenos. Galbūt savijauta pasitaisė po kelių valandų pietų miego, o gal dėl atrasto ir man labai, labai patikusio blogo, o gal ir dėl to atrasto remikso, nežinau. Bet man patinka grįžus iš mokyklos numigti kelias valandas, net tai kur kas geriau, nei slampinėti po namus bene miego būsenoje, o paskui darant namų darbus užmigti ant stalo. Atsimenu praeitus metus, kuomet miegas ant stalo buvo tragiškai dažnas reiškinys, nors ir dabar kartais pasitaiko taip. Šlykštus jausmas – sėdi sėdi ir užmiegi, o atsibudęs nesuvoki, kad miegojai. Vienintelis pliusas tas, kad išties jautiesi bent truputį pailsėjęs.

O ar Jūs turite vieną geriausią draugą? Sakau vieną, nes nemanau, kad galima turėti kelis geriausius draugus. Dar nemanau, kad apskritai galima turėti daug tikrų draugų. Dar nemanau, kad geriausias draugas keičiasi kas dvi savaites ar kelis mėnesius.. Jeigu neturite geriausio draugo, tai užjaučiu Jus. O aš turiu Eglę ir galiu visiškai drąsiai tai pasakyti. (įkvėpta Arvydo).

Nekenčiu kaktusų

// Rugsėjis 20 2009 // 9 komentarai » // blog

Kažkokia nesąmonė: su megztiniu per karšta, bet kai jį nusivelku, būna per šalta, tai taip ir žaidžiu – apsivelku, nusivelku, apsivelku ir taip jau gal kokį penktą kartą. O jeigu rimtai nerimčiau, tai kaip visada, nebeturėdama su kuo pasišnekėti, ateinu čia ir pati šnekuosi su savimi:

b: labuks, tai ką norėjai papasakoti?
a: aiii, atėjau šiaip šūdą pamalt
b: kokios šiandien rūšies?
a: dar nesugalvojau.. :(

ir taip toliau, ir taip sakant, visai nerimti ir ne intelektualūs mano pokalbiai su pačia savimi, visai nefainai. Keista, kad visi miega ir niekas man neatrašo (dėl pastarojo, tai nelabai ir keista), nes norėjau su Sima ir Linga pasidalinti savo sumanymu savaitgaliui, bet tai čia turbūt eilinis zapadlo dėsnis, kad jos miega, bet šiaip ar taip, aš jau viena leidžiuosi viliojama to sumanymo, nes po tokios gaidiškos savaitės, kuri tikrai tokia bus, būtų visai neprošal tuo sumanymu užsiimti. O gaidiška todėl, kad jos pradžia (a.k.a. pirmadienis) trys kart gaidiška, nu nebent jums šauniai ir patraukliai atrodo chemijos kontrolinis, matematikos bei lietuvių savarankiški, o toliau jau kitą dieną fizikos kontrolinis, dar kitą – biologijos, gerai, kad bent dm koncerto antra dalis greitai siunčiasi, tad galbūt per savaitę ir susirinksiu visas dalis, jei dėdė Valdas nebus toks piktas..dar skaitynėdama ir žiūrinėdama blogį radau labai fyską pranešimą, ypatingai yra faini 2, 3, 6, 8 numeriai. Iš tikrųjų, tai aš noriu miego, bet kažkodėl vis tiek iš principo čia sėdžiu ir rimtai malu šūną (tik vis dar nežinau, kokį), o gal sėdžiu todėl, kad labiau pavargčiau ir rytoj ilgiau miegočiau, taip atitolindama nd darymą, čia taip Eglė sugalvojo, kuri atėjo pas mane kažkiek po 23h su savo žiauriai gražiu rožiniu chalatėliu. Žinoma, ji tai ėjo tada, kai tamsu ir visi tipo miega, o aš ėjau su savo ryškiai raudonu chalatu ir susivėlusiais plaukais tikrinti pašto dėžutės (sutikau kaimyną su šunim), tam, kad rasčiau ne man skirtą laišką. Jei jau apie laiškus, tai man liko atrašyti tik į vieną ir tada jau galėsiu visus išsiųsti, taip sakant, kitą savaitę vėl neturėsiu iš ko valgyti, nes pinigų iš sąskaitos tikrai neleisiu, o tai jų gali prireikti savaitgaliui, o paskui galbūt ir creeper festui, į kurį visai noriu varyt, bet sori, negalėjau nepasakyti, kad ką tik užgrojusi strangelove skamba baisiai nerealiai nuostabiai, beveik taip, kaip visada, tik šitas live flac kokybės (ką jau ką, bet iš Pauliaus tikrai išmokau, kad “flac – gėris, mp3 – šūdas”) ir skamba dar gražiau, nes susipraskit, geros kokybės live yra netgi geriau už įrašą iš studijos (!!), nes viskas vyksta gyviau (kaip netikėta) ir gali girdėti žiūrojų klyksmus, skandavimus bei panašiai, panašiai, nors šiaip, dėl jų man darosi tik liūdniau, bet velnias, man reikia iš kažkur išrauti patefoną, kad pagaliau galėčiau pirmą kartą paklausyti “music for the masses” kabantį ant mano sienos ir pasimėgauti dangiškai švariu vinylų skambesiu..kadangi ką tik per (gerąjį) gaidį megapload pradėjo siųsti ir trečią koncerto dalį, neisiu miegoti dar kokį pusvalandį, tai tikrai, ir toliau čia kalbėsiu apie nieką ir mintyse nuoširdžiai spjausiu į tai, kad niekas galbūt to neskaitys, o jei ir skaitys, mintyse nusispjaus supratęs, kad sugaišo laiką tai skaitydamas, tad jeigu iki šitos vietos skaitai, gali sustoti, nes nieko įdomesnio už aukščiau esantį tekstą, nerasi. Prisiminus tuos skandavimus, tai man labai nesuvokiama, kodėl lietuviai visai netinkamoje vietoje pradeda skanduoti Lietuvos vardą ir kalbu ne apie skandavimus per rungtynes, kuriose net nežaidžia lietuviai, o apie tokius renginius, kaip pavyzdžiui, Panevėžio 506 – asis gimtadienis, kai scenoje dainuoja Keistuoliai arba dm koncertas 2001 metais..tai tipo žmonės pageria ir iš kažkur išlenda patriotizmas ir didžiavimasis tuo, kad esame lietuviais mes gimę? Ar tai galima būtų suprasti vos ne kaip haliucinacijas, kai stovi karo lauke prieš priešus ir bandai juos išgąsdinti mūsų didingu šalies vardu? Trumpai tariant, tai atrodo visai absurdiška. Ir dar turbūt reikėtų (o gal ir ne) pašnekėti apie tai, kodėl štai toks puikus įrašo pavadinimas..o jis puikutėlis todėl, kad aš iš tikrųjų nekenčiu kaktusų, tiksliau, nekenčiu tų, kurie stovi ant mano palangės, nes visada, kai tik valau palangę juos nuo ten nukėlusi, kad ir kaip stengčiausi, visada, visada prisivarau į ranką spyglių, kuriuos ištraukti yra tragiškai sunku, o gyventi su jais veik neįmanoma, nes baisiai skauda ir erzina, o erzina tiek, kad atrodo visus tuoj išmesi, arba išsikąsi tą rankos vietą, kur jis įstrigęs, tik štai tada prisimeni, kad tai tavo ranka ir nekandi. Ir štai jau šiunčia ketvirtą dalį, bet turbūt eisiu miegoti, o kompiuterį paliksiu gyvą, nes šiaip ar taip, mažai iš manęs čia naudos

Labanaktis

nors turbūt jūs jau kokį šeštą ar devintą sapną sapnuojat
aš pastaruoju metu sapnuoju visai įdomius
su z ir p
vyyy

The more i look, the more i see, the more i feel

// Balandis 1 2009 // 5 komentarai » // blog

Net baisu pagalvoti, kiek laiko čia nerašiau, o iš tiesų, tai bandžiau. Bandžiau netgi du kartus, vieną kartą pas Simą, o kitą kartą šiandien per informatikos pamoką, bet supratusi, kad tam reikės trupučio susikaupimo ir daugiau nei dešimties minučių, kiek jų teturėjau, tą sumanimą mečiau. Taigi, kaip pastarąją savaitę gyvena Tukas? Ogi labai fyskai, nes pirmadienį mokykloje buvau visai be miego ir galiu pripažinti, kad tai savaip įdomu, nu nes jei net kažkas ten sakė, kad atrodžiau gerokai apsiuosčius, tai kažkas įdomaus ir keisto buvo, bet man reikėjo palaikyti kažkuo gyvybę, nu ir pasitaikė garbė red buliui, kuris tikrai labai gerai veikia. Akis piestu pastato. O jeigu sumaišai kavą su red buliu, nenustebk išgirdęs “nesikarščiuok, nesikarščiuok”, be to, jei perdozuoji, pradeda drebėti rankos. Man drebėjo ir man sakė “Ineta, nesikarščiuok šitaip”. Apskritai, tai visą savaitę panašiai gyvenu. Per tris paras buvau miegojusi ~17 valandų; dabar per keturias ~26 valandas; per penkias bus ~33 valandas. Stumiamės į priekį, bet kažkodėl man tai nelabai pasakojasi. Todėl galiu pranešti, kad šiandien atsidariusi savo facebook‘ą galutinai nusprendžiau jį naudoti, nors kažkodėl, ten susigaudyti pavyksta gana sunkiai, bet kažkas yra sakęs, kad ir tam reikia laiko. Tikiuosi, tikiuosi. O rytoj yra paskutinė diena mokykloje ir tada atostogos, girdėjot? A-T-O-S-T-O-G-O-S!! Nes penktadienį su daile važiuojam į Vilnių, į kažkokias parodas, bet į kokias, nelabai žinau, todėl, kad nelabai žinau, prižadu grįžusi padaryti šiokią tokią apžvalgą ką gero pamačiau, gal taip pavyks ne tik pamatyti, bet ir atsiminti kažką daugiau, o ne tik vaizdus. Ten turėsim gausiai daug laisvo laiko ir pagalvojau, kad galėsiu pasilikti pas Tanę, šiaip, tai ji grįžta dar tą patį vakarą, bet važiuosim mes į bombą mano gimtadienio dovanos ir jeigu rasiu devotional tour dvd būtinai nusipirksiu primesdama prie Tanės savo pinigus.
Dabar būsiu labai kietoka ir prisižadėsiu čia rašyti kiekvieną balandžio dieną ir dar tęsim dm pavadinimų tradiciją, tebūnie tai dar vienas jų mėnuo, vot. O aš lekiu pakeisti kovo kalendorių į balandžio. Su balandžiu jus!

Namuose jau kvepia kepamomis bulvėmis.

// Sausis 31 2009 // 3 komentarai » // blog

Iš Iliustruoto Mokslo vieną dalyką tikrai gavau, tai kaip reikia mirkyti džiūvėsėlius, kad jie skaniai mirktų. Tai reikia juos guldyti horizontaliai, o ne merkti vertikaliai. Tad taip šiandien aš ir mirkiau, horizontaliai, mėgavausi džiūvėsiais ir arbata. Nors arbata mėgaujuosi jau visą dieną, be perstojo. Ir šiandien mūsų namuose šventė, nes ne tėtis, ne aš, o būtent Justas skuta bulves, šiaip jau, jis niekada to nedaro, kaip ir aš, bet aš skusdavau anksčiau, o jis niekada. Šiandien yra totaliai nevykusi diena, nes, nu nes aš nieko nenuveikiau, visiškai. Tik valgiau daug blynų su įvairiomis uogienėm, tos įvairios, tai reiškia dviejų rūšių, vyšnių ir juodųjų serbentų. Nei laiško Laimai, nei eskizų aš nenupiešiau, kas mane truputį gąsdina, bet užtat šiandien sapnavau eskizų peržiūrą ir sapnavau dar kažką, tik jau nelabai ką prisimenu, bet tik žinau, kad sapnuoti man patiko ir nebuvo jokio noro keltis. O kėliausi netgi du kartus. Pirmas buvo tuomet, kai pirmą valandą atėjo mama ir pažadino, kad eičiau pavalgyti, o antras buvo kažkur trečią, todėl truputį apmaudu, kad neturėjau laiko pakankamai pasidžiaugti saule, na, o jeigu šiandien naktį gausis taip, kad nenueisiu miegoti iki penkių ar šešių, nemiegosiu visai, nes labai noriu pasidžiaugti rytu ir likusių savaitgaliu ir manau, kad šios nakties devynių valandų miego turėtų užtekti, nes juk ir šiandien nieko labai varginančio nedariau. Beje, vakar naktį labai norėjau pažiūrėti kokį lengvą ir malonų filmą, visgi, po requiem for a dream nenoriu nieko sunkaus, nes ko gero mano fotelis dar kartą smūgių neatlaikytų, nors iš tikrųjų, tai atlaikytų, nes jis nėra koks nors slabnas, bet man vis tiek nesinori kažko sunkaus. Taigi, žiūrėjau dirty dancing: havana nights, o to filmo buvau jau ilgai ilgai nežiūrėjusi ir kai žiūrėjau vakar, buvo labai labai gerai ir tuomet prisiminiau vasarą, stovyklą ir kaip mes gulėjom netoli upelio ant žolės, o aš klausiau to filmo soundtracko ir būdama ten, jo gausiai ilgėjausi. Reikės susirasti sąsiuvinį, kuriame žymėjau kiek kartų mačiau tą filmą ir prirašyti dar kartą. Ir kaip mane nervina, siuntėsi siuntėsi depešų dokumentinis filmas ir sustojo ties 99,3% ir taip jau visą dieną, o kitas atsiuntė dar tik truputį daugiau nei 60%. Nors ką čia, jau keturis peržiūrėjau, na, jei skaičiuosim ir tuos du, kuriuos žiūrėjau seniau, tai peržiūrėjau šešis, bet kai pagalvoju, tai aš ten beveik nieko nesupratau, na, supratau, bet papasakoti ko gero negalėčiau, nes beveik nieko konkretaus neatsimenu, nors žiūrėti tai be galo įdomu. Kadangi netikiu, kad šiandien dar kurį nors atsiųs, tai nebežinau ką reikės žiūrėti, o galbūt ir nieko. Galbūt geriau paskaitysiu kokią knygą, tik bijau, kad Kelias manęs neužkabins, visgi, pabandyti dar reikės. Ką tik grįžo mama, lekiu žiūrėti ar neparvežė ko nors ypatingai gero. Ir koks fyskas man šitas šablonas!

dvi dešimtosios procento.

// Sausis 28 2009 // Nėra komentarų » // blog

Norėjau čia ateiti išsilieti vietoje to, kad liečiausi ant Simos, bet štai ir taip nurimau, bet pagalvojau, kad vis tiek reikėtų ateiti ir išsilieti, nes seniai tai dariau, o kad tai dariau seniai, labai jaučiasi. Kartais mintys dėstosi tokia forma, lyg rašyčiau blogą, taigi darau išvadą, kad esu priklausoma. Ir mane nupurto drebulys, pagalvojus, kad rytoj reikės eiti į mokyklą, kad ir dvejoms pamokoms, net nesiruošiu ten ilgiau sėdėti, bet tuo pačiu, bijau, kad lieps atsiskaityti eilėraštį, kurio aš nei velnio nemoku, todėl ketinu naktį mokytis, kad galėčiau atsiskaityti penktadienį, net vis tiek žinau, kad naktį nemiegosiu taip, kaip turėčiau. Nemiegu taip visą savaitę ir taaaip neapsakomai gerai jaučiuosi. Pavyzdžiui, vakar tvarkiau savo užrašų knygą ir netgi baigiau, nes pagrinde buvo likęs tik viršelis, prie kurio dirbau iki penkių. Ta knyga tokia graži, tokia iš karto matosi, kad mano, o ne šiaip pirkta. Ji pirkta, žinoma, bet su daug mano pataisų, kada nors padarysiu foto reportažą, nors tada turbūt paaiškės, kad ne tiek daug aš ten ir dariau, tik ilgai knisausi prie kelių dalykų. Štai mano kompiuteris naktį irgi nemiegos, nemiegos gal netgi savaitę, kol atsiųs visus depešų dokumentinius filmus. Nors nemanau, kad jie ten visi, bet nemaža dalis tikrai yra ir kas svarbiausia, yra tas, per kurį kalbą apie laikus arti grupės iširimo, o tas laikotarpis man atrodo labai gausiai įdomus, nors iš esmės, tai įdomūs visi, todėl juos ir siunčiuosi. Ir labai greitai jie pralenks Muse, netikėjau, kad taip greitai kažkam pavyks tai padaryti, bet bet bet, pasirodo klydau, o tai, kad 78,1% mano klausomos muzikos yra britų, skamba gana smagiai. Šiandienai liko vienas laiškas, geriausiu atveju – du ir būtų labai puiku atrašyti į juos abu, bet per juos nereikėtų pamiršti tų suknistų “metų”. Nors einu dar patyrinėti visų savo last.fm čartų, tai įdomu.

Sapnas.

// Gruodis 16 2007 // 3 komentarai » // blog

Vis galvojau apie ką čia parašyti, o rašyti tai norisi. Paklausiau Paulytės ir ji pasiūlė rašyti apie jos sapną. Ką gi, bendysim.

Jeigu neklystu tai buvo iš penkatadienio į šeštadienį. Ji sapnavo mano Paulių. Na, jis nėra oficialiai mano ir jis apskritai nėra mano, bet mes taip jį vadiname, nes pasirodo, jog atskirti du Paulius yra gana sudėtinga, todėl vienas yra jos, o kitas mano. Bet ką čia. Pau man sakė, kad ji sapnavo kai su juo susirašynėja apie mane ir jie yra labai geri draugyčiai. Tik gaila, kad mano geroji bičiulė neprisiminė ką jie susirašynėjo apie mane. Bet turbūt svarbiausias faktas tas, kad ji apskritai jį sapnavo, net aš jo nesapnavau.
Manau tai buvo dėl mūsų naktinio susirašynėjimo. Kiek prisimenu tą naktį aš užmigau su telefonu rankosi ir nebaigta žinute apie jį. Paulytis sakė, kad aš apie jį gražiai rašau. Bet tai yra visai suprantama. Norėčiau, kad jis būtų mano ir Pau. draugas, bet tai ko gero neįmanoma. (: Nors ką gali žinoti.
Visas Jūsų,
Inetūnas.