Inetos blog'as | Tag Archive

[edit] numeracijos nebėra

// Liepa 18 2010 // 5 komentarai » // blog

Toks naktinis gyvenimas turi vieną didelį minusą: naktį nėra su kuo pakalbėti, nes tie, su kuriais pakalbėti norėčiau, miega. Apskritai, bene visi miega penktą valandą ryto, juk taip ir turėtų būti. O aš sėdžiu čia, keičiu blogo spalvas (jau kurį laiką galvojau tai padaryti) ir varvinu akis. Visai norėčiau tokios raudonos atspalvio kaip mano nagų lakas, bet tada akys nebe varvėtų, o išsprogtų žiūrint į ekraną.

Liūdna, kad nei laiškų rašymas, nei knyga dabar netraukia. Net filmo bene visą naktį įsijungti nesugebu, nors jau senokai atsisiuntė jis. Mary and Max. Įsivaizduojat, žiūrėsiu animacinį filmą. Animacinį. Aš juk tokių net nemėgstu..nors ne, Corpse Bride buvo labai geras. Daugiau labai patikusių neatsimenu.

Matyt jau reikėtų eiti miegoti (žiūrėti filmo), nes kątik į adresų juostą vietoje sena.lt įvedžiau pigu.lt..galva nebedirba. Šiandien su Sima ir Linga vartėm mano mėgstamiausias vaikystės knygas “miško pasakos” ir ten toje serijoje yra gal septynios, o gal ir šešios knygelės. Neturiu aš dviejų: apie fėjas ir apie drakonus. Kažkaip nepagailėčiau kelių litų, kad jas nusipirkčiau, pagaliau turėčiau visą kolekciją, tik kad neradau. Beje, šiandien (tfu, jau vakar) kepti blynai sulaukė didelio pasisekimo ir neliko nė vieno. Gaila, nes pačiai teko valgyti tik kepant. Visada taip būna. Ką gaminsiu šiandien, dar nežinau.

Gali būti, kad į Suomiją aš visgi važiuosiu. Truputį liūdna, nors ir suprantu, kad atsisakyti tokios galimybės būtų kvaila.

#7

// Liepa 4 2010 // 5 komentarai » // blog

Rašau aš tik todėl, kad neturiu ką veikti ir man patinka Trakiškyje esančio kompo klaviatūra. Taip, aš dabar Trakiškyje ir taip, ten dabar yra internetas. Net jei aš nelabai suvokiu kam mano seneliams jis. Ypač žinant, kaip Tanė mokė senelį parašyti sms. Garantuoju, čia bus tas pats, t.y. nieko čia nebus. Stovės viskas, kol vienas iš mūsų atvažiuos.

O aš geriu alų ir sėdžiu čia tokia leisgyvė. Pastarosiomis dienomis tik taip ir jaučiuosi, leisgyvė. Pavargau. Ir dar klausau daug iamx, bet ką padarysi, kad jie taip..taip gerai klausosi. Šiandien su trim vaikais ir tėčiu ėjau į užtemimą ir turbūt nėra ko stebėtis, kad tėtis buvo vyriausias salėje. Ir išvis, ten stebėtinai daug bučiavosi, seilėjosi ir šiaip santykius aiškinosi. Iš esmės, tai visai normaliai susižiūrėjo. Taip, ką padarysi, kad man įdomu. Aš galiu nebūti išprotėjusi dėl to, bet vis tiek su malonumu pasižiūriu. Daryti tai, kas man malonu, patinka. Todėl ir darau ir eina visi nx, kuriems nepatinka tie filmai ir knygos ir kurie man aiškina, kad yra lieva juos žiūrėti ar skaityti. Dar aš baisiai noriu parūkyt. Baisiai labai. Ir dabar dėl to pykstu ant savo sąžinės, nes prižadėjau mamai nerūkyt. Sąžinė yra gerai, bet ne tada, kai pradeda tave kontroliuot. Taigi aš atsiprašau už tokį nieko nepasakymą, bet aš juk kaip visad, savam stiliuj.

Nemėgstu šito kambario, kuriam dabar sėdžiu. Ne dėl to, kad jis būtų lievas ar šiaip, tik jame vakarais xujovai karšta. Karšta ir dabar ir man į dešinę veido pusę šviečia saulė. Nepatinka šitaip. Tad laukiu, kol iš kažkur grįš seseris ir važiuosim namo. O ką namuose, tai jau neaišku. MAN REIKIA SUSIRASTI PAŠALINĖS VEIKLOS arba aš rimtai išprotėsiu.

Whahaha, grįžo seseris. Iki.

Ineta.

I can fly

// Balandis 26 2010 // 4 komentarai » // blog

Turėčiau dabar ruoštis istorijos pristatymui apie jav, dar geriau, jei jau būčiau tai padariusi. Bet iš akių po vieną, greitai, rieda sūrios ašaros. Ar tai yra tai, ką mes vadiname pavasariu, o gal vienatve? tuštuma? Žinau, kad man negalima skaityti tokių knygų, žiūrėti tokių filmų. Jie žlugdo, bet neskaityti, nežiūrėti irgi negaliu. Šiandien mano širdutė spurda kaip patrakusi, o akys šokinėja nuo vieno, prie kito ir aš žinau, kad dėl to kalta tik ta be miego praleista naktis. Nesigailiu, šiandien jaučiausi laiminga, šiandien aš jaučiu vien apie tai galvodama, o nuo tokios laimės iki ašarų tik vienas, tik mažas žingsnis, stepas..ir aš tikiu meile, netgi tikiu gražia pabaiga, laiminga pabaiga, svajonėmis. Tebūnie tai naivu, tebūnie tai kvaila, bet aš tikiu.

Ir kaip, būdama tokios būsenos, galiu galvoti apie jav? Ogi n e g a l i u.
Mano galvoje skamba tik dainos eilutė: i can fly..

Kelnės pilnos džiaugsmo ir gerų prisiminimų (a.k.a. nuo šypsenų man skauda žandikaulį)

// Spalis 11 2009 // 3 komentarai » // blog

Sekmadienio popietę, jaukiai bei šiltai susisupusi į antklodę ir priešais pasistačiusi puodelį vakar gautos arbatos, vietoje to, kad mokyčiausi sinusų teoremos įrodymus ar rusų žodžius, esu nusiteikusi papasakoti apie vieną nuostabiausių gyvenimo dienų, kurią praleidau Šiauliuose pas Deivydą. Bet kaip nusistovėję mano įpročiai skelbia – apie viską pradėkime nuo pradžių

Jeigu ne tas žinojimas ir nusiteikimas, kad laukia puiki diena, kėlimasis iš lovos šeštadienį, septintą ryto, būtų buvęs tikra kančia, bet nebuvo. Ir aš netgi viską spėjau (ok ok, beveik), ir netgi nevėlavau!! Tik štai Evė vėlavo, ir netgi nespėjo į savo autobusą, bet nejau galiu dėl to pykti – man liko visas shogetteno šokoladas su riešutais, kurį būčiau atidavusi jai už pralaimėtas lažybas. 8,20 pajudėjo autobusas skraidinantis mane į Šiaulius; jame buvo tragiškai karšta, bet kad jau tingėjau nusirengti megztinį, teko kažkuo užmušinėti mintis (tam labai padėjo dm). Vos tik gražusis autobusas su žaliomis taškuotomis sėdynėmis ir užuolaidėlėmis įsuko į autobusų stotį, iš karto pamačiau Deivydą ir taaaip gera širdutėj pasidarė!! Išlipau ir taip stipriai ją apsikabinau, ir o varge, kaip buvau jos pasiilgusi!! Paskui ėjom pasivaikščioti, Dei nusivedė mane į senąsias (?) kapines, kur rado savo rudąsias pirštines (:D), prie ežero, kur yra “tūkstantmečio suoliukų” (pff), prie kranto, kur yra vamzdis (?) ir nuo kurio nukritus šleptelėtum tiesiai į vandenį. Vėliau papusryčiavom Presto, aš papasakojau apie tai, apie ką pasakoti velniškai nemėgstu, šiaip, mes daug kalbėjom ir gėrėm daug skanios arbatos ir valgėm daug skanių blynelių, ir gavom daaaug gražių čekių (t.y. vieną), ir sugalvojom, kad reikia eiti į Našlaitę..ai, dar prieš tai apsikeitėm dovanomis: aš gavau velniškai skanios arbatos, velniškai šypsotis verčiantį laišką (kurio niekada niekas kitas neperskaitys!!) ir du velniškai gerus apocalyticos cd (pavadinimus įrašyti vėliau), o Deivydai labai patiko mano daryti Gahano auskarai ir geltonasis karvytės skirtukas iš Kroatijos, dėl ko aš rimtai džiaugiuosi. Taigi po to Presto ėjom pas D. į namus ir žinot ką, ji turi daug gerų knygų, aukštas lubas, fainą, pavydą sukeliantį, balkoną bei gąsdinantį šaldytuvą (:D); sėdėjom mes virtuvėje prie atviro lango ir gėrėm jos iš Vokietijos gautą mėtų arbatą gražiuose puodeliuose. Sutikusios Tomą patraukėm į akropoly, kur susitikom su Birute (tai buvo mano genialus sumanymas) ir tiesiu žingsniu patraukėm į forum cinemą, kur tikrai nedėjom į kelnes (nu aš su Tomu tai neturėjom dėl ko, 16 – iai valdo :D), kad Deivydos ir Birutės neįleis į kino salę, bet kadangi mes su Tomu sukūrėm tokią iliuziją, jog jos vyresnės, jokių dokumentų neprašė ir mes tikrai nuėjom į Našlaitę. Taip aš pirmą kartą aplankiau siaubo filmą kino teatre ir tai net nebuvo labai baisu (užsidengti akis prireikė vos kelis kartus), mes radom vietų ir iš ko pasijuokti būtų galima, bet štai pabaiga buvo visiškai netikėta (neskaitant to, kad motina su vaikais liks gyva – juk tai savaime aišku!). Jeigu tokie būna siaubo filmai, tai kurių galų aš jų taip bijau?! Dabar netgi kyla dar didesnis noras pažiūrėti egzorcistą, nors ir žinau, kad seni siaubo filmai yra kur kas baisesni. Žodžiu, išalkę (kas taip, o kas ir ne) patraukėm į šokoladinę, kuri yra truputį truputį panaši į galeriją xx (nors jos niekas nepralenks) ir kur prie vieno staliuko reikėtų užrašo “skirta pokalbiams be tabu”, nes iš tiesų, prie jo buvo prabilta įvairiausiomis temomis (ir mano mėgstamiausiomis), temomis, prie kurių kai kurie nepratę (:D). Bet štai nėra įspūdingesnio vaizdo, kai žmogus užsisako ekspreso, net nežinodamas, kas tai yra, paskui labai juokingai susiraukęs geria ir galiausiai tipo mandagiai siūlo paragauti ir kitiems. Turbūt sėdėti toje šokoladinėje – tai viena geriausių dienos dalių (kaip ir visos kitos), nes buvo rimtai, rimtai velniškai smagu (kaip ir visą dieną), tik gaila, kad neilgai teko ten pabūti: manęs laukė fucking autobusas, grąžinsiantis mane namoooo. Bet prieš tai, viską vainikavo nusipirktas SOFAD albumas ir šeši (plius kažkiek) megatron hugų, po kurių pasidarė dar labiau gaila dėl to, kad reikia išvažiuoti..Bet tačiau, jei reikia, tai reikia ir įsitaisiusi autobuso antrame aukšte (vėliau net ir priekyje įsitaisiau) visiems dar daug daug mojavau, kad net rankos pavargo..taip aš atsisveikinau su visais, su Šiauliais ir taip grįžau namo, į miegantį Panevėžį.
O grįžus namo prireikė laiko, kol apsipratau, nes buvau taip pripratusi prie visų veidų bei balsų, kad buvo išties keista. Pasidariau arbatos, įsijungiau apocalypticą, pažiūrėjau blood ties (tas vampyras rimtai patrauklumo įsikūnijimas) ir pašnekėjusi su Deivyda telefonu, saldžiai saldžiai užmigau, vis dar galvodama apie praeitą dieną, kuri deja baigėsi ir dėl ko buvo visai liūdna. Tad dabar galime laukti sekančio mūsų susitikimo, kuris turėtų įvykti ne taip ir negreit.

Deivyda, tu net neįsivaizduoji, kaip tavęs JAU pasiilgau ir kaip laukiu tavęs svečiuose!!
Birute, buvo tikrai įdomu tave sutikti, pabendrauti gyvai – nuomonė, bent jau iš dalies, tikrai pasikeitė į gerąją pusę.
Ir Tomai, net jeigu neskaitai, kažkokiu būdu žinokis, kad džiaugiuosi jog buvai su mumis ir neką mažiau džiaugiuosi susipažinusi.

Žmonės, dar kartą sakau diiidelį ačiū už vakar dieną
I’LL BE BACK!!

>:D

(patyrimai iš kitos pusės čia)

Vasara vaizdžiai

// Rugsėjis 2 2009 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [1], sąrašai

Be šiokio tokio vasaros apibendrinimo mes neapseisim, todėl peržiūrėjusi nuotraukų failus, nusprendžiau vaizdžiai Jums parodyti, ką gi veikiau šią vasarą..

06-13 dar nesibaigus mokslo metams kartu su klasiokėmis ir vienu Tadu (:D) aplankėm Evės sodą (a.k.a. evės soduxs no. 1), kur kepėm dešreles, vėliau ant dūmų – duoną, vogėm braškes, bučiavomės šiltnamyje (kas taip, o kas ir ne), žaidėm alias, šokom (kas pagal čiuožki čiužki, o kas ne) ir dainavom (kas john the revelator, o kas ne) bei šiaip pasilinksminom ir pasibuvom kartu

06-20 – 06-29 iš karto po mokslo metų kartu su Santa ir dar keliais klasiokais bei būriu kitų iš mokyklos, keliavom po kroatiją bei bosniją ir hercogoviną, kur matėm krūvas visokių įdomybių, kur naktimis ir autobuse spardydavausi su Santa, kur matėm daug gražių vietų, žmonių ir neką prastesnę jūrą, kur kažkas į ją pastatė mane su visais batais, kur susipažinom su daug žmonių iš savo mokyklos, kurių anskčiau net nepažinojom, kur nepilnamečiams pardavinėjo vyną, kur palydėdavom saulę, kur taip smagiai rinkom lauktuves, kur kariavom su agurkais ir lašiniais, kur gyventi Makarskos kurorte buvo tolygu pasakai ir taip taip taip toliau

kartais laiką leisdavau su Hermanni ir Charlotta, o tąkart 07-17 aplankėm ir harį poterį

07-20 – 07-24 su Sima buvau LMS’o stovykloje – forume iš kurios parsivežiau krūvą gerų atsiminimų ir kurioje susitikau su gausybę įdomių ir protingų žmonių ir mes būtinai važiuosim į kitus forumus

kartais būdama Trakiškyje vartydavausi hamake ir nieeeko neveikdavau, tik vartydavausi

5.1

ir dar daaaug laiko praleisdavau galerijoje xx, kur sakėm, galėtume įsirengti lovas, kur išgėrėm nesuskaičiuojamą arbatos puodelių kiekį ir suvalgėm n porcijų keptos duonos su sūriu ar fri bulvyčių, o kartais, po Lingos kniaukimų, išgirsdavome ir klausimų “ar čia yra kačiukas?” (taip taip, visa esmė čia už Evės)

ir džiaugiausi sulaukusi sugrįžusių draugų (kelių policijai nuolaida – 52,84 proc.)

08-01 su Sima dalyvavau BSP09, kur ir gavom šiuos jėgiškus (ekologiškus) akinius ir, žinoma, sutikom nemažai blogerių

08-14/08-15 naktį praleidom pas Lingą namuose, kur ir prasidėjo do-na-to era, kur pusryčiavom šeštą ryto ir visą naktį nemiegojom, kur puikiai pasišokom, kur turėjom daug gero alulio ir smagaus laiko

ir galiausiai, ne vieną ir ne du, o netgi visus kartus dalyvavau burbuliatoriuje, kuris kuo toliau, tuo labiau man patinka bei veeeeža..

neskaitant to, kas matyti nuotraukose dar turėčiau paminėti, kad:

a) buvau Vilniuje, kur nusipirkau fyską bloknotą ir dar fyskesnį puodelį su dm ir šiaip, gana įdomiai pasibuvau (:D)
b) velniškai gerai pailsėjau
c) perskaičiau 8 knygas (kas yra FAIL) iš kurių tik viena yra mokyklai (dar vienas FAIL)
d) visai, visai nesimokiau (taip sakant, bukėjau)
e) teparašiau vos kelis laiškus (kas irgi yra FAIL)
f) atgaivinau (o paskui vėl numarinau) dalyvavimą postcrossinge
g) niekas pas mane neatvažiavo (čia jau nelinksmas FAIL)
h) aš pas nieką nevažiavau
i) neoficialiai apturėjau daug vibe meet’ų (supraskit, mes visos keturios vibe’inam)
j) dm klausiau kiek tik širdis geidžia
k) n – ąjį kartą įsitikinau kaip gera turėti Draugų
l) turbūt ką nors pamiršau (kaip visad būna)
m) pirmą kartą gyvenime aplankiau tikrą undergroundinį klubą x120
n) praleidau naktį su Sima (nors šiaip, tokių jau ne viena buvo :D)
o) atidariau savo cd kepimo kompaniją (a.k.a. Tukas records)
p) kartu su Lingaile, Eve ir Sima įkūrėm grupę “prezervatyvai burokėliuose”
r) (ir tai vieta jūsų pasiūlymams)

O dabar, trumpai trumpai tariant: pasiilgsiu aš vasaros, nes ji buvo puiki, girdit, P U I K I !!

Salad finger

// Rugpjūtis 7 2009 // 4 komentarai » // blog, bonus

Šiandien skaitinėdama ir tag’indama senus pranešimus prisiminiau Salad Fingerį. Nežinau kaip kam, bet man tai yra pats baisiausias ir pats šizofreniškiausias filmukas iš visų, kokius tik esu mačiusi.

(daugiau…)

I wanna touch you with my little finger

// Balandis 15 2009 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar pamiršau papasakoti (nu šiaip, nepamiršau, bet ten būtų buvę labai ne į temą) apie tai, kokią keistą naktį apturėjau. Visų pirmą, tai vakar “miegoti” aš nuėjau apie pirmą. Tas mano miegas buvo kartu su knyga “skerdykla nr. 5″, o paskui, kai kažkiek ten paskaičiau, pastebėjau, kad visai, visai miego nenoriu, todėl įsijungiau “viki, kristina, barselona” ir turiu pasakyti, kad geras filmas. Toks truputį pakrypęs, bet man patiko (o jei apie pakrypimus, tai šiandien Tadas buvo labai susidomėjęs “pornomūzą“, o skaitydamas ją gausiai šypsojosi, paskui pacitavo kelis sakinius, o mus išvadino iškrypėlėm, nes ji mums irgi patiko, bet ne apie tai). Tai va, kaip sakiau, filmas man tikrai patiko, bet tuomet, kai trečią valandą nakties baigiau jį žiūrėti, miego vis tiek nenorėjau, o į galvą lindo ir lindo visokios mintys ir pusmintės, todėl supykau, atsikėliau, pasiėmiau dideles kompiuterines ausines, pasijungiau, atsiguliau skersai lovos, kad ausinės siektų tiek, kiek reikia ir garsiai užsileidusi dm kritau į lovą ir tada, tada nesupratau kaip užmigau, nesupratau ar miegojau ir nesupratau, kaip atsibudau, o atsibudau tai šeštą ryto, atsidariau žaliuzes, įsijungiau gražią dainą ir toliau kritau į lovą, neva pagulėti. Kai mane prižadino iš lovų lipantys namiškiai, prabudau, o kai jie išėjo, vėl laimingai užmigau ir vos nepramigau. Ir be viso to, sapnavau, o gal tiesiog įsivaizdavau, visokius įvykius, kurie, šiaip jau, man iš tiesų patiktų, nors nelabai ir atsimenu, kas konkrečiai tai buvo.

333. Tėčiui labiausiai patinka a pain that i’m used to.

// Vasaris 8 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuo kitokia buvo ta Lota? Grožis, rūpestingumas ir grakštumas tai dar ne viskas, bet kas dar? Tai, kad jos nepatenkina eiliniai romanai, kuriuose viskas baigiasi gerai, tai, kad ji juose ieško to, kas atitinka ją pačią; ji išrankesnė nei kitos? Nežinau, nemanau, kad pilnai supratau kuo ji kitokia, tos pastraipos man neužteko, kad galėčiau tai paaiškinti, o gal ir paaiškinau, tikrai nežinau. Ir dažnai pagalvoju, kad iš knygų pasisemiu ne viską ką galiu, ne viską suprantu, o gal ir suprantu, bet vieną žinau tikrai, skaitymas padeda atsipalaiduoti ir nuklysti nuo to, kas yra aplink tave, nuo to, kas sukasi tavo galvoje ir šitai man be galo patinka. Nors nenoriu plėtotis apie tai, ką man reiškia skaitymas, nes ko gero tai jau daug kartų apšnekėta ir yra visai ne nauja. Bet šis savaitgalis buvo gausiai puikus. Nenuveikiau aš nieko grandioziško, nieko baisiai naudingo, biologijos nesimokiau, matematikos taipogi, bet akivaizdu, kad puikiam savaitgaliui reikia ne to. Jis puikus, nes puikiai išsimiegojau; baigiau “Kelią”; pradėjau Remarko “dangus neturi išrinktųjų” ir ta knyga skaitosi kur kas lengviau nei “vakarų fronte nieko naujo”, o gal tai dėl to, kad paaugau ir priaugau iki Remarko, nes pirma skaityta jo knyga skaitėsi tikrai sunkiai, nors ir gausiai patiko, tad kai tik baigsiu šį įrašą, keliausiu į lovą skaityti; žiūrėjau velniškai lengvą filmą “ko nori mergina” ir man patiko, nes jis iš tiesų buvo lengvas ir žiūrėdama jį aš šypsojausi, o antrą kartą žiūrėjau prancūziškai, nes nepastebėjau, kokia kalba siunčiuosi, buvo gerokai keista; kol kas dar vengiu sunkių filmų. Dabar galvoju, kaip greičiau prastumti tas keturias dienas ir pasinerti į ilgo savaitgalio malonumus, liko keturios dienos iki keturių dienų laisvadienio – tiesiog puikumėlis, kokios veiklos jam nusišviečia, Vilnius ir knygų mugė. Juk sakiau, kad puikumėlis ir aš jau einu, nes turiu dar 21 minutę susikrauti daiktus į mokyklą ir nusiprausti, tai nauja mano rėžimo programa. Ir pažanga: per visą savaitgalį nenuėjau miegoti vėliau nei trečią!

Namuose jau kvepia kepamomis bulvėmis.

// Sausis 31 2009 // 3 komentarai » // blog

Iš Iliustruoto Mokslo vieną dalyką tikrai gavau, tai kaip reikia mirkyti džiūvėsėlius, kad jie skaniai mirktų. Tai reikia juos guldyti horizontaliai, o ne merkti vertikaliai. Tad taip šiandien aš ir mirkiau, horizontaliai, mėgavausi džiūvėsiais ir arbata. Nors arbata mėgaujuosi jau visą dieną, be perstojo. Ir šiandien mūsų namuose šventė, nes ne tėtis, ne aš, o būtent Justas skuta bulves, šiaip jau, jis niekada to nedaro, kaip ir aš, bet aš skusdavau anksčiau, o jis niekada. Šiandien yra totaliai nevykusi diena, nes, nu nes aš nieko nenuveikiau, visiškai. Tik valgiau daug blynų su įvairiomis uogienėm, tos įvairios, tai reiškia dviejų rūšių, vyšnių ir juodųjų serbentų. Nei laiško Laimai, nei eskizų aš nenupiešiau, kas mane truputį gąsdina, bet užtat šiandien sapnavau eskizų peržiūrą ir sapnavau dar kažką, tik jau nelabai ką prisimenu, bet tik žinau, kad sapnuoti man patiko ir nebuvo jokio noro keltis. O kėliausi netgi du kartus. Pirmas buvo tuomet, kai pirmą valandą atėjo mama ir pažadino, kad eičiau pavalgyti, o antras buvo kažkur trečią, todėl truputį apmaudu, kad neturėjau laiko pakankamai pasidžiaugti saule, na, o jeigu šiandien naktį gausis taip, kad nenueisiu miegoti iki penkių ar šešių, nemiegosiu visai, nes labai noriu pasidžiaugti rytu ir likusių savaitgaliu ir manau, kad šios nakties devynių valandų miego turėtų užtekti, nes juk ir šiandien nieko labai varginančio nedariau. Beje, vakar naktį labai norėjau pažiūrėti kokį lengvą ir malonų filmą, visgi, po requiem for a dream nenoriu nieko sunkaus, nes ko gero mano fotelis dar kartą smūgių neatlaikytų, nors iš tikrųjų, tai atlaikytų, nes jis nėra koks nors slabnas, bet man vis tiek nesinori kažko sunkaus. Taigi, žiūrėjau dirty dancing: havana nights, o to filmo buvau jau ilgai ilgai nežiūrėjusi ir kai žiūrėjau vakar, buvo labai labai gerai ir tuomet prisiminiau vasarą, stovyklą ir kaip mes gulėjom netoli upelio ant žolės, o aš klausiau to filmo soundtracko ir būdama ten, jo gausiai ilgėjausi. Reikės susirasti sąsiuvinį, kuriame žymėjau kiek kartų mačiau tą filmą ir prirašyti dar kartą. Ir kaip mane nervina, siuntėsi siuntėsi depešų dokumentinis filmas ir sustojo ties 99,3% ir taip jau visą dieną, o kitas atsiuntė dar tik truputį daugiau nei 60%. Nors ką čia, jau keturis peržiūrėjau, na, jei skaičiuosim ir tuos du, kuriuos žiūrėjau seniau, tai peržiūrėjau šešis, bet kai pagalvoju, tai aš ten beveik nieko nesupratau, na, supratau, bet papasakoti ko gero negalėčiau, nes beveik nieko konkretaus neatsimenu, nors žiūrėti tai be galo įdomu. Kadangi netikiu, kad šiandien dar kurį nors atsiųs, tai nebežinau ką reikės žiūrėti, o galbūt ir nieko. Galbūt geriau paskaitysiu kokią knygą, tik bijau, kad Kelias manęs neužkabins, visgi, pabandyti dar reikės. Ką tik grįžo mama, lekiu žiūrėti ar neparvežė ko nors ypatingai gero. Ir koks fyskas man šitas šablonas!

Mano Opera dabar graži.

// Sausis 26 2009 // Nėra komentarų » // blog

Taškausi pagal In your room. Gerai, to taškymusi nepavadinsi, nes iš tiesų nei aš purtausi, nei iš tiesų taškausi, bet užtat ta daina labai puiki ir kuo toliau, tuo dažniau ją klausau. Kaip nesąžininga visą savaitgalį pragulėti lovoje su sušikta temperatūra! Manęs nejaudina tai, kad niekur nebuvau išėjusi, nes šiaip jau, nedažnai tai darau savaitgaliais, užtat mane jaudina tai, kad negalėjau porai valandų panirti į vonią, į karštą vonią ir tada tyliai grojant depešams skaityti visai nemielą knygą. Bet nors ne vonioje, aš vis tiek skaičiau Ketveri Metai Pragare ir supratau, kad nieko šlykštesnio nesu skaičiusi. Visos tas satanistų apeigos, visos taisyklės, apskritai, visai jų veikla atrodo tokia išpusta ir tokia baisiai dirbtina, tokia lipšni, kad tikrai šlykštu, bet štai mano galvoje sukasi mintis: “jų yra visur”, todėl nenustebčiau jeigu eilinį praeivį įsivaiduočiau būtent kaip tos knygos veikėją. Bet skaitydama ją apima toks slegiantis jausmas, atrodo, kad kažkas iš visų pusių spaudžia galvą ir kartu, toks tikrumas. “šūdas čia, ne planas”, – į kairę ausį šnibžda televizorius ir atitraukia mintis nuo knygos, kurią šiandien baigsiu, turiu ją baigti. O tada žiūrėsiu Namo Istorija (life as a house), jau trečią kartą, nes tas filmas tikrai puikus, nes jis tikrai trinktelį per galvą, nes Jis, jo vaidmuo pritraukia prie ekrano ir tam, kad galėčiau jį dar kartą pažiūrėti, einu iš čia; ryte laukia vizitas pas gydytoją. Antrą kartą per dvi savaites.

Neparašiau nei pusės to, ką norėjau.

Apie tai, kaip gyvenu.

// Lapkritis 30 2008 // 3 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Na tai ką, bičai, rytoj žiema? Ir aš noriu naujo šablono, ne kalėdinio, bet naujo. Rytoj ko gero ieškosiu, nes vis tiek į dailę nueiti nepavyks, nes reikės laukti tėčio, kad galėtume naujų ausinių važiuoti ir dar ateis fizikos mokytoja (!). Bet bet bet, aš baigiau dar vieną darbą dailei, tapybai. Nors buvau padariusi daugiau nei pusę, vakar pradėjau iš naujo, nes taip, kaip buvo anksčiau, man nepatiko. Ir šiandien baigiau, apie septintą kažkur. Ta nuotrauka viršuje ir yra tas darbas, kurio tema „Vasaros karštis“. Tiesiog stiklinės gaivos man asocijuojasi su karšta vasaros diena, kaip taip gausiai kamuoja troškulys. Ir kaip gerai atgaivina visas išdžiuvusias žarnas stiklinė gėrimo. Darbas nėra tapybiškas: su daug daug ryškių potepių, nes šioje situacijoje tokio ir norėjau, norėjau dekoratyvinio. Mama užsiprašė kaip gimtadienio dovanos, tikiuosi po peržiūros mokytoja nenorės jo paimti. Norės – atsiimsiu. ir taip gera darbų sąraše išbraukti dar vieną punktą. Ko gero, nebegaliu gyventi be sąrašų, kas labai nustebino Simą.

Šis savaitgalis, šis be galo twilightiškas savaitgalis praėjo bemaž puikiai. Kadangi pavyko peržiūrėti twilight anksčiau, nei tikėjausi, kad ir cam ripą, truputį prasiblaškiau ir galvoju ne tik apie depechų koncertą. O filmas, jis nėra toks puikus kaip knyga, bet tokiai aukai kaip aš, suėjo lengvai. Ir dar vakar nusipirkau Jaunatį, bet perskaičiau tik šimtą, nes turėjau nemažai kitų darbų. Dėl to rimtai pasijutau stipri, koks skirtumas, kad geriau būti stipriai dėl kitų dalykų.

Ir beje, turiu dar vieną šeimą, kaip nekeista. Įdomu, kada man jų pakaks, bet bet bet. Bet Deivyda pasiūlė gana neblogą variantą. Taigi, mūsų tėvai Dave ir Keira Gahan, krikštatėviai Johnny ir Audrey Toutou. Koks skirtumas, kad jie tarpusavyje visai nedera, jie dera prie mūsų. Tik kadangi esu vyresnysis brolis, vyrai mano pusėje! Taip, tai egoistų šeima. Taip, tai gana, tai pakankamai nesveika, bet užtat linksma. Labai linksma.

Einu aš paskaityti Jaunaties ir susimesti šmutkių į mokyklą.

Labanaktis, bičeliai.

Geriu arbatą iš kalėdinio puodelio, kurį padovanojo Genijus.

// Lapkritis 21 2008 // 2 komentarai » // blog

Šiandien gavau dovanų kalėdinį puodelį ir dar Genijus atidavė skolą. Tai yra paką tos piramidinės arbatos, žalios. Dar susilažinau su Tadu iš aparatinio puodelio kavos, kad aš matematiką gausiu prasčiau nei jis, laimėjau. Dar susilažinau su Eve dėl kažko tai iš puodelio valgyklinės arbatos, laimėjau. Aš tik tikiuosi, kad žmonės nepabūgs su manim lažintis, nes pastebėjau, tai duoda visai nemažai pelno. Palūžau ir dėl to man skauda akis, tiesą sakant, vaizdas kažkoks įtartinai išsiliejęs. Aš pamiršau pasiimti į mokyklą mp3 su depechais ir vakar įrašytu Dave albumu, kas visą dieną pavertė kažkuo, kažkuo nepakenčiamu. Tik prie to prisidėjo dar keli faktoriai ir tada išsiliejo, kai ėjau iš dailės. Bet stengiuosi mintis nuvyti prie koncerto ir prie Twilight premjeros, kuri Lietuvoje vyks net gruodžio 5, vietoje vasario 20. Ir o taip, yra toks straipsnis apie tai, kad premjerą paankstino dėl klubo laiško ar kažkas tokio, o juk jam priklausau ir aš, kad ir neesu labai aktyvi, nes šiaip tingiu. Bet užtat pažįstu įkūrėją, girdi, Dovile? Tai vaa, bet vyti mintis tolyn sekėsi prastai. Ir tai taip absurdiška, praeitais metais negalėjau suprasti kaip Eglė gali taip reaguoti, o dabar elgiuosi bene taip pat. „It’s so fucking mess!“ rašiau užrašų knygutėje per lietuvių, nes mano galvoje tikrai yra daug mess. Kaip lengvai išsivystė priklausomybė nuo depechų, stebiuosi. Einu miegot, bandau eiti. Man reikia, pati suprantu, kad reikia reguliuoti režimą. Nes kitaip, nebus man gyvenimo.

We have each other
You are my brother
Sitting here beside you
I just wanna use you!

Vėpsot į teliką ir drebinat kinkas – žavingas vaizdelis.

// Lapkritis 16 2008 // Nėra komentarų » // blog

Sima sakė parašyti apie siaubo filmų reikšmę šiuolaikiniame gyvenime, tai turbūt bandysiu, kartu su Depeshais, nes naktį karaliauja jie. Ir aš nenoriu eiti miegoti, nes noriu tik klausytis jų. Todėl rašau.

Visų pirma turiu pasakyti, kad siaubo filmų aš baisiai nemėgstu. Todėl, kad nemanau jog filmai skirti tam, kad paskui bijočiau naktį į tualetą nueiti. Ir ta baimė man adrenalino į kraują visai neatvaro, kaip ir žiūrint patį filmą. Bet tie filmai tokie sukti, nes jie nebūtų baisūs jeigu ne garsų takelis. Esu bandžiusi taip žiūrėti ir tai visapusiškai pasitvirtino. Ir kadangi tokių filmų aš nežiūriu, kaip ir bukų amerikietiškų komedijų, jie įtakos man nedaro. O kitiems. Manau būtų galima išskirti keletą variantų: kai žmogus nieko nejaučia ir yra visiškai apatiškas tam, ką mato, tad jis ir į tualetą vaikščioti naktį nebijo; kai žmogus laužo save ir vis tiek žiūri, nors viduje jam ten viskas plyšta iš siaubo ar adrenalino, koks skirtumas; kai žmogus tokių dalykų nežiūri kaip ir aš. Ko gero pirmam variantui tie filmai neturi didelės reikšmės, tik šiaip, laiko stūmimas į priekį, tik šiaip, dar vienas eilinis filmas. Tik štai vargšeliui antrajam ten baisiausia ir jeigu ten vos nesivaidena pažiūrėjus šiokį ar anokį filmą, tai kokio velnio žiūrėti kitą, kitą ir dar kitą. Lyg nebūtų geresnių priemonių adrenalinui susiveikti, šokit nuo tilto, šokit nuo bokštų, šokit su parašiutais, jei jau taip norit. Aš jau geriau to norėčiau, šimtą su puse kartų. O trečiasis ko gero susiranda kitokios veiklos, kitokius filmus ir viskas, kaip paprasta. Tuo tarpu, kai pirmųjų ir antrųjų yra gana nemažai, siaubo filmų kūrimas klesti, bet kiek, nuoširdžiai, gerų siaubo filmų esat matę? Tokių tikrai baisių, originalių ir visaip kaip gerų.

O kokią įtaką turi? Galbūt tampama bailesniais, va va bijančiais vaikščioti tamsoje, nepatiklesniais, bijančiais žiūrėti į veidrodį. Nežinau aš, nežinau, nes gi man tai įtakos neturi. Taigi, žiūrėkit jūs ką norit, man vis vien, bet nuomonę išreikšti galit, tik su argumentais. Štai kas man įdomu.

Kas per daina ta Personal Jesus.

// Lapkritis 16 2008 // Nėra komentarų » // blog

Dabar aš dar kartą piktinsiuosi dėl to, kad Twilight premjera taip negreit. Nors aišku, negaliu nepaminėti, kad tas laikas dar gali keistis, bent jau taip sakė žmonės, nuo kurių tai priklauso. Nenoriu būti priversta žiūrėti kokį bevertį camrip’ą, kad visgi, galėčiau pažiūrėti, nes aš nekenčiu camrip’ų. Jeigu tą premjerą taip vėlai rodytų visose Baltijos šalyse, tai suprantama ir būtų bent kiek paguodžiančiau, Baltija, tai kaip braliukai, visur kartu. Nesvarbu, kad Estija ne visada, bet kai paaiškėja, kad ten rodys maždaug savaitė ar dvi po premjeros pasaulyje, o mes lauksime vos ne keturis mėnesius, tai tada galvoji, kas per wtf??

Ir tegul greičiau leidžia knygas, nes kažkaip labai degradavusiai atrodo, kai jos jau yra keturios, o pas mus tik viena. Esmė ne kokia nors konkurencija, man tai nerūpi, bet aš tik noriu perskaityti ir sužinoti kas bus vėliau, o angliškos versijos nelabai tenkina, nes sunkai suprantu literatūrinius kūrinius, o tam, kad juos suprasčiau reikia laiko ir pastangų, kurias, kol kas noriu rodyti tik dėl twilight, bet skaityti knygą kompiuteryje yra taip sumautai neįdomu. Aišku, jeigu tai būtų bent jau lietuviška, tai būtų šimtą kartų įdomiau, bet kadangi taip nėra, tai koks skirtumas. Ir man keista, kad Lietuvoje nėra stengiamasi išleisti tokios pamėgtos, išgirtos ir bla bla, knygos.

Duosiu penkis tam, kuris įtikins, kad Lietuva nėra atsilikusi šalis.

„Jis iš Vokietijos“, o elementų kaip nėra taip nėra.

// Spalis 27 2008 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Dabar rytas, jau rytas.

Bet taip gera žinoti, kad rytoj pirmadienis, o visa diena mano, mano, tik mano ir galiu su ja daryti ką tik noriu. O štai šiandien, tiksliau, jau vakar, buvau susitikusi su Šeima. Keliavom į filmą „Balkonas“. Iš tikrųjų, tai nesitikėjau kažko gero, nes nesu pratusi prie lietuviškų filmų, bet gavau žymiai daugiau nei tikėjausi. Visgi, tai reikškia, patiko. Ypač tas pagrindinis berniukas ir jo balsas. Nors iš keleto žmonių teko girdėti, kad trūko pabaigos ir pats filmas buvo per trumpas, man užteko. Ir pabaiga man yra, tik ji tokia, po kurios galima kurti ir kurti galvoje tęsinius keičiant detalę po smulkiausios detalės, nagrinėjant kas būtų jeigu būtų. Tai va. Filmu visai nenusivyliau ir likau patenkinta, kad pamačiau, todėl buvo visai negaila tų 12lt., tų 0,24lt vienai filmo minutei.

O dar prieš filmą buvom Čilėj, juk reikėjo kažkaip prastumti laiką. Ir specialiai atsisėdom į tą pačią vietą kur aš vakar sėdėjau su Justu ir Tane. Parodžiau kitoms savo Užrašus Cukruje, Eve paskui dar ir savo nusiskundimą aptarnavimu paliko, nes vieno pyragėlio jai teko laukti daugiau nei pusvalandį. Mums tai greitai atnešė ir viską suvalgyti spėjom, kol jai atnešė. Bet turiu pripažinti, kad šiandien Padavėja darbavosi kur kas greičiau.

Lerva man davė tikslius nurodymus ką kam parašyti ir tiesą sakant, ketinu juos įvykdyti. Kadangi public fotki jau sukėlė visas nuotraukas, jungiu kompą ir einu gultis. Tada dar gal įsijungsiu kokį filmą.

Iki pietų.

Čilės varikliukas sugedo.

// Spalis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar šis tas. Buvau su Justu šiandien Hight School Musical 3. Nepasirodė jis man labai baisiai geras, bet žiūrėti buvo galima ir netgi be kančių. Nei viena daina per daug neįsiminė, bet užtat filmo vidury truputį susipainiojau ir paskui reikėjo įtempti dėmesį, kad atsipainiočiau. Bet ne apie filmą iš tiesų norėjau parašyti. Po jo, prisijungus ir Tanei, nuėjom į Čilę. Ir ten buvo žiaurokai. Laukėm padavėjos gal penkiolika minučių, matosi, nepatyrusi dar mergaitė, ir iš tikrųjų truputį buvo gaila jos, nes ryškiai matėsi, kad nespėja. Bet vistiek atsibodo laukti. Todėl atsiverčiau Cukraus galą, vietą užrašams ir pradėjau paišyti, rašinėti. Pradėjau nuo to, kad laukiu laukiu panelės padavėjos, bet ji kaip gone, taip gone. Paskui žaidėm su Tane kryžiukų nuliukų, bet nei viena nelaimėjo. Nupiešiau čili mašiniuką, kuris iš po kapoto (?) leidžia dūmus ir sako „pššš“. Užrašiau pilną diskriminanto formulę; lietuvišką abecelę; Pitagoro teoremos formulę, netgi nupiešiau trikampį; paaiškinau, kad žodį tesėti reikia rašyti be nosinės tada, kai kalbama apie žodžio tesėjimą ir daugiau nepamenu, nes atnešė picą. Jos suvalgiau du gabaliukus, nes kaip sakė padavėja, kitų patiekalų būtume laukę maždaug valandą, o ten buvo gana šalta ir Cukruje buvo likęs tik vienas puslapis, tai ką, po galais, būčiau veikusi? Todėl pasitenkinom viena pica, kurios aš beveik net nenorėjau. Norėjau koldūnų su varške. Bet deja deja, kokia netektis mano skrandžiui ir palaima piniginei.

O tie, kas nori pamatyti mano šedevrus Cukruje eikite į babilono čilę. Tada įėjus tiesiai tiesiai ir priešpriešpaskutinis staliukas kairėje pusėje.

Tai Upių Medūza!!!

// Spalis 10 2008 // 10 komentarai » // blog, bonus

O brolyti, nepastebėjai?

// Rugpjūtis 1 2008 // 2 komentarai » // blog

Visi (gerai jau gerai, ne visi) tik ir rašo kaip jiems baigiasi liepa, kaip prasideda rugpjūtis, kiek nebe daug liko atostogų ir t.t. Rašo taip, lyg žmonės patys to nesuprastų, ką gi, gal yra nepastebėjusių, kad liko tik vienas mėnesėlis iki mokyklos, kad liko tik trisdešimt viena diena?

Pastebėjau kaip, po galais, aš bijau eiti į naują mokyklą. Juk ten viskas bus taip..nauja ir nepažįstama nors ir esu tikra, kad pažįstamų tikrai bus. Taip gulėjau lovoje ir atėjo štai tokios mintys galvon, net sustingau pagauta siaubo. Bet iš esmės, aš bandau save įtikinti, kad nebijau ir, kad viskas bus gerai.

/

Su Justu buvau Mumijoj. Galvojau, kad kaip per pasaulinę premjerą, pirmąjį seansą žmonių bus daug, bet, o, brolau, kaip apsirikau. Salė buvo visai tuštoka. Bet nemanau, kad dėl to, jog seansas vyko anksti (12,30), nu tiek to, nesuprasi tų panevėžiečių. Ir tiesa, viena klaida pasitaikė: ir ant bilieto, ir internete rašo, kad filmo trukmė 2,5 valandos, o ištikrųjų tai tik valanda keturiasdešimt, tai truputį nustebau kai pažiūrėjau į laikrodį, mat tas rodė, kad dar liko daugiau nei valanda, o filmas lyg ir artėja prie atomazgos. Žodžiu, neskaitant to, kad pasikeitė pagrindinė aktorė, filmas man laaabai patiko. Jis toks rimtai geras: su gerais aktoriais, gerais efektais bei viskuo kitu. Kaip ir kitos Mumijos, o tiesa, vienoje vietoje aš taip labai pašokau, mat nesitikėjau vieno netikėto smūgio. Ir įdomu, kokios dar mumijos prisikels, jeigu planuojamos trys naujos dalys..tik tegul nedaro bile daryt.

/

Keičiu aplinką, t.y. varau Trakiškin. Ir taip taip, su rūgpjūčiu jus!

Poteris ateina!

// Liepa 31 2008 // 3 komentarai » // blog, bonus

Narnijos skaitymo kronikos.

// Liepa 30 2008 // 4 komentarai » // blog, postcrossing

Noriu parašyti Žmogui, bet nežinau ką parašyti ir bijau susivaryt, ir pasirodyt neįdomi, tai va taip. Todėl nerašau.

/

Pastaruoju metu neturiu noro sėdėti prie kompiuterio, gal būvimas Trakiškyje atkratė nuo jo. Labiau linkstu prie knygų, kas yra velniškai gerai. Taigi, skaitau Paryžiaus Katedrą, rytoj jau bus pusė, bet atskaičiavus visokius neįdomius aprašymus, kuriuos norint įsiminti reikia skaityti garsiai, pradėjo labai patikti. Ne šiaip sau gerai vertinama klasika, yra dėl ko. Dar pradėjau Baltaragio Malūną, greitai skaitosi, bet nieko ten gero, per kokias tris/keturias/penkias dienas perkrimsiu. Bet užtat nenujaučiu kaip reikės įveikti Graikų Legendas Ir Mitus, man vien pavarčius šlykštu darosi. Ir aš jaučiu neapykanta JBG už tuos sąrašus, ne didelę, bet šiokią tokią, tik dėl to.

/

Žemaitės kūryba man nepatiko, per daug lietuviška, gerai, kad su ja skaitymo buvo nedaug (tik Topylis ir Petras Kurmelis). Toks jausmas, kad jiems (homo sapiens) niekas daugiau nerūpėjo kaip susirasti žmoną, kuri tik ir tvarkytų ūkį, o ją rinkdavosi kažkokiu absurdišku būdu, taip šaltai ir bejausmiškai, lyg žmona būtų daiktas, kurį tėvai turi kuo greičiau iškišti vyrui, nes kai ji pasens niekas jos nebenorės; laiku baigti savo darbus; apkalbos; ir panašūs paviršutiniški dalykai. Atrodo lyg jie niekad nesamprotaudavo ar negalvodavo. Kaip ten sakoma, anyway.

/

Buvau filme, kurį žiūrėjau retkarčiais išsižiodama ir su šypsena. Nors šypsojausi kai ten visi kovėsi ir žudė vienas kitą (šiaip, ir ne tik), štai kas dar priverčia mane nusišypsoti? Bet antra Narnijos Kronikų dalys yra nepalyginamai geresnė už pirmąją. Eilinį kartą lieku dėkinga Justui.

/

Atsibodo rašyti atvirukus į Suomiją. 5/10. Žinoma, parašysiu aš jį ir rašyti man vis tiek patinka, bet gal užtenka į tą pačią šalį?! Galėtų dar ir maniškiai galop nukeliauti. Dar parašiau Agnei (laišką).

200! Dirty dancing: Havana nigths.

// Liepa 10 2008 // 6 komentarai » // blog

Dušimtąjį savo pranešimą norėčiau skirti filmui, kuris mane visokeriopai apžavėjo – sužavėjo – nužavėjo – išžavėjo – įžavėjo. Tai Dirty Dancing: Havana nights. Apie viską iš pradžių.
Vieną birželio 27 – osios dienos vakarą Ineta žiūrėjo televizorių, iš pradžių kažką per tv3, o paskui Eglė pasakė, kad per lnk rodo labai labai labai gerą filmą. Nu baigėsi tas per tv3 ir persijungiau. Žiūriu žiūriu ir jaučiu, kad man tas filmas patinka. O pirmasis dalykas, kuris krito į akį buvo tie nuostabūs šokiai bei Diego Luna. Taigi, ten vos ne seilėtis pradėjau. Dar tą patį vakarą atsisiunčiau filmą į kompiuterį, gerai, kad gavau lietuvišką. Paskui iškapsčiau, kad aš mačiau antrąją dalį, tai atsisiunčiau ir pirmąją. Bet man ji nepatiko, ji per sena ir per neįdomi ir šokiai ten man į purvinus nepanašūs, nu bet nesvarbu, antra dalis geresnė ir cink. Nu tai va, tą patį vakarą dar kartą pažiūrėjau filmą, tik nuo pradžių, mat iš pradžių buvau mačiusi tik 2/3 viso filmo. Šiaip galvojau žiūrėti ir trečią kartą, bet susivaldžiau, nes buvo jau rytas. O tie antriniai ir taip toliau žiūrėjimai yra bene lygūs pirmajam. O dabar, tą filmą mačiau jau septyniolika kartų. šešiolika peržiūrėjau per keturias dienas, paskui išvažiavau į stovyklą, o grįžusi dar kartą pažiūrėjau, žiūrėsiu rytoj vėl. Ir sakau, bent jau dabar žiūrėjimas nesiskiria nuo pirmojo: pilve man kutena, plaukioja cunamiai bei krato drebulys, etc. Ir žinau, kad ne aš viena esu tokia filmo auka. Šiaip mes su Paule totalios.
Bet šis filmas mane psichologiškai paveikė, nes aš klausydama jo muzikos labai verkdavau ir šiaip man buvo liūdna, aš visur matydavau ištraukas iš jo, sapnuodavau. Jeigu ne stovykla gali būti, kad ir dabar būčiau tokia pati traumuota, nes iš tikrųjų tai ir stovykloje aš apie jį galvodavau ir buvo nefaina kai išsikrovė mp3 su visu garsų takeliu. Taip gaunasi, kad šis filmas yra pavojingas sveikatai, bet vistiek, vertas to.
Nu maždaug viskas. Nors ne. Mes su Paule nutarėm, kad galėtų būti ir trečia dalis, antrosios tęsinys, nes ten jiems ne taip gerai ir baigėsi, o mane, tokią bigbigbig auką kremta mintis kas jiems buvo toliau, nes jeigu filmas pagal tikrą istoriją, tai ką žinai kaip jiems paskui gyvenimas susiklostė. Nors galbūt paimti tik tikri Kubos istorijos faktai, šito aš nežinau. Tai va, bet jeigu po dar septyniolikos metų sukurtų trečią dalį, mes su Paule ją žiūrėtume kartu, o pagrindinis kriterijus – Diego Luna, nes jis filmą puošia ir daro dar nuostabesniu. Ir tarp kitko, dar šių metų vasarį jis vedė Thalios pusseserę.
Ir beje, aš dar galvojau, kaip išmokti taip šokti, bet su ta pačia drauge auka nusprendėm, kad tai turėtų būtų įaugę į kraują ar bent jau mokyta nuo mažų mažens. Todėl aš pagalvoju, kodėl aš negalėjau būti kubietė, nes aš labai norėčiau šitaip mokėti. O dabar sąnariai rūdiją toje Lietuvoj. Nu bet tiek to, kaip yra taip, bet kada nors aš nuvažiuosiu į Kubą, į Havaną ir vaikščiosiu tomis pačiomis gatvėmis ir aplankysiu La Rosa Negrą. Kol kas mes pasitenkinsim filmo žiūrėjimu dešimtimis kartų ir toliau mes seilėsimės. Ir žinot ką, aš myliu šitą filmą!

Ikiukas.
Kompą duodu vaikams, o pati
einu į kambarį klausyti filmo garsų takelio ir rašyti kan nors laišką.

1 valanda, 29 minutės, 2 sekundės.

// Gegužė 14 2008 // 7 komentarai » // blog

Veidas dar šlapias nuo ašarų, vis dar jaučiamas didelis sukrėtimas, galvoje besisukančios mintys ir noras parodyti tą filmą visiems žmonėms, visiems iki vieno. „Pykšt, pokšt – tu negyvas“. Vienas įvykis gali sukelti tokią virtinę paskui jį riedančių pokyčių žmogaus gyvenime. Žmonės, o ar jūs pagalvojate ką darot? Kaip elgiatės? Ką sakot? Kokius prisiminimus žmogus išsineš iš mokyklos jeigu joje jį pastoviai užgauliojo, stumdė ir žemino? Ne tik mokykloje, bet ir visame gyvenime. Argi žmogus yra toks negailestingas ir gali elgtis kaip žvėris? Bet juk patyčios yra toks „natūralus ir juokingas“ dalykas, argi ne taip dabar būna? O kas būtų jeigu pažemintieji ateitų ir pradėtų šaudyti? Tik tada pradėtume galvoti?

Viskas lyg didelis, niekad nenutrūkstantis ratas, jis sukasi ir sukasi. Kažkoks elgesys nėra atsitiktinis, viskas ateina iš aplinkos, aplinkinių žmonių. Jeigu kažkas kažkaip elgiasi su žmogumi, jis taip elgiasi su kitais. Jeigu ant jo rėkia – jis rėkia ant kitų. Ir taip toliau, taip toliau. Viskas sukasi dideliame mėšliname rate ir nedažnas sugeba iš jo ištrūkti. O kiti, kiti tik stovi ir žiūri, šaldytos žuvies žvilgsniais. Norėčiau neturėti šaldytos žuvies akių.

P.S. Jeigu norite, galiu aš jums filmą atsiųsti, įrašyti ar kaip kitaip perduoti. Noriu, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių, ir žinoma, mano klasiokai, išleistuvių proga.

Ineta.

Trys Vilniuje.

// Spalis 31 2007 // 4 komentarai » // blog

Manau galima būtų apipasakoti būvimą Vilniuje pas seserį. (;
Taigis.

2007/10/28
Pasikrovę pilną mašiną, kaip mano sesuo sakė “galas atsilieka nuo priekio”, išvažiavome. Neskaitant to, kad man labai skaudėjo visus kaulus, sėkmingai nuvykom. Išvežiojusius visus keleivius patraukėme į Santariškes.
Tą vakarą aš labai laukiau filmo ‘Greiti ir įsiutę’, bet iki jo buvo dar toli, todėl Tanė pasiūlė iki ‘Ikiuko’ nueiti, tiksliau mums džiūvesėliai baigėsi ;D . Tada jau buvo tamsu. xD. Bet tas rajonas labai jė, todėl jame visai nebaisu. ;D Taigi, nuėjau, pasrnešiau džiūvesėlių ir ėjau filmo žiūrėti, kurio dar reikėjo laukti gal valandą. Bet svarbiausia, kad reikėjo prisijungti ausines, nes galėjau trugdyti jos kambariokei. xD
O apie tą tai jau patyliu. Koks žmogus vietoje to, kad ateitų pašnekėti, viską rašo per skypę? Na ir šiaip ten juokelių su ja buvo.
Tai vat, pažiūrėjau filmą, pasedėjau dar prie kompiuterio ir nuėjau miegot.
2007/10/29
Ta diena buvo jė. ;D
Ryte pasedėjau prie kompiuteriuko, tiksliai neprisimenu, bet man rodos atsisiunčiau daug RW serijų ir dar su Pau. apie jas pasvaigau. xD
O šiaip kai sesuo grįžo, jai paskambino draugė ir pasiūlė važiuoti į Trakus. Ir pasiėmė ji mane. Bet ten taip linksma buvo. Ir jos draugė labai gerulė ir šiaip gražu ten. ;D Dar kavinėje pasedėjom, kur aš valgiau labai labai mažą picą. ;D
Neilgai mes ten buvom. Vėliau grįžom į Vilnių ir ilgai dvejodamos nuvažiavom link akropolio. Bet ten taip netyčia užsukom pasisupti. ;D Ir kabėjom mes tada su Tane žemyn galva.
Nusipirkusios bilietus į kiną dar pasedėjom ‘Presto’ kavinėje, kur gėrėm ‘Mega Latte’. Labai labai apsigėrėm, o aš supratau, kad putų nemėgstu. ;D Paskui labai negera buvo.. Ta ‘Mega’, tai jaučiu pusė litro. xD
Žiūrėjome mes filmą ‘Sekmės, Čakai’. Patiko, toks juokingas. ;D
Vėliau grįžom namo ir. Ir nebeprisimenu. ;D
2007/10/30
O tą dieną niekur nėjau. Tik buvau namuose, žiūrėjau ‘Pianistą’, ir kartu su Pau svaigau apie RW. ;D
Bet labai linksma buvo. Paskui dar one.lt fjorjumjukjuose paišsidirbinėjom. ;D
Ai, ir dar ieškojau tv1 kanalo, nes pas seserį jo nerodo. Radau kažkokį nususėlį.
2007/10/31
O tą rytą atsikėlėm, susiruošėm, prastovėjom kamštyje ir pasiėmusios Eglę išvažiavom į tą patį Panevėžį.
O aš nenorėjau grįžti.

// Spalis 7 2007 // 5 komentarai » // blog

Bandysiu kažkaip nuoširdžiai, net be pavadinimo. Pasiskaitynėjusi vieno žmogaus, vardu Emilis blog’ą, kažkaip nusišypsojau ir pasiilgau savojo. Ten plūduriavo tokia gera nuotaika, kad ir į mane ji įsiskverbė. (:
***
O dabar aš klausai naujai atrastų Hollywood Undead. Nors tiksliau aš juos tik dabar ir atradau. Visai visai netyčia per vienos merginos myspace’ą.
***
Taigi dabra klausome: Hollywood Undead. Turn off the lights.
***
Mano savaitgaliai pasidarė tokie nuobodūs. Taip norisi kur nors su kuo nors išlėkti į miestą, bet taip linksmai. Taip neįprastai ir jaučiu, kad taip ir bus. Bent jau su vienu tai tikrai. (: Ir su Erika norėčiau pasivaikščioti. Ir su Egle. Ir Ineta. Ir su dar kažkuo.
Tik dviese. Ramiai ir švelniai.
***
Apie šiandieną.
Prabudau kaip visada vėlai ~12h. Net ir žadintuvas nebepadeda, sugebu jį išjungti pusiau miegodama ir miegoti toliau. Bet visgi atsikėlusi prisėdau prie kompiuterio, dabar jau nebepamenu ką ten dariau, bet žinau, kad turėjau su Egle eiti iki miesto. Paskui sumanė prisijungti ir Ineta. Štai taip mes nulėkėme į Babiloną ir ten pavalgėm. Žinoma prieš tai man teko bėgti nusiprausti ir džiovintis plaukus (xD) . Norėjau aš džempo paieškoti, bet supratau, kad tingiu dairytis ir šiaip, nesu parduotuvių megėja. Jau geriau parkas. Taigi, prisivalgiusios šokoladų, obuolių, čipsų ir išgėrusios visą didelį butelį Kubuš patraukėme į Maximą. Išsinuomavom video ir paskui ėjom pas mane veizėt. Taip toks neblogas filmas, „Pikčiurna“ jis vadinas. Paskui dar užsimanėm įsijungti ir „Vienas namuose“. Taip maždaug ir jį pažiūrėjom. Vėliau ėjom fotografuotis. Eglė bus didysis fotografas. ;D Kadanors tai tikrai. Kokių ten nuotraukų nebuvo. Tik man labai užnisa tas fotikas sumautas, fotografė sakė, kad su broku. Kažkur, nežinau kelintą valandą, išsiskirstėm. Tiksliau jos išėjo, nes juk kur aš eisiu iš namų.
Tiek to. Nuotraukos jums vėliau. Ir tai dar jas atidžiai reikia peržiūrėti.
O paskui aš viriau/kepiau spageti su sūriu, tvarkiau kambarį ir maudžiau Niką. O to jau tikrai reikėjo.
Ir vėliau čia prisėdau. Forumus apėjau, muziką įsijungiau. (:
***
Jaučiu pareigą padėkoti Inetai ir Eglei už šį jėgišką vakarą.
Kad tokių būtų daugiau. ;)
***
Jau miegoti aš ruošiuosi, pavargau.
Taigi, labanaktis tau tau ir tau. :)
Hollywood Undead. No 5.
***
Ps. Nežinau kaip čia nuoširdžiai gavosi, be bent jau bandėm.
***
PPS. Jeigu jūs niekada nežinojote, tai aš labai mėgstu jūsų komentarus. Bet tokius įdomius ir gražius.
Labai laukiu jų. Ir niekaip nesugalvoju kaip pavadinti šią žinutę, gal jūs turit idėjų? Nelabai noriu palikti ją tokią vienišą, be vardo. ;)

Apie rugsėjo pirmąją.

// Rugsėjis 7 2007 // 3 komentarai » // blog

Visai pamiršau papasakoti. Tad.

Ir vėl tas pats. Pirmąjį rytą lengvai išsiritau iš lovos, bet vistiek nesuprantu kam ten taip anksti eiti. Na juk į mokyklą 9h. Žodžiu, atlėkė Erika maždaug pusvalandžiu anksčiau. Nenorėjome eiti atskirai, kažkaip nesmagu. Nors niekas lyg ir neturėjo pasikeisti.

Ką gi. Neužilgo išvydau savo tą pačią klasę. Ir tik tada supratau kaip aš noriu į gimnaziją. Labai labai. Kažkas mane stumia iš tos mokyklos. (Stiprybės man!) Viskas įvyko dirbtinai ir šaltai. O man vienodai jau. Nebekvaršinsiu galvos dėl klasės.

Ir taip praėjo valanda mokykloje. Kiek atsimenu. Nieko rimto taip ir neįvyko. O kas gali įvykti tokioje aplinkoje? Mokykloje primąją dieną? Dabar jau tai nebesvarbu. Nors vargu ar bet kada, tai buvo svarbu.

________

Po mokyklos.

Važiavau su tėvais į “Babiloną”. Pavaikščiojome, pavalgėme. Ir visai netikėtai įsigijau batus. Tik vėliau sumąsčiau, kad čia naujųjų mokslo metų proga. O aš neprieštarauju. Vistiek man jų reikėjo.

Paskui laukė filmas. “HP ir fenikso brolija”. Neleidau sau nepamatyti šio filmo. Ir beveik nesvarbu, kad kiti matė jį dar prieš mėnesį. (Sumautas filmų atsilikimas miestuose). Taigi, apie filmą tyliu, tiesiog HP negali būti nenuostabus.

________

O svarbiausia yra tai, kad prieš metus taip pat su tėčiu ir broliu buvome filme “Karibų piratuose’. Tai naujasis mūsų tryjulės paprotys. (: Ir argi ne jė?!)

_____________

Rugsėjo 1-oji man nėra šventė. Tik neva šventė per kurią reikia kažką nuveikti su tėvais/drauagais. Bet su draugais nenoriu, bent jau šais metais nenorėjau.

Pakvaišau. Ne tik aš.

// Gegužė 25 2007 // Nėra komentarų » // blog

Nežinau kas yra, bet niekaip negaliu išmesti iš galvos to filmo. Kažkas atsitiko. Kažkas keisto. Dar niekada taip ilgai negalvojau apie vieną filmą. O gal tik neprisimenu. Tikriausiai neprisimenu. Negalėjau nenueiti į jį antrą kartą.

_______________

Pakvaišau ne tik aš, bet ir kompiuteris. Vakar pykšt ir nebeveikė. Šiandien sutaisė. Nesigilinu kas ten buvo, nes beprasmiška. Tokių dalykų vistiek nesuprantu. Visig, vakar buvo tikra poilsio diena. Miegojau ir viskas.

Užmaršties akimirkos.

// Gegužė 6 2007 // 2 komentarai » // blog

Užmaršties akimirkos sėdint ir spoksant į veiksmą kinoteatro ekrane. Žavi. Ramina. Padeda užsimiršti. Padeda užplūsti naujoms ir visiškai šviežiomis mintimis.
‘Spiderman 3′. Šaunus. Įdomus. Visoks, koks tik gali būti. Ir visai nesukrečiantis.
Siaubingai padėjo atsipalaiduoti. Su malonumu žiūrėčiau dar kartą.
Dar planuojama nueiti į šiuos filmus.
<> Karibų Piratai, pasaulio pabaiga.
<> 300.

Posts Tagged ‘kinas’