Inetos blog'as » egzaminai

Kaip stebėtinai seniai aš čia rašiau!! O ir tiek visko įvyko, kad aš nežinau, nuo ko pradėti pasakoti ir turbūt, visai netyčia, viską sutrumpinsiu bei nublukinsiu. Ir Edgarai, atsiprašau asmeniškai, kad paburbėjusi, jog dar tądien eisiu pasakoti, kaip gyvenu, to nepadariau.

1) gegužės 27 išgyvenau taip, kaip ir spėjau, o viską paaštrino pamestas dm ženkliukas, mano mėgstamiausias. Nors pati kalta, nešiojau prisisegusi ant kuprinės, bet juk koks malonumas savo mėgstamą daiktą numesti namuose ir leisti jam dulkėti? Ogi jokio jokio, tad štai ką man kainavo troškimas visada turėti jį šalia. Ir vietoje koncerto, 21h keliavau su Sima į filmą. Kai turėjau dėl nuovargio nebejausti kojų aš tiesiog sėdėjau ir spitrijau į ekraną, ot tai.

2) gegužės 28 dieną apturėjau bene vieną iš svarbiausių (bent jau iki šiol) savo gyvenime įvykių, tai gyniausi dailės baigiamąjį. Viskas būtų buvę tikrai puiku, jei būčiau gavusi 10, o bet taip neatsitiko ir gavau 9, dėl ko tragiškai isterikavau dvi dienas. Nors dabar esu visiškai su tuo susitaikiusi, širdyje šiokia tokia nuoskauda liko, nes patikėkit, nėra labai malonu, kai neįvertintos lieka visos tavo pastangos, kai tu įdedi į paprasto popieriau lapą tiek savęs, tiek laiko ir atėję šeši žmonės, nusprendžia, kad jis nėra vertas aukščiausio įvertinimo. Žinau žinau, 9 – labai gerai, bet esu apimta paaugliško perfekcionizmo ir spaudžiu iš savęs kuo daugiau, bent jau tose sferose, kurios man pačiai svarbios ir įdomios, tad tas gynimas gerokai nusmukdė mane savo pačios akyse. Po kurio laiko nusprendžiau, kad turiu dvi galimybes: arba kankinti save mintimis, kuriomis vienu ar kitu atžvilgiu nieko nepakeisiu, mesti dailę, mesti tai, kas spyrė užpakalin arba tobulėti dar tris metus ir septintoje klasėje pačiai spirti jiems į užpakalius ir įrodyti sau, kad sugebu. Ir spėkit, kurį pasirinksiu.

3) birželio 2 dieną rašiau bene didžiausią man žinomą gimnazijų išmyslą – vidinį egzaminą. Nors tiesą sakant, nežinau, kokia padėtis yra kitose gimnazijose neskaitant vienos, tad galit drąsiai su ja supažindinti. Žodžiu, pirmasis mano pasirinktas egzaminas buvo matematikos (o dar galėjau rinktis iš anglų). Tiesą sakant, labai gailėjausi, kad ėmiau matematiką, nes šiais metais akivaizdžiai supratau, kad tikslieji mokslai – tai visai ne man (tik gaila, kad nežinau, kas yra būtent man), tad ėmiau vieną blogybę iš dviejų (anglų gramatika nėra mano stiprioji vieta) ir ką gi. Iš vakaro peržiūrėjau viską, išsiaiškinau ko nesupratau su mama, sėdau, parašiau ir gavau 7. Žinau, kad tai nėra super-mega pasiekimas, bet tai kai aš visada iš kontrolinių gaunu 4-7, tai man visai, visai neblogai, nes rašėm tai iš šių metų ir dabar galiu visai drąsiai ir be užuolankų skelbti, kad atsižvelgiant į gimnazijos kriterijus, turiu stiprų septynetą, o apie praeitų metų apvalų dešimtuką galiu net nebe prisiminti, nes jis nedaug ir vertas: 10=7, kas galėjo pamanyti

4) ir galiausiai, birželio 4 išsilaikiau antrą ir paskutinį vidinį egzaminą – geografiją. Kadangi esu nepataisoma visko nukelinėtoja, geografija nebuvo išimtis ir ją mokiausi paskutinę dieną, kas visai nebuvo protinga. Visų pirma todėl, kad medžiagą mokymuisi rinkausi ~5h ir tiesiogiai mokytis pradėjau tik apie 6 valandą vakaro, o turėjau septynis A4 formato lapus ir, jei neklystu, 5 žemėlapius . Mokiausi, mokiausi tikrai sąžiningai, bet paskui nuo to sąžiningo mokymosi galvelė susisuko ir kartu su Egle vakare labai gerai pasilinksminom (deja, mano lovai teko paragauti Eglės kakavos), pasijuokėm ir padainavom, o kritau į miegus neišmokusi bene visų žemėlapių. Į egzaminą vos nepavėlavau ir buvau palaikyta kažkokia trečioke Aušra Leonavičiūte. Sėdau, parašiau kiek žinojau, o tada paesamesinau Simai ir Lingailei, šiek tiek nusirašiau nuo klasioko, sėdėjusio prieš mane, šiek tiek paklausinėjau trečiokę, sėdėjusią su manimi ir gavau..9! Ir man visiškai nusispjauti, kad ne viską pati padariau, nes reikia mokėti suktis iš padėties, jei jau nespėjau visko išmokti.

Štai kaip aš gyvenau pastarąsias dvi savaites. Žinau, kad nupasakojau per blankiai, per kasdieniškai, gana pilkai ir dėl to atsiprašau, bet tik stengiausi visa tai įamžinti. Gal net labiau sau, kad turėčiau kada paskaityti, ką pati vienu ar kitu momentu išgyvenau. O Jums, Jums pažadu, kad kitą kartą pasistengsiu kur kas labiau. :)

]]>