Posts Tagged ‘internetas’

#7

// Liepa 4 2010 // 5 komentarai » // blog

Rašau aš tik todėl, kad neturiu ką veikti ir man patinka Trakiškyje esančio kompo klaviatūra. Taip, aš dabar Trakiškyje ir taip, ten dabar yra internetas. Net jei aš nelabai suvokiu kam mano seneliams jis. Ypač žinant, kaip Tanė mokė senelį parašyti sms. Garantuoju, čia bus tas pats, t.y. nieko čia nebus. Stovės viskas, kol vienas iš mūsų atvažiuos.

O aš geriu alų ir sėdžiu čia tokia leisgyvė. Pastarosiomis dienomis tik taip ir jaučiuosi, leisgyvė. Pavargau. Ir dar klausau daug iamx, bet ką padarysi, kad jie taip..taip gerai klausosi. Šiandien su trim vaikais ir tėčiu ėjau į užtemimą ir turbūt nėra ko stebėtis, kad tėtis buvo vyriausias salėje. Ir išvis, ten stebėtinai daug bučiavosi, seilėjosi ir šiaip santykius aiškinosi. Iš esmės, tai visai normaliai susižiūrėjo. Taip, ką padarysi, kad man įdomu. Aš galiu nebūti išprotėjusi dėl to, bet vis tiek su malonumu pasižiūriu. Daryti tai, kas man malonu, patinka. Todėl ir darau ir eina visi nx, kuriems nepatinka tie filmai ir knygos ir kurie man aiškina, kad yra lieva juos žiūrėti ar skaityti. Dar aš baisiai noriu parūkyt. Baisiai labai. Ir dabar dėl to pykstu ant savo sąžinės, nes prižadėjau mamai nerūkyt. Sąžinė yra gerai, bet ne tada, kai pradeda tave kontroliuot. Taigi aš atsiprašau už tokį nieko nepasakymą, bet aš juk kaip visad, savam stiliuj.

Nemėgstu šito kambario, kuriam dabar sėdžiu. Ne dėl to, kad jis būtų lievas ar šiaip, tik jame vakarais xujovai karšta. Karšta ir dabar ir man į dešinę veido pusę šviečia saulė. Nepatinka šitaip. Tad laukiu, kol iš kažkur grįš seseris ir važiuosim namo. O ką namuose, tai jau neaišku. MAN REIKIA SUSIRASTI PAŠALINĖS VEIKLOS arba aš rimtai išprotėsiu.

Whahaha, grįžo seseris. Iki.

Ineta.

Ne apie md

// Spalis 6 2009 // Nėra komentarų » // blog

Ir praleistų renginių/įvykių fail’ų FAIL’u skelbiamas – pirmasis (ir vienintelis toks) VIBE.lt gimtadienis..Taip taip, iki jo nusigauti nesugebėjau. Bet būtų juokinga, jeigu negraudu, kad nevažiuosiu ir į creeper festą, dėl kurio, pagrinde nepasirodžiau ir vibėje (atmeskime tai, kad dėl šiokių tokių priežasčių užsispyriau viena nevažiuoti). O aš taaaaip labai ten norėjau, taaaaip norėjau sutikti visus tuos žmones, kurie visai netiesiogiai tapo man beveik pažįstami (kas beveik, o kas ir ne)!! Aš netgi buvau sugalvojusi krūtą dovaną, tik vargu ar būčiau sugebėjusi ją padaryti, nes įgūdžiai atbukę, bet bent jau buvau sugalvojusi..varge, aš netgi sapnavau jį! (:D) Žodžiu, dabar galiu tik gailėtis ir seilėtis bei kankinti save (kaip sako Linga), žiūrėdama į gimtadienio nuotraukas..
Tačiau kaip ten yra sakoma?  Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą? Tai va, dėl creeperio aš visai, visai nepergyvenu, nes važiuosiu pas Deivydą į svečius, taip sakant, į Šiaulius. Ir kaip velniškai, kaip neapsakomai aš jos pasiilgau, kaip to laukiu ir kaip pagaliau džiaugiuosi, kad kažkur vėl išvažiuosiu..ahh, tai jau dabar gniaužia kvapą (koks skirtumas, kad ten važiuosiu ne pirmą kartą). Dar pagalvojus, su kuo ten susitiksiu, susipažinsiu ir ką nuvešiu, darosi taip smagu, kad po kambarį norisi lakstyti darant sukinukus pagal a pain that i’m used to tol, kol apsisuks galva

Ir gaila, kad tiek laiko nerašiau
Ir džiaugiuosi, kad pagaliau parašiau
Ir užtat turiu naują, puikią skrybėlę
Ir šiandien išsiunčiau penkis laiškus, keturis atvirukus

Labanaktis

Čia naujai kvepia, čia naujai žalia

// Rugpjūtis 5 2009 // 4 komentarai » // blog

Šitai galima įrašyti į mano gyvenimo istoriją, nes bene dviejus su puse metų rašiusi blogą blogger.com sistemoje, persikėliau į wordpressą!

Kodėl aš tai padariau, pati gerai nesuprantu, bet viskas prasidėjo nuo to, kai pas Povilą pamačiau įrašą apie tai, kaip suinstaliuoti wordpressą ir tuomet galvoje gimė mintis “o kodėl gi nepabandžius kažko kito, kažko įdomaus?”. Ir pabandžiau, ir visai ne sėkmingai, nes nepavyko importuoti pranešimų iš senojo blogo, tad komentaruose radusi žmogų, kuris jau buvo su tuo susidūręs, nusprendžiau nieko nelaukdama kreiptis į jį pagalbos. Taip susipažinau su Vaidu, su kuriuo, beje, mokėmės vienoje mokykloje :D Žmogus tai sužinojo pagūglinęs apie mane ir o brolau, kas šiais laikais vis dar negūglina? Sulaukusi pasiūlymo viską sutvarkyti realiai ir susitikti Pauliaus organizuojamame BSP’09 (blogerių susitikimas panevėžyje), beveik iš karto sutikau. Prigriebiau ir Simą (:D). Nesigilinant į patį renginį (tai padarysime kada nors ateityje), Vaidą aš sutikau ir jis netgi sutvarkė tuos pranešimus (dar kartą ačiū!), tačiau kortas sumaišė  po mano kėde rastas 321.lt kuponas-dovana, kuris skelbė dovanosiantis hostingo planą mini metams ir .lt vardą metams (kas realiai man būtų atsiėję 115lt). Tą vakarą visai netikėtai parašė Saulius, kurį taip pat sutikau BSP’09. Pasirodo, buvom susitikę ir vibėj, ir bloguose, ir last.fm, žodžiu, pasaulis mažas, ir dar pasakykit, kad ne..žodžiu. Kažkaip taip gavosi, kad jis sutiko pas save priglausti mano blogą (tik prašau, neklauskit ką tiksliai tai reiškia), padėjo man viską sutvarkyti, parodė man css triukų (tam tikslui buvo pasinaudotas ir teamview, o štai už šią, baisesnės programos nesu mačiusi, nes ji varo mane iš proto! :D Toks jausmas, kad žmogus įsibrauna į mano vidų (ir eina šikt, kaip skamba)), kurių turbūt dabar neprisiminčiau, bet kurie mane taip sužavėjo, jog sėdėjau išsišiepusi lyg ausų ir tokiom degančiom akim, kad net mama išsigando, užtat dabar norėčiau apie tai sužinoti kur kas daugiau bei pati viso to išmokti (nors ką čia, svajoju apie tai jau seniai, tik niekada realiai nemačiau kaip tai daroma), ir galiausiai, jis sutvarkė visą dizainą, nuo kurio aš akių atitraukti negaliu! Taigi, už tai, kad esu čia, už tai, kad viskas čia taip dailu, turiu būti dėkinga tik Sauliui, nes be jo, faktas kaip uogienė, išsivertusi tikrai nebūčiau. :>

O jeigu kalbant apie blogo tematiką, tai nemanau, kad kažkas pasikeis, nu nes aš net neįsivaizduoju savęs rašančios apie kažką tokio konkretaus, net nemanau, kad to norėčiau, tai ir reikalo nėra ką keisti. Tebunie šis blogas (tinklaraštis, kaip kai kuriems labiau patinka) mano minčių prieglobsčiu ir toliau. O artimiausiu metu ketinu atnaujinti ir skiltį “apie”, tad kantrybės, kantrybės, nors man jos prireiks daugiausiai

p.s. čia ne į temą, bet kol rašiau šitai (die, kaip aš noriu miego!), Linga rašė šitai, o aš ką tik baigusi skaityti bijau pridėti į kelnes iš to isterinio juoko :D

Labanaktis

Šiandien aš laaabai noriu rašyti

// Liepa 31 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuomet perskaičiau praeitą savo įrašą, pastebėjau, kad kai rašau, vis galvoju, kad kažkas tai perskaitys ir parašau ne viską, ką norėčiau ir tai man tikrai nepatinka. Tai mane varžo, V-A-R-Ž-O!! Tai kokias perspektyvas aš įžvelgiu: 1) galiu neberašyti (nekokia idėja); 2) dienoraštį galiu padaryti matomą tik man (irgi nekokia idėja, mėgstu, kai kas nors tai skaito arba kitaip, joa, dėmesį aš mėgstu, pripažinkim); 3) dienoraštį galiu padaryti matomą tik keliems žmonėms (šitą galimybę atmetu dėl prie ankstesnio punkto paminėtų argumentų); 5) galiu ir toliau rašyti šį tą nutylėdama ir galiausiai 4) galiu į visus spjauti ir rašyti ką noriu, nieko nenutylėdama (kas yra gana pavojinga atsižvelgiant į tai, kad tai skaito žmonės iš mano aplinkos). Tam skirsiu kelias minutes savo lako, kad galėčiau apsispręsti, o ką jūs rinktumėtės?

Nors iš tikrųjų, norėjau rašyti visai ne apie tai, o apie tai, kaip banko sąskaita keičia žmogų!  Tiksliau, kalbu tik apie save, apie kitus nieko neišmanau, todėl galit man papasakoti, ačiū iš anksto :D
Jau visai nemažai laiko norėjau tokio dalyko, kaip sava banko sąskaita (ypatingai po to, kai mokykloje buvo atėję verbuoti į swed banką) ir galiausiai, prieš kokią savaitę dar kartą apie tai prakalbusi tėčiui, sulaukiau dėmesio ir antradienį sąskaitą atidarėm. Tiesą sakant, dar niekada neteko tiek kartų rašyti savo vardo, pavardės ir kitų duomenų. Nors kortelės eisiu atsiimti tik antradienį, jau dabar jaučiuosi kažkaip..kitaip. Atrodo, kad mano akiratis ir galimybės gerokai prasiplėtė. Visų pirma, tai net neturėdama kortelės galiu daryti pervedimus, t.y. atsiveria galimybės pirkti ar kažką parduoti internetu (tiesa, visokiems amazonams, kaip nepilnametė, teisės neturiu) ir jau spėjau apsireikšti sena.lt, kur ketinu parduoti knygas, kurios mano manymu lentynoje tik vietą ir užima bei manodrabužiai.lt, kur galiu parduoti vis dar gerus, bet kažkodėl nebenešiojamus rūbus/aksesuarus ar panašiai. Tai reiškia galimas šiokias tokias įplaukas į sąskaitą, t.y. papildomus pinigus. Vien dėl to, kad galiu kažkaip užsidirbti (ar bent jau mėginti) jaučiuosi labiau savarankiška ir bent truputį mažiau priklausoma nuo kitų, pripažinkim, tai tikrai laaabai smagu. Antra, labai patogu su savimi visada nešiotis pinigų kortelėje (o korteles aš be galo mėgstu), nes ką žinai, ko kada gali prireikti. Ir trečia, aš galvoju, kad tokie dalykai padeda paaugliams išmokti tvarkytis su pinigais, planuoti išlaidas ir panašiai, ir taip toliau.
Tatai tokie mano pastebėjimai, tatai tokie mano atrasti pliusai. Jeigu dar ką nors žinot, jūsų komentarai visada laukiami

Ir visai netyčia išplaukė

// Gegužė 7 2009 // 4 komentarai » // blog

Dabar, kai perskaičiau Edgaro blogą, mane turbūt užpuls bene paranojiškos mintys, kad tik nebūčiau iš tų, kurie rašo niekam neįdomias pievas, nes pripažinkim, kiekvienas rašantysis (bent jau internete, tai tikrai) nori turėti skaitytojų kaip ir kiekvienas žmogus nori būti kažkam įdomus, tad šiuo klausimu išimtimi savęs tikrai nelaikau, nes jeigu turiu skaitytojų (ką puikiausiai gali parodyti prenumeratorių skaičius) žinau, kad visgi, kažkam tai įdomu. Nors kaip supratau, kolega (tai tokią įtaką daro kai kurie blogeriai, xoxo) Edgaras reader‘yje kaupia ir ne tik jam įdomius blogus, tad tuomet nieko nelaukdama ir pasmalsausiu, kokius laikot jūs? Jeigu kalbant apie mane (tiksliau, mano readerį), tai jame yra prisiglaudę 37 blogai, kurių į vieną kategoriją niekaip neįtrauktum. Ir to nepadarytum vien dėl to, kad vieni yra tiesiog asmeniniai (skirti, kad ir dviems žmonėms), kiti yra apie informacines technologijas, gyvenimą, muziką ar meną. Prisipažinsiu, ne visada viską perskaitau, bet dažniausiai akimis tai tikrai peržvelgiu ir net jei turėčiau saldžiai tuomet miegoti, perskaitau žodį po žodžio, mat stengiuosi prie skaitomų laikyti tik tuos, kurie iš tiesų mane domina aktualiomis temomis, priverčia nusišypsoti ar yra kažkuo savotiški, taip sakant, savu stiliumi (ko gero, kriterijai nėra labai išradingi), todėl skaityti juos – vienas malonumas. Ai, ir būk žmogus, jeigu jau rašai blogą ir turi ką papasakoti (juk Tu rašai blogą, tai vadinasi, turi!) tai ir rašyk tai, o ne laikyk jį pūvantį šešis mėnesius, kaip priežastį nurodęs, kad nėra apie ką rašyti arba kiekvieną dieną sausai nepasakok savo tikslios dienotvarkės su visų pusryčių/pietų/vakarienės meniu (nors nesiginčysiu, galbūt ir tai kam nors įdomu), nes jeigu jau taip, tai nekoks iš tavęs blogeris ir galbūt verta pagalvoti apie to dalyko raukimą (juk kam kaupti internete dar didesnius šiukšlių lobynus, taip?). Žodžiu, atėjau čia su mintimis visai ne apie tai, o žiū, kas gavosi (ale vos ne agitacijos, bet ir tos, tik iš mano pusės), bet šiaip, tai labai laukiu jūsų nuomonių šia tema.
O apie tai, ką norėjau papasakoti, turbūt kitą dieną. to be continue…

// Balandis 25 2009 // 6 komentarai » // blog

Išsiregistravau iš oniukės

-xxxxxxxx

An unbearable pain, a beating in my brain

// Balandis 21 2009 // 2 komentarai » // blog

Kaip aš bijau, kaip aš bijau, kaip aš bijau, kad nepavyks sutvarkyti to užsakymo ir negausiu savo set box’o ir kaip baisu suprasti, kad kažkas yra negerai, bet tu nežinai, kaip tai reikia pataisyti ir telieka laukti, kol žmonės, kurie tau gali padėti, prisijungs prie skypės. Bet laukti yra taip velniškai sunku, nes tu juk velniškai bijai ir aš nejuokauju, aš rimtai bijau! Aišku, turiu dar nemažai laiko ir dar daugiau vilties, kad man padės, bet vistiek bijau. Kažkoks šūdas čia dabar, nes buvau taip nusiteikusi su Sima internete pažiūrinėti visokiausius per dailės pamoką užkabinusius darbus, bet kai tėtis pasakė, kad kažkas ten yra taip negerai, dingo visas noras ir va štai tai yra šūdas. O aplamai, neskaitant to gąsdinančio dalyko, diena buvo visai tokia gera, nes pirmą kartą tiek parašiau per fizikos kontrolinį ir visai suprantu, kodėl. Ogi todėl, kad sėdėjau su Laurynu, kuris per pamokas nebijo eiti prie lentos ir ten kažką kerta, tai va, kaip puiku. Žinoma, nesitikiu aš nei dešimtuko, nei devintuko, nes tokie dalykai iš fizikos jau tapo nebeįmanomais, bet gal daugiau nei keturis ir gausiu. Be fizikos, dar ir geografiją parašiau, tą patė kontrolinį, kurį jie rašė vasario mėnesį ir galiu pasakyti, kad visai susimoviau, nes mokytoja davė kur kas sunkesnį kontrolinį, nei visiems, o kai nebuvau atsivertusi žemėlapio, tai buvo gana sunku nusakyti, kuris ežeras yra arčiausiai kokio miesto, bet reikalas tame, kad džiaugiuosi išbraukusio iš sąrašėlio vieną skolą. Tai va taip aš gyvenu, neskaitant to to jau daug aukščiau minėto dalykėlio, linksmai kaip niekad.
Žinot, kokį faktą konstatuosiu? Tokį, kad kai ateinu čia rašyti dažnai, tik šūdmaliauju ir nieko įdomaus neparašau, dėl ko irgi truputį truputį ant savęs pykstu. Aplamai, tai visai dažnai ant savęs pykstu ir abejoju ar tai taip jau gerai.
Labanaktis ir skanių jums uodų (užvakar kaip tik pirmą mačiau!).

Tell yourself it’s alright

// Balandis 19 2009 // 1 komentaras » // blog

Būtų gerai dabar miegoti, bet būtų dar geriau, mokytis fiziką. Geografiją jau beveik moku, tą temą, kurią atsiskaitėm dar vasario mėnesį, tik žinoma, aš juk neatsiskaičius, bet tai bus ištaisyta rytoj, tikiuosi. Jeigu kalbant apie skolas, tai dar liko matematika, geografija ir geografija ir tada viiiiskas, rinksim naujas skolas. O ką tik užsiregistravau you tubėj, nes pagalvojau, būtų visai patogu turėti vietą, kur būtų galima kaupti mėgstamiausius video ir daaar, gal kartais pati norėsiu ką nors įkelti, bet šiaip, tai keista, nes iš tiesų, tai nemėgstu you tubės, o registracija buvo siaubingai sucks, nes daugiau nei pusvalandį teko galvoti slapyvardį, mat daugelis iš mano norėtų užimti, o slapyvardžių su skaičiais siaubingai nemėgstu. Ir šitaip aš tapau GreenTuku. Tai va, ten kaip pagalvoji, tai visai fyska, galima rasti daug daug ko su dm. Ai, ir po galais, einu miegoti/mokytis, nes vis tiek, neturiu ko papasakoti, išskyrus tai, kad vis dar sloguoju, o ryte balsas buvo toks sulūžęs, kad negalėjau prakalbėti.

You’d be wasting your time Saying no, it’s a crime

// Balandis 14 2009 // Nėra komentarų » // blog

Liverpool 4 : 4 Chelsea – fhtahgn! Niekada dar nemačiau tokių pašėlusių varžybų ir visai nėra svarbu, kad neypatingai dažnai ir žiūriu tą futbolą, bet visgi, net aš nesugebėjau atsitraukti, net tėtis nesugebėjo užmigti, o va tai jau yra didis dalykas. nu ir ką, draugai ir bičiuliai, prastūmėm vieną dieną mokykloje, iki savaitgalio liko trys dienos ir man įdomu, aš iki vasaros tik ir stumsiu dienas, o paskui ir iki tol, kol baigsiu mokyklą, ar kažką padoriai išmoksiu, nes man jau darosi neramu. Nenoriu visiškai į viską spjauti ir susimauti visus pažymius. Bet užtat galiu pasidžiaugti, kad šiandien su Sima ir su Linga buvom po pamokų bibliotekoj, o paskui ir kakadu, kur su nuolaidų kortele gavom net daugiau nei devynių litų nuolaidą! Niekada neturėjau, netgi nemačiau, kortelių, su kuriomis duotų trisdešimties procentų nuolaidas. Dar galiu pasidžiaugti, kad nusipirkau keturis juodus tušinukus ir iš didelio nepritekliaus tapau mergaite, su labai dideliu juodų tušinukų pritekliumi ir dar turiu spider man liniuotę, ir dar pieštuką su visokiais kamuoliais, jėj. Bet svarbiausias šiandien įvykęs dalykas buvo tas, kad pagaliau užsisakiau SOTU set box‘ą!!! Ir iš tiesų, tai buvo labai baisu, nes to dar niekada nebuvau dariusi, o ten ne šiaip dešimties litų vertės daiktas, o kur kas vertingesnis ir net netik apie pinigus kalbant jis yra vertingas, bet būtų labai apmaudu, jei pinigus nuskaičiuotų, o box‘o negaučiau. Bet kadangi man padėjo Eglė, lieku jai labai dėkinga, nes būtent dėl jos dabar sėdžiu ir visai nesijaudinu, nes žinau, kad viskas yra gerai. O dabar, dabar manau, būtų visai nebebaisu dar kartą tai pakartoti, kaip sakė glow, visai neskauda. Ai, nu ir šiaip, smagūs dalykai tos e – parduotuvės. Turėčiau pinigų, tai ir conversus dailius nusipirkčiau, bet o deja, neturiu ir greitu laiku neturėsiu, nes viską sukišau į box‘ą ir dar Paulės gimtadieniui reikia taupyt! Klausimas dabar manasis, ką daryt, eit skaityt ar eit pasimokyt?

All your stupid ideals you’ve got your head in the clouds

// Balandis 10 2009 // Nėra komentarų » // blog

Diena tokia, jog norėčiau, kad tokių nebebūtų, nes ji yra daugmaž b-e-v-e-r-t-ė ir tai labai sucks. Bet kaip vakar ir žadėjau, pirmas dalykas, kurį padariau atsibudusi, lėkiau patikrinti pašto dėžės ir o stebukle, radau voką, kuriame puikavosi dvidešimt du lipdukai ir vienas ženkliukas. Vieną lipduką priklijavau ant printerio, vieną dar priklijuosiu ant savo veidrodžio, kelis dar draugams duosiu, kelis dar sau pasiliksiu, kelis mieste užklijuosiu, o vieną kažkokiu būdu reikės užklijuoti ant bičelio mašinos, nes jam jis tinka, nu Tanė taip sakė, iš patirties tai nežinau, bet kai jai parodžiau, ji labai apsidžiaugė ir sakė, kad jis tikrai jam tinka, nu tai taip ir supratau, kad tinka, bet jau iš ankstesnių jos kalbų, žinojau, kad tinka, todėl specialiai jai ir parodžiau, nes vos tik pamačius tą lipduką, pagalvojau apie tą, kuris jam labai tiktų, tai liko tik užklijuoti, t-i-k. Ai, o ženkliuką įtaisiau ant savo tašės ir ten jis labai gražiai atrodo, bet tiesa ta, kad man tų lipdukų gaila, visada būdavo gaila klijuoti gražius lipdukus, todėl ir dabar dar tokių turiu, tik o bėda, jie man nebėra gražūs. Tai va, dar atvažiavo teta su šeima iš Suomijos. vienuolikametis pusbroliukas pritrenkė savo išvaizda, nes atrodo tikrai įspūdingai ir kai pagyriau jo kepurę, jis pasigyrė, kad ji kainavo net keturiasdešimt penkis eurus, tai mama sakė, man tik pasvajot, kad tokią atiduotų! O jis toks kūdas ir visai aukštas, su ~penkiais dydžiais per didele maike, ilgu margu džempu, įspūdinga kepure, siaurom kelnėm ir dar plius, vansais. Jeigu būtų vyresnis ir dar ne pusbrolis, spėju, įsimylėčiau, bet o beja, jaunas ir dar pusbrolis, nors ir taip atrodančiais savo bendraamžiais visai nesižaviu, tai neina suprast, kaip ten būtų. Prie stalo jis sako, kad nevalgys mėsos, nu nes šventės va tuoj, valgys tik sasiskas, o kai paklausėm, iš ko, jo manymu padarytos sasiskos, jis ir atsakė, kad “sasiskos ir yra iš sasiskų” ir jis tai sakė tokiu rimtu tonu, kad visi prie stalo kvatojosi ir jūs, turbūt, nieko prieš, kad pavertėjavau iš rusų kalbos. Ir gavau be galo ir be krašto gražią suknelę gimtadienio proga, todėl tikiuosi, kad rytoj bus taip šilta, kad galėsiu su ja eiti pas Simą, nes jau baisiai norisi pasirodyt, kada nors, pasirodysiu ir čia.

The more i look, the more i see, the more i feel

// Balandis 1 2009 // 5 komentarai » // blog

Net baisu pagalvoti, kiek laiko čia nerašiau, o iš tiesų, tai bandžiau. Bandžiau netgi du kartus, vieną kartą pas Simą, o kitą kartą šiandien per informatikos pamoką, bet supratusi, kad tam reikės trupučio susikaupimo ir daugiau nei dešimties minučių, kiek jų teturėjau, tą sumanimą mečiau. Taigi, kaip pastarąją savaitę gyvena Tukas? Ogi labai fyskai, nes pirmadienį mokykloje buvau visai be miego ir galiu pripažinti, kad tai savaip įdomu, nu nes jei net kažkas ten sakė, kad atrodžiau gerokai apsiuosčius, tai kažkas įdomaus ir keisto buvo, bet man reikėjo palaikyti kažkuo gyvybę, nu ir pasitaikė garbė red buliui, kuris tikrai labai gerai veikia. Akis piestu pastato. O jeigu sumaišai kavą su red buliu, nenustebk išgirdęs “nesikarščiuok, nesikarščiuok”, be to, jei perdozuoji, pradeda drebėti rankos. Man drebėjo ir man sakė “Ineta, nesikarščiuok šitaip”. Apskritai, tai visą savaitę panašiai gyvenu. Per tris paras buvau miegojusi ~17 valandų; dabar per keturias ~26 valandas; per penkias bus ~33 valandas. Stumiamės į priekį, bet kažkodėl man tai nelabai pasakojasi. Todėl galiu pranešti, kad šiandien atsidariusi savo facebook‘ą galutinai nusprendžiau jį naudoti, nors kažkodėl, ten susigaudyti pavyksta gana sunkiai, bet kažkas yra sakęs, kad ir tam reikia laiko. Tikiuosi, tikiuosi. O rytoj yra paskutinė diena mokykloje ir tada atostogos, girdėjot? A-T-O-S-T-O-G-O-S!! Nes penktadienį su daile važiuojam į Vilnių, į kažkokias parodas, bet į kokias, nelabai žinau, todėl, kad nelabai žinau, prižadu grįžusi padaryti šiokią tokią apžvalgą ką gero pamačiau, gal taip pavyks ne tik pamatyti, bet ir atsiminti kažką daugiau, o ne tik vaizdus. Ten turėsim gausiai daug laisvo laiko ir pagalvojau, kad galėsiu pasilikti pas Tanę, šiaip, tai ji grįžta dar tą patį vakarą, bet važiuosim mes į bombą mano gimtadienio dovanos ir jeigu rasiu devotional tour dvd būtinai nusipirksiu primesdama prie Tanės savo pinigus.
Dabar būsiu labai kietoka ir prisižadėsiu čia rašyti kiekvieną balandžio dieną ir dar tęsim dm pavadinimų tradiciją, tebūnie tai dar vienas jų mėnuo, vot. O aš lekiu pakeisti kovo kalendorių į balandžio. Su balandžiu jus!

You opened my eyes to the world.

// Kovas 15 2009 // 2 komentarai » // blog

Labas rytas. Gaila, kad neatėjau parašyti tuomet, kai atsikėliau, nes dabar į rytą nelabai ir panašu, bet kieme apsiniaukę, mano ausinės maloniai vibruoja ir skleidžia dar malonesnius garsus, todėl esu nusiteikusi rašyti. Kai tik prisėdau prie pacuko, google readery radau du naujus Meno Duobės pranešimus, o kadangi nebežinojau, ką dar paveikus, nuėjau ir perskaičiau kelis straipsnius, vienas ypatingai mane užkabino. Ir tuomet aš pagalvojau, ar pati būčiau ten sustojusi? Žinoma, norėčiau tikėti, kad būčiau, bet negaliu būti tuo visiškai tikra, nors iš kitos pusės, dabar, po šio straipsnio, sustočiau ir ne todėl, kad į galvą šautų mintis jog ten galėtų stovėti koks nors virtuozas, kurio pasirodymas kainuoja 1000 dolerių už minutę, o todėl, kad norėčiau kuo daugiau pastebėti. Iš esmės, tai nemėgstu lėkti pametusi galvą, dažniau renkuosi ėjimą lėtu žingsniu ir visa ko stebėjimą, tiek žmonių, tiek mašinų, tiek medžių kamienų įvairovės, tiek balų bangavimo, ir viso kito, kas tik užkliūna už akių, tad tai sustiprina viltis, jog būčiau sustojusi. Ir po galais, kur visi skuba? Kodėl išėjus į miestą, reikia lėkti taip, lyg ruoštumeisi ką nors gelbėti?

„Kiekvieną kartą, kai pro šalį praeidavo suaugęs žmogus su mažu vaiku, vaikas visada pradėdavo eiti lėčiau, atsilikti ir sukti galvą į garsų pusę. Ir kiekvieną iš šių kartų, suaugęs timptelėdavo savo atžalą ir paragindavo nestoviniuoti… Gimdami atsinešame su savimi poezijos ir muzikos supratimą, deja laikui bėgant šiuos gabumus prarandame..” – citata iš „The Washington Post” dienraščio.

Taigi, galima sakyti, kad suaugusieji yra kažkiek šikniai, nes ne tik tempia save, bet tempia ir vaikus, o iš jų tokius sugebėjimus, kaip stebėjimas, atimti yra dvigubai blogiau, nes jeigu vaikas jau nuo mažens nuo to atpratinamas, vargu ar galės tuos gebėjimus susigrąžinti ir apskritai, koks vaikas, kuris negali stebėti ir paklausęs tėčio ar mamos “o kas čia?” sulaukti atsakymo apie tai, ko klausė. Dabar galėčiau sau žadėti, kad niekada nenustosiu stebėti, kas vyksta aplinkui, niekada netraukčiau paskui savęs vaiko, bet nesu tikra, kad sugebėčiau to pažado laikytis, nors ir žinau, kaip nenorėčiau. Tas straipsnis kur kas platesnis, bet vienai jo pusei nuomonę ir pastebėjimus išsakiau, nors kaip žiūriu, gavosi gana savanaudiškas įrašas, nes kalbu beveik vien apie save, nors iš tiesų, norėjau ne visai to. Atrodo, kad tiek rašau apie save, kad kitaip nebemoku, kas mane tuo pačiu ir pykdo ir liūdina. Sandra, tikiuosi, tau pavyko geriau, nei man.

There’s something wrong with me

// Vasaris 22 2009 // 3 komentarai » // blog, bonus

Vaa, prašau, kam įdomu. Nes aš šito laukiau kelias valandas, bet prieš tai dar pasinervinau, kol įjungiau tą transliaciją, nes pas mane kažko akivaizdžiai trūksta ir turbūt jei ne šlykštukas firefox ir windows media player, nebūčiau pamačius to pasirodymo, o štai žiūrėk, jis jau youtubėj po valandos yra. Nors ne, nesakau, kad gailiuosi tiek laukusi ir graužusi sau kelį, aš džiaugiuosi, kad dabar galiu pamatyti dar ir dar kartą. Ir ta daina labai graži, ir tėtei patiko, ir kai Dave ją dainavo atrodė piktas, ir jis dar žavingesnis, taip sakant, jėga. O šiandien visą dieną trūniju prie kompo ir daug juokiuosi, o kažkodėl sėdėdama ir kam nors rašydama, netgi čia, nutaikau atitinkamas veido išraiškas. Savaip įdomu, nes jaučiuosi lyg kalbėčiau, bet tai turbūt parodo, kad aš tikrai seniai kalbėjau ir gaila, kad neatsirado skaitančių ir nepažįstamų šmikių iš Panevėžio, bet jei jūs atsirasit, pasiūlymas dar galioja, o galbūt kažkurį kovo savaitgalį bus vibe.lt meet, kalba eina net apie pirmą kovo savaitgalį, tai manau, norėčiau sudalyvaut. Turbūt nauji žmonės akiratyje nepakenktų, o dar visai norėčiau aplankyti Kauną, nes kai būnu jame, nelabai iškeliu kojas iš stoties. Taigi, gal būtų puiku ir su kuo nors dar susitikt, nežinau. Mama turėtų išleisti, kaip jau aišku, yra žmonių, kurie jai gausiai nepritaria, bet nesuksiu sau galvos ir pasidžiaugsiu, kad turiu keliavimo laisvę ir, kad už savaitės prasidės pavasaris, tai visą kovą bus galima švęsti tą pavasarį. Ir dar ten kažkas atvažiuos pas mane per kelias laisvas dienas, tai bus iš viso jėga, nes koks retas įvykis, kažkas pas mane atvažiuos! Tas kažkas, tai turėtų būti Paulė. Paule, kaip reikalai dėl to? O šiaip, kviečiu ir kitus. Ne, aš rimtai, jei ką nors išleidžia, galit atvažiuot, liko tik savaitė, kada aš gyvensiu beveik be cento kišenėje, tai kol kas nors sumąstys atvažiuot, ta savaitė ir bus kaipmat prabėgusi. Pagavau save norinčią miego, tai gal netgi reikės eiti miegoti. Bet jaučiuosi vis dar nesava, nors žinot, man patinka taip jaustis, vis kažkas naujo.

Istorija, kurios niekaip neištrinsi.

// Gruodis 24 2008 // 3 komentarai » // blog

Aš dabar sėdžiu ant kėdės ir vaikštau po visokius visokius puslapius internete. Ir kaip man gaila, kad be jokio apmąstymo ir taip lengvai palieku po savęs pėdsakus. Einu, registruojuosi ir vis kažką darau, darau kol atsibosta, o tada palieku. Ir kurių galų jie neleidžia ištrinti to, net deviantartas neleidžia, jis leidžia tik panaikinti viską iš tavo puslapio, bet patį puslapį tai palieką, ištryniau kiek leido. O štai gudruolyje bahu trink sau į sveikatą, vis tiek neišsitrins. Jaučiu reikės kreiptis į kokią administraciją, kad ištrintų, nes man tikrai nepatinka, kad ten šitaip lieka. O daugiau ir pati neatsimenu, kur dar esu. Ir net nebandau galvoti apie forumus, nes štai jų penkiolika galybių ir kurių galų man reikėjo taip visur registruotis. Man tai nepatinka ir dabar aš truputį įniršusi. Internetas didžiausias šiukšlynas pasaulyje ir pati esu nemažai prišiukšlinus, tik štai net tada kai nori tas šiukšles išpilti, tau neleidžia. Būtų gera turėti tik šį blogą, tik public.fotki, tik postcrossing ir kelis lankomus forumus. Būtų gera visą istoriją pradėti iš pradžių.
Bet dabar einu aš miegoti, labanaktis.

03,27

// Gruodis 23 2008 // 7 komentarai » // blog

ką ką ką ką ką mes ką tik pamatėm! kaip mes juokėmės ir kokios buvom šokiruotos. Sima dar dabar neatsigauna. Sakydama, kad ji paspaustu ten nesitikėjau, kad ten bus tai, kas buvo. Einam toliau žvejot. Bet tai taip juokinga.
p.s. viskas bus paaiškinta paspaudus ant pavadinimo.

Little 15 arba darbai iki peržiūros.

// Lapkritis 23 2008 // Nėra komentarų » // blog

Kaip staigiai mano last.fm topuose kyla Depechai. Ir kaip jie kiltų dar greičiau, jeigu mano kambary būtų internetas. Bet whatever. Kiek vakar daug padariau, tiek šiandien mažai, bet bent kažką svarbaus. Pavyzdžiui, nuštrichavau gondolas. Kažką jos nuvylė, kažkam jos per trumpos, kažkas joms apskritai ne taip, ir aš tingiu krapštytis, nes aš nesu krapštalas. Išdirbu kitu būdu, ne krapštalo, o kaip pavadinti manąjį – nežinau. Tik aš veju mintis prie to, kad darbas dar nebaigtas ir, kad viskas atrodys kur kas kitaip nei dabar. O už mažiau nei mėnesio peržiūra, tik dar nežinau ar teks panikuoti ir bene miegoti dailėje. Liko tik du nauji darbai tapybai, vieną baigti klasėje ir vieną namuose, kurį baigsiu rytoj. Piešimą baigti klasėje, atrodo nėra taip jau ir skubu. O kompozicijai baigti tą su gondolomis besiiriančiomis debesyse, galbūt ir mėnesienai šviečiant, ir savo portretą žiūrinti į „veiksmą“. O tas veiksmas tai planuojamas kaip lenktynės depechų klipe a pane that i’m used to. Tik aš niekad nebandžiau piešti tokių dalykų, kaip lenktynės. Kaip tikros lenktynės su apdaužytais automobiliais, tokiais pigiais ir naudojamais tik tokioms lenktynėms, per kurias daug daug daužomasi. Ir dar šiandien supratau kaip nemoku piešti portretų, kaip neturiu tame praktikos ir galvojau, kokiu būdu reikėtų jos įgyti. Dar neapsisprendžiau, nes reikia rasti būdą, kuriame nebūtų per daug krapštinėjimosi. Kas yra gana sudėtinga. Bet aš dar nebuvau nei vienam koncerte muzikos pamokai, bet kam tai rūpi? Bus šventės, bus ir koncertai. Įskaičiuočiau ir depechus, tik jie dar negreit ir ne tokių koncertų ten reikalauja. Ir kaip sumautai aš dėl to visai ne nerimauju.

Kaip aš pasiilgau Muse arba tiesus spyris į vyro tarpkojį.

// Lapkritis 16 2008 // Nėra komentarų » // blog

Šiandien tokia įspūdinga diena, kad ko gero ilgai ją atsiminsiu. Ir ne todėl, kad būčiau daug nuveikusi, o priešingai. Esu gana pikta, mat visą dieną šaldytos žuvies žvilgsniu vėpsojau į televizoriaus ekraną ir, netgi, mtv ema apdovanojimus. Iš esmės, tai vaizdelis ten gana pakenčiamas ir per ryškių spalvų, atspalvių reklamas galvojau apie Marių Veselį ir jo balkšvai rožinius plaukus. Juk jie tokie, taip? Dar galvojau, kad štai prieš porą ar keletą metų ten pasirodė Muse su Starlight ir, kad mieliau žiūrėčiau anuos pasirodymus. Tada suvokiau kaip jų pasiilgau ir prisėdusi prie kompiuterio jaučiu palaimą klausydama tuos išsiilgtus mano Mūzų garsus. Su jais tiek minčių kyla. Iš neturėjimo ką veikti nusprendžiau pažiūrėti į „nestabdom“, kaip jie patys sako, eksperimentus. Turiu pripažinti, kad likau sužavėta ir taip seniai, oi taip seniai, šitaip smagiai nekvatojau, Justas kvatojo drauge. Ir šiandien aš, matyt, nekenčiu 93 proc. žmonių. Nors dabar nekenčiu tiek pat, bet bent jau nuotaika pasitaisė po, po bala žino ko.
Mane nustebino žmonių reakcija į tai, ką pasakau: arba aš baisiai neaiškiai dėstau savo mintis, arba jie automatiškai viską pakreipia kita linkme. Bet nesu aš linkusi tylėti, kai kažkas man atrodo kvaila, kai turiu ką pasakyti. Ir galiu beveik teigti, kad tapo mada išsiskirti iš minios ir būti a la menininku. Bet išsiskirti ne iš tiesų, o dirbtinai, nes apskritai, jeigu žmogus nėra išsiskiriantis, kitaip mąstantis iš prigimties, tai tokiu ir netaps. Arba žmogus yra kitoks, arba ne. Bet kažkodėl žmonės mano, kad jeigu į rankas paims pieštuką ir pradės piešti, jeigu į rankas paims rašiklį ir pradės rašyti, jeigu paims gitarą ir pradės groti ar paims fotoaparatą ir pradės fotografuoti, tai jie taps kitokiais. Taps kitaip mąstančiais, kitaip besielgiančiais. O kam tokios pastangos? Kam? Kam? Arba tu turi sugebėjimų ir juos vystai, arba atrandi tuos sugebėjimus ir jų nevystai, arba pats juos imituoji, kas mano galva, yra taip kvaila kaip tik gali būti. Nors dar kvailiau yra, kai rašydami apie save žmonės pasako „esu kitoks nei kiti“. Na atleisk, bet koks kitoks? Kitoks nei aš? Tai jeigu esi kitoks nei aš, tai jau typo menininkas? Kažkaip nesusiriša man galai ir niekaip neprieinu prie išvados kodėl žmonės bando būti tuo kuo nėra. Ir kaip vienas žmogus yra pasakęs „pasirišęs skarelę menininku netapsi“. Ir nepiskit jūs man proto, ir būkit tokie, kokie esat, ir nemalkit šūdo, tiek gyvenime, tiek forume. Ir kaip linksma, kai atbaidau žmones. Baigiu. pipipi, metu ragelį.

Iš trumpų naršyklių kronikų.

// Lapkritis 9 2008 // 12 komentarai » // blog, sąrašai

Tas Exloreris taip sumautai strigo, kad net nebuvo įmanoma sėdėti prie interneto, ties kiekvienu veiksmu reikia jam galvoti ir tik tada padaryti, o tuo įsitikinau įsigijusi operą. Pastaroji man daug labiau patinka už tarkim, firefoxą. Tai va. dabar aš laiminga, nors ir operoje suradau vieną nedidelį, bet svarbu minusą: negaliu rašyti blogo įrašo, nes nėra daugelio įrašo redagavimo įrankių, o visas tekstas rašomas taip, lyg redaguočiau html, tad bent jau blogui explorerio reikės, minimaliai, bet vistiek. Nors nepergyvenu dėl to, nes opera man vistiek patinka, ji greita!
Dabar pagal išmėgintas naršykles:
  1. opera,
  2. internet explorer,
  3. firefox.

Didelis kiniškas kaktusas.

// Lapkritis 3 2008 // 7 komentarai » // blog

Vakar naktį pirmą kartą gyvenime pavyko įsirašyti atsisiųstus simsus! Ir dabar ten taip daug daug įdomiau, tik telieka gailėtis, kad šito nepamėginau anksčiau, nes faktas, kad kai reikės į mokyklą normaliai prie jų neprisėsiu, tik savaitgalį. Bet iš kitos pusės, gerai, nes galėjau daug daugiau dalykų nuveikti ir kartais prie kompo būti sucks. Tačiau prie jo traukia keletas žmonių, blogas ir keli forumai. Nesusieina man galai. Paskutines atostogų akimirkas noriu praleisti kiek kitaip, tad dabar va va sėdžiu Kurganavos mokyklos direktoriaus kėdėj, kuri atsukta į ekraną. Išlandžiojau biblioteką ir joje aptikau naują Doriano Grėjaus Protreto leidimą, nežinau, gal reikės jį pasiimti, bet whatever: naujas ar senas, svarbu raidės matosi. Žaidžiau su Justu futbolą, tik kažkodėl nei vienas rezultato neprisiminė ir po galais, kaip pavydžiu Justui, kad jam liko visa savaitė atostogų. Bet nesvarbu, nes norėjau papasakoti kokią tėtis palangę turi savo kabinete. Pavadinkime ją Dykuma. Kodėl? Ne todėl, kad ant jos yra smėlio, nes jo iš tiesų nėra, bet užtat ten daug kaktusų, kaip Laukiniuose Vakaruose kaubojų. Tikiu, kad esmę pagavot, o jei ne, nu tai ne. Bet ta Dykuma tokia plati, tarkim, kaip pusė stalo ir aš net nenumanau, kiek ant jos sustatyta kaktusų, nes dabar užtrauktos žaliuzės ir tingiu skaičiuoti. Bet tie kaktusai tokie greitaeigiai, nes jeigu savo kaktusus aš laikau truputį paaugusiais, tai pas tėtį jie žiauriai baisiai dideli. Lubų dar nesiekia, bet kada nors sieks, turbūt. Ir ji man patinka, nes bijau prie Dykumos prisiliesti. Nekenčiu kai į rankas prisminga spyglių, jie šlykštūs ir labai labai šlykštūs. Mes niekada nesusidraugausim. Dar nupiešiau Batmanhead.
Man gaila boružėlių, nes vos tik apie jas pagalvoju, prisimenu tą buką ir baisią Gintarės dainą („buružėlė septintaškė, bla bla bla bla..“). Bet kas būtų jeigu boružės būtų ne raudonos, o tarkim žydros? Pasikeistų jų pavadinimas? Pasikeistų tai, kaip žmonės į jas žiūri, kaip vaikai? Manau, kad pasikeistų požiūris į žydrą spalvą, nes kažkodėl iš prigimties žmonės jas mėgsta ir nežinau nei vieno, kuris jų nemėgtų už tai, kokios jos yra. Tik galbūt jos tiek kartų apšnekėtos, apžavėtos bei nufotografuotos, kad kai kuriems nuo to jau šlykštu, mėgti boružes yra tarsi sekti paskui bandą. Iš esmės, tai spalva jų nebloga.
Pasakiau viską ką norėjau, turbūt. Labanaktis. Ir taip taip, buvau pamiršusi: Ineta, aš tave myliu, vien jau už pavadinimą.
In.

Ir vėl tas users/Justas!

// Spalis 31 2008 // 3 komentarai » // blog

Rado dešimt užkrėstų failų; aštuonis pavyko pašalinti; dviejų kažkodėl ne, metė error, rytoj reikės dar pamėginti. Ir paradoksas, visas dešimtukas rastas pas Justą, kaip ir praeitą kartą. Nors pripažįstu, kad kompiuteristai ir pas mane rado, bet kaip įmanoma taip greitai jų prisirinkti?
Užtat tol, kol skanavo, tvarkiau muzikos failus. Atsiuntė jau red rot chilli peppers diskografiją ir joje virš trijų šimtų dainų, bet tai labai daug, pamaniau. Todėl tvarkydama pavadinimus pastebėjau jog labai daug kartojasi, dabar teliko šimtas aštuoniasdešimt devynios. Dar atsiuntė Placebo. Ir tuoj tuoj atsiųs John Frusciante, palauksiu, sutvarkysiu ir eisiu miegoti. Tikrai tikrai. nes jau atsibodo ir beveik nebeturiu ko či veikti. Bet užtat ta Editors daina tokia graži, jau minėjau, kad Tomo balsas ten nuostabiai skamba. O, žiū, už pusvalandžio ir depechus baigs.
Bet vis tiek, labanaktis. Ir kas netingėsit, pamėginkit rytoj mane pažadinti. Ačiū.

Mano arbata jau šalta ir, o ne, fingeriai baigėsi!

// Spalis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog

Kadangi aš dar neatsiklausiau Tos dainos, o eiti į kambarį pasiimti mp3, kad ją įsirašyčiau, yra per daug pavojinga, tai stumiu laiką skaitydama blogus su ryšiu ir be ryšio. Tiksliau tų be ryšio neskaitau, nes man nervai neleidžia, tik akimis permetu, bet vieną tai tokį topinį radau. Ne, nu aš atsiprašau, bet reikia dar mokėti šitaip. Aš nesakau, tegul kiekvienas daro taip, kaip nori, man nekliūna, nes jeigu man neįdomu aš paprasčiausiai neskaitau, bet kalbant apie topinį variantą. Tai kaip galima daryti tokį šabloną, kad a) nesimato kas parašyta, b) spalvos taip rėžia akis, kad vos įjungus norisi išjungti ir c) tos nuotraukos ir užrašai ant jų. Tik neviešinsiu, nes tai bus per žiauru.

Gūglis mane šokiravo!

// Spalis 5 2008 // 13 komentarai » // blog

Kątik parodė Ineta.
Nueikit į šitą puslapį ir pasirinkit versti iš lietuvių į anglų. Tuomet pabandykit išversti šias tris frazes:
1. Aš mokausi Lietuvoje.
2. Vertimas iš lietuvių į anglų.
3. Vilnius yra Lietuvos sostinė.
Neišgąsdino toks googlės neišprūsimas? Mane, tiesą sakant, net labai.

486518610709 Milliseconds.

// Rugpjūtis 25 2008 // 3 komentarai » // blog

Man 15 metų ir aš gimiau penktadienį.

Gyvenu:
184 mėnesius,
804 savaites,
5632 dienas,
135144 valandas,
8108645 minutes,
486518733 sekundes,
486518756975 milisekundes.

Gimtadienis už:
211 dienų 24 valandų 54 minučių 34 sekundžių.

Ir tai Emilio mintis ir aš ją kopijuoju, bet jis pats pasiūlė pamėginti, taigi. Visai įdomus dalykėlis, kurį galite išmėginti čia.

// Liepa 12 2008 // Nėra komentarų » // blog

Ėmiau sūrelį, bet paėmiau telefoną. Gerai, kad pastebėjau ir neatsikandau, nes karamelės skonis man, regis, visad primins stovyklą. Ir dar geriu šaltą stiprią arbatą. Bet šiaip, man viskas gerai.
Ir tiesa, dabar mane galite rasti ir bahu.com.
http://necessity.bahu.com/

Postcrossing.

// Liepa 10 2008 // 9 komentarai » // blog, postcrossing

Reklama.
http://postcrossing.com

Hm. Tai projektas, kurio metu žmonės iš viso pasaulio siunčia vieni kitiems atvirukus (tikrus, ne elektroninius).
O mane labiausiai šiame projekte žavi tai, jog kiekvieną kartą paspaudęs -request address- mygtuką, nežinai kam ir kur siųsi tą atviruką. Ne pats pasirenki, o tau parenka. Iš pradžių neįsigilinau į taisykles, tad nelabai ir supratau, bet paskui Indre ir paaiškino, kad tame ir yra įdomumo esmė. Ir tikrai, iš pradžių buvau pasimetusi, nežinojau, ką reikia parašyti daug už save vyresnei moteriai, bet regis išsisukau. Tai nėra taip sunku kaip gali atrodyti iš pradžių (o man tikrai atrodė), tereikia truputies anglų kalbos žinių ir noro. Dabar aš kolekcionuosiu atvirukus. {:

Ir beje, nenustebkit jeigu pirmasis atvirukas keliaus į Suomiją, jų ten daug. {:
Siaubas, koks tai velniškai nuostabiai geras užsiėmimas!
Tad siūlau ir jums prisijungti prie postcrossinimo!

Šalies/miesto/gatvių pažinimas arba, tai, kaip aš viso to nepažįstu.

// Birželis 17 2008 // 4 komentarai » // blog, bonus

Kartais pagalvoju, kad aš taip nieko nesuprantu apie savo šalį, jos sostinę ir net savo miestą. Nežinau istorijos, naujienų, gatvių pavadinimų, mokyklų. Net savo, penktame pagal dydį šalyje miestelyje, sunkiai randu tai, ko man reikia. Eglė man tik ir kartoja: „kaip tu nežinai kur tai yra!?“ Bet tai juk žemėlapio mokytis nepradėsiu. Nors iš dalies, žinau tiek, kiek man reikia, kiek aš pati naudoju, o ko reikia – sužinau, kad ir sunkiai.
Apie Vilnių skaitau pas Ežiuką, bent jau iš ten galime gauti tikrai vertingos informacijos apie miestą. Be to, tai ir įdomu. Kas keičiasi, bus keičiama, ar stengiamasi pakeisti.
O kalbant apie Lietuvos istoriją, niekada jos nemėgau, ypač per istorijos pamokas. Apskritai, istorija nėra mano aista. Bet vasarai turbūt bus, jei ne, tai per kančias (ne į žvaigždes, o į žinias!), mat spintelėje, ant pusiau knygų lentynos, laukia Šapokos knyga. Vienas iš vasaros tikslų. Juk reikia žinoti istoriją vietos, iš kurios esu kilusi, net ir tuo atveju jei aš čia negyvensiu. Kad ir kaip gaila, lietuviai bėga iš savo šalies. Ir ką gi dabar kaltinsime? Nekokią politiką ar pačius žmones, kurie siekia daugiau (arba nesiekia)? Ar dar ką nors. Pati, turbūt dar ką nors. Reikės kadanors išsiplėsti šia tema.
O Arijus davė puikią nuorodą apie tai, ar verta studijuoti Lietuvoje. O ar jūs čia studijuosit?

Skaitykite, vaikai!

// Balandis 30 2008 // 5 komentarai » // blog

Jūs mėgstate skaityti?
Mėgstate diskutuoti apie knygas?
Esate žmonės, turintys ką pasakyti?
Tuomet ši vieta kaip tik jums:
http://knygos.webgoo.us
Tai naujoji senojo forumo versija skaitantiems žmonėms. Joje galėsite diskutuoti apie knygas, bei sužinoti tai, ką apie jas mano jūsų bendraamžiai (o ir ne tik). Puikūs pašnekovai, malonus dizainas, patogus forumo planavimas neleis atsitraukti, o priešingai – nuneš tolį į skaitančiųjų draugiją iš kurios nebenorėsite pasitraukti.!
Ši vieta, laukia Jūsų!!
***
Žinau, reklamų rašyti nemoku ir netikiu, kad tokia, panaši į politikų pažadus, kažką sudomins, bet juk negalima pykti. Neketinu dirbti reklamų galaktikoje sferoje. Užtat man tas forumas labai patinka, vot.

o-taip.

// Balandis 22 2008 // Nėra komentarų » // blog

Nesulaukusi atsakymų į mano pateiktąjį klausimą, kuris skambėjo štai šitaip: „ar jūs peržiūrite mano profilį?“ nusprendžiau pranešti apie šį tą naujo.
http://o-taip.blogspot.com
Tai mano pats naujausias darbelis interneto platybėse ir antrasis blogspot.com sistemoje. Ką ten rasite, parašiau prie atidarymo, bet visgi. o-taip.blogspot.com yra vieta, kurioje talpinsiu visus savo mokykloje darytus darbus, kuriuos mano nuomone bus verta kažkam pamatyti. Neapibrėžiu ribų kas ten bus ir ko nebus, nes pati dar labai tiksliai nežinau. Nors nemanau, kad dėsiu rašinius dėl plagijavimo ir šiaip, informacijos vogimo, nes visgi, rašinių temos kartojasi metai iš metų ir nemanau, kad norėčiau būti copy – paste. Nors gal. Galbūt kažkuris man labai patiks, nežinau. Kaip man kada susimąstys. Nieko neprižadu.
O šiaip, pranešu, kad komentarai/įvertinimai/sveika kritika yra labai laukiami. Netgi labai laukiami. !

Iki kito,
Ineta.

Strigo.

// Kovas 9 2008 // 3 komentarai » // blog

O blogspot.com šiandien strigo ir strigo. Bet aš norėjau parašyti ir jeigu būčiau rašiusi anskčiau, turbūt būčiau prirašiusi nesąmonių. Būčiau rašiusi piktai ir neapgalvojau. Tad gal ir gerai, kad šiandien strigo. O viso to priežastis buvo viena maža mergaitė, kuri, kaip, baigiu įsitikinti, nejaučia jokių moralės normų. Ir apskritai, nemąsto ką sako. Bet džiaugiuosi, kad sugebėjau nusileisti. Nors tai, man yra ir labai sunku. Bet visgi, tas pokalbis neturėjo jokios ateities.
Be to, šiandien ir vėl užsiregistravau manogalerija.lt. Žinoma apvaikščiojau daugybę profilių, pakomentavau daugybę nuotraukų. Ir pastebėjau, kad komentuoju daug kritiškiau. Randu ir pliusų ir minusų, kas mano manymu, yra gerai. Nebeužtenka pasakyti gražu/negražu, patinka/nepatinka. Sugebu pasakyti kažką daugiau. Ir man tai elniškai patinka.
Katik labai nusišypsojau perskaičiusi šiokius tokius žodžius ir jaučiu, kad vakaras iš karto praskaidrėjo. Štai tuo ir baigiu. (:

Su šypsena,
In.

Pen Pals.

// Vasaris 5 2008 // 3 komentarai » // blog

Sveiki, dar kartą,
pagaliau be niekeno pagalbos užsiregistravau penpals.com, nors ir užtrukau nemažai laiko. Registravausi pagrinde dėl to, kad noriu išmokti angliškai ir atsikratyti baimės kalbėtis su užsieniečiais. Jau supratau, kad anglų kalbos pamokos bendravimui nelabai praverčia, tai kas belieka.
Per kelias dienas sulaukiau trijų laiškų. Pirmasis parašė tai, ko aš nesupratau, todėl neatrašiau. Antroji parašė mergina iš Korėjos. Na, jai atrašiau ir regis mes tęsime savo susirašinėjimus. Ji pasirodė labai draugiška. (: Na, o trečiasis buvo toks pakrypėlis iš Londono. Sprendžiu iš to, kad jis iš karto pradėjo kažką ten apie draugystę. Velniop, jis mano atsakymo nesulauks. Štai.
Žinau, kad per tokius dalykus galima susipažinti su visokiausio tipo -ilais, bet yra nemaža tikimybė, kad galiu sutikti ir įdomių žmonių. Juk ne aš viena einu tokiais tikslais kaip pramokti angliškai ir susipažinti. Manau mergina iš Korėjos nėra koks nors barzdotas pedofilas. xD Na, man taip atrodo pagal bendravimą ir juk jeigu Paulytis susirado ten kažkokią draugelę iš kažkur ten, galiu ir aš. O kuo toliau, tikiuosi mažiau prireiks alkono ir laiškai rašysis lengviau. Jau dabar jie ilgėja, kas yra gerai. (:

So, see you next time!
In.

« Senesni įrašai