Inetos blog'as

Pavadinimų galvojimas užknisa

// Vasaris 26 2010 // 7 komentarai » // blog, bonus

Iš tikrųjų, tai ne visi remiksai yra blogi, kaip kadaise maniau. Pavyzdžiui, šis (ˆ) man labai patinka. Patinka ir dar keli, bet šis ypatingai. Nors visą dieną jaučiausi kažkaip, švelniai tariant, sumautai, dabar jaučiuosi puikiai. Dar būtų visai nieko, jei taip galvos nespaustų ir nereikėtų dar mokytis geografijos, bet tarkim, tai tik smulkmenos. Galbūt savijauta pasitaisė po kelių valandų pietų miego, o gal dėl atrasto ir man labai, labai patikusio blogo, o gal ir dėl to atrasto remikso, nežinau. Bet man patinka grįžus iš mokyklos numigti kelias valandas, net tai kur kas geriau, nei slampinėti po namus bene miego būsenoje, o paskui darant namų darbus užmigti ant stalo. Atsimenu praeitus metus, kuomet miegas ant stalo buvo tragiškai dažnas reiškinys, nors ir dabar kartais pasitaiko taip. Šlykštus jausmas – sėdi sėdi ir užmiegi, o atsibudęs nesuvoki, kad miegojai. Vienintelis pliusas tas, kad išties jautiesi bent truputį pailsėjęs.

O ar Jūs turite vieną geriausią draugą? Sakau vieną, nes nemanau, kad galima turėti kelis geriausius draugus. Dar nemanau, kad apskritai galima turėti daug tikrų draugų. Dar nemanau, kad geriausias draugas keičiasi kas dvi savaites ar kelis mėnesius.. Jeigu neturite geriausio draugo, tai užjaučiu Jus. O aš turiu Eglę ir galiu visiškai drąsiai tai pasakyti. (įkvėpta Arvydo).

My room – my kingdom

// Vasaris 16 2010 // 7 komentarai » // blog

Pagarba lenkų fanams, nes jie moka šėlti taip, kaip reikia šėlti DM koncerte. Iš tiesų, paklausius jų koncertų įrašų pradedi galvoti, kad lenkai šaunuoliai. Niekada nemėgau lenkų dėl prastų Lenkijos kelių ir nemielos ausiai kalbos, bet štai kaip būna – savi tautos pliusai, savi minusai.
Bet ateina šiandien mama pas mane į kambarį 10h ryto ir pasako: “turbūt važiuojam į Šiaulius”, ateina po dešimt minučių ir sako: “važiuojam į Šiaulius”, štai kaip pas mus planuojamos kelionės, o aš kaip įmanydama greičiau puolu rašyti Deivydai ir klausti ar ji užsiėmus, bet štai ji užsiėmus ir aš netgi sugalvoju planus visai dienai: nueiti nusipirkti drobės tėčio portretui/gimtadienio dovanai, nusipiešti jį, išlyginti rūbus, toliau nieko neveikti. Bet štai Deivyda praneša, kad ji laisva ir aš bėgu praustis, nes visi manęs laukia, o jie laukti nemėgsta. Va taip va aš ruošiuosi kelionėms. Mašinoje – Exciter. Paleidžia mane prie Saulės Miesto ir einu laukti ateinančios Deivydos, susitinkam, apsikabinam, džiaugiamės! Nemanau, kad verta pasakoti kaip buvo smagu, nes tai jau savaime suprantama. Aplankėm tris kavines, išleidom litų, lietiniais pripildėm skrandį, arbata – šlapimo pūslę (rašau ir bijau, kad Birutė suvartys dėl bet kokių medicininių netikslumų, ne, šiaip šaunuolė Tu, kad taip domiesi) . Man pasakoti apie koncertą – tolygu aukščiausios klasės narkotikui. Paulius – mano asmeninis narkotikų tiekėjas, visada parūpina geriausios rūšies, dar neragautų. Gerai, kad šiandien pavyko ištrūkti iš namų, paįvairinti savaitgalį. Och tu K, kaip širdį veria klausant lenkų skanduočių, šūksnių. Bet prasitarė tėtis, kad buvo Muzikos Bomboj ir matė daug nuolaidų Depešams. Grįžom, radom ir nupirko jis man The Singles 81-85 – apsidžiaugiau baisiai. Važiuojant namo mašinoje – naujas CD, bet mamai labiau patiko Exciteris su Dream on. Ei, čia geras, ką tik radau muzikos bomboj dvi Depešų biografines knygas, anksčiau jų ten nebuvo..šiandien buvo mano ir Deivydos septintas susitikimas; mano ir Birutės – trečias. Gera diena, produktyvi.
Vėliau pridėsiu bonusą nr.1 ir bonusą nr.2, bet rytoj 10h ryte pas anglų mokytoją, aš nieko dar nepadariau, net nežinau, ką tiksliai padaryti turiu, o dabar tik 00,42. cha cha cha. Bet štai užgrojo tas kietas remiksas, per kurį grindyse tuoj išmušiu skylę, ir iškart atsipeikėjau.

Veritas Aeterna (E.Ž)

// Vasaris 14 2010 // 7 komentarai » // blog

Turiu maždaug aštuonias minutes šiam įrašui, šiam gimtadienio sveikinimui. Panaudočiau popiet stalčiuje rastas eiles apie snarglį, kurias parašiau ant popierinės nosinės per istoriją, bet kad labai jau netinka jos. Apskritai, tai eilių aš nerašau, nors ne, radau šiandien dar savo knygutę su parašytu eilėraščiu apie auksinę žuvelę ir kitą apie tėvynę, bet ir jie čia netinka. Ak kodėl, kodėl neatėjo į galvą anksčiau pasiruošti. Norėčiau pasakyti, kad, Tu, Bloge, esi mano personal jesus, bet nenoriu pateisinti melo tik todėl, kad man teliko penkios minutės. Bet užtat pažadu Tau, Bloge, rašyti tave ir toliau, mažiau ar daugiau – nesvarbu, pažadu su tavimi augti. Keturios minutės. Edgaras atsiuntė kažkokią nuorodą, o tai dar maždaug penkioms sekundėms sutrumpino mano turimą laiką. Užsičiaupk, Ineta, negražu kaltint kitus dėl savo neiškalbingumo. Norėjau pasakyti, tu ne Hitleris, Ineta, bet tada pagalvojau, kad ir labai gerai, nes dar pagalvojau ir apie Aušvico koncentracijos stovyklą, apie kurią kalbėjau per istoriją. Dvi minutės. Kitame lange rock am ringo festivalyje šelsta dm ir tada išgirstu mintyse “what about pizza”. Tai toks mano pasveikinimas Blogui, kuris šiandien sulaukė savo trečiojo gimtadienio. Nulis minučių.

Kelnės pilnos džiaugsmo ir gerų prisiminimų (a.k.a. nuo šypsenų man skauda žandikaulį)

// Spalis 11 2009 // 3 komentarai » // blog

Sekmadienio popietę, jaukiai bei šiltai susisupusi į antklodę ir priešais pasistačiusi puodelį vakar gautos arbatos, vietoje to, kad mokyčiausi sinusų teoremos įrodymus ar rusų žodžius, esu nusiteikusi papasakoti apie vieną nuostabiausių gyvenimo dienų, kurią praleidau Šiauliuose pas Deivydą. Bet kaip nusistovėję mano įpročiai skelbia – apie viską pradėkime nuo pradžių

Jeigu ne tas žinojimas ir nusiteikimas, kad laukia puiki diena, kėlimasis iš lovos šeštadienį, septintą ryto, būtų buvęs tikra kančia, bet nebuvo. Ir aš netgi viską spėjau (ok ok, beveik), ir netgi nevėlavau!! Tik štai Evė vėlavo, ir netgi nespėjo į savo autobusą, bet nejau galiu dėl to pykti – man liko visas shogetteno šokoladas su riešutais, kurį būčiau atidavusi jai už pralaimėtas lažybas. 8,20 pajudėjo autobusas skraidinantis mane į Šiaulius; jame buvo tragiškai karšta, bet kad jau tingėjau nusirengti megztinį, teko kažkuo užmušinėti mintis (tam labai padėjo dm). Vos tik gražusis autobusas su žaliomis taškuotomis sėdynėmis ir užuolaidėlėmis įsuko į autobusų stotį, iš karto pamačiau Deivydą ir taaaip gera širdutėj pasidarė!! Išlipau ir taip stipriai ją apsikabinau, ir o varge, kaip buvau jos pasiilgusi!! Paskui ėjom pasivaikščioti, Dei nusivedė mane į senąsias (?) kapines, kur rado savo rudąsias pirštines (:D), prie ežero, kur yra “tūkstantmečio suoliukų” (pff), prie kranto, kur yra vamzdis (?) ir nuo kurio nukritus šleptelėtum tiesiai į vandenį. Vėliau papusryčiavom Presto, aš papasakojau apie tai, apie ką pasakoti velniškai nemėgstu, šiaip, mes daug kalbėjom ir gėrėm daug skanios arbatos ir valgėm daug skanių blynelių, ir gavom daaaug gražių čekių (t.y. vieną), ir sugalvojom, kad reikia eiti į Našlaitę..ai, dar prieš tai apsikeitėm dovanomis: aš gavau velniškai skanios arbatos, velniškai šypsotis verčiantį laišką (kurio niekada niekas kitas neperskaitys!!) ir du velniškai gerus apocalyticos cd (pavadinimus įrašyti vėliau), o Deivydai labai patiko mano daryti Gahano auskarai ir geltonasis karvytės skirtukas iš Kroatijos, dėl ko aš rimtai džiaugiuosi. Taigi po to Presto ėjom pas D. į namus ir žinot ką, ji turi daug gerų knygų, aukštas lubas, fainą, pavydą sukeliantį, balkoną bei gąsdinantį šaldytuvą (:D); sėdėjom mes virtuvėje prie atviro lango ir gėrėm jos iš Vokietijos gautą mėtų arbatą gražiuose puodeliuose. Sutikusios Tomą patraukėm į akropoly, kur susitikom su Birute (tai buvo mano genialus sumanymas) ir tiesiu žingsniu patraukėm į forum cinemą, kur tikrai nedėjom į kelnes (nu aš su Tomu tai neturėjom dėl ko, 16 – iai valdo :D), kad Deivydos ir Birutės neįleis į kino salę, bet kadangi mes su Tomu sukūrėm tokią iliuziją, jog jos vyresnės, jokių dokumentų neprašė ir mes tikrai nuėjom į Našlaitę. Taip aš pirmą kartą aplankiau siaubo filmą kino teatre ir tai net nebuvo labai baisu (užsidengti akis prireikė vos kelis kartus), mes radom vietų ir iš ko pasijuokti būtų galima, bet štai pabaiga buvo visiškai netikėta (neskaitant to, kad motina su vaikais liks gyva – juk tai savaime aišku!). Jeigu tokie būna siaubo filmai, tai kurių galų aš jų taip bijau?! Dabar netgi kyla dar didesnis noras pažiūrėti egzorcistą, nors ir žinau, kad seni siaubo filmai yra kur kas baisesni. Žodžiu, išalkę (kas taip, o kas ir ne) patraukėm į šokoladinę, kuri yra truputį truputį panaši į galeriją xx (nors jos niekas nepralenks) ir kur prie vieno staliuko reikėtų užrašo “skirta pokalbiams be tabu”, nes iš tiesų, prie jo buvo prabilta įvairiausiomis temomis (ir mano mėgstamiausiomis), temomis, prie kurių kai kurie nepratę (:D). Bet štai nėra įspūdingesnio vaizdo, kai žmogus užsisako ekspreso, net nežinodamas, kas tai yra, paskui labai juokingai susiraukęs geria ir galiausiai tipo mandagiai siūlo paragauti ir kitiems. Turbūt sėdėti toje šokoladinėje – tai viena geriausių dienos dalių (kaip ir visos kitos), nes buvo rimtai, rimtai velniškai smagu (kaip ir visą dieną), tik gaila,  kad neilgai teko ten pabūti: manęs laukė fucking autobusas, grąžinsiantis mane namoooo. Bet prieš tai, viską vainikavo nusipirktas SOFAD albumas ir šeši (plius kažkiek) megatron hugų, po kurių pasidarė dar labiau gaila dėl to, kad reikia išvažiuoti..Bet tačiau, jei reikia, tai reikia ir įsitaisiusi autobuso antrame aukšte (vėliau net ir priekyje įsitaisiau) visiems dar daug daug mojavau, kad net rankos pavargo..taip aš atsisveikinau su visais, su Šiauliais ir taip grįžau namo, į miegantį Panevėžį.
O grįžus namo prireikė laiko, kol apsipratau, nes buvau taip pripratusi prie visų veidų bei balsų, kad buvo išties keista. Pasidariau arbatos, įsijungiau apocalypticą, pažiūrėjau blood ties (tas vampyras rimtai patrauklumo įsikūnijimas) ir pašnekėjusi su Deivyda telefonu, saldžiai saldžiai užmigau, vis dar galvodama apie praeitą dieną, kuri deja baigėsi ir dėl ko buvo visai liūdna. Tad dabar galime laukti sekančio mūsų susitikimo, kuris turėtų įvykti ne taip ir negreit.

Deivyda, tu net neįsivaizduoji, kaip tavęs JAU pasiilgau ir kaip laukiu tavęs svečiuose!!
Birute, buvo tikrai įdomu tave sutikti, pabendrauti gyvai – nuomonė, bent jau iš dalies, tikrai pasikeitė į gerąją pusę.
Ir Tomai,  net jeigu neskaitai, kažkokiu būdu žinokis, kad džiaugiuosi jog buvai su mumis ir neką mažiau džiaugiuosi susipažinusi.

Žmonės, dar kartą sakau diiidelį ačiū už vakar dieną
I’LL BE BACK!!

>:D

(patyrimai iš kitos pusės čia)

10 – …

// Spalis 6 2009 // 3 komentarai » // sąrašai

10 – 10 kelionė pas Deivydą (garantuota) DONE!
10 – 24/25 kelionė į lms rudens forumą (vis dar planuojama)
10 – 26 kelionė pas Paulę į Kretingą (velniškai laukiama) DONE!

Ką dar sugalvosim? (sun)

“rytoj aš būsiu liūdnas, šiandien – ne” ir tai kartosiu kiekvieną dieną

// Rugsėjis 3 2009 // 3 komentarai » // jbg

Vakar atsigulusi į lovą pagalvojau, kad labai gaila, kad neaprašiau tos didžios (visai ne) rugsėjo pirmosios dienos, nu tai šiandien taisau padėtį..
S U   R U G S Ė J O   P I R M Ą J A !!

O ji, tokia nelaukta, ėmė ir nieko nepaklausiusi atėjo, bet atėjo taip, kad aš nei pastebėjau ją, nei sureikšminau. Atėjom visi, pasidžiaugėm vieni kitus matydami, išklausėm direktoriaus kalbą, išklausėm auklėtoją, pas kurią visada norisi ateiti, kurios visada malonu klausytis, pasakėm prieš klasę sveikinimus (kas sakė, o kas ne, bet man žiauuuuriai pasisekė būti pakviestai) ir viskas. Išlėkėm visi draugiškai iš JBG (tiksliau, 11 – a mūsiškių), nusipirkom torto ir suvalgėm susėdę prie Juozuko (a.k.a. Balčikonio paminklo) kartu su čipsais ir viva freshhhh, o tada bastėmės iš vienos vietos į kitą..Simas padalino savo numeriuką ir mums buvo pranešta, kada kur atsiras vietų, bet kol laukėm, gėrėm tokią arbatą tokioje viak vietoje, kur buvo tuščia (visai nesistebiu kodėl) ir be to, visą vakarą neradom laisvų vietų galerijoj (o gaila, bet net du kartus kažkas užlindo prieš pat mūsų nosį)..bet linksmiausia buvo kuomet darėm atrakcijas. Pirmoji prasidėjo visai visai atsitiktinai, kuomet sėdint kimbo Simas pradėjo sveikintis su nepažįstamomis merginomis ir tuomet užvirė varžybos..jeigu daugiau merginų pasisveikina, nei ne – perkam jam keturias ledų porcijas (kurias jis paskui pasidalino su mumis) ir rezultatas, jei neklystu, buvo 17/8, žinoma, jo naudai. O antroji prasidėjo neką mažiau atsitiktinai: jeigu Simas gauna septynių nepažįstamų merginų numerius, kažkurios iš mūsų įmerkia tris (supraskit, iš viso) kojas į fontaną ir spėkit..s u r i n k o !! Aš sutinku, kad Simas moka plauti smegenis, užkalbėti dantis ir šypsotis, nu bet, nu bet nesąmonė! Ir dar tikrus gavo, nes paskui mes tikrinom, matėm, kaip jos rankose laiko telefonus ir numeta ragerius, bet tikiuosi, jos nepradės man rašinėti (šiaip, tai visai norėčiau pastumti, kam dalina numerius :D), nes tikrinom tai iš manęs..tipo Simas sąskaitos neturėjo. Žodžiu, Sima su Lingaile kišo kojas, bet buvo velniškai smagu ir juokinga, v-e-l-n-i-š-k-a-i! Atsibučiavę išsiskirstėm ir su Sima patraukėm pas mane, kur pasisėdėjom, išgėrėm dar arbatos ir bene miegojom, nes buvom nežmoniškai pavargusios.
Taip prabėgo pirmoji naujų kančių diena, nors žinot, kol kas (kol nieko neveikiam) yra labai smagu ir gera, tik gerbiami pirmokai, nesudarykite tokių didelių kamščių, nes tai užknisa, ačiū. Ir kai pasižiūriu į pirmokus matau tokius pasimetusius ir išsigandusius veidus, kad net gaila jų kartais..o aš net nenoriu prisiminti, kaip praeitais metais buvo sunku, todėl pasidžiaugsiu, nes kaip gera, kad nebereikia to išgyventi, kad viskas praeity ir kad viskas dabar yra tikrai gerai..

..ir aš rimtai noriu miego
Labanaktis

Vasara vaizdžiai

// Rugsėjis 2 2009 // 4 komentarai » // sąrašai

Be šiokio tokio vasaros apibendrinimo mes neapseisim, todėl peržiūrėjusi nuotraukų failus, nusprendžiau vaizdžiai Jums parodyti, ką gi veikiau šią vasarą..

06-13 dar nesibaigus mokslo metams kartu su klasiokėmis ir vienu Tadu (:D) aplankėm Evės sodą (a.k.a. evės soduxs no. 1), kur kepėm dešreles, vėliau ant dūmų – duoną, vogėm braškes, bučiavomės šiltnamyje (kas taip, o kas ir ne), žaidėm alias, šokom (kas pagal čiuožki čiužki, o kas ne) ir dainavom (kas john the revelator, o kas ne) bei šiaip pasilinksminom ir pasibuvom kartu

06-20 – 06-29 iš karto po mokslo metų kartu su Santa ir dar keliais klasiokais bei būriu kitų iš mokyklos, keliavom po kroatiją bei bosniją ir hercogoviną, kur matėm krūvas visokių įdomybių, kur naktimis ir autobuse spardydavausi su Santa, kur matėm daug gražių vietų, žmonių ir neką prastesnę jūrą, kur kažkas į ją pastatė mane su visais batais, kur susipažinom su daug žmonių iš savo mokyklos, kurių anskčiau net nepažinojom, kur nepilnamečiams pardavinėjo vyną, kur palydėdavom saulę, kur taip smagiai rinkom lauktuves, kur kariavom su agurkais ir lašiniais, kur gyventi Makarskos kurorte buvo tolygu pasakai ir taip taip taip toliau

kartais laiką leisdavau su Hermanni ir Charlotta, o tąkart 07-17 aplankėm ir harį poterį

07-20 – 07-24 su Sima buvau LMS’o stovykloje – forume iš kurios parsivežiau krūvą gerų atsiminimų ir kurioje susitikau su gausybę įdomių ir protingų žmonių ir mes būtinai važiuosim į kitus forumus

kartais būdama Trakiškyje vartydavausi hamake ir nieeeko neveikdavau, tik vartydavausi

ir dar daaaug laiko praleisdavau galerijoje xx, kur sakėm, galėtume įsirengti lovas, kur išgėrėm nesuskaičiuojamą arbatos puodelių kiekį ir suvalgėm n porcijų keptos duonos su sūriu ar fri bulvyčių, o kartais, po Lingos kniaukimų, išgirsdavome ir klausimų “ar čia yra kačiukas?” (taip taip, visa esmė čia už Evės)

ir džiaugiausi sulaukusi sugrįžusių draugų (kelių policijai nuolaida – 52,84 proc.)

08-01 su Sima dalyvavau BSP09, kur ir gavom šiuos jėgiškus (ekologiškus) akinius ir, žinoma, sutikom nemažai blogerių

08-14/08-15 naktį praleidom pas Lingą namuose, kur ir prasidėjo do-na-to era, kur pusryčiavom šeštą ryto ir visą naktį nemiegojom, kur puikiai pasišokom, kur turėjom daug gero alulio ir smagaus laiko

ir galiausiai, ne vieną ir ne du, o netgi visus kartus dalyvavau burbuliatoriuje, kuris kuo toliau, tuo labiau man patinka bei veeeeža..

neskaitant to, kas matyti nuotraukose dar turėčiau paminėti, kad:

a) buvau Vilniuje, kur nusipirkau fyską bloknotą ir dar fyskesnį puodelį su dm ir šiaip, gana įdomiai pasibuvau (:D)
b) velniškai gerai pailsėjau
c) perskaičiau 8 knygas (kas yra FAIL) iš kurių tik viena yra mokyklai (dar vienas FAIL)
d) visai, visai nesimokiau (taip sakant, bukėjau)
e) teparašiau vos kelis laiškus (kas irgi yra FAIL)
f) atgaivinau (o paskui vėl numarinau) dalyvavimą postcrossinge
g) niekas pas mane neatvažiavo (čia jau nelinksmas FAIL)
h) aš pas nieką nevažiavau
i) neoficialiai apturėjau daug vibe meet’ų (supraskit, mes visos keturios vibe’inam)
j) dm klausiau kiek tik širdis geidžia
k) n – ąjį kartą įsitikinau kaip gera turėti Draugų
l) turbūt ką nors pamiršau (kaip visad būna)
m) pirmą kartą gyvenime aplankiau tikrą undergroundinį klubą x120
n) praleidau naktį su Sima (nors šiaip, tokių jau ne viena buvo :D)
o) atidariau savo cd kepimo kompaniją (a.k.a. Tukas records)
p) kartu su Lingaile, Eve ir Sima įkūrėm grupę “prezervatyvai burokėliuose”
r) (ir tai vieta jūsų pasiūlymams)

O dabar, trumpai trumpai tariant: pasiilgsiu aš vasaros, nes ji buvo puiki, girdit, P U I K I !!

Kaip mes pas Lingailę “miegojom”

// Rugpjūtis 18 2009 // 3 komentarai » // blog

Tas video rodymas tapo bene pomėgiu

O iš penktadienio į šeštadienį nakvojau pas Lingailę, kartu su Sima ir Eve (kaip visad) bei Švabe ir dviem jos draugėm
Smulkmenų vengsim
Bet neskaitant to, kas matosi ir ko nesimato video – prasidėjo DONCĖS era
Pusryčiai 6h ryto, kieme, yra tolygu fantastikai
Bet man taip sekėsi, kad kažką išpilti sugebėjau keturis kartus
Vieną – nuversti butelį
O kartą ir taurę sudaužyti
Todėl tą vakarą niekas nebeleido man prie stiklo prisiliesti
“Dabar Doncės valanda, kaip ir visos kitos”

Nors šiaip, tai niekam čia neįdomu, ką mes veikėm

Galerija xx, jau pravėrusi duris

// Rugpjūtis 13 2009 // 6 komentarai » // blog

Diena iš dienos sėdėdami galerijoje xx pastebim tuos pačius žmones, tuos pačius praeivius, kurie po truputį tampa kasdienybę, nors net nėra pažįstami, bet matyti juos vis tiek gera. Į tą vietą traukte traukia tos patogios vietos, tie lengvai stumdomi stalai, tie dailūs arbatos puodeliai, tie žmonės ir apskritai – pati jauki aplinka. Žinot, jeigu būtų mano valia, aš tikrai kas dieną prasėdėčiau ten po kelias valandas, išgerčiau po kelis puodelius arbatos, maitinčiausi keptomis bulvytėmis ar duona su sūriu ir tiesiog kalbėčiausi, juokčiausi ir stumčiau lengvas, paskutines vasaros dienas.
Tad jeigu norėsit mus rasti, t.y. mane, Lingailę, Simą, Evę, o kartais ir Tadą, Laurą ir dar ką nors, ateikit į galeriją xx maždaug nuo 11 iki 18 valandos, nemažai šansų, kad jums pavyks.

(žiūrėti daugiau šiandienos nuotraukų..)

Tadoholikių susirinkimas

// Rugpjūtis 12 2009 // 9 komentarai » // blog

Vietoje to, kad važiuočiau šiandien į Kauną, buvau susitikusi su Sima, Linga ir Eve. O aš buvau taaaip labai pasiilgusi Lingailės, kad apkabinti ją buvo tikra palaima! Nesvarbu, kad šiandien iš lovos išsikrapščiau pusvalandis iki susitikimo, kad galerijoje xx valgiau kažkokias šlykščias salotas su tunu, panašias į šūdų krūvą, kad ant mūsų beveik lijo, kad sėdint senvagėje sudrėėėko mūsų užpakaliai ir kad mano akys dar dabar blizga nuo Evės kosmetikos..esmė, kad galerijoje praleistos keturios valandos buvo siaubingai puikios, kad mano ir Simos septynių valandų darbas pralinksmino Lingailę, kad lauktuvės man laaabai patiko (ačiūūks), kad sutikom Santą ir Laurą, kurių buvau velniškai pasiilgusi, kad sėdint Senvagėje tiek prisijuokėm ir pridarėm tiek nesąmonių, kad to užteks dar ilgam (maždaug dvejom dienom, o tada DAR reikės :D). Ai, nu ir šiaip, berniukai, kurie galvojo, kad mane gulinčią jūs kerpat buvo topų topas! Beveik toks topas, kaip vaikinas, kuris dainavo velniškai gražiai ir po Lingailės kniaukimo paklausė “čia yra kačių?”..o tada nuo mūsų stalo pasipylė kvatojimai..Aš nesuprantu, kodėl taip nemoku aprašyti tokių puikių dalykų, bet tas video daug ką pasako, o mes toliau naiviai tikėkimės, kad Tadas to niekada nepamatys :D

O tai mūsų Greatest Hits Volume 69 cd viršelis ir nugarėlė (spustelėję pamatysit ir didesnį variantą). Daugiau apie tai bus kiek vėliau, taigi..to be continued

p.s. vėliau kur nors ir nuotraukas sukelsiu (bent jau tas, kurias galima į viešumą kelti)<

Nothing more than you can feel now

// Rugpjūtis 6 2009 // 3 komentarai » // blog

Šiandieninė mano nuotaika keičiasi taip pat, kaip ir klausomos muzikos diapazonas: nuo kornų iki santanos, nuo santanos iki gravel, nuo gravel iki dm ir nuo tų iki anų, kurių aš iš vis neklausau, o žinot, taip retai būna.

Diena prasidėjo nuo to, kad išgirdau koridoriuje vaikštančią Tanę su mašinos raktais rankose – tas jų tarškėjimas visada padeda ją identifikuoti. Tuomet paaiškėjo, kad ji ketina važiuoti vertis į ausį trečio auskaro, kad galėtų nešioti turko padovanotą auskarą – baltą gėlę (wtf? – kai pirmą kartą išgirdau), o kad jau aš seniai noriu dar auskarų į savo ir taip jais nusėtas ausis, suskubau prisijungti, Ir dabar aš turiu dar vieną gražuolį kairiosios ausies kremzlėje, o iš viso šešis gražuolius, nors nesuprantu, kodėl šiandien aš tik vieną vėriau, juk galėjau du..galėjau ir tris, ir keturis..gal bent penkis įsivėrus tėtis būtų pastebėjęs, nes dabar tai nepastebėjo, nors nesusilaikiau neparodžiusi ir jam nepatiko, bet koks skirtumas, lyg man labai rūpėtų. Jų nebuvo namuose, nu tai nejau pradėsiu skambinėti dėl vieno, dėl dar vieno mažo auskaro ir klausinėti, ką jie apie tai mano? Žinoma, kad ne. :D Reikalas tame, kad nė velnio nereikia ilgai planuoti tokių dalykų (ne taip, kaip mudvi su Sima – pusę metų), o atsibusti vieną rytą ir išsiruošti, ir padaryti, ir tada džiaugtis. Bent jau dabar džiaugiuosi, kol dar neteko su juo miegoti, bet jeigu dabar kas nors pasiūlytų dar įsiverti, nemanau, kad sudvejočiau ir nesutikčiau. Sutikčiau, tik kitame salone, nes Vaneloje mergina visai nesiteikė man pati paaiškinti kaip prižiūrėti naują skylę, kiek laiko nekeisti auskaro ir kas kiek laiko ją valyti, tad sakykit ką norit, bet net ir tuo atveju, jei jau turiu penkis auskarus, ji vis tiek turi dar kartą tai paaiškinti, nes nei velnio aš neatsimenu tos priežiūros, kai paskutinį kartą vėriau prieš metus (Tane tai prieš kokius 7-9). Tai va

Vakare aplankė mane Sima su Eve, kartu su virtinukais ir sausainiukais, ir labai smagiai pasijuokėm bei paklausėm mano senų cd, o tai yra labai gerai, nes baisiai neturėjau ką veikti ir be to, velniškai pasiilgau Evės, velniškai pasiilgau visų: Evės, Lingailės, Simos, Santos, Dovilės, Tado, žodžiu, bene visos likusios klasės! Ir kaip aš prie to nepratusi, nes niekada nepasiilgdavau klasės, bet dabar..dabar taip norėčiau juos apkabinti! Tad, kad galėčiau tai padaryti, kad galėtume pabūti drauge, kai tik grįš Lingailė, būtinai, būtinai susitiksim kur nors (oh Eve, gal priimsi į sodą?), pasibūsim, išgersim alaus, pažaisim alias, “pasibučiuosim” šiltnamiuose (o die, tada pomidorų juk bus!), pasimaitinsim varlytėmis ir išsikepsim kokių skanumynų (tik gal nepamirštam šį kartą malkų?). Kaip laukiu, kaip laukiu, kaip nekantrauju!

Beje, šiandien Paulius parodė šitai, ir dar atsiuntė mano mėgstamiausią world in my eyes versiją iš devotional turo, kurios jau baisiai seniai norėjau. Tad paganykit akis ir jūs, kas dar neganėt!

O vakaras įsipaišo į “be ryšio” vakarų sąrašą, kurį galbūt kada nors pradėsiu vesti, o šiaip, tai tikrai ne, bet retai kada pasitaiko toks masiškas nuotaikos kreivės svyrimas žemyn. Bet  kadangi tas naktinis drugys-gaidys vis neatstoja nuo manęs, geriau jau eisiu ir apie savo nuotaikas toliau nebetęsiu (ahh, nusivilimo šūksniai), nes mano akys jau lipte limpa.

21 days

// Liepa 31 2009 // 1 komentaras » // blog

Pietų Kroatija 06.20-06.29

// Birželis 30 2009 // 3 komentarai » // blog

Labas Labas Labas!!!

Man iš tiesų gaila, kad prieš išvažiuodama į šiltuosius kraštus nespėjau su Jumis visais atsisveikinti ir/ar net leptelėti trumpą “iki”. Visgi, džiaugiuosi grįžusi namo, pas savus žmones, pas lietuvius (!!) ir nekantraudama skubu jums viską pasakoti, kol dar niekas nesusipynė atmintyje. Šiais metais, kartu su Santa, beveik (ahaaa..) kiekvieną vakarą surašydavom galvoje išlikusių dienos įspūdžių nuotrupas. Juokinga tai ar ne, bet tobulėju ir šito laikiausi net penkias dienas, t.y. pusę kelionės. Žiūrėkit jūs man, gal iki kokios trečios dešimties savo gyvenime išmoksiu įamžinti ir visą kelionę, o ne tik jos dalį. Taip pat, iš karto pranešu, kad foto reportažas bus kiek vėliau, nes kaip tik rytoj einu į mokyklą apsikeisti su visais nuotraukomis, o kai jau turėsiu visas..tuomet ir parodysiu geriausias :)

2009-06-20 (Kelionė per Lenkiją ir Slovakiją)
Lenkija sucks; vėmalai (Lauryno); pardavėja, kuri nemokėjo nei angliškai, nei rusiškai, o už tualetą prašė 15 zlotų (skaičiuotuvo pagalba); vaikinas, kuris turi 18 metų ir alaus; purtomos kėdės; mergaitė, kuri mėto į mokytojas butelius ir už tai gauna liuks apartamentus; Tartų kalnai; labai dūminanti gamykla, kuri turi daaaaug kaminų; Zbitkis ir kamasutra; per trumpa antklodė; kampe voras Bilas; išvarvėjusi silkė; maišelių trūkumas; trivietis kambarys dvejoms; viršuj (antrame aukšte, po galais) miegantys vairuotojai; kėdė žudikišku žvilgsniu; sraunus upelis; prasmirdęs autobusas; dešra, lašiniai ir šokoladas Milka už 4 zlotus, plius du kinder kiaušiniai-siurprizai; Santos gyvenimo draugas Klausas; Inetos gyvenimo draugas – degradas; karbonadas; dm autobuse (SOTU cd); mokytoja ant kelio; oranžinė (apiplyšusi) patalynė.

2009-06-21 (Kelionė per Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, plius sustojimas Budapešte)

Abra kadabra – no viagra!; 2x didelis dm plakatas su TOTU reklama Slovakijoje; autobusai smirda taip, kaip ir Lietuvoje; 18 atvirukų; vyras su dideliu paukščiu ir skirtingų spalvų pėdkelnėmis; pusnuogis vyras balkone; velniškai daug kukurūzų; “Choristai”; Zbitkio nuotaikų kaita (turbūt dėl kažko panašaus į pms); labai rožinis pensionas; pensionas Bibis; labai girti kroatai; fooling around – lazdavoti; gražūs (!!!) turistai; deformuotas pusryčių batonas; pliktelėjusių mergaičių intelektas; Zagrebo bokštas; trys pabėgę avinai; neveikianti degalinė Ina; vyrų gausa; paveikslas su žirgu; pasibaigęs Santos kremas; suvalgytas karbonadas (valio!!!).

2009-06-22 (Plitvicos nacionalinis parkas ir Makarskos rivjeros kurortas)
Mergaitė su degtukais, be be degtukų; visur Santos įsivaizduojamos ynybinės sienos; “dingę 4ever”; JŪRA!!!; karšti berniukai ir dar karštesnės mergaitės; iš kambario išvariusi bobikė; didis nosis; šiukšlių maišai; kriokliai ir kitos grožybės; mokytoja galutinai ir nenuginčijamai išsiaiškina, kuri yra Santa, o kuri Ineta; baisus kambarys; visada tik karštas vanduo (brrr); supuvę Naglio agurkai; naktinės muštynės; Vitalijus lipa per langą; Kalorija valgo šokoladuką ir meta kalorijas eidama iki tualeto; langai priešais mūsiškius; iškaba su paslėpta w raide žodyje View.

2009-06-23 (Splitas ir Triogiras)
Underwater dingęs 4vere; rytinis pasivaikščiojimas; apyrankė su žuvytėmis; į burną cigaretę įsikandęs pardavėjas; velniškai gražios tašes (kurių vėliau ieškojom 2 dienas); Kalorija šoka ir “o jūs matėt, kaip vakar greitai sutemo”; ledai su daug šokolado ir cukraus vata; tualeto paieškos ir pasiūlymas už 5 kunas; keliai nudaužyti į kvailus varpinės laiptus; du vyrukai besijuokiantys iš mūsų, tirpstančių lietuje; aptinkame gidą Mindaugą piešiantį!!; picutės už 10 kunų; laivai lyg ant slidžių; trys vaivorykštės; kalnai skęstantys debesyse; daug kartų minti tie patys keliai turgelyje ir mus jau atpažįstantys prekeiviai; jūrų ežiai Naglio rankose; karštos mergaitės prisiplaka prie mokytojų; keisti garsai už lango (morčius? vaikas?); kroatiški gezai.

2009-06-24 (Dubrovnikas)
Pagaliau ynybinės sienos; kiaušiukai klasiokai įmirkdo mano kojas su visais conversais į Adrijos jūrą; žaibuoja; Kalorija jaučiasi kaip Adamkienė; (į)degėm; šturmuojam suvenyrų parduotuves; pačios nusipirkusios vyno jaučiamės laisvos; ispanai pralaimi prieš jav 0:2; uždarytos suvenyrų parduotuvės Makarskoje ir bevaisė tašių paieška; išgeriam lauktuvių vyną; Santa sulaukia skambučio, o aš guliu ant palangės; du kartus apsipilam kava; kaka nuotaika dėl nežinia ko; klajonės po siauras Dubrovniko gatveles; pokalbis su Egle (2:22min= ~8lt); D su šiaudine skrybėle; Santa visus kremais teplioja; pagaliau karšta. Ties čia baigiasi mano užrašai.

2009-06-25 (Bosnija ir Hercogovina – Mostara, Medžugorje ir Kravice kriokliai)
Pasirodo, jog vienos dvyliktokės pasas pasibaigęs prieš bene metus (?); Mostaroje sutinkame gidą su labai tamsiomis akimis, kurio net nesiklausyti baisu; aplankome mečetę; ragaujame šlykštaus turkiško maisto; pamirštu pasiimti eurus; bene pusvalandį renkamės auskarus; grįžtant į autobusą mus užklumpa lietus; šuntam su ilgais džinsais; apšaudyti Mostaro pastatai; senasis vienaarkis tiltas ant kurio stovi keli jaunuoliai ir už 25 jevrus šokinėja nuo jo; dokumentinio filmo ištraukos apie miesto sugriovimą; Medžugorje – mergelės Marijos apsireiškimų vieta; iš Jėzaus kelio varvantis vanduo (stebuklas?); suvenyrai vien su šventaisiais; citrininiai ledai; baimė, kad rimta Marija neapsireikštų; nejaukumo pojūtis būnant tarp besimeldžiančių; net nebeypatingi Kravice kriokliai ir labai stačios nuokalnės einant link jų.

2009-06-26 (Išvyka su laivais po Adrijos jūrą)
Stipri ir saldi kava; Kalorija žygiuoja; dainuojami “trys milijonai”; lietus; apleistas viešbutis su vis dar stovinčiomis lovomis ir antrame aukšte aptiktu kažkieno miegamu čiužiniu; žmonės, kurie spėliojo iš kur mes (variantai: Čekija ir Slovakija (?)); durniaus lošimas slepiantis nuo lietaus prie to pačio viešbučio; pagaliau maudynės ir daaaaug jūros ežių; šokiai laive pagal rimiškio dainas; gražus vaikis iš laivo; velniškai skani žuvis ir alkanos žuvėdros; mokytojai leidžia ir mums viešai gerti vyną; vėjas toks, kad visas kortas reikėjo prilaikyti. Vakare – diskotekos paieškos – nesėkmingos, net labai.

2009-06-27
Bene visai laisva diena. Mes maudomės, deginamės ir pagaliau džiaugiamės karšta diena. Baigiame pirkti visas lauktuvės ir apie aštuntą valandą einam vakarieniauti. Valgom nežinia ką, nors, kaip vėliau paaiškėjo, avieną su bulvėmis. Viskas buvo tikrai riebu. Prasideda šokiai pagal Mikutavičių, o mes su Santa išeinam namo krautis lagaminų. Beeinant mus išgąsdina žaibas, o mes išgąsdinam kažkokį vyriškį rakinantį savo mašiną. Daiktus kraunamės iki pirmos nakties ir su liūdesiu krentam paskutiniam miegui Makarskoje.

2009-06-28
Papusryčiavę paliekam Makarską, savo nefaina viešbutį net šešioms dienoms tapusiu mūsų namais ir keliaujam per Kroatiją, Slovėniją, Austriją ir Čekiją. Miegam tame pačiame viešbutyje kaip ir praeitais metais. Prieš miegą su Santa apturim daiktų mūšį, kurio metu pro langą vos neišskrenda mano džiovinti vaisiai. O lovos tai visai minkštos.

2009-06-29
Papusryčiavę taip sočiai, kaip dar nei karto nebuvo tekę, tęsiam kelionę per Čekiją ir fū Lenkiją. Visi nusikalę, visi pavargę miega autobuse. Žiūrim kažkokius filmus, tarp jų, ir Lūšnyno Milijonierių (o gal jį žiūrėjom ir praeitą dieną, nepamenu), kuris man labai patiko ir Pykšt Pokšt Tu Negyvas. Lietuvą pasiekiam kažkur devintą valandą, o po pirmos grįžtame jau ir į Panevėžį. Su visais atsisveikinam ir susitariam kada susitiksim, kas be ko, apsikeičiam kontaktais.

Viskas buvo maždaug šitaip ir apgailestauju, jei kai kas liko suprantama tik ten buvusiems žmonėms. Jeigu reikėtų daryti reziumė, galėčiau pasakyti, kad viskas buvo bene puiku. Kelionė su bendraamžiais turi kur kas daugiau privilegijų nei kelionė su tėvais. O jeigu kalbant apie tai, ką pamačiau..kai esi aplankęs garsiuosius Italijos miestus ar Paryžių, Kroatijos miestai savaime nublanksta, bet nedrįstu sakyti, kad jie man nepatiko, nes jie savaip įdomūs ir gražūs. Kroatijos gamta tikrai velniškai graži, tik štai vietiniai prekeiviai galėtų pasimokyti anglų kalbos, nes net ir matydami, kad tu užsienietis ir nei velnio nesupranti ką jie sako, mala toliau.

The End

Laukiau šešis, tai palauksiu ir dar kelis

// Gegužė 24 2009 // 3 komentarai » // blog

I’ve been searching for truth, And I haven’t been getting anywhere

// Balandis 26 2009 // 5 komentarai » // blog

We have each other, You are my brother

// Balandis 13 2009 // Nėra komentarų » // blog

Been waiting for the night to fall I knew that it would save us all

// Balandis 11 2009 // 2 komentarai » // blog

While you’re having your fun, As the damage is done

// Balandis 8 2009 // 10 komentarai » // blog

Ta proga, kad Paulė yra žiauriai z-j-b-s, specialiai, kaip ji prašė, nufotografavau savo seno Tedžio sąsiuvinio lapą, kuriame yra baubas, pieštas su pačios Paulės markeriu ir tušinuku (dėl jo, šiaip jau, tikra nesu), per jos fizikos pamoką. Aš atsimenu tą mokytoją, kurio anūkė mokosi tavo klasėje, atsimenu kaip jis prieidavo prie jos ir klausinėdavo ar viską suprantanti. O tada jūs mokėtės kažką apie astrologiją, jei neapgauna mano devintą invalidumo laipsnį turinti atmintis. Ai, o nežinantiems sakau, ji yra z-j-b-s todėl, kad pateko į Tūkstantmečio Vaikus, su kuo ją siaubingai ir širdingai sveikinu!! Jau beveik visi namai apskelbti, kad mano Draugė ten dalyvaus, tai tiek mama, tiek Justas liko sužavėti, pastarasis net akis išpūtė ir sakė, kad būtinai būtinai žiūrėsim, o mama džiaugėsi, kad turiu tokią protingą draugę. Nu šiaip, tai aš irgi džiaugiuosi ir būtinai sėdėsiu prilipus prie ekrano ir stebėsiu, kaip tau sekasi!

Everybody’s looking for a reason to live

// Balandis 8 2009 // 3 komentarai » // blog

Kad jau šiandien negalėjau važiuoti pas Lingą, tai vakar metėmės pas Simą. Atvažiavo Linga, o kur buvo Evė aš nežinau. Ir atsimenat, žadėjau video iš laidos Pro Rožinius Akinius? Tai va, galiu jus nuvilti – to video nebus, nors ir yra, bet ten gavosi taip, kad negalima to viešinti, bet užtat dedu nuotrauką, kaip atrodžiau aš, be viso šito, dar skolinomės iš Simos mamos aukštakulnius, kurie man buvo maži, o jūs net nenuraukiat kiek Elzė turi rožinių daiktų: bent tris telefonus, du fotoaparatus (vienas tai toks šūstas, paspaudi ir ten barbės nuotrauka pasikeičia), krūvą žiedų, kažkokią lazdą su žvaigžde, rankinuką ir dar daug visko visko, o sudėjus tai, ką turi Sima ir tai, ką turi Elzė, rožiniai apsitaisėm visos trys. Įdėčiau ir Simos su Linga nuotraukas, bet tai dar supyks, nu nes jos irgi taip fyskai atrodė, aplamai, tai Elzė klausė ar mes žaidėm žaidimą “kas kvailiau atrodys” ir kai nieko nebe sugalvojusios, sakėm, kad tikrai tokį žaidžiam, kvailiausiai atrodančia buvo išrinkta Sima (paklauskit jos kodėl :D). O šiaip, tai vakar man nelabai sekėsi, o gal temos neprigijo, nežinau, bet man pačiai nepatiko, ką sakiau. Pirmoji tema buvo apie prostituciją, antroji fyfa vs emo, o trečia apie nesuprastus menininkus. Pastarojoj Sima su Linga atrodė ypatingai jėgiškai. Štai taip įgyvendinau dar vieną punktą iš savo atostoginių, nors viskas vyko ir ne pas Lingą, bet koks skirtumas, buvo smagu. O dar valgėm virtinukų, žiūrėjom daug kornų ir sėdėjom šiltam šiltam balkone.
Kai atrašys Linga, papildysiu įrašą vienu iš eilėraščių, sukurtų temai apie nesuprastus menininkus, o kol kas, laikau špygas, kad rytoj visgi nuvažiuotume prie jūros.

On another world by another star, At another place in time

// Balandis 7 2009 // 5 komentarai » // blog

I come up to meet you Up there somewhere

// Balandis 6 2009 // 3 komentarai » // blog

I’m not a mountain, no You move me

// Balandis 3 2009 // Nėra komentarų » // blog

Atsimenat, žadėjau padaryti šiokią tokią apžvalgą ką mačiau šiandienos ekskursijoje su daile, bet turbūt, apie viską iš eilės. Šįryt taip norėjau miego, kad Donatas davė kubiką rubiką, na žinot, kad turėčiau ką paveikti, bet sukinėti kubiką rubiką man nesisekė ir nesudėjau nei vienos sienos, bet ko norėti, kai jį paskutinį kartą rankose laikiau gal prieš dešimt metų, bet užtat miegus puikiai išvaikė. Vėliau, kitas Donatas, ant kurio akinių rėmo užrašyta “think pink” pasakė kelis galvosūkius, kurių kol kas išnarplioti dar nepavyko, bet pažadėjau, kad pasigausiu jį dailėje ir tikrai išsiaiškinsiu, kodėl numirė tas vyrukas ir dar suprasiu, kaip jis ten dramblius skaičiavo. Atrodo, lyg ir perpranti kame šaknys sulindusios, bet paskui tą sistemą pameti ir tai siaubingai varo iš proto, turbūt todėl Donatas ir buvo toks patenkintas. Privertė dvi mergaites pasijusti kvailomis, nu bet aš niekad nemėgau tokių galvosūkių. Žodžiu, skaudi tema, o kai nuvažiavom į Vilnių, gavom laisvo laiko iki dvyliktos, nes tik tada atsidaro visos galerijos. Per tą laisvą laiką ėjom į čilę ir nieko neužsisakėm, nes pavėlavom dvidešimt minučių, kad gautume pusryčių meniu, todėl pasėdėjom kaip idiotės ir išėjom. Užtat Erika su Ieva pasinaudojo tualetu, o aš pasimėgavau dm klipu dream on, kurį visai netikėtai parodė mtv. Pirmoji aplankyta galerija – akademijos, kurioje buvo eksponuojami DA magistratūros studentės Rūtos Spelskytės grafikos darbai ir mechanizmas. Ir jos darbai man patiko, ypač grafikos. Jie tokie kartu ir dailūs, kartu lyg ir ne, bet tokie gyvi. Ir kaip žiūriu, nelabai randu žodžių tam apibūdinti, bet jie tikrai žavūs. Susimoviau. Bet su tapybos mokytoja pasakojo, kad tas mechanizmas, darytas iš popieriau, tikrai veikia, tik mes nelabai įsivaizdavom kaip. Tad metu aš kelių, man labiausiai patikusių darbų nuotraukas. Beje, tos pačios galerijos antrame aukšte buvo Vilniaus Užupio Gimnazijos mokinių darbai, kurių tema susijusi su gamtos saugojimų, bet ten mačiau tik keletą man patikusių darbų: vieną su briedžiu, o kitą su liūdna skardine (:D).

Paskui buvome Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Vilniaus paveikslų galerijoje, kur eksponuojami trisdešimt penki garsiojo gruzino Pirosmani darbai. Darbai primityvūs ir man nepatiko, nu nebent keli, kuriuose vaizduojami gyvūnai, užtat pripažįstu, kad buvo įdomu pamatyti kažką labai kitokio, be to, kaip auklėtoja sakė, reikia būti labai išskirtiniu primityvistu, kad tavo darbus šitaip labai vertintų, mat vertinamų primityvistų daug tikrai nėra. Bet visgi, džiaugiuosi, kad įvyko kažkokia klaida ir netekome galimybės išgirsti visos edukacinės programos, o paskui ir galimybės pastelėmis pakopijuoti jo darbus. O beje, antrojoje nuotraukoje yra jo mylimoji, kuri sužinojusi, kad Pirosmani neturtingas, jį atstūmė, o tas mulkis pardavė visą savo verslą, kad padovanotų jai krūvas rožių.

O dar aplankėme taikomosios dailės muziejų, kur buvo daug daug peizažų, t.y. Tarptautinė paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“. Buvo tikrai gražių, pavyzdžiui, man labai patiko Kuidži kūrinys “jūra. pilka diena”, bet nuotraukos internete neradau, tai negaliu parodyti. Be to, labai įsidėmėjo vienas peizažas, kuriame vaizdavo jūrą, akmenis ir kelis burlaivius. Štai kaip aš pasiilgusi jūros! Ir dar pagalvojau, kad parodoje būtų labai tikęs dar mano prosenelio paliktas paveikslas, kuris dabar kabo mūsų didžiajame kambaryje.

Tai tiek mes aplankėm, tiek apžiūrėjom, o po to, kai visus paleido, nuėjau į dailės reikmenų parduotuvę ir nusipirkau kelis gražius lapus ir naują eskizų bloknotą, tokį didelį, kad kyla abejonių ar jis bus patogus. O paskui gal valandą, laukdama Tanės, sėdėjau katedros aikštėje ant laiptų, šildžiausi prieš saulutę ir skaičiau “pornomūzą“. Su ja papietavome submarino picerijoje, kurioje kažkodėl labai daug The Beatles nuotraukų, nuvažiavom pas ją, aš paskaičiau, pamiegojau, ji susitvarkė ir tada vykom į akropolį, o ten, o ten Tanė nupirko man gimtadienio dovaną, prie kurios pati pridėjau aštuoniasdešimt litų ir dėl kurių visai, visai nesigailiu. Grįžtant į Panevėžį Tanė pradėjo gailėtis, kad palieką Vilnių ir surūkė vieną Kento mėtinę.

Moved, by a higher love

// Kovas 21 2009 // 15 komentarai » // blog, bonus

Atsimenat, kažkada žadėjau video iš mūsų pasisėdėjimų, nors tai ir nelabai panašu į sėdėjimus, nu bet šiaip, tai žadėjau. Iš pradžių galvojau dėti visai kitą, bet buvau apsigalvojusi ir nusprendusi visai nedėti, bet šiandien iš Lingos atgavau flashiuką su visa medžiaga, tai dar kartelį apsigalvojau, nes kai žiūrėjau visus video, tai taip taip taip kvatojau, kad net gausiai gera pasidarė. O šiame video galima išvysti Evę, kuri yra nuskriaustoji nr. 1, Simą, kuri yra nuskriaustoji nr. 2+ ir mane, t.y. Inetą – skriaudėją, o už kadro lieka Linga. Linkėjimai, Linga! Galima nepamiršti fakto, kad visa tai vyko 2009 kovo 11 dieną, Lingos namuose (beje, sofa, pagalvės irgi jos), o filmavimo metu fone girdisi world in my eyes. Nu tai ta proga dedikuoju šitai visoms ten buvusioms, nes jos net nežino, kad dedu čia kažkokį video ir dar rašau apie jas (>:D), nu bet rašau, nes neįsivaizduoju, koks mano gyvenimas būtų be tų trijų būtybių ir tiesą sakant, nematau reikalo įsivaizduoti. Kodėl? Todėl, kad atėjusi į šitą mokyklą ir sutikusi tris pakankamai skirtingas asmenybes, pajaučiau, ką reiškia klasėje turėti draugus, nesakau, kad anksčiau buvo blogai, nes klasiokai ir likdavo tik klasiokais ir iki šiol nesupratau, kaip kitaip viskas gali būti, bet kai supratau, visai nebesinorėtų vėl grįžti į tokią klasę, kokia buvo anksčiau, nu bet ne apie tai. O tai, kad mes gana skirtingos ir yra smagiausia, nors galbūt kartais dėl to ir kyla kažkokių nesklandumų, nors man atrodo, kad tai yra siaubingai natūralu (kad ir kaip užknistų), nes laiko kartu praleidžiam tikrai daug, o nuo to dažnai pavargstama, nu bent jau aš, pavargstu. Ir žinot ką, jeigu ne jūs, dabar būčiau dvigubai turtingesnė, nes nevaikščiočiau taip gausiai į visokias kavines ir nevalgyčiau traškaus vištienos kepsnio (nors dėl jo, tikrai nepykstu), , dar neturėčiau kakadu kliento kortelės, kuri skirta mums visoms, dar neičiau į galeriją xx ir ten smagiai nesėdėčiau, dar nebūčiau išbandžiusi Sekundės, dar neslampinėčiau bibliotekoje, siūlydama kažkam knygas apie narkomanus ar su pavadinimu “69″, dar netgi apskritai, nebūčiau tokia pošla (nors nei viena iš mūsų negali lygintis su belgėm), dar virtinukai neturėtų man jokios prasmės, dar kornai nesisietų su jokiu žmogumi, dar neturėčiau su kuo sugalvoti kitiems pravardžių, dar maitinčiausi mokyklos valgykloje, dar neturėčiau Violator, dar nenešiočiau vyriško žiedo ir nežinočiau, kur Panevėžy yra kerzų, dar neprašnekėčiau telefonu po kelias valandas, dar neturėčiau draugės, kurios mama dirba bibliotekoje, dar aplamai neturėčiau tiek daug tėvų, kuriems galėčiau perduoti linkėjimus, dar nebūčiau paragavus saldainio – pėdos, dar sūris man ir būtų tik sūris ir dar visko be galo daug, be galo ir be krašto. Galima būtų tęsti tiek, koks atstumas yra iki karalystės už jūrų ir marių, arba kitaip, Černobylio ir Lenkijos. Nu ir žodžiu, esat labai brangios ir nežinau kas galėtų pasiūlyti tiek, kad sutikčiau jus iškeisti. Dar galiu laisvai pasiteisinti, kad nemoku tinkamai reikšti jausmų ir būti švelni, nu nes aš i en tė jot, bet tai netrukdytų dabar su jumis gurkšnoti vyną ar alų ir žaisti su savo diržu, kuris kažkam primena kažką labai puikaus.

When delirious fun/ Has seriously begun

// Kovas 18 2009 // 3 komentarai » // blog

Kai tik mama įeina į kambarį, išgirsta pjūklo gaudesį. Ko gero, ji tai net sapnuoja

// Kovas 11 2009 // 1 komentaras » // blog

Didelis kiniškas kaktusas.

// Lapkritis 3 2008 // 7 komentarai » // blog

200! Dirty dancing: Havana nigths.

// Liepa 10 2008 // 6 komentarai » // blog

Dušimtąjį savo pranešimą norėčiau skirti filmui, kuris mane visokeriopai apžavėjo – sužavėjo – nužavėjo – išžavėjo – įžavėjo. Tai Dirty Dancing: Havana nights. Apie viską iš pradžių.
Vieną birželio 27 – osios dienos vakarą Ineta žiūrėjo televizorių, iš pradžių kažką per tv3, o paskui Eglė pasakė, kad per lnk rodo labai labai labai gerą filmą. Nu baigėsi tas per tv3 ir persijungiau. Žiūriu žiūriu ir jaučiu, kad man tas filmas patinka. O pirmasis dalykas, kuris krito į akį buvo tie nuostabūs šokiai bei Diego Luna. Taigi, ten vos ne seilėtis pradėjau. Dar tą patį vakarą atsisiunčiau filmą į kompiuterį, gerai, kad gavau lietuvišką. Paskui iškapsčiau, kad aš mačiau antrąją dalį, tai atsisiunčiau ir pirmąją. Bet man ji nepatiko, ji per sena ir per neįdomi ir šokiai ten man į purvinus nepanašūs, nu bet nesvarbu, antra dalis geresnė ir cink. Nu tai va, tą patį vakarą dar kartą pažiūrėjau filmą, tik nuo pradžių, mat iš pradžių buvau mačiusi tik 2/3 viso filmo. Šiaip galvojau žiūrėti ir trečią kartą, bet susivaldžiau, nes buvo jau rytas. O tie antriniai ir taip toliau žiūrėjimai yra bene lygūs pirmajam. O dabar, tą filmą mačiau jau septyniolika kartų. šešiolika peržiūrėjau per keturias dienas, paskui išvažiavau į stovyklą, o grįžusi dar kartą pažiūrėjau, žiūrėsiu rytoj vėl. Ir sakau, bent jau dabar žiūrėjimas nesiskiria nuo pirmojo: pilve man kutena, plaukioja cunamiai bei krato drebulys, etc. Ir žinau, kad ne aš viena esu tokia filmo auka. Šiaip mes su Paule totalios.
Bet šis filmas mane psichologiškai paveikė, nes aš klausydama jo muzikos labai verkdavau ir šiaip man buvo liūdna, aš visur matydavau ištraukas iš jo, sapnuodavau. Jeigu ne stovykla gali būti, kad ir dabar būčiau tokia pati traumuota, nes iš tikrųjų tai ir stovykloje aš apie jį galvodavau ir buvo nefaina kai išsikrovė mp3 su visu garsų takeliu. Taip gaunasi, kad šis filmas yra pavojingas sveikatai, bet vistiek, vertas to.
Nu maždaug viskas. Nors ne. Mes su Paule nutarėm, kad galėtų būti ir trečia dalis, antrosios tęsinys, nes ten jiems ne taip gerai ir baigėsi, o mane, tokią bigbigbig auką kremta mintis kas jiems buvo toliau, nes jeigu filmas pagal tikrą istoriją, tai ką žinai kaip jiems paskui gyvenimas susiklostė. Nors galbūt paimti tik tikri Kubos istorijos faktai, šito aš nežinau. Tai va, bet jeigu po dar septyniolikos metų sukurtų trečią dalį, mes su Paule ją žiūrėtume kartu, o pagrindinis kriterijus – Diego Luna, nes jis filmą puošia ir daro dar nuostabesniu. Ir tarp kitko, dar šių metų vasarį jis vedė Thalios pusseserę.
Ir beje, aš dar galvojau, kaip išmokti taip šokti, bet su ta pačia drauge auka nusprendėm, kad tai turėtų būtų įaugę į kraują ar bent jau mokyta nuo mažų mažens. Todėl aš pagalvoju, kodėl aš negalėjau būti kubietė, nes aš labai norėčiau šitaip mokėti. O dabar sąnariai rūdiją toje Lietuvoj. Nu bet tiek to, kaip yra taip, bet kada nors aš nuvažiuosiu į Kubą, į Havaną ir vaikščiosiu tomis pačiomis gatvėmis ir aplankysiu La Rosa Negrą. Kol kas mes pasitenkinsim filmo žiūrėjimu dešimtimis kartų ir toliau mes seilėsimės. Ir žinot ką, aš myliu šitą filmą!

Ikiukas.
Kompą duodu vaikams, o pati
einu į kambarį klausyti filmo garsų takelio ir rašyti kan nors laišką.

Geltona – elektrinė guašo terapija.

// Kovas 24 2008 // 4 komentarai » // blog

Įspėju, šiame pranešime bus nenusakomai daug spalvinių priešiškumo ir karo susidūrimų. Bet ne, iš tikrųjų meluoju, nes tai nebuvo karas. Nebuvo nei pirmą, nei antrą kartą. Tai, kaip moksliškai sakant, pratimai lavinantys bendravimą. Tik pratimo dalyvės, kuriomis netyčiukais tapau aš ir Eglė, per daug įsismagino ir pradėjo kalbėti bei, kas mūsiškiausia, fotografuoti. Bet buvo tikrai smagu. Ypač tada, kai dalyvė Nr. 1 susivertė ant rankos tundą elektrinės spalvos guašo ir šleptelėjo ant lapo, o kas bent kiek pažįsta mus abi, žino kuri tai padarė. Eglė nenorėjo teptis rankų.
Kai visą šį procesą aprašynėjau praeitą kartą nepateikiau vaizdinių rezultatų, tad teikiu jums prieš akis dabar. 8-)
O dabar ir aš, ir Eglė laukiamia jūsų nuomonės apie šiuos du darbus. Kuris jums darningesnis, gražesnis ar koks nors kitoks.
Be to, kaip manote, kuri spalva kurios (mano ar Eglės)?

Desktopinė klimato ironija.

// Kovas 18 2008 // 2 komentarai » // blog

Ėjom.

// Kovas 10 2008 // Nėra komentarų » // blog