Posts Tagged ‘kinas’

Kažkas ką tik įmušė įvartį (arba Justas žiūri futbolą)

// Spalis 25 2009 // Nėra komentarų » // sąrašai

Pasistojo štai toks klausimas: į Kretingą važiuoti autobusu ar traukiniu?

autobuso privalumai:
a) kartą jau tai dariau, todėl tiksliai žinočiau kur išlipti (matę Kretingos autobusų stotį supras, kame čia privalumas)
b) įsėdu sau ramiai ir važiuoju iki pačios Kretingos
c) kelionės metu laiko užtektų ir Kuprelio perskaitymui

traukinio privalumai:
a) įdomiau
b) pigiau (maždaug per pusę)
c) greičiau (visa valanda)

autobuso minusai:
a) velniškai brangu (!!)
b) važiuoti tektų 5h, kas turėtų atsibosti

traukinio minusai:
a) persėdimas Šiauliuose
b) važiuoti vienai nėra taip smagu, kaip dviese (taip, Ineta?)

Aš už traukinį, tik bijau truputį pravažiuoti Kretingą, nors man rodos, tuose naujuose traukiniuose pasako stoteles, todėl nereikėtų nerimauti. Tik reikia jokiu būdu nepamiršti ausinių ir Kuprelio, kurį reikia perskaityti. Be šito, reikia padaryti dar krūvas darbų, o iki šios akimirkos pakeičiau tik forumo stilių (tiesa, dabar jis man atrodo ytin žavingai), todėl vos tik baigiu rašyti, lekiu tvarkyti kambario, kuris vargšas netvarkytas jau turbūt mėnesį (!!) ir kuris skęsta dulkėse (per tiek laiko, kiek jame gyvenu, turbūt dar taip niekada neskendo), tad štai jums ir atostogos, nes savo gyvenamosis vietos tvarkymas yra tik viena iš gausybės kitų dalykų. O iš tikrųjų, įtariu, kad esu čia tik dėl to, kad labai tingiu eiti tvarkytis, tad trumpai papasakosiu jums, kokį fyską daiktą neseniai nupirko tėtis. O tas fysktas daiktas yra termosas, toks labai labai gražiai mėlynas termosas. O fyskas todėl, kad štai pasidarai arbatos ir turi visam vakarui prie kompiuterio ar knygos. O kas fyskiausia, kad ta arbata neataušta, kad kaip paprastai (logiška, taip?), todėl visada šalia turiu karštos arbatos, juk tai pasaka, kurią galima naudoti net nebūtinai išėjus iš namų! Šiandien geriu jau kokį trečią (:D). Ai, ir antradienį einu į Keliautojo Laiku Žmona, tad gal kas netyčia nori prisijungti prie manęs ir Simos?

v i s k a s
tikrai reikai eiti
t v a r k y t i s

ikiukas
ir gerų jums poilsio (o gal ir ne) akimirkų

beje, į lms nenuvažiavau (taip labai gaidiškai gavosi)

Gilūs atokvėpiai

// Birželis 5 2009 // 3 komentarai » // blog

Kaip stebėtinai seniai aš čia rašiau!! O ir tiek visko įvyko, kad aš nežinau, nuo ko pradėti pasakoti ir turbūt, visai netyčia, viską sutrumpinsiu bei nublukinsiu. Ir Edgarai, atsiprašau asmeniškai, kad paburbėjusi, jog dar tądien eisiu pasakoti, kaip gyvenu, to nepadariau.
1) gegužės 27 išgyvenau taip, kaip ir spėjau, o viską paaštrino pamestas dm ženkliukas, mano mėgstamiausias. Nors pati kalta, nešiojau prisisegusi ant kuprinės, bet juk koks malonumas savo mėgstamą daiktą numesti namuose ir leisti jam dulkėti? Ogi jokio jokio, tad štai ką man kainavo troškimas visada turėti jį šalia. Ir vietoje koncerto, 21h keliavau su Sima į filmą. Kai turėjau dėl nuovargio nebejausti kojų aš tiesiog sėdėjau ir spitrijau į ekraną, ot tai.
2) gegužės 28 dieną apturėjau bene vieną iš svarbiausių (bent jau iki šiol) savo gyvenime įvykių, tai gyniausi dailės baigiamąjį. Viskas būtų buvę tikrai puiku, jei būčiau gavusi 10, o bet taip neatsitiko ir gavau 9, dėl ko tragiškai isterikavau dvi dienas. Nors dabar esu visiškai su tuo susitaikiusi, širdyje šiokia tokia nuoskauda liko, nes patikėkit, nėra labai malonu, kai neįvertintos lieka visos tavo pastangos, kai tu įdedi į paprasto popieriau lapą tiek savęs, tiek laiko ir atėję šeši žmonės, nusprendžia, kad jis nėra vertas aukščiausio įvertinimo. Žinau žinau, 9 – labai gerai, bet esu apimta paaugliško perfekcionizmo ir spaudžiu iš savęs kuo daugiau, bent jau tose sferose, kurios man pačiai svarbios ir įdomios, tad tas gynimas gerokai nusmukdė mane savo pačios akyse. Po kurio laiko nusprendžiau, kad turiu dvi galimybes: arba kankinti save mintimis, kuriomis vienu ar kitu atžvilgiu nieko nepakeisiu, mesti dailę, mesti tai, kas spyrė užpakalin arba tobulėti dar tris metus ir septintoje klasėje pačiai spirti jiems į užpakalius ir įrodyti sau, kad sugebu. Ir spėkit, kurį pasirinksiu.
3) birželio 2 dieną rašiau bene didžiausią man žinomą gimnazijų išmyslą – vidinį egzaminą. Nors tiesą sakant, nežinau, kokia padėtis yra kitose gimnazijose neskaitant vienos, tad galit drąsiai su ja supažindinti. Žodžiu, pirmasis mano pasirinktas egzaminas buvo matematikos (o dar galėjau rinktis iš anglų). Tiesą sakant, labai gailėjausi, kad ėmiau matematiką, nes šiais metais akivaizdžiai supratau, kad tikslieji mokslai – tai visai ne man (tik gaila, kad nežinau, kas yra būtent man), tad ėmiau vieną blogybę iš dviejų (anglų gramatika nėra mano stiprioji vieta) ir ką gi. Iš vakaro peržiūrėjau viską, išsiaiškinau ko nesupratau su mama, sėdau, parašiau ir gavau 7. Žinau, kad tai nėra super-mega pasiekimas, bet tai kai aš visada iš kontrolinių gaunu 4-7, tai man visai, visai neblogai, nes rašėm tai iš šių metų ir dabar galiu visai drąsiai ir be užuolankų skelbti, kad atsižvelgiant į gimnazijos kriterijus, turiu stiprų septynetą, o apie praeitų metų apvalų dešimtuką galiu net nebe prisiminti, nes jis nedaug ir vertas: 10=7, kas galėjo pamanyti
4) ir galiausiai, birželio 4 išsilaikiau antrą ir paskutinį vidinį egzaminą – geografiją. Kadangi esu nepataisoma visko nukelinėtoja, geografija nebuvo išimtis ir ją mokiausi paskutinę dieną, kas visai nebuvo protinga. Visų pirma todėl, kad medžiagą mokymuisi rinkausi ~5h ir tiesiogiai mokytis pradėjau tik apie 6 valandą vakaro, o turėjau septynis A4 formato lapus ir, jei neklystu, 5 žemėlapius . Mokiausi, mokiausi tikrai sąžiningai, bet paskui nuo to sąžiningo mokymosi galvelė susisuko ir kartu su Egle vakare labai gerai pasilinksminom (deja, mano lovai teko paragauti Eglės kakavos), pasijuokėm ir padainavom, o kritau į miegus neišmokusi bene visų žemėlapių. Į egzaminą vos nepavėlavau ir buvau palaikyta kažkokia trečioke Aušra Leonavičiūte. Sėdau, parašiau kiek žinojau, o tada paesamesinau Simai ir Lingailei, šiek tiek nusirašiau nuo klasioko, sėdėjusio prieš mane, šiek tiek paklausinėjau trečiokę, sėdėjusią su manimi ir gavau..9! Ir man visiškai nusispjauti, kad ne viską pati padariau, nes reikia mokėti suktis iš padėties, jei jau nespėjau visko išmokti.
Štai kaip aš gyvenau pastarąsias dvi savaites. Žinau, kad nupasakojau per blankiai, per kasdieniškai, gana pilkai ir dėl to atsiprašau, bet tik stengiausi visa tai įamžinti. Gal net labiau sau, kad turėčiau kada paskaityti, ką pati vienu ar kitu momentu išgyvenau. O Jums, Jums pažadu, kad kitą kartą pasistengsiu kur kas labiau. :)

I wanna touch you with my little finger

// Balandis 15 2009 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar pamiršau papasakoti (nu šiaip, nepamiršau, bet ten būtų buvę labai ne į temą) apie tai, kokią keistą naktį apturėjau. Visų pirmą, tai vakar “miegoti” aš nuėjau apie pirmą. Tas mano miegas buvo kartu su knyga “skerdykla nr. 5″, o paskui, kai kažkiek ten paskaičiau, pastebėjau, kad visai, visai miego nenoriu, todėl įsijungiau “viki, kristina, barselona” ir turiu pasakyti, kad geras filmas. Toks truputį pakrypęs, bet man patiko (o jei apie pakrypimus, tai šiandien Tadas buvo labai susidomėjęs “pornomūzą“, o skaitydamas ją gausiai šypsojosi, paskui pacitavo kelis sakinius, o mus išvadino iškrypėlėm, nes ji mums irgi patiko, bet ne apie tai). Tai va, kaip sakiau, filmas man tikrai patiko, bet tuomet, kai trečią valandą nakties baigiau jį žiūrėti, miego vis tiek nenorėjau, o į galvą lindo ir lindo visokios mintys ir pusmintės, todėl supykau, atsikėliau, pasiėmiau dideles kompiuterines ausines, pasijungiau, atsiguliau skersai lovos, kad ausinės siektų tiek, kiek reikia ir garsiai užsileidusi dm kritau į lovą ir tada, tada nesupratau kaip užmigau, nesupratau ar miegojau ir nesupratau, kaip atsibudau, o atsibudau tai šeštą ryto, atsidariau žaliuzes, įsijungiau gražią dainą ir toliau kritau į lovą, neva pagulėti. Kai mane prižadino iš lovų lipantys namiškiai, prabudau, o kai jie išėjo, vėl laimingai užmigau ir vos nepramigau. Ir be viso to, sapnavau, o gal tiesiog įsivaizdavau, visokius įvykius, kurie, šiaip jau, man iš tiesų patiktų, nors nelabai ir atsimenu, kas konkrečiai tai buvo.

Let me see you Stripped down to the bone

// Kovas 7 2009 // 5 komentarai » // jbg

Sėdžiu ir gadinu savo klausą, nes suprantat, nėra labai gerai, kai atsuki ausinių garsą kiek tik leidžia ir jas užsimaukšlini, o juk jos dar vibruoja! Bet taip gera negirdėti nieko aplinkui (lyg kažkas girdėtųsi, kai visi jau miega) ir šiaip, kažkodėl man to labai labai norisi, nors kai klausai taip garsiai ir dar per ausines, Dave balsas skamba kažkaip kitaip, bet man vis tiek patinka ir jeigu dabar nenorėčiau jų klausyti, tikrai čia nesėdėčiau, o ko gero, gulėčiau ir skaityčiau. Skaityčiau „apkvaitę“, nes ta knyga, nors ir žiauri, bet traukia. Žiaurios traukia dvigubai labiau, jei jos dar ir biografinės. O vakar man ryškiai perkaito galva nuo saulės, nes taip taip taip tingėjau mokytis, kad kelias valandas nieko neveikdama prasėdėjau ant lovos su ant kelių padėtomis knygomis ir net nepažiūrėjau į jas, o vėliau prasidėjo filmas Diena Po Rytojaus, tai ir tą pažiūrėjau ir į geografijos knygą pažiūrėjau tik apie dvyliktą, nu ir ką, kaip pažiūrėjau, taip ir užmigau. Atsibudau apie pusę septynių ir tada mokiausi. Ir kai prausiausi, teko gerokai šveisti ranką, nes vakar iš to neturėjimo ką veikti, ją apipaišiau. Taigi, patarimas: niekada nepieškit ant plaštakų, jei rytoj jums reikia rodytis viešumoj, nes tai nenusiplauna! Todėl, šiandien mokykloje vaikščiojau su aprašinėta ranka ir bene šešis kartus aiškinau, kodėl ji yra aprašinėta. Bet mokykloje vaikščiojau ne tik su aprašinėta ranka, bet ir su tulpe, nes puikieji klasiokai per pirmą pamoką mus visas pasveikino ir padovanojo po gėlę ir tai buvo labai puiku, nes praeitoje mokykloje, tai apie tai net pasvajoti nebuvo galima. Apskritai, tai šiandien tokia šventiška nuotaika: beveik visos merginos vaikščiojo su gėlėmis, vaikinai pasipuošę kostiumais, salėje sveikino ketvirtokes (?), Mangustas su tokiu vienu dalino saldainius, ant kurių pritvirtinto lapelio buvo užrašyti labai keisti žodžiai apie papus ir moteris ir netgi nerašėm rusų kontrolinio, kas yra labai gerai, nes aš jos net atsivertus nebuvau. Tai va tokios tokelės, o man dabar reikia parašyti daug daug atvirukų, daug laiškų ir kas svarbiausia, patikslinti baigiamojo eskizą, nes visai nesmagu būti padariusiai mažiausiai, todėl ketinu eiti per atostogas ir pasivyti kitus. Nieko svarbaus, bet visgi, bus ramiau. Lūžtu ir einu miegot, su šiokiom tokiom mintim, viena iš jų – kas darosi Simai ir dar viena, kad kažkaip viskas keistai pavasariška ir dar paskutinė, kaip sutvarkyti tėčio automobilyje esantį cd grotuvą, kad jis galėtų klausyti dm.

333. Tėčiui labiausiai patinka a pain that i’m used to.

// Vasaris 8 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuo kitokia buvo ta Lota? Grožis, rūpestingumas ir grakštumas tai dar ne viskas, bet kas dar? Tai, kad jos nepatenkina eiliniai romanai, kuriuose viskas baigiasi gerai, tai, kad ji juose ieško to, kas atitinka ją pačią; ji išrankesnė nei kitos? Nežinau, nemanau, kad pilnai supratau kuo ji kitokia, tos pastraipos man neužteko, kad galėčiau tai paaiškinti, o gal ir paaiškinau, tikrai nežinau. Ir dažnai pagalvoju, kad iš knygų pasisemiu ne viską ką galiu, ne viską suprantu, o gal ir suprantu, bet vieną žinau tikrai, skaitymas padeda atsipalaiduoti ir nuklysti nuo to, kas yra aplink tave, nuo to, kas sukasi tavo galvoje ir šitai man be galo patinka. Nors nenoriu plėtotis apie tai, ką man reiškia skaitymas, nes ko gero tai jau daug kartų apšnekėta ir yra visai ne nauja. Bet šis savaitgalis buvo gausiai puikus. Nenuveikiau aš nieko grandioziško, nieko baisiai naudingo, biologijos nesimokiau, matematikos taipogi, bet akivaizdu, kad puikiam savaitgaliui reikia ne to. Jis puikus, nes puikiai išsimiegojau; baigiau “Kelią”; pradėjau Remarko “dangus neturi išrinktųjų” ir ta knyga skaitosi kur kas lengviau nei “vakarų fronte nieko naujo”, o gal tai dėl to, kad paaugau ir priaugau iki Remarko, nes pirma skaityta jo knyga skaitėsi tikrai sunkiai, nors ir gausiai patiko, tad kai tik baigsiu šį įrašą, keliausiu į lovą skaityti; žiūrėjau velniškai lengvą filmą “ko nori mergina” ir man patiko, nes jis iš tiesų buvo lengvas ir žiūrėdama jį aš šypsojausi, o antrą kartą žiūrėjau prancūziškai, nes nepastebėjau, kokia kalba siunčiuosi, buvo gerokai keista; kol kas dar vengiu sunkių filmų. Dabar galvoju, kaip greičiau prastumti tas keturias dienas ir pasinerti į ilgo savaitgalio malonumus, liko keturios dienos iki keturių dienų laisvadienio – tiesiog puikumėlis, kokios veiklos jam nusišviečia, Vilnius ir knygų mugė. Juk sakiau, kad puikumėlis ir aš jau einu, nes turiu dar 21 minutę susikrauti daiktus į mokyklą ir nusiprausti, tai nauja mano rėžimo programa. Ir pažanga: per visą savaitgalį nenuėjau miegoti vėliau nei trečią!

dvi dešimtosios procento.

// Sausis 28 2009 // Nėra komentarų » // blog

Norėjau čia ateiti išsilieti vietoje to, kad liečiausi ant Simos, bet štai ir taip nurimau, bet pagalvojau, kad vis tiek reikėtų ateiti ir išsilieti, nes seniai tai dariau, o kad tai dariau seniai, labai jaučiasi. Kartais mintys dėstosi tokia forma, lyg rašyčiau blogą, taigi darau išvadą, kad esu priklausoma. Ir mane nupurto drebulys, pagalvojus, kad rytoj reikės eiti į mokyklą, kad ir dvejoms pamokoms, net nesiruošiu ten ilgiau sėdėti, bet tuo pačiu, bijau, kad lieps atsiskaityti eilėraštį, kurio aš nei velnio nemoku, todėl ketinu naktį mokytis, kad galėčiau atsiskaityti penktadienį, net vis tiek žinau, kad naktį nemiegosiu taip, kaip turėčiau. Nemiegu taip visą savaitę ir taaaip neapsakomai gerai jaučiuosi. Pavyzdžiui, vakar tvarkiau savo užrašų knygą ir netgi baigiau, nes pagrinde buvo likęs tik viršelis, prie kurio dirbau iki penkių. Ta knyga tokia graži, tokia iš karto matosi, kad mano, o ne šiaip pirkta. Ji pirkta, žinoma, bet su daug mano pataisų, kada nors padarysiu foto reportažą, nors tada turbūt paaiškės, kad ne tiek daug aš ten ir dariau, tik ilgai knisausi prie kelių dalykų. Štai mano kompiuteris naktį irgi nemiegos, nemiegos gal netgi savaitę, kol atsiųs visus depešų dokumentinius filmus. Nors nemanau, kad jie ten visi, bet nemaža dalis tikrai yra ir kas svarbiausia, yra tas, per kurį kalbą apie laikus arti grupės iširimo, o tas laikotarpis man atrodo labai gausiai įdomus, nors iš esmės, tai įdomūs visi, todėl juos ir siunčiuosi. Ir labai greitai jie pralenks Muse, netikėjau, kad taip greitai kažkam pavyks tai padaryti, bet bet bet, pasirodo klydau, o tai, kad 78,1% mano klausomos muzikos yra britų, skamba gana smagiai. Šiandienai liko vienas laiškas, geriausiu atveju – du ir būtų labai puiku atrašyti į juos abu, bet per juos nereikėtų pamiršti tų suknistų “metų”. Nors einu dar patyrinėti visų savo last.fm čartų, tai įdomu.

Čilės varikliukas sugedo.

// Spalis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar šis tas. Buvau su Justu šiandien Hight School Musical 3. Nepasirodė jis man labai baisiai geras, bet žiūrėti buvo galima ir netgi be kančių. Nei viena daina per daug neįsiminė, bet užtat filmo vidury truputį susipainiojau ir paskui reikėjo įtempti dėmesį, kad atsipainiočiau. Bet ne apie filmą iš tiesų norėjau parašyti. Po jo, prisijungus ir Tanei, nuėjom į Čilę. Ir ten buvo žiaurokai. Laukėm padavėjos gal penkiolika minučių, matosi, nepatyrusi dar mergaitė, ir iš tikrųjų truputį buvo gaila jos, nes ryškiai matėsi, kad nespėja. Bet vistiek atsibodo laukti. Todėl atsiverčiau Cukraus galą, vietą užrašams ir pradėjau paišyti, rašinėti. Pradėjau nuo to, kad laukiu laukiu panelės padavėjos, bet ji kaip gone, taip gone. Paskui žaidėm su Tane kryžiukų nuliukų, bet nei viena nelaimėjo. Nupiešiau čili mašiniuką, kuris iš po kapoto (?) leidžia dūmus ir sako „pššš“. Užrašiau pilną diskriminanto formulę; lietuvišką abecelę; Pitagoro teoremos formulę, netgi nupiešiau trikampį; paaiškinau, kad žodį tesėti reikia rašyti be nosinės tada, kai kalbama apie žodžio tesėjimą ir daugiau nepamenu, nes atnešė picą. Jos suvalgiau du gabaliukus, nes kaip sakė padavėja, kitų patiekalų būtume laukę maždaug valandą, o ten buvo gana šalta ir Cukruje buvo likęs tik vienas puslapis, tai ką, po galais, būčiau veikusi? Todėl pasitenkinom viena pica, kurios aš beveik net nenorėjau. Norėjau koldūnų su varške. Bet deja deja, kokia netektis mano skrandžiui ir palaima piniginei.
O tie, kas nori pamatyti mano šedevrus Cukruje eikite į babilono čilę. Tada įėjus tiesiai tiesiai ir priešpriešpaskutinis staliukas kairėje pusėje.

Tai Upių Medūza!!!

// Spalis 10 2008 // 10 komentarai » // blog


Narnijos skaitymo kronikos.

// Liepa 30 2008 // 4 komentarai » // blog, postcrossing

Noriu parašyti Žmogui, bet nežinau ką parašyti ir bijau susivaryt, ir pasirodyt neįdomi, tai va taip. Todėl nerašau.
/
Pastaruoju metu neturiu noro sedėti prie kompiuterio, gal būvimas Trakiškyje atkratė nuo jo. Labiau linkstu prie knygų, kas yra velniškai gerai. Taigi, skaitau Paryžiaus Katedrą, rytoj jau bus pusė, bet atskaičiavus visokius neįdomius aprašymus, kuriuos norint įsiminti reikia skaityti garsiai, pradėjo labai patikti. Ne šiaip sau gerai vertinama klasika, yra dėl ko. Dar pradėjau Baltaragio Malūną, greitai skaitosi, bet nieko ten gero, per kokias tris/keturias/penkias dienas perkrimsiu. Bet užtat nenujaučiu kaip reikės įveikti Graikų Legendas Ir Mitus, man vien pavarčius šlykštu darosi. Ir aš jaučiu neapykanta JBG už tuos sąrašus, ne didelę, bet šiokią tokią, tik dėl to.
/
Žemaitės kūryba man nepatiko, per daug lietuviška, gerai, kad su ja skaitymo buvo nedaug (tik Topylis ir Petras Kurmelis). Toks jausmas, kad jiems (homo sapiens)niekas daugiau nerūpėjo kaip susirasti žmoną, kuri tik ir tvarkytų ūkį, o ją rinkdavosi kažkokiu apsurdišku būdu, taip šaltai ir bejausmiškai, lyg žmona būtų daiktas, kurį tėvai turi kuo greičiau iškišti vyrui, nes kai ji pasens niekas jos nebenorės; laiku baigti savo darbus; apkalbos; ir panašūs paviršutiniški dalykai. Atrodo lyg jie niekad nesamprotaudavo ar negalvodavo. Kaip ten sakoma, anyway.
/
Buvau filme, kurį žiūrėjau retkarčiais išsižiodama ir su šypsena. Nors šypsojausi kai ten visi kovėsi ir žudė vienas kitą (šiaip, ir ne tik), štai kas dar priverčia mane nusišypsoti? Bet antra Narnijos Kronikų dalys yra nepalyginamai geresnė už pirmąją. Eilinį kartą lieku dėkinga Justui.
/
Atsibodo rašyti atvirukus į Suomiją. 5/10. Žinoma, parašysiu aš jį ir rašyti man vis tiek patinka, bet gal užtenka į tą pačią šalį?! Galėtų dar ir maniškiai galop nukeliauti. Dar parašiau Agnei (laišką).

Trys Vilniuje.

// Spalis 31 2007 // 4 komentarai » // blog

Manau galima būtų apipasakoti būvimą Vilniuje pas seserį. (;
Taigis.

2007/10/28
Pasikrovę pilną mašiną, kaip mano sesuo sakė “galas atsilieka nuo priekio”, išvažiavome. Neskaitant to, kad man labai skaudėjo visus kaulus, sėkmingai nuvykom. Išvežiojusius visus keleivius patraukėme į Santariškes.
Tą vakarą aš labai laukiau filmo ‘Greiti ir įsiutę’, bet iki jo buvo dar toli, todėl Tanė pasiūlė iki ‘Ikiuko’ nueiti, tiksliau mums džiūvesėliai baigėsi ;D . Tada jau buvo tamsu. xD. Bet tas rajonas labai jė, todėl jame visai nebaisu. ;D Taigi, nuėjau, pasrnešiau džiūvesėlių ir ėjau filmo žiūrėti, kurio dar reikėjo laukti gal valandą. Bet svarbiausia, kad reikėjo prisijungti ausines, nes galėjau trugdyti jos kambariokei. xD
O apie tą tai jau patyliu. Koks žmogus vietoje to, kad ateitų pašnekėti, viską rašo per skypę? Na ir šiaip ten juokelių su ja buvo.
Tai vat, pažiūrėjau filmą, pasedėjau dar prie kompiuterio ir nuėjau miegot.
2007/10/29
Ta diena buvo jė. ;D
Ryte pasedėjau prie kompiuteriuko, tiksliai neprisimenu, bet man rodos atsisiunčiau daug RW serijų ir dar su Pau. apie jas pasvaigau. xD
O šiaip kai sesuo grįžo, jai paskambino draugė ir pasiūlė važiuoti į Trakus. Ir pasiėmė ji mane. Bet ten taip linksma buvo. Ir jos draugė labai gerulė ir šiaip gražu ten. ;D Dar kavinėje pasedėjom, kur aš valgiau labai labai mažą picą. ;D
Neilgai mes ten buvom. Vėliau grįžom į Vilnių ir ilgai dvejodamos nuvažiavom link akropolio. Bet ten taip netyčia užsukom pasisupti. ;D Ir kabėjom mes tada su Tane žemyn galva.
Nusipirkusios bilietus į kiną dar pasedėjom ‘Presto’ kavinėje, kur gėrėm ‘Mega Latte’. Labai labai apsigėrėm, o aš supratau, kad putų nemėgstu. ;D Paskui labai negera buvo.. Ta ‘Mega’, tai jaučiu pusė litro. xD
Žiūrėjome mes filmą ‘Sekmės, Čakai’. Patiko, toks juokingas. ;D
Vėliau grįžom namo ir. Ir nebeprisimenu. ;D
2007/10/30
O tą dieną niekur nėjau. Tik buvau namuose, žiūrėjau ‘Pianistą’, ir kartu su Pau svaigau apie RW. ;D
Bet labai linksma buvo. Paskui dar one.lt fjorjumjukjuose paišsidirbinėjom. ;D
Ai, ir dar ieškojau tv1 kanalo, nes pas seserį jo nerodo. Radau kažkokį nususėlį.
2007/10/31
O tą rytą atsikėlėm, susiruošėm, prastovėjom kamštyje ir pasiėmusios Eglę išvažiavom į tą patį Panevėžį.
O aš nenorėjau grįžti.

Pakvaišau. Ne tik aš.

// Gegužė 25 2007 // Nėra komentarų » // blog


Nežinau kas yra, bet niekaip negaliu išmesti iš galvos to filmo. Kažkas atsitiko. Kažkas keisto. Dar niekada taip ilgai negalvojau apie vieną filmą. O gal tik neprisimenu. Tikriausiai neprisimenu. Negalėjau nenueiti į jį antrą kartą.
_______________
Pakvaišau ne tik aš, bet ir kompiuteris. Vakar pykšt ir nebeveikė. Šiandien sutaisė. Nesigilinu kas ten buvo, nes beprasmiška. Tokių dalykų vistiek nesuprantu. Visig, vakar buvo tikra poilsio diena. Miegojau ir viskas.

Užmaršties akimirkos.

// Gegužė 6 2007 // 2 komentarai » // blog

Užmaršties akimirkos sėdint ir spoksant į veiksmą kinoteatro ekrane. Žavi. Ramina. Padeda užsimiršti. Padeda užplūsti naujoms ir visiškai šviežiomis mintimis.
‘Spiderman 3′. Šaunus. Įdomus. Visoks, koks tik gali būti. Ir visai nesukrečiantis.
Siaubingai padėjo atsipalaiduoti. Su malonumu žiūrėčiau dar kartą.
Dar planuojama nueiti į šiuos filmus.
<> Karibų Piratai, pasaulio pabaiga.
<> 300.