Posts Tagged ‘knygos’

Du kartus vos neišsisukau kojos*

// Birželis 11 2010 // 3 komentarai » // blog

Vienuoliktą vasaros dieną skelbiu, kad karštis užkniso ir noriu bent truputies lietaus. Per radiją girdėjau, kad kažkur ten Lietuvoj siautė audra, o nafik pas mus jos nebuvo? Galėjo būt. Tai va. Jeigu visa šita vasara bus tokia, švelniai tariant, xujova, mano bene kiekvienos dienos dienotvarkė turėtų susidaryti iš: 12-17h sėdžiu namie, nes karšta, n-12 ir 17-n h. kažką veikiu. Ne, nu šiaip, aš tik labai nepernešu karščio, man greitai pasidaro silpna ir kažkaip magiškai pradeda traukti kiekviena lova, suoliukas ar pievelė. Žodžiu, bet kas, kur galima atsigulti arba prisėsti.

19d. važiuoju į Vilnių, kur vyks “tebūnie naktis”. O kas ten vyks tiksliau, aš nežinau, bet svarbiausia man net ne ta “tebūnie naktis”, todėl ir nesirūpinu. Dar tėvai išvažiuoja 19d., tad mano pasaulėlyje prasideda švenčių maratonas. Dar kažkada Dominyka atvažiuos. Gal dar ką sugalvosiu.  Žodžiu, betikslio sėdėjimo namuose nenusimato, o vien jau tai yra gerai.

Šiandien pribaigiau pradėtus reikaliukus su Bukowskio “skaitalu” ir einu pradėti su Irwingo “kol tave rasiu”. PA-GA-LIAU, taip sakant. Ir kątik prasidėjęs futbolo čempionatas jau pradeda mane užknisti (tiek vibėj, tiek namuose jo piiiiiilna). Turbūt jis užknis tol, kol pati nepradėsiu žiūrėti, nors to lyg ir net neplanuoju.

*taigi laiptus prie namų tvarko ir iškasė kažkokį griovelį, prie kurio vis negaliu priprasti. Tai maždaug eini ir verčiau laikykis už tvoros, nes rimtai ką nors išsisuksi ar susilaužysi.

I can fly

// Balandis 26 2010 // 4 komentarai » // blog

Turėčiau dabar ruoštis istorijos pristatymui apie jav, dar geriau, jei jau būčiau tai padariusi. Bet iš akių po vieną, greitai, rieda sūrios ašaros. Ar tai yra tai, ką mes vadiname pavasariu, o gal vienatve? tuštuma? Žinau, kad man negalima skaityti tokių knygų, žiūrėti tokių filmų. Jie žlugdo, bet neskaityti, nežiūrėti irgi negaliu. Šiandien mano širdutė spurda kaip patrakusi, o akys šokinėja nuo vieno, prie kito ir aš žinau, kad dėl to kalta tik ta be miego praleista naktis. Nesigailiu, šiandien jaučiausi laiminga, šiandien aš jaučiu vien apie tai galvodama, o nuo tokios laimės iki ašarų tik vienas, tik mažas žingsnis, stepas..ir aš tikiu meile, netgi tikiu gražia pabaiga, laiminga pabaiga, svajonėmis. Tebūnie tai naivu, tebūnie tai kvaila, bet aš tikiu.

Ir kaip, būdama tokios būsenos, galiu galvoti apie jav? Ogi  n e g a l i u.
Mano galvoje skamba tik dainos eilutė: i can fly..

There’s no one around

// Balandis 25 2010 // 2 komentarai » // blog

Yra vienas žmogus, į kurio skambučius niekada neatsiliepiu. Paprastas smalsumas nenugali senų prisiminimų ir nuoskaudų. Nors ne, nuoskaudų, pykčio, neigiamų emocijų aš nejaučiu, tiesiog negaliu, negaliu pakelti ragelio ir pasakyti tą sušiktą “labas”. O po bene trijų metų jis vis dar paskambina ir nesuprantu, kodėl. Skambina ir dabar, bet tai tiek. Iš tikrųjų, tai visai smagu, net jei ir neatsiliepiu. Norėčiau kada nors jį atsitiktinai sutikti, nes žinau, kad sąmoningai to padaryti nesugebėsiu

O mano savaitgalis plaukia ir dėja, visas šiknon. Negaliu pakęsti savęs tokios tingios ir nieko neveikiančios, o tik galvojančios: “na taaaip, reikėtų susitvarkyti dulkėse skęstantį kambarį..”. Laimei, kad prieš porą valandų baigta skaityti Orwello knyga traukia mane iš šito savidestrukcinio liūno. Taip jau atsitinka, kad kai skaitau Orwellą visada galvoju apie Rusiją, SSRS tiksliau, ir nemanau, kad be reikalo, nes ką ką, bet tiek “gyvulių ūkį”, tiek “1984-uosius” galima laisvai su ja sieti. Mirtis prokrūšybai! Gaila, kad ji egzistuoja ir dabar.

Šiandien supratau, kad neturiu su kuo pasikalbėti.

(superdupermegahappy)

// Balandis 13 2010 // 2 komentarai » // blog, bonus, nuotraukos [2]

Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa!

Šiandien ryte vos išgirdusi Justo žodžius: “čia kažkas iš pašto” šokau iš lovos. Žinojau, ką turiu gauti (žr. viršuj). Užknisa, kai siuntinys ateina tėčio vardu ir pati negaliu jo atsiimti, bet štai ėmiau ir sugalvojau surizikuoti: išeiti iš namų anksčiau, pasiimti tėčio pasą ir pašte pati atsiimti siuntinį, nes iki kol iš darbo grįš tėtis, būčiau galvą sau nusirovus. Ir pasirodo, suveikė! Šakės, kokios jos visos trys fainos, negaliu atsidžiaugti! Ir visada norėjau perskaityti ką nors anglų kalba, bet taip ir nerasdavau kažko labai patraukiančio, o čia, pažiūrėkit kas, idealiausias variantas :D Atrodo, gavau paskutinę gimtadienio dovaną sau nuo pačios savęs!

tai ką, nori tapti rašytoju? (Ch. B.)

// Sausis 22 2010 // Nėra komentarų » // blog, bonus

jei nesiveržia iš tavęs
nepaisant nieko,
nedaryk to.
kol neišsilies neprašytai iš tavo
širdies ir tavo proto, tavo burnos,
tavo vidurių,
nedaryk to.
jei prasėdi valandų valandas
spoksodamas į kompiuterio ekraną
ar susikūprinęs virš
mašinėlės
ieškodamas žodžių,
nedaryk to.
jei rašai dėl pinigų ar
garbės,
nedaryk to.
jei nori įsitempti į lovą moterų,
nedaryk to.
jei tau reikia sėdėti ir
perrašynėti, perrašynėti,
nedaryk to.
jei vien galvoji apie tai – sunkus darbas,
nerašyk.
jei bandai rašyti
kaip kiti
pamiršk tai.

jei nori sulaukti staugsmo, besiveržiančio
iš tavęs,
lauk kantriai.
jei taip ir nesulauksi,
užsiimk kitkuo.
jei iš pradžių nori perskaityti tai savo žmonai,
draugui ar draugei,
tėvams ar dar kam nors,
nesi dar pasiruošęs.

nebūk kaip dauguma rašytojų,
nebūk kaip tūkstančiai žmonių,
vadinančių save rašytojais,
nebūk nykus ir nuobodus, ir
pretenzingas, nebūk graužiamas
savimeilės.
pasaulio bibliotekos
numirė iš
nuobodulio
nuo tokių kaip tu.
neprisidėk.
nedaryk to.
kol tai neišsiverš
iš tavo sielos raketa,
kol tylėjimas neims
varyti iš proto ar į
savižudybę, ar žmogžudystę,
nedaryk to.
kol saulė tavo viduje
neims svilinti žarnų,
nedaryk to.

o kai tikrai ateis laikas,
jei esi išrinktasis,
tai atsitiks
savaime ir tęsis tol,
kol mirsi ar tai mirs
tavyje.

kito kelio nėra.

niekada nebuvo.

(iš Charles Bukowskio eilėraščių rinkinio „pragaras skirtas vienišiems“)

Junior painkiller

// Liepa 4 2009 // 2 komentarai » // blog

Keisti dalykai dedasi – jau kelinta diena, kai atsibundu anksti ryte, t.y. 5-7h ir jaučiuosi visiškai pailsėjusi, bet po kelių valandų smingu ir išmiegu dar kelias valandas. Ką galiu pasakyti, smagu. Nors dar smagiau yra tai, kad vakar šeštą rytoj išlėkiau pabėgioti, kas man yra visai nebūdinga. Nesakau, kad aš to nemėgstu, bet pripažinkim, to aš nedariau jau keletą metų. Tad iš karto kyla mintis, kodėl aš taip pasielgiau (bent jau man kilo). Ogi todėl, kad paprastai užsimaniusi kažko panašaus aš vis patingiu ir nustumiu jį į šalį su mintimi “kitą kartą”, o vakar pagalvojau, kad velniop eina tie “kiti kartai”, kurių niekada nebūna, štai imsiu ir padarysiu! Muahaha, buvo labai gera, sutinku, nors pavargau gana greitai. O aš bėgau ir klausiau dm, aš bėgau ir sutikau dar tris bėgiojančias moteris ( : D ), neblogai. Be to, šiandien baigiau skaityti “keliautojo laiku žmona” ir galiu teigti, kad puiki ir velniškai įtraukianti knyga. Iš pradžių į ją žvelgiau gana skeptiškai, o ir neišvengiau painiojimosi tarp logikos: kaip jis gali iš ateities ateiti į praeitį ir atvirkščiai, bet paskui reikalai pasitaisė. Tik labai gaila, kad Sima iš to nekantrumo jau buvo daug apie ją papasakojus, tad daug ir žinojau. Žinot, kai skaitai ir žinai kas bus – sucks, nors pati nevengiu atsiversti bet kokią knygos vietą ir peržvelgti akimis, tačiau kai tau pasakoja, yra visai  kitaip ir tai kelis kartus labiau užknisa, nei tavo pačios knygos vartymas. Niekada man nepasakokit apie gerų knygų siužetus, net ir tuo atveju, jei pati prašau!
xoxo, ir ikiukas, važiuojam su Egle dviračiais į Trakiškį. Šiandien dar turėtume grįžti.


Kaip gera kartais prisiminti

// Birželis 7 2009 // 2 komentarai » // blog

Nežinau kas vyksta, bet pastarosiomis dienomis vis užplūsta tokie mieli, tokie geri, tokie sentimentalūs prisiminimai, kurie šildo ir verčia šypsotis, kurie verčia gerai jaustis. Atsimenu kaip smagiai ir gausiai bendraudavau su Paule, kaip mes svaigdavom kartu; atsimenu kaip diena iš dienos žiūrėdavau dirty dancing: havana nights; kaip eidavom su Ineta į paštą, kaip ieškodavom atvirukų; kaip lėkdavau prie pašto dėžutės ir su džiaugsmu laukdavau pirmųjų iš postcrossingo; kaip kartu su Egle leisdavom dienas Trakiškyje; kaip sėdėdavau ant palangės ir skaitydavau; kaip su pusbroliu, pussesere, tėčiu, Justu, Egle ir seneliu žaisdavom krepšinį; kaip žaisdavom futbolą; kaip su Egle Trakišky šlavėm didelę stovėjimo aikštelę, kaip ravėdavom, o pavargusios, sušilusios šokdavom į šaltą baseiną, kaip lakstydavom po pievą norėdamos sušilti; kaip senoje senelio mašinoje vežėmės namo Norą – pirmąjį mano šunį; kaip žaisdavom kieme kvadratą, o kaimynai pykdavo, kad keliam dulkes; kaip žaisdavom slėpynių; kaip žaisdavome medyje, o tas medis būdavo mūsų tvirtovė, mūsų stebėjimų štabas; kaip sėdėdavom su Egle ant suoliuko ir perskaitydavom į dieną po knygą iliustruotą didžiosios klasikos; kaip miegojau balkone, hamake; kaip miegodama palapinėje su prožektoriumi skaičiau pepę ilgakojinę; kaip gavau netikėtą Monikos laišką; kaip kadaise Paulė buvo Bananėlis; kaip gyvendavau rw; kaip laiką leisdavau tuomet aktyviame skaitytojų forume; kaip raižydavau gatves su senuoju red star dviračiu ir senąją įsivaizduojama savo gauja; kaip darželyje šokinėdavom per visad tuščią baseinėlį; kaip žaisdavom slėpynių su tuku tuku.. ir dar visko daug daug
Sako, kad reikia gyventi dabartimi; sako, kad reikia nesigręžioti į praeitį, bet kurių velnių? O pastaruoju metu taip pasinėriau į dabartį, kad vis rečiau prisimenu, kad šitaip gera būdavo anksčiau. Aš nesakau, kad dabar yra blogai, nes dabar dažnai būna labai gerai, bet kai ko tikrai pasiilgstu ir visai, visai neketinu to paleisti iš rankų

I wanna touch you with my little finger

// Balandis 15 2009 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar pamiršau papasakoti (nu šiaip, nepamiršau, bet ten būtų buvę labai ne į temą) apie tai, kokią keistą naktį apturėjau. Visų pirmą, tai vakar “miegoti” aš nuėjau apie pirmą. Tas mano miegas buvo kartu su knyga “skerdykla nr. 5″, o paskui, kai kažkiek ten paskaičiau, pastebėjau, kad visai, visai miego nenoriu, todėl įsijungiau “viki, kristina, barselona” ir turiu pasakyti, kad geras filmas. Toks truputį pakrypęs, bet man patiko (o jei apie pakrypimus, tai šiandien Tadas buvo labai susidomėjęs “pornomūzą“, o skaitydamas ją gausiai šypsojosi, paskui pacitavo kelis sakinius, o mus išvadino iškrypėlėm, nes ji mums irgi patiko, bet ne apie tai). Tai va, kaip sakiau, filmas man tikrai patiko, bet tuomet, kai trečią valandą nakties baigiau jį žiūrėti, miego vis tiek nenorėjau, o į galvą lindo ir lindo visokios mintys ir pusmintės, todėl supykau, atsikėliau, pasiėmiau dideles kompiuterines ausines, pasijungiau, atsiguliau skersai lovos, kad ausinės siektų tiek, kiek reikia ir garsiai užsileidusi dm kritau į lovą ir tada, tada nesupratau kaip užmigau, nesupratau ar miegojau ir nesupratau, kaip atsibudau, o atsibudau tai šeštą ryto, atsidariau žaliuzes, įsijungiau gražią dainą ir toliau kritau į lovą, neva pagulėti. Kai mane prižadino iš lovų lipantys namiškiai, prabudau, o kai jie išėjo, vėl laimingai užmigau ir vos nepramigau. Ir be viso to, sapnavau, o gal tiesiog įsivaizdavau, visokius įvykius, kurie, šiaip jau, man iš tiesų patiktų, nors nelabai ir atsimenu, kas konkrečiai tai buvo.

While you’re having your fun, As the damage is done

// Balandis 8 2009 // 10 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Ta proga, kad Paulė yra žiauriai z-j-b-s, specialiai, kaip ji prašė, nufotografavau savo seno Tedžio sąsiuvinio lapą, kuriame yra baubas, pieštas su pačios Paulės markeriu ir tušinuku (dėl jo, šiaip jau, tikra nesu), per jos fizikos pamoką. Aš atsimenu tą mokytoją, kurio anūkė mokosi tavo klasėje, atsimenu kaip jis prieidavo prie jos ir klausinėdavo ar viską suprantanti. O tada jūs mokėtės kažką apie astrologiją, jei neapgauna mano devintą invalidumo laipsnį turinti atmintis. Ai, o nežinantiems sakau, ji yra z-j-b-s todėl, kad pateko į Tūkstantmečio Vaikus, su kuo ją siaubingai ir širdingai sveikinu!! Jau beveik visi namai apskelbti, kad mano Draugė ten dalyvaus, tai tiek mama, tiek Justas liko sužavėti, pastarasis net akis išpūtė ir sakė, kad būtinai būtinai žiūrėsim, o mama džiaugėsi, kad turiu tokią protingą draugę. Nu šiaip, tai aš irgi džiaugiuosi ir būtinai sėdėsiu prilipus prie ekrano ir stebėsiu, kaip tau sekasi!
O šiaip, norėjau dar papasakoti apie du dalykus iš kurių vienas yra labai akivaizdus, o kitas visai ne. Pirmas yra ta apklausėlė dešinėje, todėl nepatingėkit ir prabalsuokit, nes tikiuosi, kad šitaip nusimesiu naštą nuo pečių ir nebeturėsiu laužyti galvos kurią knygą skaityti po tos, kurią skaitau dabar, o beje, dabar skaitau “numylėtieji kaulai”, bet čia tik tarp kitko. O antras dalykas toks truputį suktas, kad kaip žiūriu, jis liko nepastebėtas. Jūs juk žinot, kad balandžio mėnesį visi mano įrašai vainikuojami pavadinimais – eilutėmis iš dm dainų, o suktas reikaliukas yra tame, kad paspaudę ant pranešimo jūs galėsit atsisiųsti tą dainą, kurios eilute užvadintas įrašas. Tai vaa, sakau, gal kam pravers.

Let me see you Stripped down to the bone

// Kovas 7 2009 // 5 komentarai » // blog

Sėdžiu ir gadinu savo klausą, nes suprantat, nėra labai gerai, kai atsuki ausinių garsą kiek tik leidžia ir jas užsimaukšlini, o juk jos dar vibruoja! Bet taip gera negirdėti nieko aplinkui (lyg kažkas girdėtųsi, kai visi jau miega) ir šiaip, kažkodėl man to labai labai norisi, nors kai klausai taip garsiai ir dar per ausines, Dave balsas skamba kažkaip kitaip, bet man vis tiek patinka ir jeigu dabar nenorėčiau jų klausyti, tikrai čia nesėdėčiau, o ko gero, gulėčiau ir skaityčiau. Skaityčiau „apkvaitę“, nes ta knyga, nors ir žiauri, bet traukia. Žiaurios traukia dvigubai labiau, jei jos dar ir biografinės. O vakar man ryškiai perkaito galva nuo saulės, nes taip taip taip tingėjau mokytis, kad kelias valandas nieko neveikdama prasėdėjau ant lovos su ant kelių padėtomis knygomis ir net nepažiūrėjau į jas, o vėliau prasidėjo filmas Diena Po Rytojaus, tai ir tą pažiūrėjau ir į geografijos knygą pažiūrėjau tik apie dvyliktą, nu ir ką, kaip pažiūrėjau, taip ir užmigau. Atsibudau apie pusę septynių ir tada mokiausi. Ir kai prausiausi, teko gerokai šveisti ranką, nes vakar iš to neturėjimo ką veikti, ją apipaišiau. Taigi, patarimas: niekada nepieškit ant plaštakų, jei rytoj jums reikia rodytis viešumoj, nes tai nenusiplauna! Todėl, šiandien mokykloje vaikščiojau su aprašinėta ranka ir bene šešis kartus aiškinau, kodėl ji yra aprašinėta. Bet mokykloje vaikščiojau ne tik su aprašinėta ranka, bet ir su tulpe, nes puikieji klasiokai per pirmą pamoką mus visas pasveikino ir padovanojo po gėlę ir tai buvo labai puiku, nes praeitoje mokykloje, tai apie tai net pasvajoti nebuvo galima. Apskritai, tai šiandien tokia šventiška nuotaika: beveik visos merginos vaikščiojo su gėlėmis, vaikinai pasipuošę kostiumais, salėje sveikino ketvirtokes (?), Mangustas su tokiu vienu dalino saldainius, ant kurių pritvirtinto lapelio buvo užrašyti labai keisti žodžiai apie papus ir moteris ir netgi nerašėm rusų kontrolinio, kas yra labai gerai, nes aš jos net atsivertus nebuvau. Tai va tokios tokelės, o man dabar reikia parašyti daug daug atvirukų, daug laiškų ir kas svarbiausia, patikslinti baigiamojo eskizą, nes visai nesmagu būti padariusiai mažiausiai, todėl ketinu eiti per atostogas ir pasivyti kitus. Nieko svarbaus, bet visgi, bus ramiau. Lūžtu ir einu miegot, su šiokiom tokiom mintim, viena iš jų – kas darosi Simai ir dar viena, kad kažkaip viskas keistai pavasariška ir dar paskutinė, kaip sutvarkyti tėčio automobilyje esantį cd grotuvą, kad jis galėtų klausyti dm.

333. Tėčiui labiausiai patinka a pain that i’m used to.

// Vasaris 8 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuo kitokia buvo ta Lota? Grožis, rūpestingumas ir grakštumas tai dar ne viskas, bet kas dar? Tai, kad jos nepatenkina eiliniai romanai, kuriuose viskas baigiasi gerai, tai, kad ji juose ieško to, kas atitinka ją pačią; ji išrankesnė nei kitos? Nežinau, nemanau, kad pilnai supratau kuo ji kitokia, tos pastraipos man neužteko, kad galėčiau tai paaiškinti, o gal ir paaiškinau, tikrai nežinau. Ir dažnai pagalvoju, kad iš knygų pasisemiu ne viską ką galiu, ne viską suprantu, o gal ir suprantu, bet vieną žinau tikrai, skaitymas padeda atsipalaiduoti ir nuklysti nuo to, kas yra aplink tave, nuo to, kas sukasi tavo galvoje ir šitai man be galo patinka. Nors nenoriu plėtotis apie tai, ką man reiškia skaitymas, nes ko gero tai jau daug kartų apšnekėta ir yra visai ne nauja. Bet šis savaitgalis buvo gausiai puikus. Nenuveikiau aš nieko grandioziško, nieko baisiai naudingo, biologijos nesimokiau, matematikos taipogi, bet akivaizdu, kad puikiam savaitgaliui reikia ne to. Jis puikus, nes puikiai išsimiegojau; baigiau “Kelią”; pradėjau Remarko “dangus neturi išrinktųjų” ir ta knyga skaitosi kur kas lengviau nei “vakarų fronte nieko naujo”, o gal tai dėl to, kad paaugau ir priaugau iki Remarko, nes pirma skaityta jo knyga skaitėsi tikrai sunkiai, nors ir gausiai patiko, tad kai tik baigsiu šį įrašą, keliausiu į lovą skaityti; žiūrėjau velniškai lengvą filmą “ko nori mergina” ir man patiko, nes jis iš tiesų buvo lengvas ir žiūrėdama jį aš šypsojausi, o antrą kartą žiūrėjau prancūziškai, nes nepastebėjau, kokia kalba siunčiuosi, buvo gerokai keista; kol kas dar vengiu sunkių filmų. Dabar galvoju, kaip greičiau prastumti tas keturias dienas ir pasinerti į ilgo savaitgalio malonumus, liko keturios dienos iki keturių dienų laisvadienio – tiesiog puikumėlis, kokios veiklos jam nusišviečia, Vilnius ir knygų mugė. Juk sakiau, kad puikumėlis ir aš jau einu, nes turiu dar 21 minutę susikrauti daiktus į mokyklą ir nusiprausti, tai nauja mano rėžimo programa. Ir pažanga: per visą savaitgalį nenuėjau miegoti vėliau nei trečią!

Aš būčiau Depešiška prekė.

// Sausis 3 2009 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Jau baisiai senai svajoju kada nors turėti mažą tatuiruotę ant kaklo, tokį barkodą su kokiu nors smulkiu užrašu po juo. Niekada nežinojau kokio užrašo noriu, bet dabar žinau. Norėčiau “depeche mode”** ir tai nekvaila, kaip kai kam gali pasirodyti, o kad pasirodys, tai tikrai, bet aš to tikrai noriu. Noriu, nes niekada dar nebuvo tokių man brangių muzikos kūrėjų, tokių žmonių, kuriais begalybiškai žavėčiausi. Ir tuo pačiu Dave, kuris toks žavingas, toks, kuris moka nuostabiai judėti, net mama yra pasakiusi: „viskas ką jis daro scenoje atrodo gražu“. Bet aš šįkart nesiplėsiu, nes ko gero pagrinde kartosiuosi, o tai man nepatiktų. Bus proga tai daryti po koncerto, iki kurio liko 143 dienos. Bet aš laiminga dėl to, kad man brangūs žmonės atranda Juos taip, kaip atradau aš, kad nebegali nebegalvoti, nebegali neklausyti. O žinot, kuo daugiau jų klausai, tuo labiau jie patinka. Paprastai būna priešingai, bet pas juos neee, pas juos būtent taip. Ir tai ne tik mano pastebėjimas, tai yra pasakęs ir vienas užkietėjęs fanas. Kada nors aš su visais jais susitiksiu, kada nors tikrai ir įsivaizduoju kaip tai būtų puiku, nes kai esi tarp bendraminčių, viskas švyti. Dabar jaučiu, kokie gausūs sentimentai iš manęs plūsta, bet bet bet. Būtent su depechais aš noriu išgyventi geriausias akimirkas, tiek Naujuosius, tiek Kalėdas, tiek visus kitas man reikšmingus momentus. O aš sėdžiu, šypsausi ir jaučiuosi be galo laiminga. Ir vakar, padedama Simos, aš pasidariau jų kalendorių, tokį nuostabų, kad galima būtų ir pardavinėti (: D), bet jeigu kam reikia, galiu atsiųsti kompiuterinį variantą, rašykit į skypę.
Tai vaa. O šiandien aš esu labai priekabi ir tai yra dar vienas dalykas, kuris palaiko man gerą nuotaiką, nes kaip tėvai sako, jaučiu malonumą kabinėdamasi prie žmonių. Man patinka stebėti reakcijas (ne rekcijas ar erekcijas) kai jie gauna ne tokių komentarų, kokių norėtų ir tada susinervina, pasipila “blog’o” įrašai siunčiantys vienur ar kitur. Tai taip linksma! Sima sakė, kad irgi taip norėtų, nu tai aš ją ir išmokysiu, nejau gaila. Jai nesvarbu, kad yra ir didelis pašalinis poveikis. Nu jai džin, nu. Ir beje beje, tėtis už iš bendradarbių gautą čekį nupirko man E. M. Remarko „Trys Draugai“, o Justui tuos tuos „Tunelius“. Tad mes abu patenkinti. Norėjau knygos, kurią mėgo ir tėtis, o ši buvo jo mėgstamiausia ir tokios, kuriai negailėčiau vietos savo knygų lentynoje. Nors iš tiesų, aš jos nei vienai knygai negailiu, nors gal ir gailiu, nežinau. Šiandien dar noriu parašyti laišką ir ir ir tada eisiu žiūrėti ’01 koncerto. O rytoj laukia viešnagė pas Simą.
* O nuotraukoje mano pasididžiavimas – diržas, kuris Lingai primena Dave ir mūsų Naujųjų butelis.
** Ten yra labai jėga, kažkur ties ketvirta minute. Tai įvyko, kai man buvo vos keli mėnesiai, viena diena mažiau iki trijų sukakties. Ir aš taip nuoširdžiai džiaugiuosi už tą žmogų, juk tokius dalykus ir anūkams pasakoti verta. Bet tai nereiškia, kad ir aš taip nenorėčiau, nes aš tikrai norėčiau!

Nes negaliu imti ir nežiūrėti.

// Gruodis 3 2008 // 2 komentarai » // blog

Prisipažinsiu, dabar esu pikta, nes vos trumpam trumpam atsisėdau prie kompiuterio, iš karto atkėblino tėvai ir typo jiems reikia. Galvoju, taip ir gaus, galėjo visą dieną sėdėt ir krapštyt nuo kompo Justą, kuris ir sedėjo visą dieną, o ne mane. Nu bet tai ne mano bėdos dabar. Ir užkniso, kaip gausiai užkniso tos kalbos apie mašinas, nieko namuose daugiau ir negirdžiu, todėl esu linkusi sedėti užsidariusi savo kambaryje. Truputį apsileidau su namų darbais, bet manau, kad gal kartais ir reikia, nes mane jau rimtai, rimtai užknisa mokykla. Kita savaitė bus sunki, todėl šią dar bandau atsidžiaugti truputį laisvesniu laiku. Ir šiandien galiausiai baigiau Jaunatį. Baigiau ir jaučiausi tokia laiminga rankose laikydama jau perskaitytą knygą, tokia laiminga, kad ji baigėsi būtent taip. Dabar teliko laukti kitos dalies, o nujaučiu, kad laukti reikės ilgai. Bet paskui taip staiga užsimaniau įsijungti koncertą. Žinojau, kad galėjau viską labai greitai sugadinti ir sumėžti, bet man reikėjo, tikrai jų reikėjo. Jie kaip speedball, kaip tas kokaino ir heroino mišinys. Užveda ir negali atsitraukti, negali paimti ir taip paprastai jų išjungti. Tad mėgstamiausias dainas vis jungiau, ir jungiau, ir jungiau iš naujo. Nusprendžiau, kad jiems ir skirsiu penktadienio vakarą. Arba šeštadienį, kai nieko nebus namuose, o taip tikiuosi, kad nebus. Jau baigiu įprasti ne tik klausyti, bet ir žiūrėti. Akys laikosi sausai, na, sausiau nei prieš mažiau nei savaitę.
Buvo atėjusi fizikė. Atrodo, pagavau, kas per dalykas yra tos balanso lygtys. Bet turbūt taip atrodo tol, kol nepradėjau spręsti viena.
Išeinu, tėvai niršta lyg vilkolakiai. Kaip jauni vilkolakiai.

Nes mintis reikia iš visų jėgų tėkšti į sieną: arba bus geriau, arba ne, arba nebus nieko.

// Gruodis 2 2008 // 2 komentarai » // blog

O dieve, kaip man nutirpo koja! Negaliu jos pajudinti. Beeet. Pripažinau faktą, kad tol, kol neperskaitysiu Jaunaties, ramiai gyventi negalėsiu. Todėl vietoje namų darbų skaičiau knygą, paskui pasijutau blogai, velniškai skaudėjo ranką ir pagalvojau, kad vemsiu, tad susiriečiau į kamuoliuką ir užsnūdau, pabudau po poros valandų. Pasvarsčiau eit į mokyklą ar neiti, prieš tai pasimatavau temperatūra, trimis dešimtosiomis per žema, kaip visada. Nebestebina tai manęs, bet kodėl, kodėl ji tokia amžinai nenormali. Reikia išsitirti, reikia išsitirti kraują!
Keista diena, viskas atrodo taip tolima, taip kitaip nei paprastai, nei turėtų būti, ne tokia, kokios norėčiau. Mokykloje manęs niekas nebežavi, nebeturiu į ką žiūrėti, viskas taip kasdieniška ir taip neįdomu, taip net per daug. Kai sėdint Sekundėje Evė pasakė kažką apie koncertą ir apie tai, kad Sima nevažiuos viskas riste nusirito atgal. Ji nepasakė nieko ypatingo, bet tai taip taip taip man viską priminė. Visos mintis nuo Jaunaties staiga peršoko atgal, į tai, kas buvo dar prieš tai. Skaudžiai, bet iš tikrųjų, man patinka apie jį galvoti, kaip bus nuostabu ir bla bla, bet tai mane skaudina, tai žlugdo. Užtat eidama namo iš pašto dėžutės ištraukiau du atvirukus: vienas su Presliu, o kitas šiaip, šmaikštus, ir Paulės laišką. Neatsimenu kada skaičiau tokį šiltą, tokį pamaloninantį laišką. Apskritai, seniai buvau gavusi iš Paulės laišką. Ir tai mane sušildė. Ačiū.
Turiu naujas ausines, su kuriomis atrodau kaip kosmonautas. Taip sakė tėtis. Mama sakė, kad atrodau kaip su ausinėmis, tai realiau, bet mažai paguodžia. Galėjau imti ne kosmonauto, bet paprastesnes, beeet kosmonauto skambėjo trigubai geriau, švariau ir maloniau. Tad nusispjoviau į tai, kaip juokingai atrodau ir pasiėmiau geresnes. Galėjo būti ir dar geresnės, bet ką gi, regis, teks pratintis prie šių ir nežiūrėti kaip su jomis atrodau veidrodyje. O jei jau apie veidrodžius, sekmadienį, o gal ir šeštadienį, užsileidau per ausines muse – dead star ir taip purčiau galvą, kiek tik galėjau. Tėškiau į sieną visas mintis ir turbūt reikės tai pakartoti dar kartą. Ir dar kartą. Ir dar.
Dabar jaučiuosi kaip mirusi, taigi, nejaučiu nieko.

Mama, nagi einu, einu.

// Lapkritis 25 2008 // 1 komentaras » // blog

Hola, Makakos!
Kaip keista baigti namų darbus dar devintą valandą vakaro, tai man taip labai labai svetima, bet. Bet iš tikrųjų tai ne visą matematiką padariau, nes nesupratau, o dabar, kai mama paaiškino, baigti labai tingiu, todėl baigsiu rytoj. Atrodo, reikės iš naujo mokytis atsiriboti nuo mokyklos, nes pastaruoju metu tai sekasi ypatingai sunkiai. Po pamokų išsiaiškinau, kad knygyne knygos su nuolaida keičiasi kas savaitę, todėl Doriano Grėjaus Portreto negavau, taip jo norėjau, o šios savaitės knyga pasirodė neįdomi ir visai neužkabinanti, nepirkau. Aplankiau ir biblioteką, tad rinkausi rinkausi ir išsirinkau „Juodųjų Gulbių Slėnį“ ir „Palėpės Gėles“. Aišku, į namus atvilkau ir Simos paskolintą knygą „Depeche Mode“. Taaaip, įspūdingas pavadinimas, o deja, su grupe neturi nieko bendro, bet tenka pripažinti, kad autorius gerai sužaidė su tokiu pavadinimu.
Mėgstu skaityti vonioje, karštoje vonioje. Apskritai, mėgstu maudytis. Visada mėgau, ypač vaikystėje, kai kiekvieną savaitgalį prisitempdavau į vonią žaislų ir kepdavau pyragus, bandeles ir bla bla, kaip iš smėlio. Visada mėgdavau iš putų prisiauginti ūsus ir barzdą. O visada, visada visada, po vonios gerdavau šiltą pieną su medumi ir tie visi pasikartojantys procesai atrodo tokie malonūs. Tiesa, dabar visa tai pakeitė knyga, tik gal ne medų, nes visai nesinori jo atsisakyti. Ir medus saldesnis. Kai į arbatą dedu cukrų visada matau Simos veido išraišką. Nors taip, tai visai ne į temą. Tema turėjo būti apie vonias ir dar vienas klausimas. Kodėl žmonės atsisako tokio nuostabaus dalyko kaip vonia? Nei už ką neiškeisčiau jos į dušą, nu nes koks malonumas visada stovėti. O jeigu kojas skauda, tai išvis. Užtat kaip tik šiandien gulėjau ir skaičiau, skaičiau Palėpės Gėles ir prisipažįstu, užkabino. Atrodo graži knyga ir pasirodo iš tos serijos yra penkios. Knyga nekvepia, bet jos puslapiai maloniai nutrinti ir pageltę. Matosi, skaityta knyga!
T: nesuprantu, kas čia darosi su ta klaviatūra.
I: tet, nieko tu nesupranti. tu rašai kaip dramblys, o klaviatūra kaip moteris: reikia ramiai ir švelniai.
T: ot tai moteris!
I: aš gi ne apie save, aš apskritai.
Bet gerai, baigėsi mano laikas, einu miegot. Ir braukiu dar vieną dieną, liko tik 184, atrodo. Turiu žiedą, kurį mamai, studijų baigimo proga, padovanojo mano prosenelis. Jis toks mažas, toks smulkus ir toks trapus.

Kas per daina ta Personal Jesus.

// Lapkritis 16 2008 // Nėra komentarų » // blog

Dabar aš dar kartą piktinsiuosi dėl to, kad Twilight premjera taip negreit. Nors aišku, negaliu nepaminėti, kad tas laikas dar gali keistis, bent jau taip sakė žmonės, nuo kurių tai priklauso. Nenoriu būti priversta žiūrėti kokį bevertį camrip’ą, kad visgi, galėčiau pažiūrėti, nes aš nekenčiu camrip’ų. Jeigu tą premjerą taip vėlai rodytų visose Baltijos šalyse, tai suprantama ir būtų bent kiek paguodžiančiau, Baltija, tai kaip braliukai, visur kartu. Nesvarbu, kad Estija ne visada, bet kai paaiškėja, kad ten rodys maždaug savaitė ar dvi po premjeros pasaulyje, o mes lauksime vos ne keturis mėnesius, tai tada galvoji, kas per wtf??
Ir tegul greičiau leidžia knygas, nes kažkaip labai degradavusiai atrodo, kai jos jau yra keturios, o pas mus tik viena. Esmė ne kokia nors konkurencija, man tai nerūpi, bet aš tik noriu perskaityti ir sužinoti kas bus vėliau, o angliškos versijos nelabai tenkina, nes sunkai suprantu literatūrinius kūrinius, o tam, kad juos suprasčiau reikia laiko ir pastangų, kurias, kol kas noriu rodyti tik dėl twilight, bet skaityti knygą kompiuteryje yra taip sumautai neįdomu. Aišku, jeigu tai būtų bent jau lietuviška, tai būtų šimtą kartų įdomiau, bet kadangi taip nėra, tai koks skirtumas. Ir man keista, kad Lietuvoje nėra stengiamasi išleisti tokios pamėgtos, išgirtos ir bla bla, knygos.
Duosiu penkis tam, kuris įtikins, kad Lietuva nėra atsilikusi šalis.

Zoo, bet be Jakaterinos II!

// Lapkritis 14 2008 // Nėra komentarų » // blog

Prieš kelias dienas suvokiau, kad kai kurie žmonės jau pastebi į juos nukreiptą šypseną. Ir taip visada, todėl kai kurių žmonių man nuoširdžiai gaila, nes jeigu kažkas taip elgtusį pamatęs mane, pagalvočiau, kad kažkas su manimi negerai. Su Jais tikrai gerai. Bet nei aš nei Sima nesuprantam, kodėl aš nesulaikau tos šypsenos. Gal dėl to, kad kažkas mokykloje man primeta Patinsoną? Ir kai eini kolidoriumi nešinas Saulėlydžiu, pamatai Tą žmogų, kaip galima neišsišiepti iki ausų. Kaip? Jie susitapatinę, nes kai vienas nusikirpo plaukus, nusikirpo ir kitas, taip tiksliai vienu metu. Įdomu ar tai atsitiktinumas, tebunie ne. Ir liko tik aštuonios dienos iki to, kai pasaulį užvaldys Twilight prichozė. O Mūsų dar ne, bet taip gera mokykloje svaigti apie Patinsoną, retai kada diena praeina be jo. Tikrai. Ačiū Simai už tai, kad ji tokia jo auka kaip ir aš. Ir Lingai už tai, kad nors ji svaigsta mažiau, kartais prisijungia prie mūsų, kartais. Ir Evei nedėkoju, nes ji net neperskaičius knygos. Tai, skaityk greičiau!
O tie asmenys mokykloje. Tie asmenys ko gero mano, kad man ne visi galvoj. Ką manytumėt Jūs?

Gangstas paradise.

// Spalis 26 2008 // 1 komentaras » // blog

Jau kuri naktis apturiu puikius pokalbius su Lerva. Ir taip gera padaryti naktis prie kompiuterio prasmingas. O šiandien prieš pokalbiui prasidedant baiginėjau ir galiausiai baigiau Coelho „Veronika ryžtasi mirti“. Nenorėjau aš imti tos knygos, nes po „Alchemiko“ Coelho knygos manęs visai netraukia, bet pamaniau, kad galbūt ir verta pamėginti pakeisti tą nuostatą. Be to, bibliotekininkė labai primigtinai siūlė. Ir turiu pripažinti, kad knyga pakankamai gera, o pabaiga labai netikėta. Bent jau aš tokios tikrai nelaukiau, vien todėl knygą galima vadinti gana gera, nors vietomis ir buvo nuobodoka. Kas manęs visai nestebino. Bet tiems, ką nuvylė kitos Coelho knygos, patariu šitą. Dar tėtis nupirko arbatos, tuose piramidiniuose pakeliuose, nežinau kiek nuo to priklauso jos skonis, bet iš esmės tai man patinka. Ir dabar bandau rašyti nežiūrėdama į klaviatūra, oho, visai gerai sekasi. Tiksliau visai gerai. O kad mokėčiau taip nežiūrint groti gitara, nors aš ir žiūrint nemoku, tad koks skirtumas. Bet aš ką tik atsisiunčiau dainą, kurios iš tikrųjų norėjau pusę savo gyvenimo, nes ji man daug primena. Tiksliau, ypač primena vieną filmą, kurio pavadinimo nepamenu, bet žinau, kad jis man labai patiko ir per jo anonsus visada leisdavo tą dainą. Living in a Gangsta‘s Paradise.
Vakar buvom su šeima universaliosios Panevėžio arenos atidaryme. Galiu pasakyti, kad pavadinimą galėjo sugalvoti ir geresnė. Vietoje Cido Arenos, jau geriau būtų Bitės arena ar kokios Nokios. Na, žinot, Vilniuje Siemens, o čia Nokia. O dabar. Dabar Cido. Gal po kuro laiko ir įprasiu. O jau kokių kalbų prisiklausėm su Tane, nuo sulčiaspaudžių iki bandymo paaiškinti kur randamasi . Juk visas Panevėžys susirinko. Pati arena visai graži, bilietus tikrino simpatiškas vaikinas, bet jau koncertas. Nu gerai, prasideda. išeina į sceną trys trumpomis blizgiomis suknelėmis apsitaisiusios merginos ir pradeda šokti, aš galvoju „WTF???“. Šoka jos nevienodai ir dar baisiai, tada pasiima smuikus ir pradeda groti, bet taip šlykščiai. Tada galvoju „kaip galima išdarkyti muziką atliekamą tokiu instrumentu kaip smuikas“. Ten buvo daug daug būm būm būm per galvą, kaip per tuščią. Gal kokia Vanessa May ir gali gražiai sugroti elektriniu smuiku, bet tos trys būtybės sukusios scenoje ratus tikrai nesugeba. Nebeištvėrusi su Tane ėjau į wc ir valgiau dešrainį, kuris nebuvo vertas tų 6lt. O kai grįžom, paaiškėjo, kad praleidom vieną lazerių šou dalį. Tik gerai, kad buvo likusi dar viena ir ten buvo taip nuostabiai gražu. Pagalvojau apie Muse ir kas būtų jeigu jie štai tada būtų dainavę. Dar pagalvojau apie Chamą ir nutariau, kad neprivalau mėginti pamiršti jį jeigu pati to nenoriu. Kodėl štai negaliu galvoti apie jį, jeigu man tai patinka. Ir nutariau, kad kodėl nėra, todėl savęs šiuo atveju nevaržysiu. Ir bus taip, kaip bus. O italai, jie nebuvo labai įspūdingi, nes tai ne mano muzika, bet, kad geresni už tris Negražiakojas, tai faktas. Nors pripažįstu, buvo pora dainų, kurias žinojau ir aš, todėl smagiai paplojau.
Kai dėjau, tai dėjau. Lerva, tikiuosi Tu patenkinta. : D

Geltonas kamuoliukas su raudonais penkiakampiais.

// Spalis 13 2008 // 7 komentarai » // blog

guli ant mano stalo. Ir gal turit pasiūlyti kokių gerų knygų?

Prilipusi prie rankų ir širdies

// Rugsėjis 24 2008 // 4 komentarai » // blog

Pakilo truputį temperatūra, todėl nusprendžiau į mokyklą neiti ir pasisaugoti prieš krikštynas. O, Dovile, vakar jau rimtai pradėjau knygą…ir siaubas, kokią ten man ikišai???? Ji tiesiog nuostabi ir aš niekaip negaliu ištraukti jos iš rankų. Vakar perskaičiau daugiau nei pusę, bet esmė ta, kad visai nenoriu, kad ji baigtusi. Ir pavarčiusi knygą užmačiau, kad bus tęsinys, tai net iš jaudulio pajudėti negalėjau. Bet ta knyga, ta knyga tikrai jaudina. Žinot tą jausmą kai pilve skraido būtybės, tai pas mane turbūt laksto Kalenų šeima. Neatsimenu kada paskutinį kartą skaičiau tokią gražią, bet paslaptingą ir šiek tiek šiurpią knygą, kuria taip giliai patikėčiau. Jopš tararai, skaitydama būnu apsėsta euforijos!!
Stephenie Meyer „Saulėlydis“. Ir einu registruotis į knygos forumą. :D

Vat va anas kartas, kad ir po vidurnakčio.

// Rugpjūtis 3 2008 // Nėra komentarų » // blog, postcrossing

Nepatinka man visą dieną vartytis lovoje ir naktinėti, kad ir kaip gerai tai sektųsi. Nieko neveikimas yra didelis šūdas, tad po galais, reikia vengti jų jeigu jie nepatinka. Todėl rytoj eisiu išravėsiu tai, ką prašė mama ir dar, grįžusi namo sutvarkysiu kambarį, kiemą ir išmaudysiu Niką. Dar baigsiu BM (liko devyniasdešimt aštuoni p.), aplankysiu biblioteką. Va tep. Ir tiesa..prieš vidurnaktį skambino tėtis, pranešė, kad gavau keturis atvirukus: Suomija, Suomija, Čekija, Estija. O aš jau buvau beprarandanti viltį kiekvieną rytą eidama tikrinti pašto dėžutės ir joje aptinkanti tik dulkes ir nieką, aišku, kai manęs nėra tai ir paštas atkeliauja, pagaliau. Gaila, kad neturėjau progos tokios gausos išimti pati, nors gerai, kad apskritai tokių dalykų dar sulaukiu, faina. Tėtis buvo gana nustebęs ir šaunuolis, kad visgi, paskambino.
Gal kas nors norėtų būti geras ir atsiųsti iamx dainų? Dcpliusplius jų visai stygius. Pradedu daugiau laiko skirti mintims apie artėjančią kelionę. Ir pasiteirausiu, kas jums būtų geriau: sėdėti pirmame autobuso aukšte, kur mažiau žmonių, bet prie staliuko ar antrame aukšte, kuriame žmonių yra daugiau, bet ne prie staliuko (pagal idėją, tai antrame ir siūbuoja labiau)? Ačiū už ats. :D
Trakiškyje vis dar gera ir ramu, gal net per daug.

Va tas kartas.

// Rugpjūtis 2 2008 // Nėra komentarų » // blog

Labas naktukas,

(Įspėjimas: įraše nusimato vietų, kuriose bus atskleistos kelios Paryžiaus Katedros siužeto linijos, atomazga).
Iš tikrųjų, tai nei aš dabar namie, nei aš turiu prieigą prie interneto, nei šiaip kažkas. Aš sėdžiu, maloniai stumiu nakties laiką, negeriu arbatos, klausau iamx ir lyg viskas, nors ko gero įsijungsiu ką nors kito. Užtat tuojau eisiu į dušą, skambant muzikai, ir tuomet turbūt dar skaitysiu BM, įsijungsiu seniai matytą filmą. Naktyvosiu ilgai ir laimingai.
Tiesa, baigiau Paryžiaus Katedrą, visai neseniai. Turiu pripažinti, kad tokios pabaigos tikrai nesitikėjau, kažkodėl maniau, kad viskas ten baigsis, mažų mažiausiai – gerai. O, brolyti, kaip apsirikau. Bet iš esmės, knyga man patiko, nors likus maždaug šimtukui buvo bepradedą truputį pabosti, bet priartėjus prie penkiasdešimtuko, reikalai pradėjo sparčiai įdomėti.
Atskirti išorinio pavidalo, Esmeralda ir Kvazimodas, buvo apsoliučiai skirtingi, kaip gražuolė ir pabaisa, bet jie turėjo ir didelį panašumą: abu savo meilei liko ištikimi kaip šunys. Esmeralda iki paskutinės minutės tikėjo meile Febui, pasitikėjo juo, o štai skaitytojas, turėjo labai daug progų suprasti koks jis šunsnukis ir tas akivaizdumas mane erzino kaip ir Esmeraldos akla meilė. O Kvazimodas liko ištikimas Esmeraldai, jis be jos, neįsivaizdavo savo gyvenimo, tad ir mirė slegiamas širdį draskančios meilės, mirė apsikabinęs Esmeraldą, kitaip sakant, lavoną. Taigi, jie vis tiek liko kartu. Neišsiplečiant.
/
Pekeliui į Trakiškį sugalvojau, kad norėčiau parašyti ką nors labai protingo, naa, tik gal nebe dabar. :D Mat prisiminiau, pamiršusi namie Iliustruotą Mokslą, taip sakant, savo įkvėpėją. Gal iki šeštadienio dar spėsiu ką nors suveikti. O štai šeštadienį..eina sau, išvažiuoju. Net keista pagalvojus apie tai, italija italija, italija. Reikia pasiskaityti apie vietas, kurias aplankysiu, įsitikinau, kad taip įdomiau jas lankyti. Ir būtų gerai, kad Tanė pasiimtų kompiuterį, tada būtų krūtalnai, nes galėčiau rimtai rašyti dienoraštį, patinka klaviatūra, labai ir patogiau negu popieriaus lapas ant drebančių kelių. Žinau, kad žadėjau dienoraštį ir praeitais metais, žinau, kad jo taip ir nerašiau, tad dabar nieko nepažadu, tik gal tai, kad pamėginsiu. Manau praeitų metų klaida buvo ta, kad dienoraštį pirmomis dienomis buvau pamiršusi ir vėliau susidūriau su problema atkuriant įvykius, o galbūt jeigu šiais metais nepamiršiu kas nors ir išeis. Nors nesuku dėl to sau galvos, bent jau per daug.
/
Rytoj eisiu žaisti su Justu futbolo ir dar grąžinsiu jam Kinderį. Susilažinom kas laimės 2005 metų europos krepšinio pusfinalio varžybas tarp vokiečių ir ispanų, savaime aišku, rungtynių buvom nematę. Ispanai vieno taško skirtumu gavo į kaulus, o juk turėjo tris sekundes pataikyti, nepataikė, bet man taip patiko žiūrėti, mėgstu tokias pabaigas, kad ir ne mano naudai. :D
/
Lekiu, pradėjau tuščiažodžiauti, nepatinka. Kompas kaitina kelius, Trakiškyje gera ir ramu.

Narnijos skaitymo kronikos.

// Liepa 30 2008 // 4 komentarai » // blog, postcrossing

Noriu parašyti Žmogui, bet nežinau ką parašyti ir bijau susivaryt, ir pasirodyt neįdomi, tai va taip. Todėl nerašau.
/
Pastaruoju metu neturiu noro sėdėti prie kompiuterio, gal būvimas Trakiškyje atkratė nuo jo. Labiau linkstu prie knygų, kas yra velniškai gerai. Taigi, skaitau Paryžiaus Katedrą, rytoj jau bus pusė, bet atskaičiavus visokius neįdomius aprašymus, kuriuos norint įsiminti reikia skaityti garsiai, pradėjo labai patikti. Ne šiaip sau gerai vertinama klasika, yra dėl ko. Dar pradėjau Baltaragio Malūną, greitai skaitosi, bet nieko ten gero, per kokias tris/keturias/penkias dienas perkrimsiu. Bet užtat nenujaučiu kaip reikės įveikti Graikų Legendas Ir Mitus, man vien pavarčius šlykštu darosi. Ir aš jaučiu neapykanta JBG už tuos sąrašus, ne didelę, bet šiokią tokią, tik dėl to.
/
Žemaitės kūryba man nepatiko, per daug lietuviška, gerai, kad su ja skaitymo buvo nedaug (tik Topylis ir Petras Kurmelis). Toks jausmas, kad jiems (homo sapiens) niekas daugiau nerūpėjo kaip susirasti žmoną, kuri tik ir tvarkytų ūkį, o ją rinkdavosi kažkokiu absurdišku būdu, taip šaltai ir bejausmiškai, lyg žmona būtų daiktas, kurį tėvai turi kuo greičiau iškišti vyrui, nes kai ji pasens niekas jos nebenorės; laiku baigti savo darbus; apkalbos; ir panašūs paviršutiniški dalykai. Atrodo lyg jie niekad nesamprotaudavo ar negalvodavo. Kaip ten sakoma, anyway.
/
Buvau filme, kurį žiūrėjau retkarčiais išsižiodama ir su šypsena. Nors šypsojausi kai ten visi kovėsi ir žudė vienas kitą (šiaip, ir ne tik), štai kas dar priverčia mane nusišypsoti? Bet antra Narnijos Kronikų dalys yra nepalyginamai geresnė už pirmąją. Eilinį kartą lieku dėkinga Justui.
/
Atsibodo rašyti atvirukus į Suomiją. 5/10. Žinoma, parašysiu aš jį ir rašyti man vis tiek patinka, bet gal užtenka į tą pačią šalį?! Galėtų dar ir maniškiai galop nukeliauti. Dar parašiau Agnei (laišką).

Peteliškės.

// Liepa 17 2008 // Nėra komentarų » // blog

Man patinka John Fowles knyga „Kolekcionierius“, taip įtraukia ir net nejauti kaip verti puslapį po puslapio, net sustoti nesinori, kad ji ir baisi, žiauri. O gale radau kažkieno komentarą „Koks siaubas, tikrai siaubinga knyga!!!“. Šiaip ir bibliotekininkė man tai sakė, bet labai jau rekomendavo perskaityti. Nujaučiu ką veiksiu šiandien naktį, nors dar reikia šį bei tą kitką.
Įdomu, o kada aš pradėsiu skaityti privalomą literatūrą, likus dviejoms savaitėms iki regsėjo? Turbūt taip ir bus.

Knygos, kurias turėčiau/norėčiau perskaityti. [edit]

// Liepa 1 2008 // Nėra komentarų » // blog, sąrašai

1. Charles Frazier „Šaltasis kalnas“.
2. Charlotte Brontë „Džeinė Eir“.
3. John Irving „Kol tave rasiu“.
4. Alessandro Baricco „Next“.
5. Balys Sruoga „Dievų miškas“.
6. J. D. Salinger „Rūgiuose prie bedugnės“.
7. Onore de Balzac „Trylikos istorija“.
8. Vytautas Račickas „Mano vaikystės ledai“.
9. Astrida Lindgren „Meilės aukų gelbėtojai“.
10. Ken Kesey „Skrydis virš gegutės lizdo“.
11. I. Jefremovas „Taidė Atėnietė“.
12. Erich Maria Remarque „Juodasis obeliskas“.
13. Mark Haddon „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“.
14. Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“.
15. Meg Cabot „Plepalų karalienė“.
16. S. Meyer „Saulėlydis“.
17. Rosie Rushton “Aš neskęstu, tik mojuoju”.
18. Mark Twain „Tomo Sojerio nuotykiai”.
19. Tim Guenard „Stipriau už neapykantą“.
20. Meg Cabot „Prncesė, kuri mokosi“.
21. Eglė Aukštakalnytė – Hansen „Mama Afrika”.
22. J.V. Gėtė „Faustas“.
23. H.Murakami „Dansu, dansu, dansu“.
24. Lukas „Ketveri metai pragare”.

25. E. Wurtzel „Prozaco karta”.
26. Richard Bach „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra”.
27. Oscar Wild „Doriano Grėjaus portretas“.
28. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Išminties akmuo“.
29. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“.
30. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“.
31. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Ugnies taurė“.
32. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Fenikso brolija“.
33. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Netikras princas“.
34. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“.
35. N. Kunas. „Senovės Graikijos legendos ir mitai“ (arba V. Markovska „Graikų mitai“).
36. Aischilas. „Prikaltasis Prometėjas“.
37. K. Boruta. „Baltaragio malūnas“.
38. D. Defo. „Robinzonas Kruzas“.
39. V. Hugo. „Paryžiaus katedra“.
40. P. Merimė. „Lokys“.
41. P. Merimė. „Karmen“.
42. O. de Balzakas. „Eugenija Grandė“ (arba „Kurtizanių spindesys ir skurdas“).
43. Žemaitė. „Topylis“.
44. Žemaitė. „Petras Kurmelis“.

Šalies/miesto/gatvių pažinimas arba, tai, kaip aš viso to nepažįstu.

// Birželis 17 2008 // 4 komentarai » // blog, bonus

Kartais pagalvoju, kad aš taip nieko nesuprantu apie savo šalį, jos sostinę ir net savo miestą. Nežinau istorijos, naujienų, gatvių pavadinimų, mokyklų. Net savo, penktame pagal dydį šalyje miestelyje, sunkiai randu tai, ko man reikia. Eglė man tik ir kartoja: „kaip tu nežinai kur tai yra!?“ Bet tai juk žemėlapio mokytis nepradėsiu. Nors iš dalies, žinau tiek, kiek man reikia, kiek aš pati naudoju, o ko reikia – sužinau, kad ir sunkiai.
Apie Vilnių skaitau pas
Ežiuką, bent jau iš ten galime gauti tikrai vertingos informacijos apie miestą. Be to, tai ir įdomu. Kas keičiasi, bus keičiama, ar stengiamasi pakeisti.
O kalbant apie Lietuvos istoriją, niekada jos nemėgau, ypač per istorijos pamokas. Apskritai, istorija nėra mano aista. Bet vasarai turbūt bus, jei ne, tai per kančias (ne į žvaigždes, o į žinias!), mat spintelėje, ant pusiau knygų lentynos, laukia Šapokos knyga. Vienas iš vasaros tikslų. Juk reikia žinoti istoriją vietos, iš kurios esu kilusi, net ir tuo atveju jei aš čia negyvensiu. Kad ir kaip gaila, lietuviai bėga iš savo šalies. Ir ką gi dabar kaltinsime? Nekokią politiką ar pačius žmones, kurie siekia daugiau (arba nesiekia)? Ar dar ką nors. Pati, turbūt dar ką nors. Reikės kadanors išsiplėsti šia tema.
O Arijus davė puikią nuorodą apie tai, ar verta studijuoti Lietuvoje. O ar jūs čia studijuosit?

03-08 metai.

// Gegužė 7 2008 // 4 komentarai » // blog, sąrašai

Turiu didelį polinkį, o gal įprotį, viską užrašynėti. Ne tik ką veikiau, bet ir tai, ką skaičiau nuo 2003 metų. O visus visų laikų sąsiuvinius aš išsaugojau, nors jie ir nėra pilnai užpildyti ir apskritai, esu tikra, kad ne visos ten knygos, bet. Taigi taigi, atėjo laikas pažiūrėti, ką gi Ineta tikrai skaitė. :)
O dabar net pačiai juokinga.

2003 metai.

  1. Džeinė Osten „Puikybė ir įtarumas“. (iliustruota didžioji klasika).
  2. Ana Siuvel „Juodasis gražuolis“. (iliustruota didžioji klasika).
  3. Eleonora Popter „Polijana“. (iliustruota didžioji klasika).
  4. Roald Dahl „Matilda“.
  5. Roald Dahl „Denis pasaulio čempionas“.
  6. Frenkas Baumas „Smaragdo miesto burtininkas“. (iliustruota didžioji klasika).
  7. Žiulis Vernas „Kelionė į Žemės centrą“. (iliustruota didžioji klasika).
  8. Lucy Daniels „Kačiukų šeiminėlė“.
  9. Herbertas Velsas „Laiko mašina“. (iliustruota didžioji klasika).
  10. J. K. Rowling „Haris Poteris ir ugnies taurė“.
2004 metai.

  1. Feliksas Zaltenas „Bembis. Bembio vaikai“.
  2. Astrida Lindgren „Emilis iš Lionebergos“.
  3. Ofrydas Proisleris „Plėšikas Hocenplocas“.
  4. Marija Gripė „Hugas“.
  5. A. A. Milnas „Pūkuotuko pasaulis“.
  6. Roald Dahl „Raganos“.
  7. Vytautas Račickas „Šlepetė“.
  8. Astrida Lindgren „Padaužų kaimo vaikai“.
  9. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Fenikso Brolija“.
  10. Čarlzas Dikensas „Didieji lūkesčiai“. (iliustruota didžioji klasika).
  11. Markas Tvnas „Tomo Sojerio nuotykiai“. (iliustruota didžioji klasika).
  12. Markas Tvnas „Heklberio Fino nuotykiai“. (iliustruota didžioji klasika).
  13. Čarlzas Dekensas „Oliveris Tvistas“. (iliustruota didžioji klasika).
  14. James Kruss „Timas Taleris arba parduotas juokas“.
  15. Kirsty Whits „Ar jis mane pamiltų, jeigu suliesėčiau?“.
  16. „Nejaugi taip būna?“.
  17. J. K. Rowling „Haris Poteris ir paslapčių kambarys“.
2005 metai.

  1. J. K. Rowling „Haris Poteris ir ugnies taurė“.
  2. Knister „Ragana Lilė apverčia mokyklą aukštyn kojomis“.
  3. S. Olsson, A. Jacobsson „Berto dienoraštis“.
  4. Hortense Ullrich „Mylimos tik geltonplaukės“.
  5. Hortense Ullrich „Kas pabučiuos paskutinis“.
  6. Louise Rennison „Neisterikuok, mano kelnaitės plačiausios visatoje“.
  7. S. Olssen, Soren, Jacobsson Anders „Bertas ir smalynės gauja“.
  8. L. M. Montgomery „Anė iš Žaliastogių“.
  9. Bram Stoker „Drakula“.
  10. Hortense Ullrich „Vieno bučinio negana“.
2006 metai.

  1. Jorge Gomez Soto „Įsikibęs į orą“.
  2. Frank Peretti „Durys į slibino nasrus“.
  3. Eoin Colfer „Norų sąrašas“.
  4. Louise Rennison „Buono laižiako nuostabeliozo“.
  5. Laima Lavaste „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“.
  6. L. M. Montgomery „Anė iš Evonlio“.
  7. Meg Cabot „Princesės dienoraštis“.
  8. H. Gunter, I. Zimmermann „Matematika plius meilės kančios“.
  9. Meg Cabot „Princesė rampos šviesoje“.
  10. Meg Cabot „Įsimyljusiprincesė“.
  11. 1Vladimiras Železnikovas „Baidyklė“.
  12. Meg Cabot „Princesė eina pareigas“.
  13. Catry Hopkins „Draugės, pasimatymai ir kosmiški bučiniai“.
  14. Gudule „Man 14 ir aš bjauri“.
  15. Kevin Brooks „Lukas“.
  16. Cathy Hopkins „Draugės, pasimatymai ir portobelo princesės“.
  17. C. Bienek – V. Waldr „ikri pasimatymai ir tikra meilė.

2007 metai.

  1. Cathy Hopkins „Draugės, pasimatymai ir naktinės paslaptys“.
  2. Melvin Burgess „Eiprilės meilė“.
  3. Vytautas Račickas „Nebaigtas dienoraštis“.
  4. I. Zimmermann „Bučiniai, flirtas & varčio baimė“.
  5. Louise Rennison „Nokautuoti mano torpedų“.
  6. Zimmermenn and Zimmermenn „Bučiniai, sumaištis, stovykla“.
  7. Kevin Brooks „Martynas Pigas“.
  8. J. D. Salinger „Rūgiuose prie bedugnės“.
  9. Catherine Fisher „Orakulas“.
  10. Jurga Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“.
  11. Cathy Hopkins „Draugės, pasimatymai ir pripučiamos liemenėlės“.
  12. Lauren Weisberger „Ir velnias dėvi Prada“.
  13. Jan Guillou „Blogis“.
  14. Kate Cann „Šuolis“.
  15. John Marsden „Laiškai iš vidaus“.
  16. Jochen Till „Ūžesys ausyse“.
  17. Žiuli Vernas „Kapitono Granto vaikai“.
  18. Stefan Casta „Vasara su Mere Lu“.
  19. John Irving „Pasaulis pagal Garpą“.
  20. Paulo Coelho „Alchemikas“.
  21. „Rolando giesmė“.
  22. Carolin Philipps „Balti žiedai Geltonoje upėje“.

2008 metai.

  1. Ana Frank „Dienoraštis“.
  2. Koji Suzuki „Tamsus vanduo“.
  3. Richard Bach „Tiltas pr amžinybę“.
  4. Alessandro Baricco „Be kraujo“.
  5. Alessandro Baricco „Šilkas“.
  6. J. K. Rowling „Haris Poteris ir mirties relikvijos“.
  7. Meg Cabot „Princesė rausva suknele“.
  8. Alessandro Baricco „Novečentas“.
  9. E. M. Remarque „Vakarų fronte nieko naujo“.
  10. Selma Lagerlof „Portugalijos karalius“.
  11. Edmundas Malūkas „Šiukšlyno žmonės“.

Ana Frank „Dienoraštis“.

// Sausis 26 2008 // 2 komentarai » // blog

Pagaliau baigiau, ilgai užtrukau su šia knygą, bet įveikiau. Įveikiau gana priverstinai, bet vis tiek. Penktadienį reikėjo pristatyti, o skaityti baigiau ketvirtadienį, keliolika minučių iki vidurnakčio. Tuomet pradėjau daryti plakatą, užtrukau gana ilgai, bet net nebaigiau. Apie antrą nakties atsisėdau į lovą rašyti anotacijos ir.. ir užmigau. Atsibudau tik ryte. Po manimi gulėjo ir užrašų knygutė, ir tušinukas. Plakatas nebaigtas, anotacija irgi, o pristatyti tai reikia. Išsiritusi iš lovos atsisėdau ir per 20min. baigiau anotaciją. Susidėjusi viskas pamokas į kuprinę, susidėjusi visas priemones plakatui baigti, išlėkiau į mokyklą. Plakatą baiginėjau ir per pamokas, ir per pertraukas. Bet visgi baigiau, 20min. iki pamokos galo. Tada iškart pristačiau, ką gi – 10.
O apie pačią knygą. Man patiko, patiko todėl, kad joje viskas buvo iš tikrųjų. Tada gali susidaryti tokį aiškų vaizdą apie Antrojo Pasaulinio karo metus ir žydų gyvenimą besislapstant, kad net baugu. Tokių metų Ana rašė kaip suaugusi, jeigu nebūtų pasakyta kiek jai metų, pasakyčiau, kad daugiau nei buvo. Ypatingai patiko stebėti jos rašysenos ir mąstymo pasikeitimus. Jos pačios pasikeitimus, kai net ir tokiomis gyvenimo sąlygomis ji suranda dvasios ramybę ir stiprybę.
Ką gi, siūlau visiems perskaityti, nors dienoraštis ir nelinksmas, bet jis geras ir priverčiantis mąstyti. Vistiek, teks jums skaityti ištaukas aštuntoje klasėje, bent jau pas mane vadovėlyje tai yra.
Skaitykite, vaikai, geras knygas.!!
Jūsų skaitingoji,
In.

„Rolando giesmė“

// Lapkritis 11 2007 // Nėra komentarų » // blog

„Vienas gražiausių viduramžių herojinių epų – prancūzų poema “Rolando giesmė”. “ Štai kokį aprašymą aš teradau internete. Žinoma galima buvo rasti visokiausių refereatų ir panašiai. Ir perskaičiusį šią poemą jaučiuosi tarsi mažas didvyris. Vien todėl, kad man ji ne prie širdies. Na ir apskirtai nelabai aš mėgstu tokias istorines knygas. Džiaugiuosi tik tuo, kad skaitant kojų neskaudėjo. Kitu atveju būčiau tikrai jos nebaigusi.
Dabar galėsiu imti bet kurią, pirmą po ranka pasitaikiusią knygą ir skaityti savo malonumui.

John Irving. Pasaulis pagal Garpą.

// Rugsėjis 22 2007 // Nėra komentarų » // blog

John Irving.
‘Pasaulis pagal Garpą’.
556psl.

Anotacija:
Johno Irvingo, vieno populiariausių ir įdomiausių nūdienos amerikiečių rašytojo, “prekinis ženklas” – mokėjimas su humoru kalbėti net apie tragiškus dalykus, domėjimasis žmonių santykių keistybėmis.”Pasaulis pagal Garpą”, nuo pasirodymo 1978 m. sulaukęs 25-ių laidų, tebėra J. Irvingo prozos viršūnė. Tai romanas, kuriuo autorius teigia norėjęs “rimtuolius ne kartą prajuokinti, o jautresnes širdis – sugraudinti”. Jam pavyko abu tie dalykai ir dar vienas – priversti susimąstyti apie tokį priešišką ir nesaugų, absurdišką mūsų laikų pasaulį. 1998 m. J. Irvingas apibendrina, jog šis jo romanas – apie tėvo baimę dėl savo vaikų: “Toji baimė gyva net mažiausioje “Pasaulio pagal Garpą” detalėje… Aš nesu netekęs vaiko. Tiesiog esu tėvas, turintis lakią vaizduotę. Ir vaizduotėje aš kasdien netenku savo vaikų”.Lietuvių skaitytojams pateikiams iš esmės naujas populiariojo romano vertimas.
_________________
Nuostabi nuostabi knyga. Man taip patiko, kad buvo gaila jog baigiasi. Ir negaliu patikėti, kad ją skaičiau gal du mėnesius. Nors daugiau nei pusę baigiau per savaitę. O ir Prancūzijoje pabūvojo. Garbė.
Per šią knygą sumokėjau 1,5lt. despnigių. Tik dėl tokios knygos negaila. O juk pirmas kartas.
Manau, kad kai baigsiu dar kelias suplanuotas knygas, imsiu kitas šio autoriaus kūrybą. Greičiausiai ‘Sodro namų taisykles’.
Likau sužavėta ir tikrai rekomenduoju kitiems. (: