Posts Tagged ‘knygos’

tai ką, nori tapti rašytoju? (Ch. B.)

// Sausis 22 2010 // Nėra komentarų » // blog

jei nesiveržia iš tavęs
nepaisant nieko,
nedaryk to.
kol neišsilies neprašytai iš tavo
širdies ir tavo proto, tavo burnos,
tavo vidurių,
nedaryk to.
jei prasėdi valandų valandas
spoksodamas į kompiuterio ekraną
ar susikūprinęs virš
mašinėlės
ieškodamas žodžių,
nedaryk to.
jei rašai dėl pinigų ar
garbės,
nedaryk to.
jei nori įsitempti į lovą moterų,
nedaryk to.
jei tau reikia sėdėti ir
perrašynėti, perrašynėti,
nedaryk to.
jei vien galvoji apie tai – sunkus darbas,
nerašyk.
jei bandai rašyti
kaip kiti
pamiršk tai.

jei nori sulaukti staugsmo, besiveržiančio
iš tavęs,
lauk kantriai.
jei taip ir nesulauksi,
užsiimk kitkuo.
jei iš pradžių nori perskaityti tai savo žmonai,
draugui ar draugei,
tėvams ar dar kam nors,
nesi dar pasiruošęs.

nebūk kaip dauguma rašytojų,
nebūk kaip tūkstančiai žmonių,
vadinančių save rašytojais,
nebūk nykus ir nuobodus, ir
pretenzingas, nebūk graužiamas
savimeilės.
pasaulio bibliotekos
numirė iš
nuobodulio
nuo tokių kaip tu.
neprisidėk.
nedaryk to.
kol tai neišsiverš
iš tavo sielos raketa,
kol tylėjimas neims
varyti iš proto ar į
savižudybę, ar žmogžudystę,
nedaryk to.
kol saulė tavo viduje
neims svilinti žarnų,
nedaryk to.

o kai tikrai ateis laikas,
jei esi išrinktasis,
tai atsitiks
savaime ir tęsis tol,
kol mirsi ar tai mirs
tavyje.

kito kelio nėra.

niekada nebuvo.

(iš Charles Bukowskio eilėraščių rinkinio „pragaras skirtas vienišiems“)

Laiškas

// Sausis 17 2010 // Nėra komentarų » // jbg

Paprastai nededu čia savo namų darbų, bet tebunie tai išimtis. Ir taip, pripažįstu, tai todėl, kad auklėtojos pasakyti žodžiai apie jį, paglostė man savimeilę ir dar todėl, kad tingiu veikti ką nors kitą ar eiti miegoti. Tuo pačiu, rekomenduoju ir knygą.

Mielas Timai,

visai neseniai perskaičiau Jūsų autobiografinę knygą „stipriau už neapykantą“. Turiu pripažinti, kad Jūsų gyvenimo istorija palietė tiek mano širdį, tiek protą, o dažnai išspausdavo ir ašarą.
Kuomet skaičiau knygą apie Jus, mano galvoje pulsavo mintis: „O Dieve, juk tai tikra, tai neišgalvota!“. Mano vaizduotė nesuvokė visko, ką jums teko patirti vaikystėje. Pradėjau svarstyti, ką aš būčiau dariusi jūsų vietoje, kaip būčiau gyvenusi su mintimis apie mane palikusią motiną ar smurtaujantį tėtį… Nemanau, kad to nepatyrusiam įmanoma tai įsivaizduoti.
Nepaisant to, ką Jums teko išgyventi, Jūs sugebėjote tvirtai atsistoti ant kojų, sukurti šeimą ir savo vaikams duoti tai, ko Jums labiausiai trūko – meilės. Šitai verčia tik dar labiau Jumis žavėtis. Jūsų gyvenimo istorija griauna tvirtai nusistovėjusius steriotipus, kad nemylinčio tėvo sūnus bus lygiai toks pat. Pati irgi nevengiau šios minties, visada prisibijodavau skustagalvių vaikinų, laiką leidžiančių gatvėje, bet Jūsų dėka manyje įsižiebė tikėjimas, kad net žemai puolęs žmogus gali atsitiesti. Tokio tikėjimo mūsų visuomenėje labai trūksta.
Esu tikra, kad niekada nepamiršiu šios knygos ir Jūsų pasakojimo. Niekada nepamiršiu tos dienos, kai visai atsitiktinai užėjusi į mokyklos biblioteką pastebėjau Jūsų knygą ir nesugebėjau susilaikyti jos nepasiėmusi. Buvo tikrai verta, tikrai. Ačiū jums už tai.

Nuoširdžiai Jūsų,
Ineta

Vasara vaizdžiai

// Rugsėjis 2 2009 // 4 komentarai » // sąrašai

Be šiokio tokio vasaros apibendrinimo mes neapseisim, todėl peržiūrėjusi nuotraukų failus, nusprendžiau vaizdžiai Jums parodyti, ką gi veikiau šią vasarą..

00

06-13 dar nesibaigus mokslo metams kartu su klasiokėmis ir vienu Tadu (:D) aplankėm Evės sodą (a.k.a. evės soduxs no. 1), kur kepėm dešreles, vėliau ant dūmų – duoną, vogėm braškes, bučiavomės šiltnamyje (kas taip, o kas ir ne), žaidėm alias, šokom (kas pagal čiuožki čiužki, o kas ne) ir dainavom (kas john the revelator, o kas ne) bei šiaip pasilinksminom ir pasibuvom kartu

0

06-20 – 06-29 iš karto po mokslo metų kartu su Santa ir dar keliais klasiokais bei būriu kitų iš mokyklos, keliavom po kroatiją bei bosniją ir hercogoviną, kur matėm krūvas visokių įdomybių, kur naktimis ir autobuse spardydavausi su Santa, kur matėm daug gražių vietų, žmonių ir neką prastesnę jūrą, kur kažkas į ją pastatė mane su visais batais, kur susipažinom su daug žmonių iš savo mokyklos, kurių anskčiau net nepažinojom, kur nepilnamečiams pardavinėjo vyną, kur palydėdavom saulę, kur taip smagiai rinkom lauktuves, kur kariavom su agurkais ir lašiniais, kur gyventi Makarskos kurorte buvo tolygu pasakai ir taip taip taip toliau

2

kartais laiką leisdavau su Hermanni ir Charlotta, o tąkart 07-17 aplankėm ir harį poterį

3

07-20 – 07-24 su Sima buvau LMS’o stovykloje – forume iš kurios parsivežiau krūvą gerų atsiminimų ir kurioje susitikau su gausybę įdomių ir protingų žmonių ir mes būtinai važiuosim į kitus forumus

4

kartais būdama Trakiškyje vartydavausi hamake ir nieeeko neveikdavau, tik vartydavausi

5.1

ir dar daaaug laiko praleisdavau galerijoje xx, kur sakėm, galėtume įsirengti lovas, kur išgėrėm nesuskaičiuojamą arbatos puodelių kiekį ir suvalgėm n porcijų keptos duonos su sūriu ar fri bulvyčių, o kartais, po Lingos kniaukimų, išgirsdavome ir klausimų “ar čia yra kačiukas?” (taip taip, visa esmė čia už Evės)

5

ir džiaugiausi sulaukusi sugrįžusių draugų (kelių policijai nuolaida – 52,84 proc.)

08-01 su Sima dalyvavau BSP09, kur ir gavom šiuos jėgiškus (ekologiškus) akinius ir, žinoma, sutikom nemažai blogerių

7

08-14/08-15 naktį praleidom pas Lingą namuose, kur ir prasidėjo do-na-to era, kur pusryčiavom šeštą ryto ir visą naktį nemiegojom, kur puikiai pasišokom, kur turėjom daug gero alulio ir smagaus laiko

8

ir galiausiai, ne vieną ir ne du, o netgi visus kartus dalyvavau burbuliatoriuje, kuris kuo toliau, tuo labiau man patinka bei veeeeža..

neskaitant to, kas matyti nuotraukose dar turėčiau paminėti, kad:

a) buvau Vilniuje, kur nusipirkau fyską bloknotą ir dar fyskesnį puodelį su dm ir šiaip, gana įdomiai pasibuvau (:D)
b) velniškai gerai pailsėjau
c) perskaičiau 8 knygas (kas yra FAIL) iš kurių tik viena yra mokyklai (dar vienas FAIL)
d) visai, visai nesimokiau (taip sakant, bukėjau)
e) teparašiau vos kelis laiškus (kas irgi yra FAIL)
f) atgaivinau (o paskui vėl numarinau) dalyvavimą postcrossinge
g) niekas pas mane neatvažiavo (čia jau nelinksmas FAIL)
h) aš pas nieką nevažiavau
i) neoficialiai apturėjau daug vibe meet’ų (supraskit, mes visos keturios vibe’inam)
j) dm klausiau kiek tik širdis geidžia
k) n – ąjį kartą įsitikinau kaip gera turėti Draugų
l) turbūt ką nors pamiršau (kaip visad būna)
m) pirmą kartą gyvenime aplankiau tikrą undergroundinį klubą x120
n) praleidau naktį su Sima (nors šiaip, tokių jau ne viena buvo :D)
o) atidariau savo cd kepimo kompaniją (a.k.a. Tukas records)
p) kartu su Lingaile, Eve ir Sima įkūrėm grupę “prezervatyvai burokėliuose”
r) (ir tai vieta jūsų pasiūlymams)

O dabar, trumpai trumpai tariant: pasiilgsiu aš vasaros, nes ji buvo puiki, girdit, P U I K I !!

Junior painkiller

// Liepa 4 2009 // 2 komentarai » // blog

Keisti dalykai dedasi – jau kelinta diena, kai atsibundu anksti ryte, t.y. 5-7h ir jaučiuosi visiškai pailsėjusi, bet po kelių valandų smingu ir išmiegu dar kelias valandas. Ką galiu pasakyti, smagu. Nors dar smagiau yra tai, kad vakar šeštą rytoj išlėkiau pabėgioti, kas man yra visai nebūdinga. Nesakau, kad aš to nemėgstu, bet pripažinkim, to aš nedariau jau keletą metų. Tad iš karto kyla mintis, kodėl aš taip pasielgiau (bent jau man kilo). Ogi todėl, kad paprastai užsimaniusi kažko panašaus aš vis patingiu ir nustumiu jį į šalį su mintimi “kitą kartą”, o vakar pagalvojau, kad velniop eina tie “kiti kartai”, kurių niekada nebūna, štai imsiu ir padarysiu! Muahaha, buvo labai gera, sutinku, nors pavargau gana greitai. O aš bėgau ir klausiau dm, aš bėgau ir sutikau dar tris bėgiojančias moteris ( : D ), neblogai. Be to, šiandien baigiau skaityti “keliautojo laiku žmona” ir galiu teigti, kad puiki ir velniškai įtraukianti knyga. Iš pradžių į ją žvelgiau gana skeptiškai, o ir neišvengiau painiojimosi tarp logikos: kaip jis gali iš ateities ateiti į praeitį ir atvirkščiai, bet paskui reikalai pasitaisė. Tik labai gaila, kad Sima iš to nekantrumo jau buvo daug apie ją papasakojus, tad daug ir žinojau. Žinot, kai skaitai ir žinai kas bus – sucks, nors pati nevengiu atsiversti bet kokią knygos vietą ir peržvelgti akimis, tačiau kai tau pasakoja, yra visai  kitaip ir tai kelis kartus labiau užknisa, nei tavo pačios knygos vartymas. Niekada man nepasakokit apie gerų knygų siužetus, net ir tuo atveju, jei pati prašau!
xoxo, ir ikiukas, važiuojam su Egle dviračiais į Trakiškį. Šiandien dar turėtume grįžti.


I wanna touch you with my little finger

// Balandis 15 2009 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar pamiršau papasakoti (nu šiaip, nepamiršau, bet ten būtų buvę labai ne į temą) apie tai, kokią keistą naktį apturėjau. Visų pirmą, tai vakar “miegoti” aš nuėjau apie pirmą. Tas mano miegas buvo kartu su knyga “skerdykla nr. 5″, o paskui, kai kažkiek ten paskaičiau, pastebėjau, kad visai, visai miego nenoriu, todėl įsijungiau “viki, kristina, barselona” ir turiu pasakyti, kad geras filmas. Toks truputį pakrypęs, bet man patiko (o jei apie pakrypimus, tai šiandien Tadas buvo labai susidomėjęs “pornomūzą“, o skaitydamas ją gausiai šypsojosi, paskui pacitavo kelis sakinius, o mus išvadino iškrypėlėm, nes ji mums irgi patiko, bet ne apie tai). Tai va, kaip sakiau, filmas man tikrai patiko, bet tuomet, kai trečią valandą nakties baigiau jį žiūrėti, miego vis tiek nenorėjau, o į galvą lindo ir lindo visokios mintys ir pusmintės, todėl supykau, atsikėliau, pasiėmiau dideles kompiuterines ausines, pasijungiau, atsiguliau skersai lovos, kad ausinės siektų tiek, kiek reikia ir garsiai užsileidusi dm kritau į lovą ir tada, tada nesupratau kaip užmigau, nesupratau ar miegojau ir nesupratau, kaip atsibudau, o atsibudau tai šeštą ryto, atsidariau žaliuzes, įsijungiau gražią dainą ir toliau kritau į lovą, neva pagulėti. Kai mane prižadino iš lovų lipantys namiškiai, prabudau, o kai jie išėjo, vėl laimingai užmigau ir vos nepramigau. Ir be viso to, sapnavau, o gal tiesiog įsivaizdavau, visokius įvykius, kurie, šiaip jau, man iš tiesų patiktų, nors nelabai ir atsimenu, kas konkrečiai tai buvo.

While you’re having your fun, As the damage is done

// Balandis 8 2009 // 10 komentarai » // blog

Ta proga, kad Paulė yra žiauriai z-j-b-s, specialiai, kaip ji prašė, nufotografavau savo seno Tedžio sąsiuvinio lapą, kuriame yra baubas, pieštas su pačios Paulės markeriu ir tušinuku (dėl jo, šiaip jau, tikra nesu), per jos fizikos pamoką. Aš atsimenu tą mokytoją, kurio anūkė mokosi tavo klasėje, atsimenu kaip jis prieidavo prie jos ir klausinėdavo ar viską suprantanti. O tada jūs mokėtės kažką apie astrologiją, jei neapgauna mano devintą invalidumo laipsnį turinti atmintis. Ai, o nežinantiems sakau, ji yra z-j-b-s todėl, kad pateko į Tūkstantmečio Vaikus, su kuo ją siaubingai ir širdingai sveikinu!! Jau beveik visi namai apskelbti, kad mano Draugė ten dalyvaus, tai tiek mama, tiek Justas liko sužavėti, pastarasis net akis išpūtė ir sakė, kad būtinai būtinai žiūrėsim, o mama džiaugėsi, kad turiu tokią protingą draugę. Nu šiaip, tai aš irgi džiaugiuosi ir būtinai sėdėsiu prilipus prie ekrano ir stebėsiu, kaip tau sekasi!
O šiaip, norėjau dar papasakoti apie du dalykus iš kurių vienas yra labai akivaizdus, o kitas visai ne. Pirmas yra ta apklausėlė dešinėje, todėl nepatingėkit ir prabalsuokit, nes tikiuosi, kad šitaip nusimesiu naštą nuo pečių ir nebeturėsiu laužyti galvos kurią knygą skaityti po tos, kurią skaitau dabar, o beje, dabar skaitau “numylėtieji kaulai”, bet čia tik tarp kitko. O antras dalykas toks truputį suktas, kad kaip žiūriu, jis liko nepastebėtas. Jūs juk žinot, kad balandžio mėnesį visi mano įrašai vainikuojami pavadinimais – eilutėmis iš dm dainų, o suktas reikaliukas yra tame, kad paspaudę ant pranešimo jūs galėsit atsisiųsti tą dainą, kurios eilute užvadintas įrašas. Tai vaa, sakau, gal kam pravers.

Let me see you Stripped down to the bone

// Kovas 7 2009 // 5 komentarai » // jbg

Sėdžiu ir gadinu savo klausą, nes suprantat, nėra labai gerai, kai atsuki ausinių garsą kiek tik leidžia ir jas užsimaukšlini, o juk jos dar vibruoja! Bet taip gera negirdėti nieko aplinkui (lyg kažkas girdėtųsi, kai visi jau miega) ir šiaip, kažkodėl man to labai labai norisi, nors kai klausai taip garsiai ir dar per ausines, Dave balsas skamba kažkaip kitaip, bet man vis tiek patinka ir jeigu dabar nenorėčiau jų klausyti, tikrai čia nesėdėčiau, o ko gero, gulėčiau ir skaityčiau. Skaityčiau „apkvaitę“, nes ta knyga, nors ir žiauri, bet traukia. Žiaurios traukia dvigubai labiau, jei jos dar ir biografinės. O vakar man ryškiai perkaito galva nuo saulės, nes taip taip taip tingėjau mokytis, kad kelias valandas nieko neveikdama prasėdėjau ant lovos su ant kelių padėtomis knygomis ir net nepažiūrėjau į jas, o vėliau prasidėjo filmas Diena Po Rytojaus, tai ir tą pažiūrėjau ir į geografijos knygą pažiūrėjau tik apie dvyliktą, nu ir ką, kaip pažiūrėjau, taip ir užmigau. Atsibudau apie pusę septynių ir tada mokiausi. Ir kai prausiausi, teko gerokai šveisti ranką, nes vakar iš to neturėjimo ką veikti, ją apipaišiau. Taigi, patarimas: niekada nepieškit ant plaštakų, jei rytoj jums reikia rodytis viešumoj, nes tai nenusiplauna! Todėl, šiandien mokykloje vaikščiojau su aprašinėta ranka ir bene šešis kartus aiškinau, kodėl ji yra aprašinėta. Bet mokykloje vaikščiojau ne tik su aprašinėta ranka, bet ir su tulpe, nes puikieji klasiokai per pirmą pamoką mus visas pasveikino ir padovanojo po gėlę ir tai buvo labai puiku, nes praeitoje mokykloje, tai apie tai net pasvajoti nebuvo galima. Apskritai, tai šiandien tokia šventiška nuotaika: beveik visos merginos vaikščiojo su gėlėmis, vaikinai pasipuošę kostiumais, salėje sveikino ketvirtokes (?), Mangustas su tokiu vienu dalino saldainius, ant kurių pritvirtinto lapelio buvo užrašyti labai keisti žodžiai apie papus ir moteris ir netgi nerašėm rusų kontrolinio, kas yra labai gerai, nes aš jos net atsivertus nebuvau. Tai va tokios tokelės, o man dabar reikia parašyti daug daug atvirukų, daug laiškų ir kas svarbiausia, patikslinti baigiamojo eskizą, nes visai nesmagu būti padariusiai mažiausiai, todėl ketinu eiti per atostogas ir pasivyti kitus. Nieko svarbaus, bet visgi, bus ramiau. Lūžtu ir einu miegot, su šiokiom tokiom mintim, viena iš jų – kas darosi Simai ir dar viena, kad kažkaip viskas keistai pavasariška ir dar paskutinė, kaip sutvarkyti tėčio automobilyje esantį cd grotuvą, kad jis galėtų klausyti dm.

šviesos daugiaaukščiuose

// Vasaris 13 2009 // Nėra komentarų » // blog

Dar yra toks gražus sutapimas. Kai beveik prieš metus lygiai taip pat atvažiavau pas Tanę į knygų mugę, turėjau pasiėmusi Remarko Vakarų Fronte Nieko Naujo, o šiais metais, kai aš vėl atvažiavau pas Tanę ir į knygų mugę, turiu Remarko Dangus Neturi Išrinktųjų. Kai tai pastebėjau, gausiai nusišypsojau ir tada prisiminiau, kaip buvo puiku, apskritai, tai daug atsiminiau ir pasidarė dar geriau. Man patinka tas jausmas, kai įvažiuoji į Vilnių ir pajunti judėjimą, pajunti, kad ta vieta nėra išmirusi, ten viskas verda kaip vaikiški virti varškėtukai.
p.s. vakar nusipirkau naujus lęšius, kurie man patinka žymiai labiau, nei senieji.

333. Tėčiui labiausiai patinka a pain that i’m used to.

// Vasaris 8 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuo kitokia buvo ta Lota? Grožis, rūpestingumas ir grakštumas tai dar ne viskas, bet kas dar? Tai, kad jos nepatenkina eiliniai romanai, kuriuose viskas baigiasi gerai, tai, kad ji juose ieško to, kas atitinka ją pačią; ji išrankesnė nei kitos? Nežinau, nemanau, kad pilnai supratau kuo ji kitokia, tos pastraipos man neužteko, kad galėčiau tai paaiškinti, o gal ir paaiškinau, tikrai nežinau. Ir dažnai pagalvoju, kad iš knygų pasisemiu ne viską ką galiu, ne viską suprantu, o gal ir suprantu, bet vieną žinau tikrai, skaitymas padeda atsipalaiduoti ir nuklysti nuo to, kas yra aplink tave, nuo to, kas sukasi tavo galvoje ir šitai man be galo patinka. Nors nenoriu plėtotis apie tai, ką man reiškia skaitymas, nes ko gero tai jau daug kartų apšnekėta ir yra visai ne nauja. Bet šis savaitgalis buvo gausiai puikus. Nenuveikiau aš nieko grandioziško, nieko baisiai naudingo, biologijos nesimokiau, matematikos taipogi, bet akivaizdu, kad puikiam savaitgaliui reikia ne to. Jis puikus, nes puikiai išsimiegojau; baigiau “Kelią”; pradėjau Remarko “dangus neturi išrinktųjų” ir ta knyga skaitosi kur kas lengviau nei “vakarų fronte nieko naujo”, o gal tai dėl to, kad paaugau ir priaugau iki Remarko, nes pirma skaityta jo knyga skaitėsi tikrai sunkiai, nors ir gausiai patiko, tad kai tik baigsiu šį įrašą, keliausiu į lovą skaityti; žiūrėjau velniškai lengvą filmą “ko nori mergina” ir man patiko, nes jis iš tiesų buvo lengvas ir žiūrėdama jį aš šypsojausi, o antrą kartą žiūrėjau prancūziškai, nes nepastebėjau, kokia kalba siunčiuosi, buvo gerokai keista; kol kas dar vengiu sunkių filmų. Dabar galvoju, kaip greičiau prastumti tas keturias dienas ir pasinerti į ilgo savaitgalio malonumus, liko keturios dienos iki keturių dienų laisvadienio – tiesiog puikumėlis, kokios veiklos jam nusišviečia, Vilnius ir knygų mugė. Juk sakiau, kad puikumėlis ir aš jau einu, nes turiu dar 21 minutę susikrauti daiktus į mokyklą ir nusiprausti, tai nauja mano rėžimo programa. Ir pažanga: per visą savaitgalį nenuėjau miegoti vėliau nei trečią!

Mano Opera dabar graži.

// Sausis 26 2009 // Nėra komentarų » // blog

Taškausi pagal In your room. Gerai, to taškymusi nepavadinsi, nes iš tiesų nei aš purtausi, nei iš tiesų taškausi, bet užtat ta daina labai puiki ir kuo toliau, tuo dažniau ją klausau. Kaip nesąžininga visą savaitgalį pragulėti lovoje su sušikta temperatūra! Manęs nejaudina tai, kad niekur nebuvau išėjusi, nes šiaip jau, nedažnai tai darau savaitgaliais, užtat mane jaudina tai, kad negalėjau porai valandų panirti į vonią, į karštą vonią ir tada tyliai grojant depešams skaityti visai nemielą knygą. Bet nors ne vonioje, aš vis tiek skaičiau Ketveri Metai Pragare ir supratau, kad nieko šlykštesnio nesu skaičiusi. Visos tas satanistų apeigos, visos taisyklės, apskritai, visai jų veikla atrodo tokia išpusta ir tokia baisiai dirbtina, tokia lipšni, kad tikrai šlykštu, bet štai mano galvoje sukasi mintis: “jų yra visur”, todėl nenustebčiau jeigu eilinį praeivį įsivaiduočiau būtent kaip tos knygos veikėją. Bet skaitydama ją apima toks slegiantis jausmas, atrodo, kad kažkas iš visų pusių spaudžia galvą ir kartu, toks tikrumas. “šūdas čia, ne planas”, – į kairę ausį šnibžda televizorius ir atitraukia mintis nuo knygos, kurią šiandien baigsiu, turiu ją baigti. O tada žiūrėsiu Namo Istorija (life as a house), jau trečią kartą, nes tas filmas tikrai puikus, nes jis tikrai trinktelį per galvą, nes Jis, jo vaidmuo pritraukia prie ekrano ir tam, kad galėčiau jį dar kartą pažiūrėti, einu iš čia; ryte laukia vizitas pas gydytoją. Antrą kartą per dvi savaites.
Neparašiau nei pusės to, ką norėjau.

Didelis kiniškas kaktusas.

// Lapkritis 3 2008 // 7 komentarai » // blog

Vakar naktį pirmą kartą gyvenime pavyko įsirašyti atsisiųstus simsus! Ir dabar ten taip daug daug įdomiau, tik telieka gailėtis, kad šito nepamėginau anksčiau, nes faktas, kad kai reikės į mokyklą normaliai prie jų neprisėsiu, tik savaitgalį. Bet iš kitos pusės, gerai, nes galėjau daug daugiau dalykų nuveikti ir kartais prie kompo būti sucks. Tačiau prie jo traukia keletas žmonių, blogas ir keli forumai. Nesusieina man galai. Paskutines atostogų akimirkas noriu praleisti kiek kitaip, tad dabar va va sėdžiu Kurganavos mokyklos direktoriaus kėdėj, kuri atsukta į ekraną. Išlandžiojau biblioteką ir joje aptikau naują Doriano Grėjaus Protreto leidimą, nežinau, gal reikės jį pasiimti, bet whatever: naujas ar senas, svarbu raidės matosi. Žaidžiau su Justu futbolą, tik kažkodėl nei vienas rezultato neprisiminė ir po galais, kaip pavydžiu Justui, kad jam liko visa savaitė atostogų. Bet nesvarbu, nes norėjau papasakoti kokią tėtis palangę turi savo kabinete. Pavadinkime ją Dykuma. Kodėl? Ne todėl, kad ant jos yra smėlio, nes jo iš tiesų nėra, bet užtat ten daug kaktusų, kaip Laukiniuose Vakaruose kaubojų. Tikiu, kad esmę pagavot, o jei ne, nu tai ne. Bet ta Dykuma tokia plati, tarkim, kaip pusė stalo ir aš net nenumanau, kiek ant jos sustatyta kaktusų, nes dabar užtrauktos žaliuzės ir tingiu skaičiuoti. Bet tie kaktusai tokie greitaeigiai, nes jeigu savo kaktusus aš laikau truputį paaugusiais, tai pas tėtį jie žiauriai baisiai dideli. Lubų dar nesiekia, bet kada nors sieks, turbūt. Ir ji man patinka, nes bijau prie Dykumos prisiliesti. Nekenčiu kai į rankas prisminga spyglių, jie šlykštūs ir labai labai šlykštūs. Mes niekada nesusidraugausim. Dar nupiešiau Batmanhead.
Man gaila boružėlių, nes vos tik apie jas pagalvoju, prisimenu tą buką ir baisią Gintarės dainą („buružėlė septintaškė, bla bla bla bla..“). Bet kas būtų jeigu boružės būtų ne raudonos, o tarkim žydros? Pasikeistų jų pavadinimas? Pasikeistų tai, kaip žmonės į jas žiūri, kaip vaikai? Manau, kad pasikeistų požiūris į žydrą spalvą, nes kažkodėl iš prigimties žmonės jas mėgsta ir nežinau nei vieno, kuris jų nemėgtų už tai, kokios jos yra. Tik galbūt jos tiek kartų apšnekėtos, apžavėtos bei nufotografuotos, kad kai kuriems nuo to jau šlykštu, mėgti boružes yra tarsi sekti paskui bandą. Iš esmės, tai spalva jų nebloga.
Pasakiau viską ką norėjau, turbūt. Labanaktis. Ir taip taip, buvau pamiršusi: Ineta, aš tave myliu, vien jau už pavadinimą.
In.

Turiu šešis šimtus devyniasdešimt tris naujas dainas.

// Spalis 29 2008 // 2 komentarai » // blog

Šiandiena pakrypo kiek kitaip nei tikėjausi, nes Lerva nebegalėjo lėkti pas Lingą, tai mes važiavom pas ją. O koks skirtumas kur ir pas ką? Svarbu, kad kartu. Taip taip taip, tai ir yra svarbiausia. Gaila, kad Lerva dabar ne pas mane, nes aš jos Jau pasiilgau. Tiesa ta, kad tikrai jos baisiai greitai pasiilgstu. Būčiau be galo laiminga galėdama su ja kalbėtis visą visą naktį. O dar Inetai pas mane ateiti per vėlai, po velnių. Juk atostogos, koks skirtumas kada grįžti namo iš draugės. Svarbu ne gatvėje bastytis. Nu žodžiu. Sakė rytoj ateis.
O pas Lerva išsiaiškinom dalykus, kuriuos iš tikrųjų aš numaniau, bet dabar viskas pasitvirtino. Nors pripažįstu, buvo nefainai tai išgirsti, bet juk aš pati viską suprantu, pati mačiau, pati jaučiau ir taip toliau. Bet kodėl viskas negalėjo būti taip, kaip aš norėčiau? Taip gražiai ir taip, kaip sapnuose. Bet užtat buvo taip malonu svaigti apie Twilight. Nes mes Abi taip dievinam, dievintų ir Linga, bet ji dar Saulėlydžio neskaitė. Tačiau jau dabar pradėjo mus keikti už tai, kur mes ją šitaip siaubingai veliam. Bet kas gi tokio blogo kartais gyventi knyga ar filmu, kartais tai taip maloniai leidžia užmiršti tai, kas yra gyvenime ir pasijausti ta tobulo knygos gyvenimo veikėja. O kas mums įrodys, kad tokių kaip Edvardas nėra? Tik nebandykit įrodyt, nes blogai baigsis. Dar išsiaiškinom, kad Lervos mama apie mane šniukštinėjo. Bet mane tai taip pralinksmino, nes nei viena mama apie mane nėra šniukštinėjusi, bent jau aš apie tai nežinau. Be to. Be to buvau mokinė, tokia, kurios nemėgsta klasiokai, nes tokie vaikai užknisa ir pati tokių nemėgstu, bet užtat iš Mokytojos gavau 01. Bet buvo šiek tiek linksma. Ir man labai gaila dėl to, ką pabaigoje sutikome. Tik prisipažinsiu, niekaip nesuprantu tokio žmonių elgesio. Tik ko gero nesu prie jo ir pripratusi. Aš tik noriu, kad Tau būtų gerai.
Ir šiandien pradėjau Doriano Grėjaus Portretą, bent jau pradžia žada daug gero. Bet kol kas klausau Kornų, kurių man prirašė Lerva. Nes mes šiandien daug daug jų žiūrėjom, todėl aš klausau tų laikų, kuriais jis dar buvo plonas.
Nežinau, gal vėliau dar prisėsiu, bet einu ieškoti Inetai šablono, traukti ją iš nevilties.
In.

Narnijos skaitymo kronikos.

// Liepa 30 2008 // 4 komentarai » // blog, postcrossing

Noriu parašyti Žmogui, bet nežinau ką parašyti ir bijau susivaryt, ir pasirodyt neįdomi, tai va taip. Todėl nerašau.
/
Pastaruoju metu neturiu noro sedėti prie kompiuterio, gal būvimas Trakiškyje atkratė nuo jo. Labiau linkstu prie knygų, kas yra velniškai gerai. Taigi, skaitau Paryžiaus Katedrą, rytoj jau bus pusė, bet atskaičiavus visokius neįdomius aprašymus, kuriuos norint įsiminti reikia skaityti garsiai, pradėjo labai patikti. Ne šiaip sau gerai vertinama klasika, yra dėl ko. Dar pradėjau Baltaragio Malūną, greitai skaitosi, bet nieko ten gero, per kokias tris/keturias/penkias dienas perkrimsiu. Bet užtat nenujaučiu kaip reikės įveikti Graikų Legendas Ir Mitus, man vien pavarčius šlykštu darosi. Ir aš jaučiu neapykanta JBG už tuos sąrašus, ne didelę, bet šiokią tokią, tik dėl to.
/
Žemaitės kūryba man nepatiko, per daug lietuviška, gerai, kad su ja skaitymo buvo nedaug (tik Topylis ir Petras Kurmelis). Toks jausmas, kad jiems (homo sapiens)niekas daugiau nerūpėjo kaip susirasti žmoną, kuri tik ir tvarkytų ūkį, o ją rinkdavosi kažkokiu apsurdišku būdu, taip šaltai ir bejausmiškai, lyg žmona būtų daiktas, kurį tėvai turi kuo greičiau iškišti vyrui, nes kai ji pasens niekas jos nebenorės; laiku baigti savo darbus; apkalbos; ir panašūs paviršutiniški dalykai. Atrodo lyg jie niekad nesamprotaudavo ar negalvodavo. Kaip ten sakoma, anyway.
/
Buvau filme, kurį žiūrėjau retkarčiais išsižiodama ir su šypsena. Nors šypsojausi kai ten visi kovėsi ir žudė vienas kitą (šiaip, ir ne tik), štai kas dar priverčia mane nusišypsoti? Bet antra Narnijos Kronikų dalys yra nepalyginamai geresnė už pirmąją. Eilinį kartą lieku dėkinga Justui.
/
Atsibodo rašyti atvirukus į Suomiją. 5/10. Žinoma, parašysiu aš jį ir rašyti man vis tiek patinka, bet gal užtenka į tą pačią šalį?! Galėtų dar ir maniškiai galop nukeliauti. Dar parašiau Agnei (laišką).

Skaitykite, vaikai!

// Balandis 30 2008 // 5 komentarai » // blog

Jūs mėgstate skaityti?
Mėgstate diskutuoti apie knygas?
Esate žmonės, turintys ką pasakyti?
Tuomet ši vieta kaip tik jums:
http://knygos.webgoo.us
Tai naujoji senojo forumo versija skaitantiems žmonėms. Joje galėsite diskutuoti apie knygas, bei sužinoti tai, ką apie jas mano jūsų bendraamžiai (o ir ne tik). Puikūs pašnekovai, malonus dizainas, patogus forumo planavimas neleis atsitraukti, o priešingai – nuneš tolį į skaitančiųjų draugiją iš kurios nebenorėsite pasitraukti.!
Ši vieta, laukia Jūsų!!
***
Žinau, reklamų rašyti nemoku ir netikiu, kad tokia, panaši į politikų pažadus, kažką sudomins, bet juk negalima pykti. Neketinu dirbti reklamų galaktikoje sferoje. Užtat man tas forumas labai patinka, vot.

Ana Frank „Dienoraštis“.

// Sausis 26 2008 // 2 komentarai » // blog

Pagaliau baigiau, ilgai užtrukau su šia knygą, bet įveikiau. Įveikiau gana priverstinai, bet vis tiek. Penktadienį reikėjo pristatyti, o skaityti baigiau ketvirtadienį, keliolika minučių iki vidurnakčio. Tuomet pradėjau daryti plakatą, užtrukau gana ilgai, bet net nebaigiau. Apie antrą nakties atsisėdau į lovą rašyti anotacijos ir.. ir užmigau. Atsibudau tik ryte. Po manimi gulėjo ir užrašų knygutė, ir tušinukas. Plakatas nebaigtas, anotacija irgi, o pristatyti tai reikia. Išsiritusi iš lovos atsisėdau ir per 20min. baigiau anotaciją. Susidėjusi viskas pamokas į kuprinę, susidėjusi visas priemones plakatui baigti, išlėkiau į mokyklą. Plakatą baiginėjau ir per pamokas, ir per pertraukas. Bet visgi baigiau, 20min. iki pamokos galo. Tada iškart pristačiau, ką gi – 10.
O apie pačią knygą. Man patiko, patiko todėl, kad joje viskas buvo iš tikrųjų. Tada gali susidaryti tokį aiškų vaizdą apie Antrojo Pasaulinio karo metus ir žydų gyvenimą besislapstant, kad net baugu. Tokių metų Ana rašė kaip suaugusi, jeigu nebūtų pasakyta kiek jai metų, pasakyčiau, kad daugiau nei buvo. Ypatingai patiko stebėti jos rašysenos ir mąstymo pasikeitimus. Jos pačios pasikeitimus, kai net ir tokiomis gyvenimo sąlygomis ji suranda dvasios ramybę ir stiprybę.
Ką gi, siūlau visiems perskaityti, nors dienoraštis ir nelinksmas, bet jis geras ir priverčiantis mąstyti. Vistiek, teks jums skaityti ištaukas aštuntoje klasėje, bent jau pas mane vadovėlyje tai yra.
Skaitykite, vaikai, geras knygas.!!
Jūsų skaitingoji,
In.

„Rolando giesmė“

// Lapkritis 11 2007 // Nėra komentarų » // blog

„Vienas gražiausių viduramžių herojinių epų – prancūzų poema “Rolando giesmė”. “ Štai kokį aprašymą aš teradau internete. Žinoma galima buvo rasti visokiausių refereatų ir panašiai. Ir perskaičiusį šią poemą jaučiuosi tarsi mažas didvyris. Vien todėl, kad man ji ne prie širdies. Na ir apskirtai nelabai aš mėgstu tokias istorines knygas. Džiaugiuosi tik tuo, kad skaitant kojų neskaudėjo. Kitu atveju būčiau tikrai jos nebaigusi.
Dabar galėsiu imti bet kurią, pirmą po ranka pasitaikiusią knygą ir skaityti savo malonumui.

John Irving. Pasaulis pagal Garpą.

// Rugsėjis 22 2007 // Nėra komentarų » // blog

John Irving.
‘Pasaulis pagal Garpą’.
556psl.

Anotacija:
Johno Irvingo, vieno populiariausių ir įdomiausių nūdienos amerikiečių rašytojo, “prekinis ženklas” – mokėjimas su humoru kalbėti net apie tragiškus dalykus, domėjimasis žmonių santykių keistybėmis.”Pasaulis pagal Garpą”, nuo pasirodymo 1978 m. sulaukęs 25-ių laidų, tebėra J. Irvingo prozos viršūnė. Tai romanas, kuriuo autorius teigia norėjęs “rimtuolius ne kartą prajuokinti, o jautresnes širdis – sugraudinti”. Jam pavyko abu tie dalykai ir dar vienas – priversti susimąstyti apie tokį priešišką ir nesaugų, absurdišką mūsų laikų pasaulį. 1998 m. J. Irvingas apibendrina, jog šis jo romanas – apie tėvo baimę dėl savo vaikų: “Toji baimė gyva net mažiausioje “Pasaulio pagal Garpą” detalėje… Aš nesu netekęs vaiko. Tiesiog esu tėvas, turintis lakią vaizduotę. Ir vaizduotėje aš kasdien netenku savo vaikų”.Lietuvių skaitytojams pateikiams iš esmės naujas populiariojo romano vertimas.
_________________
Nuostabi nuostabi knyga. Man taip patiko, kad buvo gaila jog baigiasi. Ir negaliu patikėti, kad ją skaičiau gal du mėnesius. Nors daugiau nei pusę baigiau per savaitę. O ir Prancūzijoje pabūvojo. Garbė.
Per šią knygą sumokėjau 1,5lt. despnigių. Tik dėl tokios knygos negaila. O juk pirmas kartas.
Manau, kad kai baigsiu dar kelias suplanuotas knygas, imsiu kitas šio autoriaus kūrybą. Greičiausiai ‘Sodro namų taisykles’.
Likau sužavėta ir tikrai rekomenduoju kitiems. (:

Vasara su Mere Lu.

// Rugpjūtis 15 2007 // Nėra komentarų » // blog

Stefan Casta.
‘Vasara su Mere Lu’.
206 psl.
Baigta: 2007/08/06

Anotacija:
Stefan Casta (g. 1949) – švedų vaikų ir jaunimo rašytojas, Švedijos vaikų knygų akademijos narys. Jis sukūrė apie trisdešimt knygų jauniesiems skaitytojams. Jos išverstos į daug pasaulio kalbų, autorius pelnęs nemažai prizų ir apdovanojimų. „Vasara su Mere Lu“ 2001 m. laimėjo Sidabrinės plunksnos apdovanojimą. Ji – Švedijos jaunimo bestseleris.Praėjus trejiems metams po nelaimės, Adamas vėl sutinka Merę Lu ir įkalba atvažiuoti į tuščią jo tėvo vasarnamį.

____________
Nesakau, kad labai sužavėjo, nes nesužavėjo.
Perskaičiau greitai.
Pusę nakties prieš kelionę. Kitą pusę – jau važiuojant.
Ir išvis, kodėl aš ją imiau?
Pamačiau ir pagriebiau.
Bet nesakau, kad visai be reikalo.
Kaip trumpas skaitalas, neblogas.

Ūžesys ausyse.

// Gegužė 30 2007 // 5 komentarai » // blog

Danis – pankų grupės mušamųjų atlikėjas. Po dviejų savaičių – pirmas bendras pasirodymas. Netikėtai jo geriausias draugas Vilis į repeticiją atsiveda Klarisą, kurią Danis yra įsimylėjęs. Pastaruoju metu Vilis labai pasirkeitė. Danis turi paklausti savęs, kiek, tiesą sakant, jis toleruos draugystę.. Knygoje užuominomi, tačiau gana aiškiai atskleidžiama kas yra draugystė. Daniui aišku: Vinis – jo geriausias draugas nuo mažų dienų. Tačiau netgi tada kai geriausias draugas dar labiau pasikeičia, Danis vis dėlto mėgina nenutraukti saitų. Tik tada, kai abiem su Klarisa tenka išgirsti daugybę užgaulių, Danis suvokia, kad draugystė nėra vienupsė ir liaujasi tikėjęs, kad viskas gerai. ‘Kieti’ vaikinai nėra jau tokie kieti. Yra tikrai ir netikri draugai. Meilė šio kūrinio pabaigoje suranda savo kelią.

_____________
Įdomu, kiek laiko dar bus šis noras skaityti.
Trys knygos.
Trys dienos.

‘Laiškai iš vidaus’.

// Gegužė 29 2007 // Nėra komentarų » // blog


John Marsden.
Laiškai iš vidaus.

Anotacija:
Taip nekaltai prasideda dviejų paauglių draugystė. Su kiekvienu laišku pradeda geriau viena kitą pažinti, nors laiškai darosi vis skaudesni, mat abi turi baimių ir skaudžių paslapčių. Bet laiškai patikimai jas saugo. Skaitytojai šią knygą vadina nepamirštama.
John Marsden laikomas vienu geriausių šiuolaikinių Australijos rašytojų, kuriančių paaugliams. Jis – psichologijos daktaras, besidomintis sunkiomis paauglių problemomis, mokyklos gyvenimu.
“Brangioji Treise, tiesą pasakius tiesiog nežinau, kodėl atsakinėju į tavo skelbimą. Neturiu noro tapti susirašinėjimo drauge, bet šiandien tiesiog nuobodus sekmadienis, nieko nėra namie, taigi nutariau, kad tai bus vis kažkas naujo…”
“Brangioji Mende, ačiū už laišką. Tu rašai daug geriau už mane. Skelbimą įdėjau tiesiog juokais – surizikavau, o tu man gražiai atsakei…”

‘Šuolis’.

// Gegužė 28 2007 // 2 komentarai » // blog

Kate Cann.
Šuolis.
Trumpa anotacija.
Kalbant apie paauglius ir seksą, jis dažnai sumenkinamas. Daugelis jaunuolių apie jį sužino iš pornografijos. Tai tarsi greitas maistas. Labai gaila, kad sunku rasti tai, ką mano herojė Koletė vadina nuoširdžiu seksu, kuris būtų kaip pietūs iš keturių patiekalų, su žvakėmis, muzika ir vynu…“

______________
Visai patiko.
Būna geresnių, bet šiokį tokį įspūdį paliko.
Šiandien pradėjau.
Šiandien baigiau.
Būtų įdomu perskaityti tęsinius.
Kaip supratau jų dar turi būti.

Tokiu oru, tinkamiausia karšta kava.

// Gegužė 2 2007 // Nėra komentarų » // blog

Geras daiktas ta kava. Vien tik dailėje išgėriau du puodelius Latte. Siaubingai skanu, ypač kai taip šalta. Jaučiu reikės taip kasdien nulėkti per pamoką iki spaudos kiosko. Nejau gaila mokytojoms, kad penkioms minutėms dingsiu ;D. Lijo, o reikėjo eiti į kelias parduotuves, peršlapo nelaimingieji inkariukai. Teko visą laiką dailėje sedėti su šlapiomis kojomis. Sušilti rankas ir vidui, kava buvo geriausias dalykas. Galėtų ir mokykloje būti toks nuostabus aparatas. Atidaviau ‘Blogį’. Kažkodėl buvo labai gaila jį nešti atgal į biblioteką ir ten palikti. Nežinau, kas čia buvo. Bet eidama apie tai labai daug galvojau. Pasiemiau ‘Šuolis’. Pakankamai sudomino. Tikiuosi perskaičius nuomonė nepasikeis. Beje, klasiokei į rankas prieš savaitę įgrūdau ‘Užesys ausyse’. Sakė siaubingai patiko. Didžiuojuosi, kad bent jau sugebu kiek nors prisidėti prie klasiokės skaitomų knygų sąrašo koregavimo. ———-
Scorpions – Coming Home.
Labai aiškiai prisimenu kai koncerte ši daina buvo pati pirmoji. [<3]
———-
[Trys įrašai - blynčik, tikrai gerai.]

Blogis.

// Gegužė 1 2007 // 3 komentarai » // blog

“Kai Eriką pašalina iš mokyklos, jis patenka į internatą, esantį toli nuo sostinės. Čia jis viliasi pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau pamato, kad tas blogis, kurį jis patyrė namie, augdamas su sadistu tėvu, egzistuoja ir kitokiais pavidalais. Internatinė mokykla yra pasaulis, užvaldytas penalizmo, kuris pamažu Eriką įsuka į smurto ir keršto spiralę. Jis suvokia, kad vaikystė ne tik suformavo jo dabartinį elgesį, bet ir suteikė jam žinojimą, reikalingą galutinai susidoroti su blogiu ir palikti jį praeičiai.” _______
Dabar galvoju, esu skaičiusi geresnę knygą, ar tik noriu įsivaizduoti, kad ji geriausia? Tikriausiai nesu. Bet argi verta taip sureikšminti ar ji geriausia ar ne? Manau, dabar apsiribosiu tuo, kad ji tikrai įeina į geriausiųjų sąrašą. Ir visai nesvarbu, ar ji buvo geriausia ar ne, to tikriausiai niekada nežinosiu.

Džiaugiuosi, kad paklausiau mano labai gerbiamų žmonių patarimo perskaityti šią knygą. Ačiū jums. Labai įsijaučiau į knygą, į joje gveldenamą temą apie smurtą, į viską. Vargu ar kadanors tai pamiršiu, per daug įsijaučiau į viską. Tiesiog pajutau knygą visais savo pirštų galiukais.
_______
[Du pranešimai į dieną, tai bus tikrai retai].

Dingusi ir vėl sugrįžusi.

// Balandis 29 2007 // 1 komentaras » // sąrašai

Sveiki,
buvau kelioms dienoms dingusi. Ir ne vien dėl mokslų. Dar ir dėl noro pailsėti nuo kompiuterio. Kagi, keletą dienų man buvo ne prošalį.
Ketvirtadienis.
Biologijos kontrolinis. Tvarkingas kūno kultūros nedarymas. Daugiau nieko neatsimenu.
Penktadienis.
Per kūno kultūrą vos neapsivėmiau, vos nenualpau. Bėgom pusę kilometro, greičiui. Mano rezultatas 2,06min. Devyni. Vėliau jaučiausi tikrai silpna, nukamuota. Norėjosi namo. Nedaug trūko, kad ir būčiau išėjusi, o tai iš tų nervų net verkiau. Taip pat rusų kontrolinis (10). Fizikos kontrolinis, priskiedžiau pievų.
Vakaras prie televizoriaus. X – Men’ai, o paskui ir ‘Jaunavedžiai’. Pirmąjį filmą įsirašiau. (Žiūriu ir šiuo metu <3).
Šeštadienis.
Vyksta kažkas labai keisto. Namuose buvau viena. Nenoriu šito pasakoti. Lovoje prasivarčiau tikrai ilgai, nors atsikėliau labai anksti.
Dėkoju tetai P už laišką. Labai įdomus (:
Sekmadienis.
Regis šiandien grįžta močiutė iš Suomijos. Bet visgi esu susiplanavusi labai daug darbų. Mėgstu planuoti savaitgalius. Tuomet jie virsta daug prasmingesni (:
___
Šiuo metu turimos knygos.
* ‘Dženė Eir’.
* ‘Blogis’. [skaitome dabar].
* ‘Aštuonios dienos su angelu’.
* ‘Mėnulio vaikai’.

Trumpas savaitgalis ir knyga mokyklai.

// Balandis 22 2007 // 10 komentarai » // blog

Baigėsi. Ir vėl baigėsi trumputis savaitgalis. Ir nieko gero nenuveikta. Buvau Vilniuje, tiesą sakant nesenai grįžau. Tėvai šventė pas mano krikštatėvius jų naujo namo įkurtuvių proga. Siaubingai patiko namo dizainas. Žinioma visi blaivūs nesedėjo xD Chem, ką gi ten veikiau? Skaičiau. Miegojau. Žaidžiau su Rudžiu. Klausiausi mamos karaokė dainavimo. Mušiausi su pusbroliu pagalvėmis ir panašiai. Tiksliau nieko ypatingo. Šiandien dar teko nuvykti į Akropolį. Ten suradau reikiamą knygą mokyklai. Nupirkau Jan Guillou ‘Blogis’. Manau kitiems mokyniams patiks. Turėtų patikti (: Bent jau protingiesiams, kurie skaito tikrai patiks. Ir man ji patinka, kažkokia ypatinga.
Atsiprašau už gana palaidas mintis, bet nelabai turiu laiko viską smulkiau nupasakoti. O ir kažkokių išskirtinių minčių nerasta. Reikia dar pasiruošti geografijos kontroliniui, o ir tuojau išvirs lauktieji virtinukai su varške.
Sakau sau, skanaus ir jums sakau, viso gero.
Geros naujos savaitės pradžios. (;

Miegančių draugelių tvirtovė.

// Balandis 9 2007 // 1 komentaras » // blog

Tiesą sakant vargu ar dar kadanors esu skaičiusi tokią knygą. Sukretė savo tikrumu. Privertė susimąstyti, artrasti naujas mintis. Manau knyga tikrai ilgam įeis į mano geriausiųjų sąrašą. (: Kadanors dar tikrai skaitysiu kokią nors šios autorės knygą, bet kolkas manau reikia atsigauti nuo katik baigtosios. O ir pavadinimas man labai patinka, knygoje turi tikrai svarbią vietą.
Ilgai nesvarščius siūlau visiems ją perskaityti.
Jurga Ivanauskaitė.
‘Miegančių drugelių tvirtovė’.
438psl.
Romane susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė.Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje. Taigi į vergiją parduotos lietuvės merginos kančia ir pažeminimas galbūt prišaukia uraganą Meksikos įlankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunų žmonių paskutinė meilė atrodo saldesnė už pirmąją. Net ir liūdniausi dalykai kartais išspaudžia ne ašaras, o šypseną.

Auč.

// Kovas 28 2007 // Nėra komentarų » // blog

Srogsta Inetos galva. Tiksliau skauda, manau nuo nemiegos. Ir vėl pradėjau vėlai eiti miegoti, o jau buvau beveik atpratusi. Na kagi, vėl pradėsime iš naujo. Neskaitant skausmo viskas yra čiki piki ;D Labai laukiu atostogų, esu daug joms suplanavusi ir tikrai tikiuosi viską padaryti. Pradėti noriu kuo greičiau, gal todėl taip ir laukiu, nes kai reikia į mokyklas niekaip nespėju. Netgi paprašiau tėčio geografijos vadovėlių šeštos klasės, skaitysiu, gilinsiuosi, nes tai ir yra mano stabdis. Galėčiau mokytis daug geriau, bet silpni pagrindai. Viską prašaravojau praeitais metais.
Vis negaliu baigti Ivanauskaitės knygos, na sunku man atsisėsti ir skaityti kai ir į mokyklą reikia eiti, veikia nuovargis. Taip sunku, labai tikiuosi perskaityti per ateinantį savaitgalį. Tikrai įdomi knyga ;]
Dėl nuvargusios smegeninės sunkiai sugalvoju ką nors protingo ir įdomaus, tikiuosi kai atsigausiu vėl pateiksiu įdomių pamąstymų. Šiek tiek pikta, kad nieko neparašau gudraus ;/


————————-
Atkreipk dėmesį į vėžlį. Jis juda į priekį tik tada, kai ištiesia kaklą. [James B. Conant]

Duok durniui kelią.

// Kovas 19 2007 // 5 komentarai » // blog

Mano mėgstamas posakis ir manau labai teisingas. Ir dabar tai darau. Duodu durniams kelią. Na jei išsamiau tai mane kelios merginos kaip ir suerzinti bando, pažeminti, bet aš tiesiog nereguoju. Manau tikrai neverta atsiliepti į tokius dalykus. Ypač kai viena parašė ‘Tikrai nenorėčiau su tavimi susipažinti. Tikriausiai supranti kodėl’. Man tik nesuprantama nei pro vieną galą, kam ji man tai sako. Lyg ji būtų svarbus asmuo man. Lyg turėčiau dėl to liūdėti. Lyg man tai rūpėtų. Šiek tiek juokinga.
Iš bibliotekos pasiemiau Ivanauskaitės ‘Miegančių Drugelių Tvirtovė’. Tikiuosi patiks. (:

————————
Neturėjimas visko, ko nori, yra neišvengiama sudedamoji laimės dalis. [Bertrand Russell]

Išmokstama.

// Kovas 12 2007 // 8 komentarai » // blog

Jau seniau supratau, kad visko išmokstama. Tik dabar vėl tai atgijo, atgijo žinojimas. Niekada nenustosiu mokytis. Ir tai yra gerai, juk jei manytume, kad viską žinome labai klystume.
Visai nesenai išmokau nekreipti dėmesio į tai, į ką dėmesio kreipti visiškai nereikia. Iki tobulumo dar toli..bet manau man pavyks.
Vakar baigiau knygą, istorijai reikėjo. Dabar 10 gausiu ;D Knyga iš pradžių pasirodė sunki, bet vėliau įsiuvažiavau ir susidomėjau (gal dėl to perskaičiau per dieną).
___________________
Chaterine Fisher ‘Orakulas’
„Orakulas“ – pirmoji visame pasaulyje išgarsėjusios šiuolaikinės Velso poetės ir prozininkės Catherine Fisher trilogijos dalis. Poetės talentas, istorikės ir archeologės patirtis autorei padeda iš amžių glūdumos ir vaizduotės gelmių prikelti nebūtą Abiejų Žemių šalį, kuri prieš skaitytojo akis iškyla su tokia įtaiga ir tikrumu, kad iki smulkmenų pažįstama dabarties kasdienybė prieš ją nublanksta tarsi išblukęs paveikslas.
Egipto senove ir graikų antika dvelkiančiuose Abiejų Žemių šalies smėlynuose, tarp zikuratų, siaurų rytietiškų gatvelių ir amžių paslaptis saugančių valdovų kapų savo stichiją ras jaunas ir bet kuris jaunystės romantikos trokštantis skaitytojas. Vaidilutė Miranija, padedama drąsias viltis puoselėjančio bendraamžio raštininko Seto bei seno muzikanto Obleko, imasi narplioti rūmų klastas ir paslaptis, apie kurias priešmirtiniame laiškelyje ją slapta perspėja senasis šalies valdovas – archontas. Pirmosios kliūtys įveiktos, bet pergalė atneša naujus išmėginimus. Apie tolesnius herojų nuotykius rašoma likusiose trilogijos dalyse – „Archontas“ ir „Skarabėjas“.
————————-
Jei nesieksi konkretaus tikslo, pasiduosi bet kam. [Anonimas].

Namisėdos savaitgalis.

// Vasaris 25 2007 // Nėra komentarų » // sąrašai

Mano piešinaitis ;]

Na. Jau baigiasi ir savaitgalis, deja. Taigi, savaitgalio įvykiai:
* Tvarkiausi kambarį, dabar jis švarut švarutėlis ;D
* Baigiau knygą ‘Rugiuose prie bedugnės’. ;]]
* Kaip visada internautinausi prie PC. ;D
* Perverčiau knygą ‘Garsiausi pasaulio žmonės’ vadinasi netaip jaučiu, bet nesvarbu. xD Svarbu jog apsišviečiau ;D
* Prižiūrėjau tv.
* Gavau dovanų nuo sesers knygą ‘Ir velnias dėvi Prada’. Pradėjau skaityti <3>
Iki pipi.
————————-
J. D. Salinger
Rugiuose prie bedugnės
Vieno populiariausio, ypač tarp jaunimo, JAV rašytojo J. D. Selingerio (g. 1919) romanas, parašytas 1951 m., kuriame subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš koledžo rutiną, miesčionišką konformizmą. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. *Įdomi knyga, man patiko*

————————-
Tapau daiktus taip kaip juos mąstau, o ne taip kaip matau. [Pablo Picasso].