Posts Tagged ‘egzaminai’

Dešimtokai nerimauja dėl savo ateities?

// Vasaris 25 2010 // 10 komentarai » // jbg

Prasidėjo didysis profilių pasirinkimo bumas! Džiaugiuosi, kad man dėl to daug klausimų ir abejonių nekylą ir daugmaž žinau, ką imsiu:
etika 1B,
lietuvių 5A,
anglų 5A,
matematika 6A,
istorija 3A,
dailė 3A,
informatika 2B,
biologija 2B,
tinklinis 2B
gal dar kas nors ir keisis, bet pagrindas – tikrai ne. Ir sutelpu aš į dalykų minimumą (9) bei 29 pamokas. Nemanau, kad verta save apkrauti dalykais, kurių man tikrai nereiks, trečiomis kalbomis, kurių bent jau padoriai tikrai neišmoksiu ar moduliais, su kuriais paskui kankinsiuosi. Dar šiandien per darbą grupelėse (ak, o ar minėjau, kad šiandien vietoje pamokų buvo Karjeros Diena?) darėm kažkokį labai fainą testą, pagal kurį gavosi, kad meno kryptis pas mane laaabai atitrūkusi nuo kitų ir, kad tai “tikrai mano sritis”. Iš esmės, tai manęs visai nenustebino, nes kaip žinia, niekur kitur savęs neįsivaizduoju (o gaila), bet užtat mane nustebino, kad man tiktų ir psichologo, gydytojo profesijos. Tikrai niekada apie jas negalvojau, nes a) medicinai reikia gamtos mokslų, o ir šiaip, manęs tai netraukia ir b) psichologė iš manęs būtų visai nevykusi, nes nei aš sugebu patarinėti, spręsti kitų problemas, o ir iš principo, manau, kad daugelis žmonių tas problemas susikuria patys (nedrįstu nepaminėti, kad yra didelių išimčių), bet juk to pacientui nepasakysi.. taigi, vėl lieka tik menas, tiksliau, dailė. O jeigu ne, tai kur tada man dėtis? Į ekonomikas, vadybas ar teises aš tikrai, tikrai neketinu stoti, kad ir kaip ten būtų, nenoriu stoti į bet ką, kas manęs absoliučiai netraukia, bet štai galvoju ir bijau, kad tik nebūtų taip, kaip dažnai gyvenime būna – neparklupdytų manęs bei mano ketinimų didieji gyvenimo paradoksai.
Neskaitant tų testų ir individualaus bendravimo su žmogumi, kuris padeda tokiems kaip aš apsispręsti dėl savo miglotos ateities, teko išklausyti ir keturias paskaitas, apie jas pradėsiu nuo įdomiausios ir aktualiausios. Pirmosios metu mokyklos pavaduotoja pasakojo apie visą tą pasirinkimų tvarką: kaip pildyti dokumentus, ką riktis būtina ir ko ne, kiek ir ko iš viso reikia ir pan. Žodžiu, tai tikrai man aktualu (kaip ir kiekvienam dešimtokui, žinoma). Antrosios metu žmogus iš kalba.lt pasakojo apie studijas užsienyje, tiesa, tik apie populiariąją Dž. Britaniją ir Daniją, bet ir tai pravertė. Pavyzdžiui, sužinojau apie mokslų kainas, galimybę studijų metu dirbti, gyvenamąsias patalpas, egzaminus, prašymų pristatymo datas ir panašiai. Žodžiu, tai tikrai man aktualu. Trečiojoje pasakojo apie KTU Panevėžio instituto technologijų bei vadybos ir administravimo fakultetus (šitą dalį tikrai praklausiau). Viena studentė pasakojo apie “studentišką gyvenimą” Panevėžyje (!!), o kita apie ERASMUS programą, pagal kurią ji buvo išvykusi į Norvegiją. Jeigu nebūtų buvę tos dalies apie ERASMUS, tai visą paskaitą būčiau ramiai pramiegojusi, nors ir ta pati įdomioji dalis įdomi buvo tik todėl, kad pati kalbančioji tai darė gana įdomiai. Žodžiu, tai man neaktualu, bet bent dalis buvo labai pakenčiama. Ir galiausiai, teta iš darbo biržos (?) kažką ten pasakojo, rodė skaidres, kur vietomis ant balto buvo parašyta baltai, pateikė visai nelinksmų skaičių, parodė kelias neperspektyvias ir kelias perspektyvias profesijas bei maždaug 20 kartų paminėjo, kad “KTU Panevėžio institutas yra labai gera įstaiga ir, kad ten studijų kokybę pakankamai (o gal sakė, kad ir labai) aukšta”. Žodžiu, tai man visai neaktualu, o ir įdomu, kiek iš ten sėdėjusių buvo aktualu, nes vargu ar daugelis svajoja studijuoti Panevėžyje, būkime sąžiningi.

Beje, būsimieji vienuoliktokai, pasidalinkit, o kokius profilius rinksitės Jūs?

Gilūs atokvėpiai

// Birželis 5 2009 // 3 komentarai » // blog

Kaip stebėtinai seniai aš čia rašiau!! O ir tiek visko įvyko, kad aš nežinau, nuo ko pradėti pasakoti ir turbūt, visai netyčia, viską sutrumpinsiu bei nublukinsiu. Ir Edgarai, atsiprašau asmeniškai, kad paburbėjusi, jog dar tądien eisiu pasakoti, kaip gyvenu, to nepadariau.
1) gegužės 27 išgyvenau taip, kaip ir spėjau, o viską paaštrino pamestas dm ženkliukas, mano mėgstamiausias. Nors pati kalta, nešiojau prisisegusi ant kuprinės, bet juk koks malonumas savo mėgstamą daiktą numesti namuose ir leisti jam dulkėti? Ogi jokio jokio, tad štai ką man kainavo troškimas visada turėti jį šalia. Ir vietoje koncerto, 21h keliavau su Sima į filmą. Kai turėjau dėl nuovargio nebejausti kojų aš tiesiog sėdėjau ir spitrijau į ekraną, ot tai.
2) gegužės 28 dieną apturėjau bene vieną iš svarbiausių (bent jau iki šiol) savo gyvenime įvykių, tai gyniausi dailės baigiamąjį. Viskas būtų buvę tikrai puiku, jei būčiau gavusi 10, o bet taip neatsitiko ir gavau 9, dėl ko tragiškai isterikavau dvi dienas. Nors dabar esu visiškai su tuo susitaikiusi, širdyje šiokia tokia nuoskauda liko, nes patikėkit, nėra labai malonu, kai neįvertintos lieka visos tavo pastangos, kai tu įdedi į paprasto popieriau lapą tiek savęs, tiek laiko ir atėję šeši žmonės, nusprendžia, kad jis nėra vertas aukščiausio įvertinimo. Žinau žinau, 9 – labai gerai, bet esu apimta paaugliško perfekcionizmo ir spaudžiu iš savęs kuo daugiau, bent jau tose sferose, kurios man pačiai svarbios ir įdomios, tad tas gynimas gerokai nusmukdė mane savo pačios akyse. Po kurio laiko nusprendžiau, kad turiu dvi galimybes: arba kankinti save mintimis, kuriomis vienu ar kitu atžvilgiu nieko nepakeisiu, mesti dailę, mesti tai, kas spyrė užpakalin arba tobulėti dar tris metus ir septintoje klasėje pačiai spirti jiems į užpakalius ir įrodyti sau, kad sugebu. Ir spėkit, kurį pasirinksiu.
3) birželio 2 dieną rašiau bene didžiausią man žinomą gimnazijų išmyslą – vidinį egzaminą. Nors tiesą sakant, nežinau, kokia padėtis yra kitose gimnazijose neskaitant vienos, tad galit drąsiai su ja supažindinti. Žodžiu, pirmasis mano pasirinktas egzaminas buvo matematikos (o dar galėjau rinktis iš anglų). Tiesą sakant, labai gailėjausi, kad ėmiau matematiką, nes šiais metais akivaizdžiai supratau, kad tikslieji mokslai – tai visai ne man (tik gaila, kad nežinau, kas yra būtent man), tad ėmiau vieną blogybę iš dviejų (anglų gramatika nėra mano stiprioji vieta) ir ką gi. Iš vakaro peržiūrėjau viską, išsiaiškinau ko nesupratau su mama, sėdau, parašiau ir gavau 7. Žinau, kad tai nėra super-mega pasiekimas, bet tai kai aš visada iš kontrolinių gaunu 4-7, tai man visai, visai neblogai, nes rašėm tai iš šių metų ir dabar galiu visai drąsiai ir be užuolankų skelbti, kad atsižvelgiant į gimnazijos kriterijus, turiu stiprų septynetą, o apie praeitų metų apvalų dešimtuką galiu net nebe prisiminti, nes jis nedaug ir vertas: 10=7, kas galėjo pamanyti
4) ir galiausiai, birželio 4 išsilaikiau antrą ir paskutinį vidinį egzaminą – geografiją. Kadangi esu nepataisoma visko nukelinėtoja, geografija nebuvo išimtis ir ją mokiausi paskutinę dieną, kas visai nebuvo protinga. Visų pirma todėl, kad medžiagą mokymuisi rinkausi ~5h ir tiesiogiai mokytis pradėjau tik apie 6 valandą vakaro, o turėjau septynis A4 formato lapus ir, jei neklystu, 5 žemėlapius . Mokiausi, mokiausi tikrai sąžiningai, bet paskui nuo to sąžiningo mokymosi galvelė susisuko ir kartu su Egle vakare labai gerai pasilinksminom (deja, mano lovai teko paragauti Eglės kakavos), pasijuokėm ir padainavom, o kritau į miegus neišmokusi bene visų žemėlapių. Į egzaminą vos nepavėlavau ir buvau palaikyta kažkokia trečioke Aušra Leonavičiūte. Sėdau, parašiau kiek žinojau, o tada paesamesinau Simai ir Lingailei, šiek tiek nusirašiau nuo klasioko, sėdėjusio prieš mane, šiek tiek paklausinėjau trečiokę, sėdėjusią su manimi ir gavau..9! Ir man visiškai nusispjauti, kad ne viską pati padariau, nes reikia mokėti suktis iš padėties, jei jau nespėjau visko išmokti.
Štai kaip aš gyvenau pastarąsias dvi savaites. Žinau, kad nupasakojau per blankiai, per kasdieniškai, gana pilkai ir dėl to atsiprašau, bet tik stengiausi visa tai įamžinti. Gal net labiau sau, kad turėčiau kada paskaityti, ką pati vienu ar kitu momentu išgyvenau. O Jums, Jums pažadu, kad kitą kartą pasistengsiu kur kas labiau. :)

9910.

// Balandis 30 2008 // Nėra komentarų » // blog

Trumpa apžvalga apie tas pridūras, na, kad vienoje vietoje būtų.
Istorija – 9. Labai labai lengva, nors matyt ne tiek, kad gaučiau dešimt. Nors mačiau klaidą, labai leiva.
Lietuvių – 9. Sunkus ale brūdelis buvo. Bet labai pakėlė 17/17 teksto suvokimo taškų; 16/17 laiško rašymo, tiksliau, prašymo rašymo. Na, o gramatika 14/23. Bet aš nepergyvenu, nes dešimties ir taip klasėje niekas negavo.
Matematika – 10. Labai nesitikėjau, o be to, savo skaitytojams šio rezultato dar neminėjau. 27,5/30.
Taigi dar kartelį galima pasidžiaugti. :}

Pridūros baigiasi.

// Balandis 14 2008 // Nėra komentarų » // blog

Taip trumpiau sakant aš laiminga jog jau parašiau visus tuos egziukus, nes šiaip jie truputį mušė iš vėžių. Nebekeiksiu savo mokyklos už tokias pridūras, nes atsibodo tai daryti, bet vistiek, parašiau ir dabar gerai.
Žinau, kad iš istorijos gavau 9, bet ten buvo labai ryškiai lengva ir esu tikra, kad galėjau gauti ir geriau. Tik tos dvi mažos mažos klaidelės. O šiaip ir klasės rezultatai geri. Matyt todėl, kad mokytoja mus ir taip spaudžia.
Kaip su lietuvių dar nežinau, nieko ir nesitikiu, taip geriau. Išmokau morfologinį nagrinėjimą, kliūnu su sintaksišku.
Matematiką rašėm šiandien. Buvo sunkiau nei tikėjausi, bet tai ai, nejau dabar čia skusiu sau plaučius. Viskas buvo bus ir yra gerai.
Skanaus ir aš einu darytis arbatos, paskui į tapyba. Graži diena.

In.