Posts Tagged ‘idėjos’

Iki mano gimtadienio 47 dienos

// Vasaris 7 2010 // 2 komentarai » // blog

Rašydama apie koncertą, minėjau, kad jau kitą dieną radau tai, ko laukti dabar.
Viskas prasidėjo nuo to, kad rytą, kai turėjome palikti Helsinkį, nei iš šio, nei iš to atsibudau su mintimi: “ei, juk Taline yra Depeche Mode baras!!”. Greitai išsibudinusi šokau iš lovos ir nubėgau prie kompiuterio ieškoti adreso, kitiems spėjusi tarstelėti tik “labas rytas”. Adresą radau, o ta proga dar ir į nuotraukas žvilgtelėjau – žandikaulis atvypo – ten juk dm fanų rojus! Nuo tos akimirkos turėjome naują kelionės kryptį – Nunne 4, Talinas, Depeche Mode baras. Su tėvais susitarti pavyko gana greitai, juk išties, puiki proga: į Taliną vis tiek plaukiam, baras senamiestyje, laiko turim, žemėlapį irgi.
Taline klaidžioti teko tik tada, kol radom vietą mašinai, mat netyčia įvažiavom į patį patį senamiestį. Kartu su Justu sėkmingai nuvedėm likusius prie, kaip pasirodo, tariamo tikslo. Tariamo, nes nieko ten nebuvo. Matėsi tik šviesesnė vieta ant sienos, kur kadaise buvo pagabinta baro iškaba, užrakintos duris ir nieko. Pamaniau, kad užsidarė, bet visa laimė, kad susivokėm ir užėjom į visai šalia buvusią parduotuvę ir paklausėm pardavėjos, kur dingo baras. O pasirodo, kad baras įsikėlė į kitas patalpas (šiaip jau, paskui radau, kad tai turėjo įvykti dar maždaug 2008-2009 metais, bet google maps informacijos turbūt atnaujinti nesugeba) ir jos yra visai netoli nuo mūsų būvimo vietos. Sužinoje, kur reikia eiti, aptikom siaurą sienamiesčio gatvelę, kur jau iš tolo švietė garsioji Violator rožė ir uždašas “DM baar”. Kaip aš apsidžiaugiau, kaip mikliai nuskubėjau prie tos vietos! Bet žiiinoma, negali viskas būtų taip gerai, kaip norėčiau, kad būtų – baras nedirbo..medinės durys užkabintos iš vidaus, o į skambutį niekas neatsako (vėliau bandžiau prisiskambinti ir telefonu, bet veltui). Šalia dirbusi mergina papasakojo, kad bare mažai lankytojų, todėl savininkas dienos metu barą atidaro retai (o tuomet net vidurdienio nebuvo) ir šiaip, ateina kada nori, jos žodžiais: “gali atsidaryti trečią, o gal ir vėliau, aš nežinau”. Niekas nesutiko laukti nei iki trijų, nei net iki pirmos ir teko pajudėti link mašinos, kad ir kaip buvo liūdna. Važiuodama aiškiausiai suvokiau, kad tą vietą aš privalau aplankyti! Tuomet ir šovė gan beprotiška mintis – atvažiuoti į barą per savo gimtadienį, tiksliau, jeigu važiuotume šeštadienį, tai jau būtų diena po gimtadienio, bet visgi. Juk tai nėra taip tragiškai toli ir savaitgalio tam visiškai užtenka, kovą oras netoks nepalankus kelionėms kaip sausį/vasarį,  nėra taip tragiškai brangu, o ir iki gimtadienio pasitaupysiu, atiduosiu tam dalį per patį gimtadienį gautų pinigų. Tik reikia pasistengti ir nuteikti tėtį, kad tai nėra “kažkoks išsidirbinėjimas”, nors gal truputį ir yra, bet juk būtų taip smagu. Važiuotume mes keturiese: aš, tėtis, Justas, o ir Eglę pasiimtume, jei tik ji norėtų, ir praleistume laiką nuostabioje vietoje, pilnoje dm fanų. Ot gimtadienis būtų vietoje bet kokių susibūrimų su pseudo draugais ir išgerinėjimais, nors apie tokį net minčių neturėjau, juolab, kad tik septynioliktas laukia! Tik kai pamąstai, prieš tai reikėtų susisiekti su baro valdytoju ir susižinoti, ar tą dieną baras ketina dirbti, nes jei nuvažiuotume ir rastume barą užrarytų, būtų metų failas.

Turbūt gyvenimas be tokių svajonių ir siekių, man – ne gyvenimas.

Seven lies

// Sausis 25 2010 // 3 komentarai » // jbg

Vakar, prieš eidama miegoti, suvokiau, kad norėčiau išmesti iš savo spintos visus juodus drabužius ir užpildyti ją ryškiais ir džiuginančiais atspalviais. Rimtai, noriu ko nors linksmo, kad ir kaip mėgčiau juodą. Ak, mielas Helsinki, lauk manęs per išpardavimus!
Tikrai nesu iš tų, kurie pasitaikius progai neiti į mokyklą, visgi į ją eina, bet šiandien teko. Jeigu nebūčiau pasiekusi to, dėl ko ten ir ėjau – matematikos, anglų, rusų skolų likvidavimo – turbūt būčiau save keikusi visą ten praleistą laiką. Tokios kvailos dienos mokykloje turbūt dar neturėjau: ką paleidžia, ko ne, o kas ir patys išeina, visiškas absurdo malimas ir nieko neveikimas per pamokas, tuščia mokykla. Žymiai daugiau naudos būtų buvę iš miegojimo ar skaitymo. O rytoj dar ir apie lytinį švietimą (ir jokio šeimos planavimo, kaip ketvirtokėms) teks pasiklausyti miego kaina. Praeitais metais tas pats buvo apie sveiką mitybą, tai iš jos atsimenu vieną dalyką: buvo kalbėta apie svogūnus.

O dabar lekiu pas anglų mokytoją, ikiukas.

400! Daaaaug pozityvių dalykų ir ateities planai

// Rugsėjis 13 2009 // 7 komentarai » // blog, sąrašai

Prieš keturis metus užsibrėžiau tikslą, kuris man padės siekti tolesnių tikslų – lankyti, baigti ir svarbiausia, tobulėti dailės mokykloje. Kągi, atrodo, įgyvendinau ir dabar klausimas: ką veikti dabar? Galbūt galėčiau lankyti penktą klasę, bet reikalai su ja atrodo tokie migloti, kokie tik gali būti (maždaug pati auklėtoja sakė, kad verčiau kitų metų palaukti, kol reikalai pagerės) ir galbūt pati visai neprieštaraučiau metų pertraukai, tik su sąlyga, kad to per metus visiškai nenutrauksiu, nes net mažiausios pertraukos labai atsiliepia, o aš nepiešiau visą vasarą, dėl ko ant savęs labai pykstu, kaip ir visada, dėl ko man dar labiau gėda. Žodžiu reikalas tame, kad tuos keturis metus aš dariau tai ką dariau, tai kas man patiko ir visai negalvojau, ką aš veiksiu po to, t.y. rimtai nesvarsčiau jokių kitų galimybių, ką galėčiau veikti, kai to oficialiai nebedarysiu, todėl dabar esu gerokai pasimetusi, o mano galva svaigsta nuo idėjų ir galimybių, kuriomis tuojau pasidalinsiu su jumis:

a) galėčiau pradėti mokytis groti gitara!! ir pagaliau trečius metus ant sienos kabanti gitara taptų netik kambario interjero detale, bet ir kažkuo, iš ko sklinda pirmieji nemokšiški garsai, o toliau jau būtų matyt, kaip sektųsi. tik įdomu, kaip labiau norėčiau mokytis: privačiai pas vieną mokytoją (kurią, beje, kažkada aš turėjau), kokioje grupėje ar savarankiškai. jeigu žinočiau, kad sugebėčiau prisiversti, nors galbūt vėliau to daryti ir nereikėtų, mat aš laaaabai noriu mokėti groti, o ne mokytis, tikrai rinkčiausi savarankišką variantą, tik iš kur man žinoti – reikia bandyti, norėti ir siekti. bet va visai neprieštarauju minčiai pagaliau gitarą panaudoti pagal paskirtį
b) vakar prieš kiną (“mano sesers globėjas”) kalbantis su Tane išėjo iš kalbos jos noras (ir kol kas, bevaisės paieškos) žaisti lauko tenisą. tai man ir dingtelėjo į galvą mintis, o kodėl gi man nepradėjus? tai būtų vis kažkoks fizinis darbas, kurio, kaip įtariu, pastaruoju metu turiu per mažai ir man tai nepatinka (aš net vaikštau mažiau, po galais). be to, raketę aš turiu (tetos palikimas) ir tėtis šiandien tam labai pritarė, vos tik pasakiau. tik vienas klausimas, ar Panevėžyje yra tokia vieta? nes bent jau Tanė ieškojo ir nerado, nejau man reikės kištis į paieškas? turbūt taip, jei tikrai to noriu
c) yra toks, kad galiu pradėti velniškai daug mokytis, bet laikau ir laikysiuosi įsikandusi mintį, kad vien su mokslais ir pažymiais, mažai ką pasieksi. be to, neturiu jokio menkiausio noro grįžusi namo neveikti nieko kito, tik mokytis, nors savaime suprantama, mokslų apleisti neketinu, netgi esu sau prižadėjusi šiais metais skirti jiems daugiau dėmesio (tai darau bene kiekvienais metais)
d) dar galiu siaubti bibliotekas, kas man visai patiktų, bet vargu ar galėčiau ilgai vien su tuo gyventi
e) rezgu mintį, kad galėčiau grįžti prie tokių dalykų, kaip žaislų siūvimas: parsivežti iš močiutės siuvimo mašiną, ištraukti nuo kažkokių ten laikų užsilikusias krūvas medžiagų, siūlų, karoliukų (juos, žinoma, galima panaudoti netik žaislams, bet tarkim, ir primirštosioms apyrankėms), visokių kokių krūtų dalykėlių ir pradėti kurti! galbūt iš to galėčiau netgi uždirbti, bent kažkiek, nes kad ir kokia konkurencija būtų, rankų darbas ir yra rankų darbas (be dviprasmybių, draugai), kuris turi vertę. be žaislų, galėčiau ir auskarus galiausiai pradėti daryti, nes beveik viską lyg ir turiu. tereikia pasiskaityti tinkamos literatūros, pasiieškoti kuo įvairesnių gamybos technikų, kokį savaitgalį nuvažiuoti pas tėtį į mokyklą, pasidaryti pagrindų (galbūt prie to pačio padaryti dar kokį naują gyvį iš faneros) ir galiausiai – daryti! ir taip galiausiai pradžiuginčiau kitus grąžintomis skolomis, nes pavyzdžiui, Simai, auskarus žadėjau dar gegužės mėnesį (?). ir taip galiausiai daryčiau tai, ką iš tikrųjų aš mėgau (žaislus, ne auskarus), kuomet dar nelankiau dailės ir turėjau tam laiko. juk visi (iš tikrųjų, tai ne) žino, kaip aš mėgstu išsidirbinėti ir keisti net užrašų knygųčių viršelius (:D)
f) kaip jau sakiau, neketinu apleisti piešimo ir pirmasis mano projektas “du/trys papildomi mašinų piešinėliai prie didžiojo mano portreto, kuris kambario sienai yra per mažas”. taip pat norėčiau mokytis piešti portretus, gilintis į žmogaus (ir netik) anatomiją, akvarelę, galbūt išmėginti aliejinius dažus ir taip taip taip toliau
g) yra ir vienas jau garantuotas dalykėlis – tai papildomos anglų pamokos pas kaimynę, kurių tikslas “pasiruošti studijoms užsienyje”. taip taip, sakė galėsiu ir su jos vyru pasipraktikuoti šnekant, vyyy. bet kadangi čia vienas kartas per savaitę, lieka pernelyg daug laiko, kad nieko kito neveikčiau
h) vėlgi, tai vieta jūsų pasiūlymams

Taigi, kol kas į galvą atūžė tiek, galbūt vėliau sugalvosiu dar kažką. Svarbiausia, kad turėčiau tikslų, kuriuos siekčiau įgyvendinti, nes be tikslų, taip ir vartysimės lovoje išvertę bambas, netobulėdami ir beprasmiškai stumdami dienas, o aš to nenoriu. Ir nesakau, kad viską, ką čia aprašiau darysiu, nes pati suvokiu, kaip tai nerealu, bet man vis dar keista, kad kiekvieną dieną nebereikės lėkti į dm, prieš peržiūras nebereikės ten gyventi iki išnaktų, nebereikės pergyventi, kad nespėsiu to ar ano ir visai įdomu įsivaizduoti, ką aš galėčiau nuveikti vietoje to, ką iš ties su malonumu veikiau ketverius metus.. tai tiek :)
O beje, ką jūs veikiate po pamokų, savo laisvalaikiu?

tukas

Ineta – ateities barmenė (>:D)

// Rugpjūtis 28 2009 // 7 komentarai » // blog

Galvojau, kad štai ateisiu šiandien ir rašysiu įrašą pavadinimu “aš važiuoju į depeche mode koncertą!!”, nu bet nafik, parašyti negaliu, nes dar niekas neaišku. O reikaliukai tame, kad aš važiuočiau jei šaunuoliai puikuoliai suomiai nebūtų palikę tik nupiepusių kraštinių sėdimų vietų ir tai, vos per keturias pardavimų dienas. Taigi dabar teta su dėde kiekvieną dieną gaudys bilietus, kol pagaus, nes yra nemažai šansų, kad kas atsisakys ar parduos ir bla bla, jeigu ne, tai diena prieš koncertą stovėsiu prie įėjimo ir naiviai tikėsiuosi bilietą gauti, o kol kas, aš sėdėsiu kaip ant adatų ir lauksiu, valioooo, kokia palaima!! jo jo

O šiaip, tai žadėjau Simai ir čia papasakoti apie mūsų visų ateities svajonių versliuką – kavinukę. Tai va, ji būtų įsikūrusi kokiame nors rūsyje, nors Sima siūlo “pusrūsį”, kuriame  mažiau problemų dėl vėdinimo būtų, bet grįžkime prie rūsio, kurio aš labiau norėčiau, o rūsys tai toks nelabai erdvus būtų, suprantat, tai kažkas mažo ir jaukaus saviems žmonėms (sori, man didelę įtaką daro x120, kuriuo likau sužavėta iki kaulų čiulpų) su gera muzika, skania arbata ir įmantriausiu baru, prie kurio šeimininkausiu aš (taip, aš būsiu barmenė, B-A-R-M-E-N-Ė) bei maža scena kampe, iš kurios sklis gyvos muzikos garsai, o po laiptais bus židinys (?) ir dar laiptai žybsės kaip kokiam forum cineme babilone! Kiekviena stalelių grupelė turėtų po savo tematiką ir pagal ją išpieštume grindis, sienas ir lubas..prineštume ten senų knygų (kaip kokiam coffee inn’e) ir kiti galėtų atnešti, o už atneštą knygą dedikuotume tam žmogui Lingos improvizuotą dainą ir visur vyrautų tokia maloni prieblanda, kad aš ir dabar galvodama apie tai viską puikiai jaučiu ir įsivaizduoju. Jeigu galėčiau, jaučiu, jau iš karto ir pradėčiau dirbti prie tokios vietos į pagalbą pasitelkdama teptuką, plaktuką, kantrybę, energiją ir žodžiu, viską, ko reikia..kaip man velniškai patinka svajoti apie tokius dalykus :>

Ir tarp kitko, anksčiau tiek atminties purtymo reikalavęs klausimas “ką beprotiškiausio esi padaręs gyvenime” dabar atrodo vieni juokai.

Šiandien aš laaabai noriu rašyti

// Liepa 31 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuomet perskaičiau praeitą savo įrašą, pastebėjau, kad kai rašau, vis galvoju, kad kažkas tai perskaitys ir parašau ne viską, ką norėčiau ir tai man tikrai nepatinka. Tai mane varžo, V-A-R-Ž-O!! Tai kokias perspektyvas aš įžvelgiu: 1) galiu neberašyti (nekokia idėja); 2) dienoraštį galiu padaryti matomą tik man (irgi nekokia idėja, mėgstu, kai kas nors tai skaito arba kitaip, joa, dėmesį aš mėgstu, pripažinkim); 3) dienoraštį galiu padaryti matomą tik keliems žmonėms (šitą galimybę atmetu dėl prie ankstesnio punkto paminėtų argumentų); 5) galiu ir toliau rašyti šį tą nutylėdama ir galiausiai 4) galiu į visus spjauti ir rašyti ką noriu, nieko nenutylėdama (kas yra gana pavojinga atsižvelgiant į tai, kad tai skaito žmonės iš mano aplinkos). Tam skirsiu kelias minutes savo lako, kad galėčiau apsispręsti, o ką jūs rinktumėtės?

Nors iš tikrųjų, norėjau rašyti visai ne apie tai, o apie tai, kaip banko sąskaita keičia žmogų!  Tiksliau, kalbu tik apie save, apie kitus nieko neišmanau, todėl galit man papasakoti, ačiū iš anksto :D
Jau visai nemažai laiko norėjau tokio dalyko, kaip sava banko sąskaita (ypatingai po to, kai mokykloje buvo atėję verbuoti į swed banką) ir galiausiai, prieš kokią savaitę dar kartą apie tai prakalbusi tėčiui, sulaukiau dėmesio ir antradienį sąskaitą atidarėm. Tiesą sakant, dar niekada neteko tiek kartų rašyti savo vardo, pavardės ir kitų duomenų. Nors kortelės eisiu atsiimti tik antradienį, jau dabar jaučiuosi kažkaip..kitaip. Atrodo, kad mano akiratis ir galimybės gerokai prasiplėtė. Visų pirma, tai net neturėdama kortelės galiu daryti pervedimus, t.y. atsiveria galimybės pirkti ar kažką parduoti internetu (tiesa, visokiems amazonams, kaip nepilnametė, teisės neturiu) ir jau spėjau apsireikšti sena.lt, kur ketinu parduoti knygas, kurios mano manymu lentynoje tik vietą ir užima bei manodrabužiai.lt, kur galiu parduoti vis dar gerus, bet kažkodėl nebenešiojamus rūbus/aksesuarus ar panašiai. Tai reiškia galimas šiokias tokias įplaukas į sąskaitą, t.y. papildomus pinigus. Vien dėl to, kad galiu kažkaip užsidirbti (ar bent jau mėginti) jaučiuosi labiau savarankiška ir bent truputį mažiau priklausoma nuo kitų, pripažinkim, tai tikrai laaabai smagu. Antra, labai patogu su savimi visada nešiotis pinigų kortelėje (o korteles aš be galo mėgstu), nes ką žinai, ko kada gali prireikti. Ir trečia, aš galvoju, kad tokie dalykai padeda paaugliams išmokti tvarkytis su pinigais, planuoti išlaidas ir panašiai, ir taip toliau.
Tatai tokie mano pastebėjimai, tatai tokie mano atrasti pliusai. Jeigu dar ką nors žinot, jūsų komentarai visada laukiami

21 days

// Liepa 31 2009 // 1 komentaras » // blog

Iš LMS stovyklos-forumo grįžau jau bene prieš savaitę ir dar iki šiol kartais pasiilgstu tų vakarų, tų enerdžaizerių, tų žmonių, to ežero, to gryno oro, tų paskaitų, viso to, kas ten buvo smagiausia. O neskaitant tokių asmeninių nusivylimų, viskas buvo tikrai gerai ir tikrai, TIKRAI nesigailiu, kad ten važiavau. Labai gaila, kad mano mieste tokie dalykai iš vis nevyksta ir apskritai, mano mokykloje apie tai nekalba, o jei ir kalba, tai labai tyliai arba labai siaurame rate. Norėčiau čia sukurti biurą, norėčiau prisijungti, veikti, daryti, nors ir žinau, kaip tai sunku būtų, kaip kentėtų mokslai ir kaip nebegalėčiau lankyti dailės. Nors kiek kalbėjau su mama, tai šią mintį ji labai palaiko, abi suprantam, kad vien su mokykla iš gyvenimo mažai pasiimsi, kad reikia kažkokios veiklos. Net ir tuo atveju, jei Simai mama šito neleis, vis tiek norėčiau pamėginti, tikiu, jog norinčių dar tikrai atsirastų. Jei jau nepabandyti, tai bent pasidomėti, paklausinėti. Ir svarbiausia, kad tai neliktų tik norais. Kokia tuomet iš jų būtų nauda, jei nebūtų realizuojami. Ką manot?
Jeigu dar apie dailę kalbant, tai turiu mažiau nei mėnesį, kad apsispręsčiau ką daryti toliau. Jeigu toliau nebelankyčiau, tai tikrai ne dėl to nusivylimo, kurį jaučiau po gynimo, nes tai jau seniai pamiršta, bet dėl to, kad norėčiau pabandyti ką nors kitą. Tarkim, jeigu noriu studijuoti užsienyje, turiu puikiai kalbėti angliškai. Neskaitant to, kad planuoju su Egle kitais metais važiuoti pas tetą į Helsinkį padirbėti ir tuo pačiu pagerinti anglų kalbos žinių, norėčiau ir į kokius kursus nueiti, na kur nors, kas duotų akivaizdžios naudos. Prie anglų kursų galėčiau pridurti ir gitaros pamokas, nes pastaroji mane deginte degina kabėdama ant sienos ir niekam nenaudojama (neskaitant interjero detalės) jau daugiau nei dvejus metus. Taigi, yra visai nemažai dalykų, kuriais galėčiau užsiimti, jeigu nelankyčiau dailės, nors iš dalies, ir ją noriu pasilikti, todėl vis dar neapsisprendžiau.
Apskritai, tai mano galvoje sukasi tiek planų planelių ką nuveikus, ką išmokus, kad man net kraujas verda! Ir kaip man tai patinka! Tik tikrai nenoriu, kad tai tik ir liktų žodžiais

Ir entuziazmas pro kraštus liejasi

// Gegužė 2 2009 // Nėra komentarų » // blog

Turėjau ir turiu ką papasakoti, bet, ko gero, per tą balandį perdegiau ir praradau bet kokį norą. Dar be to, nesinorėjo kažko rašyti, kol nebūsiu sutvarkiusi blogo šablono (ką padaryti ketinau jau kuris laikas), o kaip net pats nepastabiausias žmogus turėtų pastebėti, jis gerokai pasikeitęs. Nors vakar ir reikėjo įdėti maždaug dviejų valandų darbo į žaidimą su kodais, sutvarkiau viską, ką ir kaip norėjau. Tik dėl šrifto dydžio apgailestauju, bet didesnis atrodo visai nebe kaip. Nors šiaip, jeigu aš tikrai mokėčiau normaliai dirbti su html, viską sutvarkiusi būčiau nepalyginamai greičiau. Tad vis neatsisakau minties vasarą kažkiek tuo užsiimti, tik dar neapsvarsčiau kaip ir iš ko mokytis, bet žinoma, yra toks būdas, kaip paprasčiausiai mėginti. Tačiau pastarasis būdas pasiteisina tik tuomet, jei noriu pakoreguoti šabloną, bet tarkim, jeigu norėčiau susikurti visiškai naują, nemanau, kad jis pasitvirtintų. O kad jau prabilau, ką norėčiau išmokti vasarą, tai ir pratęsiu. Gavusi nuo Ivetos nuostabiausius auskarus su Dave ir sužinojusi, kaip jie padaryti, pagalvojau, kad galėčiau sukurti Dave Gahano (o prie to pačio, ir dm) auskarų armiją, nes tikrai tai nepasirodė labai sudėtinga, jau greičiau, velniškai įdomu. Žinau, kad dabar daug kas patys darosi tokius auskarus, bet manau, apsiribočiau vien Gahanu ir tuomet tai būtų dar įdomiau. Įsivaizduojat, Ineta – Gahano auskarų kolekcijos įkūrėja ir savininkė. O dar įsivaizuojat, auskarai su Gahanu kiekvienai progai!! Die, tokius net pardavinėti galima, net dovanoti galima.
L-a-u-k-i-t-e t-ę-s-i-n-i-o apie kitus planus vasarai.

This time I’m cleaning up my mind, There is no space for the regrets

// Balandis 16 2009 // 1 komentaras » // blog

Kai kam ten rytoj nėra pamokų, todėl jaučiuosi turinti teisę kai kam pavydėti, girdit? (: D) Bet rimtai, kaip fyskai, atsimenu ir mes su mokykla kažkuriais metais ėjom ten tvarkyti. Tokio didelio didelio lauko prie senų ir surūdijusių karuselių (kur dabar stovi cido arena), tai tragiškai pavargom, o dar atsimenu, kad klasiokas buvo radęs telefoną, rūbų, piniginę, varnos lavoną ir daugiau visokių smagių dalykėlių, va, kaip smagu. Tik šiais metais su draugėm pačios užsiregistravom ir atstovaujam sau, tai taip v-a-u. O kaip aš sugalvojau sudalyvauti? Važiavau iš Trakiškio, pro automobilio langą stebėdama laukus ir pagalvojau, kad reikia kažkur sudalyvauti, o pirmoji į galvą šovusi akcija ir buvo DAROM, pasiūliau Simai, ji sutiko, vėliau sutiko ir Linga, nu tai mes in. Dar tikiuosi, kad nepramiegosiu, o kadangi, ką tik išsiverčiau anglų tekstą apie dienos rutiną, taisyklingą gyvenimo būdą, kad jaučiu, einu miegoti. Nors dar reikia šį bei tą išmokti.

There’s something wrong with me

// Vasaris 22 2009 // 3 komentarai » // blog

Vaa, prašau, kam įdomu. Nes aš šito laukiau kelias valandas, bet prieš tai dar pasinervinau, kol įjungiau tą transliaciją, nes pas mane kažko akivaizdžiai trūksta ir turbūt jei ne šlykštukas firefox ir windows media player, nebūčiau pamačius to pasirodymo, o štai žiūrėk, jis jau youtubėj po valandos yra. Nors ne, nesakau, kad gailiuosi tiek laukusi ir graužusi sau kelį, aš džiaugiuosi, kad dabar galiu pamatyti dar ir dar kartą. Ir ta daina labai graži, ir tėtei patiko, ir kai Dave ją dainavo atrodė piktas, ir jis dar žavingesnis, taip sakant, jėga. O šiandien visą dieną trūniju prie kompo ir daug juokiuosi, o kažkodėl sėdėdama ir kam nors rašydama, netgi čia, nutaikau atitinkamas veido išraiškas. Savaip įdomu, nes jaučiuosi lyg kalbėčiau, bet tai turbūt parodo, kad aš tikrai seniai kalbėjau ir gaila, kad neatsirado skaitančių ir nepažįstamų šmikių iš Panevėžio, bet jei jūs atsirasit, pasiūlymas dar galioja, o galbūt kažkurį kovo savaitgalį bus vibe.lt meet, kalba eina net apie pirmą kovo savaitgalį, tai manau, norėčiau sudalyvaut. Turbūt nauji žmonės akiratyje nepakenktų, o dar visai norėčiau aplankyti Kauną, nes kai būnu jame, nelabai iškeliu kojas iš stoties. Taigi, gal būtų puiku ir su kuo nors dar susitikt, nežinau. Mama turėtų išleisti, kaip jau aišku, yra žmonių, kurie jai gausiai nepritaria, bet nesuksiu sau galvos ir pasidžiaugsiu, kad turiu keliavimo laisvę ir, kad už savaitės prasidės pavasaris, tai visą kovą bus galima švęsti tą pavasarį. Ir dar ten kažkas atvažiuos pas mane per kelias laisvas dienas, tai bus iš viso jėga, nes koks retas įvykis, kažkas pas mane atvažiuos! Tas kažkas, tai turėtų būti Paulė. Paule, kaip reikalai dėl to? O šiaip, kviečiu ir kitus. Ne, aš rimtai, jei ką nors išleidžia, galit atvažiuot, liko tik savaitė, kada aš gyvensiu beveik be cento kišenėje, tai kol kas nors sumąstys atvažiuot, ta savaitė ir bus kaipmat prabėgusi. Pagavau save norinčią miego, tai gal netgi reikės eiti miegoti. Bet jaučiuosi vis dar nesava, nors žinot, man patinka taip jaustis, vis kažkas naujo.

šluota = mikrofonas + metalinis stovas

// Sausis 18 2009 // 3 komentarai » // blog

Geriausi dalykai yra jausti kaip jie kyla ir jausti, kad baigėsi savaitė, kuri šiaip jau galima sakyti, buvo verta šūdo. Bet koks skirtumas, nepergyvenu dėl to papildomai ar bent jau bandau to nedaryti, nes svarbu, kad bent jau išgyvenau, o pamiegoti, parašyti į blogą dar spėsiu, kaip spėsiu ir kitą panašią savaitę išgyventi. . Bet koks siaubas, kai puodelyje baigiasi arbata, o tu negali nueiti į virtuvę papildyti atsargų, nes nežinai, kaip praeiti nepažadinant mamos, bet užtat žinai, kad kai ją pažadinsi, ji lieps eiti miegoti, ji prašys eiti miegoti, dėl manęs pačios, nes ji supranta, kaip man reikia miego, bet reikalas tame, kad ir aš suprantu, bet man vis tiek gaila savaitgalio miegui, gal labiau, miego naktį, nes dieną noriu ar nenoriu jo neriboju. Ką tik supratau savo atėjimo čia ir dabar priežastį, kadangi visi ko gero jau miega, net ir mano kažką švenčiantys kaimynai, neturiu su kuo pasikalbėti, todėl lieka kalbėtis su savimi ir atrodo, visai neblogu blogu. Jis nėra blogas ne šiaip sau, jis toks nėra, nes sugeba su manimi kalbėtis (nesvarbu, kad dažniausiai, bene visada, kalbu tik aš) bet kokiu paros metu, nesvarbu, ar tada 23 ar 03. Dar jaučiu pareigą paminėti, kad su kaimynais aš nešneku (gerai jau gerai, atmetant “laba diena; sekasi gerai”), jie buvo paminėti tik todėl, kad per juos, na, ir per miegančią mamą bei Justą, negaliu garsiai užsileisti depešų ir tada dainuoti į šluotą. O štai šluotą, kaip mikrofoną, atradau visai netikėtai, tiesiog nešiau su tikslu išplauti grindis savo kambary ir sustojau taip, lyg laikyčiau ją kaip mikrofoną su stovu, taip ir atradau, taip ir galvoju, kaip tai nešovė į galvą kur kas anksčiau, juk ne pirmas kartas kai plaunu grindis su ta šluota. Nors iš esmės, tai ten ne šluota, bet ten toks daiktas specialiai grindims plauti, tik o bėda, nežinau kaip jis vadinasi. Bet ir šluota puikiausiai tinka, tik deja, mūsų šluota su mediniu kotu, o tas daiktas grindims plauti – su metaliniu, kas yra gausus skirtumas. O kol Martinas dainuoja per butelį, man sueis ir daiktas, kurio pavadinimo aš nežinau ir tingiu galvoti, todėl taip ir vadinu “daiktas, kurio pavadinimo aš nežinau, bet kuris tinka vietoje mikrofono su stovu”. “Sori“, kad nesugalvojau trumpesnio ir geresnio, juk sakiau, tingiu. Arbatos visai neliko, o žinant, kad dantis naudoju kaip koštuvą žolėms, tai jau gana tragiška padėtis, todėl turbūt baigus rašyti, teks rizikuoti. Ir turbūt reikės tuojau baigti, bet ne tik todėl, kad nebeturiu net ir šaltos arbatos, bet todėl, kad nakties apšviestoje galvoje kirba mintis ar kas nors vistiek šitai skaitys, bet po galais, ar pati tiek skaityčiau, kai iš pirmų kelių eilučių suprasčiau, kad tai visiškas, beveik bevertis tekstas, kurį parašė žmogus, tingintis eiti tiek darytis arbatos, tiek miegoti, tiek dar ko nors paveikti. Bet visgi, aš einu nugalėti tingulį ir pasidaryti arbatos, o jaučiu, kad šiąnakt aš dar ne kartą čia parašysiu, bet jeigu kas, tai “soris“, kad neparašiau.

Čilės varikliukas sugedo.

// Spalis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar šis tas. Buvau su Justu šiandien Hight School Musical 3. Nepasirodė jis man labai baisiai geras, bet žiūrėti buvo galima ir netgi be kančių. Nei viena daina per daug neįsiminė, bet užtat filmo vidury truputį susipainiojau ir paskui reikėjo įtempti dėmesį, kad atsipainiočiau. Bet ne apie filmą iš tiesų norėjau parašyti. Po jo, prisijungus ir Tanei, nuėjom į Čilę. Ir ten buvo žiaurokai. Laukėm padavėjos gal penkiolika minučių, matosi, nepatyrusi dar mergaitė, ir iš tikrųjų truputį buvo gaila jos, nes ryškiai matėsi, kad nespėja. Bet vistiek atsibodo laukti. Todėl atsiverčiau Cukraus galą, vietą užrašams ir pradėjau paišyti, rašinėti. Pradėjau nuo to, kad laukiu laukiu panelės padavėjos, bet ji kaip gone, taip gone. Paskui žaidėm su Tane kryžiukų nuliukų, bet nei viena nelaimėjo. Nupiešiau čili mašiniuką, kuris iš po kapoto (?) leidžia dūmus ir sako „pššš“. Užrašiau pilną diskriminanto formulę; lietuvišką abecelę; Pitagoro teoremos formulę, netgi nupiešiau trikampį; paaiškinau, kad žodį tesėti reikia rašyti be nosinės tada, kai kalbama apie žodžio tesėjimą ir daugiau nepamenu, nes atnešė picą. Jos suvalgiau du gabaliukus, nes kaip sakė padavėja, kitų patiekalų būtume laukę maždaug valandą, o ten buvo gana šalta ir Cukruje buvo likęs tik vienas puslapis, tai ką, po galais, būčiau veikusi? Todėl pasitenkinom viena pica, kurios aš beveik net nenorėjau. Norėjau koldūnų su varške. Bet deja deja, kokia netektis mano skrandžiui ir palaima piniginei.
O tie, kas nori pamatyti mano šedevrus Cukruje eikite į babilono čilę. Tada įėjus tiesiai tiesiai ir priešpriešpaskutinis staliukas kairėje pusėje.

Skaitykite, vaikai!

// Balandis 30 2008 // 5 komentarai » // blog

Jūs mėgstate skaityti?
Mėgstate diskutuoti apie knygas?
Esate žmonės, turintys ką pasakyti?
Tuomet ši vieta kaip tik jums:
http://knygos.webgoo.us
Tai naujoji senojo forumo versija skaitantiems žmonėms. Joje galėsite diskutuoti apie knygas, bei sužinoti tai, ką apie jas mano jūsų bendraamžiai (o ir ne tik). Puikūs pašnekovai, malonus dizainas, patogus forumo planavimas neleis atsitraukti, o priešingai – nuneš tolį į skaitančiųjų draugiją iš kurios nebenorėsite pasitraukti.!
Ši vieta, laukia Jūsų!!
***
Žinau, reklamų rašyti nemoku ir netikiu, kad tokia, panaši į politikų pažadus, kažką sudomins, bet juk negalima pykti. Neketinu dirbti reklamų galaktikoje sferoje. Užtat man tas forumas labai patinka, vot.

o-taip.

// Balandis 22 2008 // Nėra komentarų » // blog

Nesulaukusi atsakymų į mano pateiktąjį klausimą, kuris skambėjo štai šitaip: „ar jūs peržiūrite mano profilį?“ nusprendžiau pranešti apie šį tą naujo.
http://o-taip.blogspot.com
Tai mano pats naujausias darbelis interneto platybėse ir antrasis blogspot.com sistemoje. Ką ten rasite, parašiau prie atidarymo, bet visgi. o-taip.blogspot.com yra vieta, kurioje talpinsiu visus savo mokykloje darytus darbus, kuriuos mano nuomone bus verta kažkam pamatyti. Neapibrėžiu ribų kas ten bus ir ko nebus, nes pati dar labai tiksliai nežinau. Nors nemanau, kad dėsiu rašinius dėl plagijavimo ir šiaip, informacijos vogimo, nes visgi, rašinių temos kartojasi metai iš metų ir nemanau, kad norėčiau būti copy – paste. Nors gal. Galbūt kažkuris man labai patiks, nežinau. Kaip man kada susimąstys. Nieko neprižadu.
O šiaip, pranešu, kad komentarai/įvertinimai/sveika kritika yra labai laukiami. Netgi labai laukiami. !

Iki kito,
Ineta.

Slaptas saulės šokis.

// Kovas 31 2008 // Nėra komentarų » // blog

Už lango kaip reikalas šilta, šviečia saulė. Ji kviečia mane eiti į kiemą, eiti kur nors, o aš negaliu, bet šiaip jeigu galėčiau – eičiau. Nu tai pypim tarara, nervuoja. Ir dar..pirmadieniais nedirba salonas, todėl aš negalėjau turėti plius dviejų skylių. Be to, noriu į antakį, bet mama neleidžia. Todėl nefaina. Aš jau sakiau Pauliui, kad jeigu įkyrėsiu mamai, ji mane iš namų išspirs. Todėl reikia sugalvoti ką nors kitą. Gal turit pasiūlymų? Jeigu taip, rėžkit.! Nes aš rimtai jo noriu. Be to, Paulė sakė, kad man tikrų.
***
Iš to neturėjimo ką veikti eisiu mokytis geografijos. Po to gal dar ir biologijos. Naa, galbūt dar ir paskaitysiu „Džeinę Eir“ ir tada susitvarkysiu, išmaudysiu Niką. Taip sakant, idealus laiko praleidimas. Cha.! 8-)

In.

Apklausa.

// Vasaris 18 2008 // 2 komentarai » // blog

Kai baiginėjau knygą susimąsčiau apie sapnus. Ir pagalvojau, ar galima tikrai išmokti juos sapnuoti. Todėl nusprendžiau surengti apklausą. Jau nebežinau kelių klausiau, bet buvo atsakiusių, ne visi atsakymai man atrodė priimtini, bet juk visi žino, kiekvienas skirtingas, su skirtingais savo įsitikiminais. Tad.
Žinutės klausimas skambėjo taip: Kaip manai, galima išmokti sapnuoti tai ką nori? Ar norėtum taip mokėti? Kodėl?
Ir atsakymai.
Monikutė: Manau, kad taip. Jeigu labai norėsi ir daug apie tai galvosi…tai įstriks tavo pasamonėje, o kaip žinia, sapnai kyla iš pasąmonės. :-)
Paulytis: Taip, norėčiau tai mokėti, nes tada galėčiau sapnuoti mylimus žmones ir būtų smagu. :) O išmokti manau, negalima. Nors ir galvoji apie tai, ką nori sapnuoti, toli gražu ne visada pasiseka. Čia tau ne koks magiškas Poterio pasaulis. xD
Eglė: Manau, kad tai neįmanoma. Sapnus reguliuoja pasąmonė. :)
Vaida: Manau, kad galima. Norėčiau tai mokėti. Jei galvotume tai, ką norime sapnuoti, manau tai susapnuotume. :)
Karolina: Na nežinau, gal ir galima.. Norėčiau. :-)
Žilvinas: Nelabai. Norėčiau. Durnas klausimas. xD
Aušra: Norėčiau mokėti. Norėčiau.
Edvinas: Labas..Išmokti sapnuoti? Nemanau..gali išmokt suprast tik juos. ;)
Karolina: Aš moku. :-x
Martinas: Galima sapnuoti tai ką nori. Ir sapnuojame visi, tik nevisada pamename, sapnai tai pasamonės fantazijos bei norai.
Lai: Šiaip tai išmokti sapnuoti tikrai galima, toks vienas žmogus, pavarde Kastaneda, parašė apie tai visą knygą, ir kai kurie žmonės tą sąmoningą sapnavimą (vadinamą lucid dreaming) sėkmingai praktikuoja. Aš aišku nemoku taip, bet norėčiau mokėti, nes daug linksmiau gyvent būtų sapnuojant norimus sapnus. xD

(Kalba pataisyta lietuviškomis rašmenimis).

Tai štai, jeigu sulauksiu dar atsakymų, papildysiu. Žinoma buvo vienas ne į temą, bet norėjau sužinoti ir visai kitokio žmogaus nuomonę, deja nepavyko.
Daug skirtingų nuomonių, kas ir yra įdomiausia. (:

Nauji vėjai.

// Gruodis 31 2007 // 2 komentarai » // blog

Sveiki ir tikiuosi gyvi,
Sumaniau išvirti dar dvi kategorijas: (o jau esamas pertvarkyti, nors tai galbūt bus tik po Naujųjų) „popieriuje“ ir „po vandeniu“. Taigi kodėl? Kažkam kyla toks klausymas? Gerai, o gi todėl, kad mintys man kyla ne tik sėdint prie kompuko, bet ir visur kitur, todėl nusprendžiau viską rašyti į kitą didelį sąsiuvinį. Bet ne, tai ne dienoraštis, nes viską aš vėliau įamžinsiu brangiajame blog’iukyje. Galbūt tokie įrašai per dažnai nepasirodys, bet manau idėja yra nebloga.
Tai štai. O kategirojis bus atrestauruotos, apie kievieną iš jų sukurpsiu gal trumpoką, o gal ir ne, aprašymą.
O man smalsu, kaip jūs vertinate tokį mano sumanymą? O galbūt turite kokių pasiūlymų? Jeigu taip, tai laukiu jų komentaruose ir žinoma būčiau už tai labai dėkinga. Manau jau viskas ir pasakyta, ir parašyta.

Su pagarba Jūsų,
In.

Paulytis Trakiškyje!!

// Spalis 31 2007 // 4 komentarai » // blog

Labas vakaras.
Viskas nuo pačių pradžių.
Aš jau laaabai seniai kviečiu Pau. į svečius. Taip taip, labai seniai. Bet kaip aišku jai labai toli, o mano tėvai manęs į kitą Lietuvos kraštą neišleidžia. Bet čia, nemirtingame one.lt portale, mes kažkaip pradėjome kalbą apie Naujuosius, jos atvykimą pas mane ir panašiai. Nors žinoma tam pasitarnavo ir skypiukas.
Vat.
Ir gavosi taip, kad Pau. planuoja švęsti Naujuosius pas vieną dėdę, kuris gyvena netoli Panevėžio. (jė). O aš užsiminiau, kad Naujuosius švęsiu Trakiškyje. Na kaip visada.

Ir tada, nutiko velniškai nerealus dalykėlis.
(Nors pirma aš ieškojau sodybos nuotraukos ir ją nusiunčiau Paulytei, tiesa labai jaudinausi).
Vos nevos ji atpažino tą namuką. Gaž gaž, ji ten buvo. xDD
Ji buvo pas mane svečiuose!!
Bet tai čia velniškai nerealu. xD
Ji buvo pas mane!
Buvo!
Buvo pas mane!
Jos draugė Laima sakė, kad čia toks lemties ženklas.
Oo. Aš irgi pradedu taip galvoti.
Ir visgi, Trakiškis pavaldo. ;D
Dabar lauksim Pau., svečiuose.
Ir švęsime Naujuosius mes kartu. ;D

(Jaučiu tokio neriškaus įrašo pas mane dar nebuvo, bet aš toookia laimynga.). xD

Trys minutės.

// Rugpjūtis 18 2007 // 5 komentarai » // sąrašai

Ir vėl aš kalbu apie laiką. O šis man tapo kartu artimas, bet kartu ir tolimas. Šiandien pastebėjau jog trys minutės yra labai daug. Daug kas per jas gali atsitikti. Gali daug ką nuveikti. Ne viskas vyksta lygiai tris minutes. Tik tikrai ne per daugiau, galbūt mažiau.

Trys minutės.
- Mano plaukai, džiovinant su džiovintuvu išdžiūsta per tris minutes.
- Per mažiau nei tris minutes užverda vanduo arbatai.
- Per tris minutes atsisuka kasetė.
- Per mažiau nei tris minutes gali suabejoti ar į viską žiūri taip, kaip manai žiūrinti.
- Trys minutės pakankamas laiko tarpas suabejoti pačia savimi.
- Per tris minutes gali pastebėti žmogų.
- Per tris minutes gali perskaityti dar vieną puslapį.
- Kad suabejotum ar moki įsigilinti į viską, užtenka trijų minučių, jų net per daug.
- Per tris minutes galima parašyti sms’ą ir pasveikinti gerbiamą žmogų su gimtadieniu.
- Mirčiai trys minutės per dar.
- Per tris minutes gali sugadinti santykius su žmogumi, bet šiaip tam užtenka ir dešimties sekundžių.
- Už trijų minučių bus 01:05h.
- Per tris minutes gali nusideginti liežuvį karšta arbata, nors paprastai tam užtenka ir trijų sekundžių.
- Per tris minutes sugebu nueiti iki mokyklos.
- Per tris minutes kyla velniškai daug minčių. Nesimato?
Katik jums buvo išdėstita mano samprata apie tris minutes. Suprantu jog dar liko begalės dalykų, kurie gali nutikti per tris minutes ir suprantu jog ir norėdama jų neišvardinsiu.
Bet argi aš ne per daug galvoju apie laiką?

Minčių lietus.

// Gegužė 30 2007 // 2 komentarai » // blog


Klijuodama į sąsiuvinį savo blog’o pranešimus sugalvojau vieną dalyką. Minčių lietų. Tai tarsi tokia nedidelė naujovė ‘dangiškąjame’ blog’e.
Taigi, kai bus lietingos nuotaikos tiesiog rašysiu viena su kita nesusijusias mintis. Tai bus tarsi mano minčių nuotrupos. Manau bus naudinga kai mane bus užvaldžiusi tinginystė ar bloga nuotaika.
Artimiausiu metu reikės išbandyti. Galbūt tai man padės ką nors suvokti. Visgi, nebus ko gailėtis.

Nemiega.

// Vasaris 15 2007 // 2 komentarai » // blog

So so, pati naktimis blūdinėti jau įpratau. Bet iš tikrųjų norėčiau to net nemokėti, nes jei ir nueinu atsigulti anksčiau negaliu užmigti. Vat, kad ir dabar sėdžiu jau be dvidešimt minučių antra nakties, o aš vis dar sėdžiu čia, rašau ir žiūriu ‘Karibų jūrų piratus’, problema ta, kad nieko doro ir neparašau. Man tai nepatinka. Nepatinka ir tai jog kitą dieną atsikelių vidurdienį, tuomet nieko ir nebenuveikiu įdomaus. Manau jog kadanors aš išmoksiu laiku eiti miegoti ir apsiprasiu su tuo normaliuoju režimu, kuriuo ir norėčiau gyventi. Dabar stengiuosi kuo anksčiau atsikelti, kad tik anksčiau norėčiau miego, bet ir vėl problema nuo mano žadintuvo skamba visi namai todėl sulaukiu ne pačių maloniausių pastabų. Viską aš ir pati suprantu. [xD]
————————-
Šiame gyvenime didžiausią pavojų kelia žmonės, siekiantys pakeisti viską arba nekeisti nieko. [Nensi Astor]