Inetos blog'as

Kai vėsią vasaros dieną prisimeni mylimiausius ryškiai raudonus batus

// Rugpjūtis 25 2010 // Nėra komentarų » // blog

Priminimas sau: kitą kartą, kai tarsiuosi su žmonėmis iš netranzuok.lt, reikės tai padaryti tiksliai ir nepamiršti frazės: “aš tikrai važiuoju”, nes vėl bus taip, kaip vakar. O vakar tai nebuvo labai juokinga, kai pasirodo, žmonės iš “tai susiskambinsim ryte dėl tikslios susitikimo vietos” perfrazavo į “aš paskambinsiu ir pasakysiu, ar tikrai važiuoju”. Tad nors ir galėjau važiuoti autobusu, nusprendžiau tranzuoti, nes a) negalėjau susitaikyti su mintimi, kad už kelionę turėjusi mokėti 5lt, sumokėsiu 18,5lt; b) autobusas būtų važiavęs 1h 50min; c) tas autikas išvis buvo lievas; d) tranzuot šiaip yra smagu. Paėmė du vyrukai ir sveika, gyva nuvažiavau pas Deivydą. Kaip senais gerais laikais, lyg tos nei šiokios, nei anokios vasaros nebūtų buvę. Dėl to buvo truputį neramu, bet kad jau viskas gerai..smagu ištrūkti iš namų, susitikti su seniai matytaisiais, aplankyti mėgiamas vietas.

O šiandien mokykloje pakabinti 3 – ių klasių sąrašai ir tam param – mano klasė bus tokia pati. Keista man mano pačios reakcija buvo, gal tatai tai dėl to, kad jau buvau net susitaikiusi, kad gali išskirstyti, gal dėl to, kad kai kurie į minusą suėję ir iš jo nė nelipa, gal šiaip dėl ko. Iš laimės nešokinėjau, bet nors ir iš lėto, atėjo tas suvokimas, kad tai visgi labai gerai. Net jei pamokos dažnai vyks atskirai, renginių organizavimas, kurių ateinančiais metais bus apstu, liks bendras, o kai pažįsti žmones, yra žymiai geriau: žinai, kas ką gali, kas ko ne ir panašiai. Ir apskritai, mano klasė nėra konfliktuojanti, nėra kažkokių susiskirsčiusių grupelių, sugebam kartu puikiai pasilinksmint, o tai irgi – didelis pliusas. Trumpai tariant – ji būtent tokia, kokia esu bene visiškai patenkinta. Nors velnias, tiesą sakant, jaučiuosi šią akimirką truputį abejinga tam. Gyvenimas mokykla nesibaigia.

Labai įstrigo į galvą gnomo Arvydo įrašas ir taip visą dieną neišlenda. Toks..teisingas.

Su keliais minties šuoliais

// Rugpjūtis 15 2010 // 4 komentarai » // blog

Ne namuose kažkokios ypatingos veiklos noriu, tai naujų žmonių noriu. Arba senų ir išsiilgtų. Arba tų, kuriuos šiaip matyti gera. Niekada net pagalvojusi nebuvau, kad man taip reikės žmonių. Naujų, senų, išsiilgtų ar širdžiai mielų. Visada buvau iš tų, kurie gali dienų dienas būti su savimi. Vieni. Tai mane vaikystėje reikėdavo traukti iš namų į kiemą, o dabar – veržiuosi pati. Pas žmones. O sako, kad jie nesikeičia. Na, man mama visada taip sako. Ir dar sako, kad anksčiau ar vėliau bendraujant išlenda tie tikrieji “aš”, nes visada apsimetinėti neįmanoma. Kad ir kaip mėgčiau jai prieštarauti, ji teisi. Ir tai – natūralu (ne apie tai, kad mama teisi). Mes tik norim pasirodyti prieš kažką geresni, kažką sužavėti, kažkam patikti. Bet nagi, būkime savimi, vi-sa-da! Tuomet bus daug mažiau nusivylimų. O iš tiesų, aš net neketinau pradėti apie tai kalbėti, tik norėjau ateiti ir pavapėti apie tai, kaip man žmonių trūksta ir kaip naujų norėčiau. Minties šuoliai, minties šuoliai..vis dar kovoju su jais rašydama rašinius. Pagalvoju apie mokyklą ir apima tokie dvipusiški jausmai. Kai lauki ir nelauki. Kai žinai, kad ten bus daug žmonių, tik deja, ne visus juos matyti nori. Kai risimės iš lovos ankstyvą rytą ir bent jau produktyviai išnaudosim dieną. Kai sužinosi kažką naujo ir daug to, ko tau nereikės. Kai nori tos pačios klasės, bet turi nuojautą, kad žiū, ims ir išspirs tave vieną iš jos (tai nėra visiški svaičiojimai: kai keitėsi klasės dailės mokykloje, aš iš senosios klasės buvau vienintelė naujoje ir taip teko dar kartą pažindintis su absoliučiai visais klasiokais). Ir apie mokyklą neketinau rašyti, tik norėjau ateiti ir pavapėti apie tai, kaip man žmonių trūksta ir kaip naujų norėčiau. Eglė išvažiavusi, Ineta – irgi, Lingailė dažo tvorą, apie kai kuriuos atvejus – neturiu ką pasakyti. Kiti dar kažkur, bet pati rodau per mažai iniciatyvos susitikti, tai gal visgi per mažai noriu? O gal tik noriu ne to..ir kad ir kaip bebūtų, būtent šią akimirką supratau, kaip beprotiškai pasiilgau Deivydos.

Rytoj važiuoju į Kauną. Ir dar man truputį gaila, kad nebuvau tuborg green rock castle festivalyje, net jei jis, mano manymu, buvo tikrai nepelnytai brangus.

Apie Evės sodą numeris trys

// Liepa 28 2010 // 6 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Dabar sukaupiu visus likusius energijos lašelius ir papasakoju apie šiandieną. Kaip minėjau ten kažkuriam praeitam įraše, buvau su klasiokais pas Evę sode, jei neklystu, tai turėtų vadintis “evės sodas nr. 3″. Tik šitas dar turėjo šiokių tokių bonusų, tai Dovilės gimtadienis. Vos pamačiusi seniai matytus snukučius (kurie seniai matyti, kurie ne) iš karto supratau, kad buvau jų pasiilgus ir eina sau, kaip gera vėl su visai susitikti. Bet prieš tai reikėjo su tėčiu nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti alaus, nes Ineta žiūrėjo deggrasį, todėl vėlavau, nes pas tėvą buvo atvažiavęs meistras tvarkyti signalizacijos, kuri neveikia dėl bbž ko (to pasekoje dabar reikia saugotis prieš įeinant į mano kambarį: gali atsitrenkti tiesiai į spintą, nes baldai perstumdyti, kad tam dėdei būtų geriau prieiti prie šūdo, kuriuo valdoma signalizacija). So, grįžkime prie..maximoj calsbergui nuolaida!! Todėl pasiėmus sau keturis butelaičius ir tipo pietus – pakelį fingerių ir gaidelių (šiaip vieną calsbergo tėvui atidaviau). Paleido mane tėvas prie sodų, neprašiau jo, kad vežtų toliau, nes pati nebuvau labai tikra dėl kelio, žinojau tik vieną – reikia rasti avietes. O šiaip, tai ten labai lengva nueiti iki reikiamos vienos: nuo pagrindinės gatvės paeini takeliu tada staigus posūkis į dešinę, tada į kairę, tada dar vienas į dešinę, dar vienas į kairę ir dar vienas į dešinę (spėju, pamečiau skaičių). Būtent tada, radusi reikiamą sodą, pamačiau seniai matytus klasiokus. Ir tiesą sakant, kartais mane tie pasisveikinimai baisiai užpisa (nes jų DAUG), bet vis tiek miela su visais apsikabint – visgi, susirinko visi žmonės, su kuriais klasėje sutariu geriausiai. Tuomet pasveikinom Dovilę su gimtadieniu, apkabinom, išbučiavom ir gėrėm alų. Kažkaip liūdna, kad šiandien man alus nelabai gėrėsi ir net ne kartą gailėjausi, kad neėmiau baltos, nes pasirodo, būtų atsiradę, kas norėtų su manim ją gerti, tai sakiau, idėja kitam kartui liks. Lukas su Auge nuvažiavo nupirkti rūkyt ir tai buvo labai jėga, nes prie tėvo pirkt rūkyt..hmm..nu jis nepirktų, net jei meluočiau, kad ne man. Dar žiūrėdama Lingailės į fb sumestas nuotraukas padariau išvadą, kad man reikėtų mažiau rūkyt, nes visos mano nuotraukos yra su cigaretėm, todėl jas gausiu tik rytoj (Katinas šiandien pavargęs ir jų į internetą nebesukels). Bet šiaip, koks skirtumas, nes paskui atvarė ir LABAI seniai matytas Tadas, kurio, pasirodo, irgi buvau pasiilgus. Na, jam vis dar reikia nusikirpti, daugiau lyg ir niekas nepasikeitę. Net noras kandžiotis liko, tik šįkart aš jam kandau ir gaila, kad mėlynės neliko. Sakė, jam niekada nelieka ir dar sakė, kad aš kažkokia nesveika, jei kur tik man įkandi, jos lieka. Nu jo, čia tiesa. Dar klasiokai sakė, kad aš pasikeitus, nors tai nėra visiška tiesa, nors ne, gal ir yra. Nesuku sau dėl to galvos, tai tik optinė iliuzija. Taaarkim. Kažkas dar alias žaidė, bet aš neprisijungiau, nes man buvo giliai čiauškutė, norėjosi su visais pašnekėt ir tiesiog pabendraut. Tad va taip ir prabėgo visa diena. Tortas buvo baisiai saldus, o paskui Augė su greta labai seksualiai plovė indus (gal ir dar kas plovė, neprisimenu). Grįžau baisiai nusikalus, nes ėjau iš sodo pėsčia, atvirai sakant, nemaniau, kad ten TAIP toli, bet nieko, dar ir į norfą sugebėjau užeit atsigert nusipirkt, dar ir su Faustu pakalbėt. Darant tokį mažą reziume, tai diena buvo verta viso kojų skausmo, kurį dabar jaučiu.

Ir iš tiesų, aš retai kada taip atpasakoju visus įvykius. Dabar tik išsišnekėt norėjos. Tai tiek, baigiau.

p.s. sugalvojau žiauriai nenaudingą ir beprasmį darbą laiko prastūmimui iki pirmadienio (jei visgi jo verta laukti, nes seseriai su sveikata yra ratas) – perskaityti ir sutaginti visus blogo įrašus, kurių, kiek žinau, yra virš keturių šimtų penkiasdešimt.

Apie tai, kad daugiau vėlai naktį niekur nevaikščiosiu

// Liepa 20 2010 // Nėra komentarų » // blog

Išėjom mes su Ineta pusę dviejų nakties parūkyt, nu nes veikt neturėjom ką. Visur baisiai tamsu, tai sustojom prie tokios tamsios gatvelės netoli jos namų, atsisėdom ant šaligatvio ir rūkėm. Staiga išgirdom sprogimą ir pamatėm liepsnas, paskui nubėgantį kažkokį vyrą (o gal labiau vaikiną) su benzino kanistru. Iš pradžių pagalvojau, kad dega valgykla, nes jos languose atsispindėjo liepsnos, bet paaiškėjo, kad dega kažkas prie degalinės, gal mašina, nežinau, bet esmė, kad padegė. Rytoj eisim pažiūrėt. Išsigandom, širdutės daužėsi. Prie degalinės, tai juk ne koks šuns papas, o jei sprogs kas nors? Tad arčiau ir nėjom. Pravažiuojanti mašina iškvietė gaisrinę, atvažiavo ir policija..kažkaip ką žinau, čia vadinasi išeik parūkyt naktį. Abi nutarėm, kad daugiau to nebandysim, o jei ir eisim, tai maždaug iki kokios pirmos ir TIK savoj gatvėj, nors ir joje nėra labai saugu.

Vadinasi, Ineta pasiskundė, kad niekas nevyksta..Va jums, kaip niekas nevyksta.

#5

// Liepa 1 2010 // Nėra komentarų » // blog, bonus, nuotraukos [2]

Iš tiesų, tai tas Chris Corner (iamx) čia yra visai ne į temą, tiesiog man labai norėjosi įdėti čia jo nuotrauką, nes ši be galo graži. Dar be galo graži yra jo daina You Can Be Happy ir mano aimp ji sukasi tik penkioliktą kartą. Pažiūrėjus jo nuotraukas, ta prasme, beveik visas nuotraukas esančias last.fm’e, susidaro įspūdis, kad jis sceniniam įvaizdžiui skiria per daug dėmesio..bet ne, dėl to jis tik dar žavingesnis.

Šiaip, tai mano diena prabėgo labai puikiai. Su seniai matytomis klasiokėmis buvom pas Evę sode, kur juokėmės, gulėjom prieš saulutę, valgėm žirnius (tiesą sakant, valgiau tik aš su Elze), gėrėm alų, smaguriavom šaldytom  trintom braškėm ir dar kažką veikėm. Taip sakant, smagiai praleidom dieną. O net jei ir vakaras nėra toks puikus, su kankinančiom mintim, viskas daugiau ar mažiau yra puiku. Ir aš nebemoku normaliai pradėti sakinių, ir jau prabėgo trečdalis vasaros ir man dėl to truputį liūdna, bet tegul greičiau ateina tas antradienis. Be to, aš taip ir neparašiau apie Do viešnagę, bet iš tiesų, tai aš nežinau, ką reikėtų pasakoti. Apart to, kad puikiai praleidau tas tris dienas. Taip ramiai, jaukiai ir maloniai, taip nerūpestingai ir su adrenalinu žiūrint košmarą guobų gatvėje. Net jei ta dainelė man savaime atgimsta galvoje, kai einu tamsoje į savo kambarį. Ir išvis, jei nuoširdžiai, tai džiaugiuosi, kad Dominyka atvažiavo ir aš pasiilgsiu tų vakarų, kuriuos praleidom ant laiptų. Su arbata, alum, cigaretėm ir Tavim, Do.

It’s a cruel world for small things
But with the lies and luxuries
And the in-between you can be happy

#3

// Birželis 27 2010 // Nėra komentarų » // blog

Prieš dvi valandas išlydėjau Dominyką ir taip baigiasi mano laisvės ir vienatvės dienos, kai nėra tėvų. Nors anokios ten vienatvės, kai šeštadienį – sekmadienį buvau Vilniuje, sekmadienį – trečiadienį namie su Faustu ir penktadienį – sekmadienį namie su Dominyka. Ir man taip tragiškai patiko, kad net nepasiilgau tėvų. Keista, nes sesuo tai pasiilgo. Bet tai ko man čia pasiilgti, kai tėvai pranešdami, kada grįžta prirašo pastabą nuo Justo, kad kai grįš, kompas bus jo. Žodžiu, jie grįžta, o aš įsivažiuoju į savo vasarišką, nieko neveikimo, kasdienybę. Tik štai penktadienį traukiu į Vilnių, nes mane tas ilgesys žudo. Bet mes galim taip gyventi, aš tikiu.

Tarp kitko, neatsimenu, ar aš čia buvau minėjusi ar ne, kad noriu auskaro (rook) ir kad pasirodo, Panevėžy tokių net neveria. Tai važiuodama į Vilnių nuoširdžiai vyliausi, kad įsiversiu jį ten. O gavosi taip, kad nė velnio aš jo neįsivėriau (be to, kankinau Katiną su Bri) ir dar dabar man dėl to gaila. Neįsivėriau dėl to, kad neturiu aštuoniolikos, kad neturiu tėvų sutikimo ir kad mano tėvai užsieny, todėl negaliu jiems paskambint. Nors su mama tai aš kalbėjau, pasakiau apie auskarą, o ji tik “netrukdyk man, ate”. Nu ir pašol, buvau susiradus aš kitą tėvą, bet vėrykla nebedirbo. Tai čia buvo toks epic fail. Gerai tik tiek, kad likusį laiką Vilniuje praleidau puikiai ir note to myself: dažniau klausyti Fausto, kai sako nebegerti.

Ir jaučiuosi taip puikiai, kad man atrodo, eisiu iki maximos nusipirkti tušinuko. Taip, dėl tušinuko eisiu iki maximos (alaus, vistik, šaldytuve dar turiu). Ir aš netingiu. Ir iki penktadienio nebeperku naujo cigarečių pakelio. Nes Ineta, užtenka gal, ką?

Ir pažadu, kad grįžusi papasakosiu apie Do. viešnagę. O tai šitas prie mano randomų (no.1) prirašytas.

P.S. davai darom akciją, kad vasaros įrašams pavadinimų nereikia? Nes kartais vien jau jie atbaido nuo rašymo.

Kaip atėję draugai gali sužlugdyti įrašą

// Birželis 14 2010 // 2 komentarai » // blog, bonus

(Labai rekomenduoju įrašą skaityti pačiame bloge (ne readeriuose), nes jis kelis kartus koreguotas ir nesu tikra, kad visus papildymus jums rodys. Įdomu, ar rodys ir šį).

Čia tik todėl, kad rimtai retai rašau. Kad jau visada apie nieką, galima tai daryti ir dažniau. Ar ne? Aišku, kad taip. Turiu naują užrašų knygutę, tokią žiauriai mielą ir fainą. Jos puslapiai švelnūs, šiaip, tokių aš nemėgstu, bet kad tie..

O tada atėjo Eglė ir ėjom vedžioti šuns. Kadangi buvau su savo rožinėm pižaminėm kelnėm ir xujova juoda maike, tai taip ir ėjau. Negi persirenginėsi dėl tokių dalykų, kaip kad pasivaikščiojimas iki parko ir kitos gatvės, kurioje gyvena Ineta. Ne ne, ką čia. Eglė sugalvojo prikolą, iš kurio žvengė tik maždaug dvidešimt minučių: “rūra kaip fūra”. Užtat Eglės pirmoji vairavimo pamoka baigėsi net neprasidėjus, kuomet išsikrovė akumuliatorius. Apturėdama tokią savo vairavimo pradžią turbūt net bijočiau, kas gali būti paskui. Žinot, čia kaip kokie pranašiški ženklai. Būūū. Žodžiu, grįžau aš kątik, ta prasme, po vidurnakčio ir galėjau bėgti tiesiai į lovytę su savo rožinėm kelnėm, bet kažkodėl dar atėjau čia. Ir dar papildžiau Eglei sąskaitą (už šitai tai ji visą gyvenimą liks skolinga, nors jau ir taip seniai skolinga). O dabar aš tik laukiu, kol atsiųs Katinas man dar Morphine.

Aš nepykstu, kad Eglė sužlugdė mano įkvėpimą parašyti šitą įrašą, nes šiaip ar taip, nieko prasmingo čia turbūt ir net nebūtų buvę. O čia tam, kad paklausytumėt gražios muzikos. Prieš miegą arba prieš prasidedant dienai.

Tiesą sakant, toj youtubėj net nėra Let’s Take A Trip Together, o būtent ją ir norėjau parodyt, nes ta daina yra labai graži. Va taip va.

Little drop of poison

// Balandis 2 2010 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Man patinka, kai kiekvienas kvapas ką nors primena ir su kažkuo asocijuojasi. Net jei tai Naglis ir vyšninis tabakas, kuriame vis dar skendi mano kambarys. Vyšniniuose tabako dūmuose, ne Naglyje, kuris mano kambary išties net nebuvo. Nežinau, ar buvau sakiusi, kad su klase važiuosim į Trakiškį, bet štai – važiavom. Važiavom ir kaip reikiant pasilinksminom. Dabar žinau, kad kaljanas mums reikalingas žymiai labiau, nei gėrimai, nes suprantat, su gėrimais studentiškai bučiuotis yra žymiai sunkiau..kai Santa bandė, išspjoviau visą alų, kurio šiaip jau, labai gaila! Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad mes sugebam pasilinksminti ir be tos būsenos, kai nebe tu pradedi graibyti žemę, o žemė tave. Ta proga, namuose atidariau antros gie barą, kuris, tikiuosi, užsiliks iki kito mūsų susitikimo, kuris turėtų būti kadanors greitai (nagi, aš irgi žmogus..skaudu laikyti savo kambaryje alų ir vyną!)

Ir daaar, atšvenčiau savo 17 – ąjį gimtadienį! Gavau daug daug apkabinimų, sveikinimų, dovanų. Sulaukiau net Deivydos svečiuose, nuo kurios ir yra super duper fainas DM plakatas, kuris dar nerado savo vietos kambaryje, bet mamos reakcija buvo maždaug: “o ne, dar vieną vinį į sieną reikės kalt..!”. O taip, reikės! Eglė su Ineta aprūpino arbata, kvapniais smilkalais, puodeliais ir oliziuku-banditu, kurį nelabai moku auginti, bet aš stengiuosi (!). Klasiokės pasirūpino visa mano popiete padovanodamas popietės rinkinuką su naujai išleista Orwello knyga, šiltu pledu ir arbata . O Otilija atsiuntė žiauriai žiauriai mielą laumžirgį su visa naudojimosi instrukcija! Tikiuosi jis gerai atliks savo pareigą :)

Bet šeimos dovana  buvo virš visko! Mol-mol-molbertas!! Bet ne šiaip koks, o tėčio darytas. Šiaip, mes nusprendėm, kad galim kurti molbertų gamybos verslą..ir tokio aš labai, labai norėjau. Tarp kitko, pati sau irgi šį bei tą pasidovanojau už iš senelių gautus pinigus. Tai šitą, šitą ir šitą. Šiandien kaip tik užsisakiau (suderdupermegatronhappy). Ir taip, neslėpsiu, tiek sveikinimus, tiek dovanas aš mėgstu :)

Tai vis jie įkvėpia gyvenimo džiaugsmo

// Kovas 21 2010 // 3 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Ir taip, aš klausau foo fighters “the pretender”. Kai bene neturi savaitgalio, net negaila, kad jis baigiasi. Paprastai sekmadienių nekenčiu, bet šis kažkoks netoks. Be jokių sunkumų atsikėliau, padariau namų darbus, padariau net anglų antradieniui, net rusų žodžius pradėjau mokytis! Kaip tai man nebūdinga..o visgi, jaučiuosi puikiai. Iki atostogų liko savaitė, o ir jos nusimato smagios: šeštadienį (?) atvažiuoja Deivyda, pirmadienį-antradienį praleisiu su klasiokais Trakiškyje ir..daugiau nieko, bet vien jau dėl to širdutėj ramu, negąsdina tie trys kontroliniai per gimtadienį.

Santa labai faaaina diktuoja receptus..vieną kartą reikia trijų šaukštų cukraus, kitą jau nebereikia (:D). Bet šiaip, jau išsiaiškinau, kad tikrai nereikia ir, kai tik iš kažkur gausiu pakankamai sviesto, darysiu tinginį. Būčiau dariusi ir šiandien, bet kažkodėl tėtis vietoje 250g sviesto, nupirko tik 190g. Atrodo, kad vis kažkas trukdo pasidaryti tą tinginį. Ir dar tėtis su Justu nupirko gaidelių ir kondensuoto pieno, tai reiškia, kad visai, visai be reikalo pati ėjau į parduotuvę ir leidau savus greitai tirpstančius pinigus. Štai ką reiškia dažnai eiti į kavines – santaupos tirpsta, bet taip smagu po pamokų iš karto neiti namo, o kažkur pasėdėti su klasiokais.

Nors man, kaip kostiumų dizainerei, eiti į Atžalyno repeticijas visai nereikia, man patinka ten eiti. Patinka su klasiokais praleisti net ir šeštadienio vakarus, kai galiausiai repetuoti rimtai net nebe išeina ir pagauna toks nesulaikomas juoko priepuolis, kad kai kurie žiūri ir sako, kad atrodom kaip apsiuostę. Man patinka bene kiekvieną dieną eiti kažkur su klasiokėm po pamokų. Todėl labai, labai laukiu to pasisėdėjimo Trakiškyje. Gaila, kad už kelių mėnesių antros gie nebeliks ir visi išsibarstysim kas kur (tai vienintelis dalykas, kodėl man nepatinka profiliavimas), todėl noriu mėgautis kiekviena kartu praleidžiama akimirka. Žinau, kad jeigu tik norėsim, vis tiek susibėgsim. Žinau.

My room – my kingdom

// Vasaris 16 2010 // 7 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Pagarba lenkų fanams, nes jie moka šėlti taip, kaip reikia šėlti DM koncerte. Iš tiesų, paklausius jų koncertų įrašų pradedi galvoti, kad lenkai šaunuoliai. Niekada nemėgau lenkų dėl prastų Lenkijos kelių ir nemielos ausiai kalbos, bet štai kaip būna – savi tautos pliusai, savi minusai.
Bet ateina šiandien mama pas mane į kambarį 10h ryto ir pasako: “turbūt važiuojam į Šiaulius”, ateina po dešimt minučių ir sako: “važiuojam į Šiaulius”, štai kaip pas mus planuojamos kelionės, o aš kaip įmanydama greičiau puolu rašyti Deivydai ir klausti ar ji užsiėmus, bet štai ji užsiėmus ir aš netgi sugalvoju planus visai dienai: nueiti nusipirkti drobės tėčio portretui/gimtadienio dovanai, nusipiešti jį, išlyginti rūbus, toliau nieko neveikti. Bet štai Deivyda praneša, kad ji laisva ir aš bėgu praustis, nes visi manęs laukia, o jie laukti nemėgsta. Va taip va aš ruošiuosi kelionėms. Mašinoje – Exciter. Paleidžia mane prie Saulės Miesto ir einu laukti ateinančios Deivydos, susitinkam, apsikabinam, džiaugiamės! Nemanau, kad verta pasakoti kaip buvo smagu, nes tai jau savaime suprantama. Aplankėm tris kavines, išleidom litų, lietiniais pripildėm skrandį, arbata – šlapimo pūslę (rašau ir bijau, kad Birutė suvartys dėl bet kokių medicininių netikslumų, ne, šiaip šaunuolė Tu, kad taip domiesi) . Man pasakoti apie koncertą – tolygu aukščiausios klasės narkotikui. Paulius – mano asmeninis narkotikų tiekėjas, visada parūpina geriausios rūšies, dar neragautų. Gerai, kad šiandien pavyko ištrūkti iš namų, paįvairinti savaitgalį. Och tu K, kaip širdį veria klausant lenkų skanduočių, šūksnių. Bet prasitarė tėtis, kad buvo Muzikos Bomboj ir matė daug nuolaidų Depešams. Grįžom, radom ir nupirko jis man The Singles 81-85 – apsidžiaugiau baisiai. Važiuojant namo mašinoje – naujas CD, bet mamai labiau patiko Exciteris su Dream on. Ei, čia geras, ką tik radau muzikos bomboj dvi Depešų biografines knygas, anksčiau jų ten nebuvo..šiandien buvo mano ir Deivydos septintas susitikimas; mano ir Birutės – trečias. Gera diena, produktyvi.
Vėliau pridėsiu bonusą nr.1 ir bonusą nr.2, bet rytoj 10h ryte pas anglų mokytoją, aš nieko dar nepadariau, net nežinau, ką tiksliai padaryti turiu, o dabar tik 00,42. cha cha cha. Bet štai užgrojo tas kietas remiksas, per kurį grindyse tuoj išmušiu skylę, ir iškart atsipeikėjau.

Kelnės pilnos džiaugsmo ir gerų prisiminimų (a.k.a. nuo šypsenų man skauda žandikaulį)

// Spalis 11 2009 // 3 komentarai » // blog

Sekmadienio popietę, jaukiai bei šiltai susisupusi į antklodę ir priešais pasistačiusi puodelį vakar gautos arbatos, vietoje to, kad mokyčiausi sinusų teoremos įrodymus ar rusų žodžius, esu nusiteikusi papasakoti apie vieną nuostabiausių gyvenimo dienų, kurią praleidau Šiauliuose pas Deivydą. Bet kaip nusistovėję mano įpročiai skelbia – apie viską pradėkime nuo pradžių

Jeigu ne tas žinojimas ir nusiteikimas, kad laukia puiki diena, kėlimasis iš lovos šeštadienį, septintą ryto, būtų buvęs tikra kančia, bet nebuvo. Ir aš netgi viską spėjau (ok ok, beveik), ir netgi nevėlavau!! Tik štai Evė vėlavo, ir netgi nespėjo į savo autobusą, bet nejau galiu dėl to pykti – man liko visas shogetteno šokoladas su riešutais, kurį būčiau atidavusi jai už pralaimėtas lažybas. 8,20 pajudėjo autobusas skraidinantis mane į Šiaulius; jame buvo tragiškai karšta, bet kad jau tingėjau nusirengti megztinį, teko kažkuo užmušinėti mintis (tam labai padėjo dm). Vos tik gražusis autobusas su žaliomis taškuotomis sėdynėmis ir užuolaidėlėmis įsuko į autobusų stotį, iš karto pamačiau Deivydą ir taaaip gera širdutėj pasidarė!! Išlipau ir taip stipriai ją apsikabinau, ir o varge, kaip buvau jos pasiilgusi!! Paskui ėjom pasivaikščioti, Dei nusivedė mane į senąsias (?) kapines, kur rado savo rudąsias pirštines (:D), prie ežero, kur yra “tūkstantmečio suoliukų” (pff), prie kranto, kur yra vamzdis (?) ir nuo kurio nukritus šleptelėtum tiesiai į vandenį. Vėliau papusryčiavom Presto, aš papasakojau apie tai, apie ką pasakoti velniškai nemėgstu, šiaip, mes daug kalbėjom ir gėrėm daug skanios arbatos ir valgėm daug skanių blynelių, ir gavom daaaug gražių čekių (t.y. vieną), ir sugalvojom, kad reikia eiti į Našlaitę..ai, dar prieš tai apsikeitėm dovanomis: aš gavau velniškai skanios arbatos, velniškai šypsotis verčiantį laišką (kurio niekada niekas kitas neperskaitys!!) ir du velniškai gerus apocalyticos cd (pavadinimus įrašyti vėliau), o Deivydai labai patiko mano daryti Gahano auskarai ir geltonasis karvytės skirtukas iš Kroatijos, dėl ko aš rimtai džiaugiuosi. Taigi po to Presto ėjom pas D. į namus ir žinot ką, ji turi daug gerų knygų, aukštas lubas, fainą, pavydą sukeliantį, balkoną bei gąsdinantį šaldytuvą (:D); sėdėjom mes virtuvėje prie atviro lango ir gėrėm jos iš Vokietijos gautą mėtų arbatą gražiuose puodeliuose. Sutikusios Tomą patraukėm į akropoly, kur susitikom su Birute (tai buvo mano genialus sumanymas) ir tiesiu žingsniu patraukėm į forum cinemą, kur tikrai nedėjom į kelnes (nu aš su Tomu tai neturėjom dėl ko, 16 – iai valdo :D), kad Deivydos ir Birutės neįleis į kino salę, bet kadangi mes su Tomu sukūrėm tokią iliuziją, jog jos vyresnės, jokių dokumentų neprašė ir mes tikrai nuėjom į Našlaitę. Taip aš pirmą kartą aplankiau siaubo filmą kino teatre ir tai net nebuvo labai baisu (užsidengti akis prireikė vos kelis kartus), mes radom vietų ir iš ko pasijuokti būtų galima, bet štai pabaiga buvo visiškai netikėta (neskaitant to, kad motina su vaikais liks gyva – juk tai savaime aišku!). Jeigu tokie būna siaubo filmai, tai kurių galų aš jų taip bijau?! Dabar netgi kyla dar didesnis noras pažiūrėti egzorcistą, nors ir žinau, kad seni siaubo filmai yra kur kas baisesni. Žodžiu, išalkę (kas taip, o kas ir ne) patraukėm į šokoladinę, kuri yra truputį truputį panaši į galeriją xx (nors jos niekas nepralenks) ir kur prie vieno staliuko reikėtų užrašo “skirta pokalbiams be tabu”, nes iš tiesų, prie jo buvo prabilta įvairiausiomis temomis (ir mano mėgstamiausiomis), temomis, prie kurių kai kurie nepratę (:D). Bet štai nėra įspūdingesnio vaizdo, kai žmogus užsisako ekspreso, net nežinodamas, kas tai yra, paskui labai juokingai susiraukęs geria ir galiausiai tipo mandagiai siūlo paragauti ir kitiems. Turbūt sėdėti toje šokoladinėje – tai viena geriausių dienos dalių (kaip ir visos kitos), nes buvo rimtai, rimtai velniškai smagu (kaip ir visą dieną), tik gaila,  kad neilgai teko ten pabūti: manęs laukė fucking autobusas, grąžinsiantis mane namoooo. Bet prieš tai, viską vainikavo nusipirktas SOFAD albumas ir šeši (plius kažkiek) megatron hugų, po kurių pasidarė dar labiau gaila dėl to, kad reikia išvažiuoti..Bet tačiau, jei reikia, tai reikia ir įsitaisiusi autobuso antrame aukšte (vėliau net ir priekyje įsitaisiau) visiems dar daug daug mojavau, kad net rankos pavargo..taip aš atsisveikinau su visais, su Šiauliais ir taip grįžau namo, į miegantį Panevėžį.
O grįžus namo prireikė laiko, kol apsipratau, nes buvau taip pripratusi prie visų veidų bei balsų, kad buvo išties keista. Pasidariau arbatos, įsijungiau apocalypticą, pažiūrėjau blood ties (tas vampyras rimtai patrauklumo įsikūnijimas) ir pašnekėjusi su Deivyda telefonu, saldžiai saldžiai užmigau, vis dar galvodama apie praeitą dieną, kuri deja baigėsi ir dėl ko buvo visai liūdna. Tad dabar galime laukti sekančio mūsų susitikimo, kuris turėtų įvykti ne taip ir negreit.

Deivyda, tu net neįsivaizduoji, kaip tavęs JAU pasiilgau ir kaip laukiu tavęs svečiuose!!
Birute, buvo tikrai įdomu tave sutikti, pabendrauti gyvai – nuomonė, bent jau iš dalies, tikrai pasikeitė į gerąją pusę.
Ir Tomai,  net jeigu neskaitai, kažkokiu būdu žinokis, kad džiaugiuosi jog buvai su mumis ir neką mažiau džiaugiuosi susipažinusi.

Žmonės, dar kartą sakau diiidelį ačiū už vakar dieną
I’LL BE BACK!!

>:D

(patyrimai iš kitos pusės čia)

“rytoj aš būsiu liūdnas, šiandien – ne” ir tai kartosiu kiekvieną dieną

// Rugsėjis 3 2009 // 3 komentarai » // blog

Vakar atsigulusi į lovą pagalvojau, kad labai gaila, kad neaprašiau tos didžios (visai ne) rugsėjo pirmosios dienos, nu tai šiandien taisau padėtį..
S U   R U G S Ė J O   P I R M Ą J A !!

O ji, tokia nelaukta, ėmė ir nieko nepaklausiusi atėjo, bet atėjo taip, kad aš nei pastebėjau ją, nei sureikšminau. Atėjom visi, pasidžiaugėm vieni kitus matydami, išklausėm direktoriaus kalbą, išklausėm auklėtoją, pas kurią visada norisi ateiti, kurios visada malonu klausytis, pasakėm prieš klasę sveikinimus (kas sakė, o kas ne, bet man žiauuuuriai pasisekė būti pakviestai) ir viskas. Išlėkėm visi draugiškai iš JBG (tiksliau, 11 – a mūsiškių), nusipirkom torto ir suvalgėm susėdę prie Juozuko (a.k.a. Balčikonio paminklo) kartu su čipsais ir viva freshhhh, o tada bastėmės iš vienos vietos į kitą..Simas padalino savo numeriuką ir mums buvo pranešta, kada kur atsiras vietų, bet kol laukėm, gėrėm tokią arbatą tokioje viak vietoje, kur buvo tuščia (visai nesistebiu kodėl) ir be to, visą vakarą neradom laisvų vietų galerijoj (o gaila, bet net du kartus kažkas užlindo prieš pat mūsų nosį)..bet linksmiausia buvo kuomet darėm atrakcijas. Pirmoji prasidėjo visai visai atsitiktinai, kuomet sėdint kimbo Simas pradėjo sveikintis su nepažįstamomis merginomis ir tuomet užvirė varžybos..jeigu daugiau merginų pasisveikina, nei ne – perkam jam keturias ledų porcijas (kurias jis paskui pasidalino su mumis) ir rezultatas, jei neklystu, buvo 17/8, žinoma, jo naudai. O antroji prasidėjo neką mažiau atsitiktinai: jeigu Simas gauna septynių nepažįstamų merginų numerius, kažkurios iš mūsų įmerkia tris (supraskit, iš viso) kojas į fontaną ir spėkit..s u r i n k o !! Aš sutinku, kad Simas moka plauti smegenis, užkalbėti dantis ir šypsotis, nu bet, nu bet nesąmonė! Ir dar tikrus gavo, nes paskui mes tikrinom, matėm, kaip jos rankose laiko telefonus ir numeta ragerius, bet tikiuosi, jos nepradės man rašinėti (šiaip, tai visai norėčiau pastumti, kam dalina numerius :D), nes tikrinom tai iš manęs..tipo Simas sąskaitos neturėjo. Žodžiu, Sima su Lingaile kišo kojas, bet buvo velniškai smagu ir juokinga, v-e-l-n-i-š-k-a-i! Atsibučiavę išsiskirstėm ir su Sima patraukėm pas mane, kur pasisėdėjom, išgėrėm dar arbatos ir bene miegojom, nes buvom nežmoniškai pavargusios.
Taip prabėgo pirmoji naujų kančių diena, nors žinot, kol kas (kol nieko neveikiam) yra labai smagu ir gera, tik gerbiami pirmokai, nesudarykite tokių didelių kamščių, nes tai užknisa, ačiū. Ir kai pasižiūriu į pirmokus matau tokius pasimetusius ir išsigandusius veidus, kad net gaila jų kartais..o aš net nenoriu prisiminti, kaip praeitais metais buvo sunku, todėl pasidžiaugsiu, nes kaip gera, kad nebereikia to išgyventi, kad viskas praeity ir kad viskas dabar yra tikrai gerai..

..ir aš rimtai noriu miego
Labanaktis

Vasara vaizdžiai

// Rugsėjis 2 2009 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [1], sąrašai

Be šiokio tokio vasaros apibendrinimo mes neapseisim, todėl peržiūrėjusi nuotraukų failus, nusprendžiau vaizdžiai Jums parodyti, ką gi veikiau šią vasarą..

06-13 dar nesibaigus mokslo metams kartu su klasiokėmis ir vienu Tadu (:D) aplankėm Evės sodą (a.k.a. evės soduxs no. 1), kur kepėm dešreles, vėliau ant dūmų – duoną, vogėm braškes, bučiavomės šiltnamyje (kas taip, o kas ir ne), žaidėm alias, šokom (kas pagal čiuožki čiužki, o kas ne) ir dainavom (kas john the revelator, o kas ne) bei šiaip pasilinksminom ir pasibuvom kartu

06-20 – 06-29 iš karto po mokslo metų kartu su Santa ir dar keliais klasiokais bei būriu kitų iš mokyklos, keliavom po kroatiją bei bosniją ir hercogoviną, kur matėm krūvas visokių įdomybių, kur naktimis ir autobuse spardydavausi su Santa, kur matėm daug gražių vietų, žmonių ir neką prastesnę jūrą, kur kažkas į ją pastatė mane su visais batais, kur susipažinom su daug žmonių iš savo mokyklos, kurių anskčiau net nepažinojom, kur nepilnamečiams pardavinėjo vyną, kur palydėdavom saulę, kur taip smagiai rinkom lauktuves, kur kariavom su agurkais ir lašiniais, kur gyventi Makarskos kurorte buvo tolygu pasakai ir taip taip taip toliau

kartais laiką leisdavau su Hermanni ir Charlotta, o tąkart 07-17 aplankėm ir harį poterį

07-20 – 07-24 su Sima buvau LMS’o stovykloje – forume iš kurios parsivežiau krūvą gerų atsiminimų ir kurioje susitikau su gausybę įdomių ir protingų žmonių ir mes būtinai važiuosim į kitus forumus

kartais būdama Trakiškyje vartydavausi hamake ir nieeeko neveikdavau, tik vartydavausi

ir dar daaaug laiko praleisdavau galerijoje xx, kur sakėm, galėtume įsirengti lovas, kur išgėrėm nesuskaičiuojamą arbatos puodelių kiekį ir suvalgėm n porcijų keptos duonos su sūriu ar fri bulvyčių, o kartais, po Lingos kniaukimų, išgirsdavome ir klausimų “ar čia yra kačiukas?” (taip taip, visa esmė čia už Evės)

ir džiaugiausi sulaukusi sugrįžusių draugų (kelių policijai nuolaida – 52,84 proc.)

08-01 su Sima dalyvavau BSP09, kur ir gavom šiuos jėgiškus (ekologiškus) akinius ir, žinoma, sutikom nemažai blogerių

08-14/08-15 naktį praleidom pas Lingą namuose, kur ir prasidėjo do-na-to era, kur pusryčiavom šeštą ryto ir visą naktį nemiegojom, kur puikiai pasišokom, kur turėjom daug gero alulio ir smagaus laiko

ir galiausiai, ne vieną ir ne du, o netgi visus kartus dalyvavau burbuliatoriuje, kuris kuo toliau, tuo labiau man patinka bei veeeeža..

neskaitant to, kas matyti nuotraukose dar turėčiau paminėti, kad:

a) buvau Vilniuje, kur nusipirkau fyską bloknotą ir dar fyskesnį puodelį su dm ir šiaip, gana įdomiai pasibuvau (:D)
b) velniškai gerai pailsėjau
c) perskaičiau 8 knygas (kas yra FAIL) iš kurių tik viena yra mokyklai (dar vienas FAIL)
d) visai, visai nesimokiau (taip sakant, bukėjau)
e) teparašiau vos kelis laiškus (kas irgi yra FAIL)
f) atgaivinau (o paskui vėl numarinau) dalyvavimą postcrossinge
g) niekas pas mane neatvažiavo (čia jau nelinksmas FAIL)
h) aš pas nieką nevažiavau
i) neoficialiai apturėjau daug vibe meet’ų (supraskit, mes visos keturios vibe’inam)
j) dm klausiau kiek tik širdis geidžia
k) n – ąjį kartą įsitikinau kaip gera turėti Draugų
l) turbūt ką nors pamiršau (kaip visad būna)
m) pirmą kartą gyvenime aplankiau tikrą undergroundinį klubą x120
n) praleidau naktį su Sima (nors šiaip, tokių jau ne viena buvo :D)
o) atidariau savo cd kepimo kompaniją (a.k.a. Tukas records)
p) kartu su Lingaile, Eve ir Sima įkūrėm grupę “prezervatyvai burokėliuose”
r) (ir tai vieta jūsų pasiūlymams)

O dabar, trumpai trumpai tariant: pasiilgsiu aš vasaros, nes ji buvo puiki, girdit, P U I K I !!

Ineta – ateities barmenė (>:D)

// Rugpjūtis 28 2009 // 7 komentarai » // blog

Galvojau, kad štai ateisiu šiandien ir rašysiu įrašą pavadinimu “aš važiuoju į depeche mode koncertą!!”, nu bet nafik, parašyti negaliu, nes dar niekas neaišku. O reikaliukai tame, kad aš važiuočiau jei šaunuoliai puikuoliai suomiai nebūtų palikę tik nupiepusių kraštinių sėdimų vietų ir tai, vos per keturias pardavimų dienas. Taigi dabar teta su dėde kiekvieną dieną gaudys bilietus, kol pagaus, nes yra nemažai šansų, kad kas atsisakys ar parduos ir bla bla, jeigu ne, tai diena prieš koncertą stovėsiu prie įėjimo ir naiviai tikėsiuosi bilietą gauti, o kol kas, aš sėdėsiu kaip ant adatų ir lauksiu, valioooo, kokia palaima!! jo jo

O šiaip, tai žadėjau Simai ir čia papasakoti apie mūsų visų ateities svajonių versliuką – kavinukę. Tai va, ji būtų įsikūrusi kokiame nors rūsyje, nors Sima siūlo “pusrūsį”, kuriame  mažiau problemų dėl vėdinimo būtų, bet grįžkime prie rūsio, kurio aš labiau norėčiau, o rūsys tai toks nelabai erdvus būtų, suprantat, tai kažkas mažo ir jaukaus saviems žmonėms (sori, man didelę įtaką daro x120, kuriuo likau sužavėta iki kaulų čiulpų) su gera muzika, skania arbata ir įmantriausiu baru, prie kurio šeimininkausiu aš (taip, aš būsiu barmenė, B-A-R-M-E-N-Ė) bei maža scena kampe, iš kurios sklis gyvos muzikos garsai, o po laiptais bus židinys (?) ir dar laiptai žybsės kaip kokiam forum cineme babilone! Kiekviena stalelių grupelė turėtų po savo tematiką ir pagal ją išpieštume grindis, sienas ir lubas..prineštume ten senų knygų (kaip kokiam coffee inn’e) ir kiti galėtų atnešti, o už atneštą knygą dedikuotume tam žmogui Lingos improvizuotą dainą ir visur vyrautų tokia maloni prieblanda, kad aš ir dabar galvodama apie tai viską puikiai jaučiu ir įsivaizduoju. Jeigu galėčiau, jaučiu, jau iš karto ir pradėčiau dirbti prie tokios vietos į pagalbą pasitelkdama teptuką, plaktuką, kantrybę, energiją ir žodžiu, viską, ko reikia..kaip man velniškai patinka svajoti apie tokius dalykus :>

Ir tarp kitko, anksčiau tiek atminties purtymo reikalavęs klausimas “ką beprotiškiausio esi padaręs gyvenime” dabar atrodo vieni juokai.

Kaip mes pas Lingailę “miegojom”

// Rugpjūtis 18 2009 // 3 komentarai » // blog, bonus

Tas video rodymas tapo bene pomėgiu

O iš penktadienio į šeštadienį nakvojau pas Lingailę, kartu su Sima ir Eve (kaip visad) bei Švabe ir dviem jos draugėm
Smulkmenų vengsim
Bet neskaitant to, kas matosi ir ko nesimato video – prasidėjo DONCĖS era
Pusryčiai 6h ryto, kieme, yra tolygu fantastikai
Bet man taip sekėsi, kad kažką išpilti sugebėjau keturis kartus
Vieną – nuversti butelį
O kartą ir taurę sudaužyti
Todėl tą vakarą niekas nebeleido man prie stiklo prisiliesti
“Dabar Doncės valanda, kaip ir visos kitos”

Nors šiaip, tai niekam čia neįdomu, ką mes veikėm.

Tadoholikių susirinkimas

// Rugpjūtis 12 2009 // 9 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Vietoje to, kad važiuočiau šiandien į Kauną, buvau susitikusi su Sima, Linga ir Eve. O aš buvau taaaip labai pasiilgusi Lingailės, kad apkabinti ją buvo tikra palaima! Nesvarbu, kad šiandien iš lovos išsikrapščiau pusvalandis iki susitikimo, kad galerijoje xx valgiau kažkokias šlykščias salotas su tunu, panašias į šūdų krūvą, kad ant mūsų beveik lijo, kad sėdint senvagėje sudrėėėko mūsų užpakaliai ir kad mano akys dar dabar blizga nuo Evės kosmetikos..esmė, kad galerijoje praleistos keturios valandos buvo siaubingai puikios, kad mano ir Simos septynių valandų darbas pralinksmino Lingailę, kad lauktuvės man laaabai patiko (ačiūūks), kad sutikom Santą ir Laurą, kurių buvau velniškai pasiilgusi, kad sėdint Senvagėje tiek prisijuokėm ir pridarėm tiek nesąmonių, kad to užteks dar ilgam (maždaug dvejom dienom, o tada DAR reikės :D). Ai, nu ir šiaip, berniukai, kurie galvojo, kad mane gulinčią jūs kerpat buvo topų topas! Beveik toks topas, kaip vaikinas, kuris dainavo velniškai gražiai ir po Lingailės kniaukimo paklausė “čia yra kačių?”..o tada nuo mūsų stalo pasipylė kvatojimai..Aš nesuprantu, kodėl taip nemoku aprašyti tokių puikių dalykų, bet tas video daug ką pasako, o mes toliau naiviai tikėkimės, kad Tadas to niekada nepamatys :D

O tai mūsų Greatest Hits Volume 69 cd viršelis ir nugarėlė (spustelėję pamatysit ir didesnį variantą). Daugiau apie tai bus kiek vėliau, taigi..to be continued

p.s. vėliau kur nors ir nuotraukas sukelsiu (bent jau tas, kurias galima į viešumą kelti)<

Nothing more than you can feel now

// Rugpjūtis 6 2009 // 3 komentarai » // blog

Šiandieninė mano nuotaika keičiasi taip pat, kaip ir klausomos muzikos diapazonas: nuo kornų iki santanos, nuo santanos iki gravel, nuo gravel iki dm ir nuo tų iki anų, kurių aš iš vis neklausau, o žinot, taip retai būna.

Diena prasidėjo nuo to, kad išgirdau koridoriuje vaikštančią Tanę su mašinos raktais rankose – tas jų tarškėjimas visada padeda ją identifikuoti. Tuomet paaiškėjo, kad ji ketina važiuoti vertis į ausį trečio auskaro, kad galėtų nešioti turko padovanotą auskarą – baltą gėlę (wtf? – kai pirmą kartą išgirdau), o kad jau aš seniai noriu dar auskarų į savo ir taip jais nusėtas ausis, suskubau prisijungti, Ir dabar aš turiu dar vieną gražuolį kairiosios ausies kremzlėje, o iš viso šešis gražuolius, nors nesuprantu, kodėl šiandien aš tik vieną vėriau, juk galėjau du..galėjau ir tris, ir keturis..gal bent penkis įsivėrus tėtis būtų pastebėjęs, nes dabar tai nepastebėjo, nors nesusilaikiau neparodžiusi ir jam nepatiko, bet koks skirtumas, lyg man labai rūpėtų. Jų nebuvo namuose, nu tai nejau pradėsiu skambinėti dėl vieno, dėl dar vieno mažo auskaro ir klausinėti, ką jie apie tai mano? Žinoma, kad ne. :D Reikalas tame, kad nė velnio nereikia ilgai planuoti tokių dalykų (ne taip, kaip mudvi su Sima – pusę metų), o atsibusti vieną rytą ir išsiruošti, ir padaryti, ir tada džiaugtis. Bent jau dabar džiaugiuosi, kol dar neteko su juo miegoti, bet jeigu dabar kas nors pasiūlytų dar įsiverti, nemanau, kad sudvejočiau ir nesutikčiau. Sutikčiau, tik kitame salone, nes Vaneloje mergina visai nesiteikė man pati paaiškinti kaip prižiūrėti naują skylę, kiek laiko nekeisti auskaro ir kas kiek laiko ją valyti, tad sakykit ką norit, bet net ir tuo atveju, jei jau turiu penkis auskarus, ji vis tiek turi dar kartą tai paaiškinti, nes nei velnio aš neatsimenu tos priežiūros, kai paskutinį kartą vėriau prieš metus (Tane tai prieš kokius 7-9). Tai va

Vakare aplankė mane Sima su Eve, kartu su virtinukais ir sausainiukais, ir labai smagiai pasijuokėm bei paklausėm mano senų cd, o tai yra labai gerai, nes baisiai neturėjau ką veikti ir be to, velniškai pasiilgau Evės, velniškai pasiilgau visų: Evės, Lingailės, Simos, Santos, Dovilės, Tado, žodžiu, bene visos likusios klasės! Ir kaip aš prie to nepratusi, nes niekada nepasiilgdavau klasės, bet dabar..dabar taip norėčiau juos apkabinti! Tad, kad galėčiau tai padaryti, kad galėtume pabūti drauge, kai tik grįš Lingailė, būtinai, būtinai susitiksim kur nors (oh Eve, gal priimsi į sodą?), pasibūsim, išgersim alaus, pažaisim alias, “pasibučiuosim” šiltnamiuose (o die, tada pomidorų juk bus!), pasimaitinsim varlytėmis ir išsikepsim kokių skanumynų (tik gal nepamirštam šį kartą malkų?). Kaip laukiu, kaip laukiu, kaip nekantrauju!

Beje, šiandien Paulius parodė šitai, ir dar atsiuntė mano mėgstamiausią world in my eyes versiją iš devotional turo, kurios jau baisiai seniai norėjau. Tad paganykit akis ir jūs, kas dar neganėt!

O vakaras įsipaišo į “be ryšio” vakarų sąrašą, kurį galbūt kada nors pradėsiu vesti, o šiaip, tai tikrai ne, bet retai kada pasitaiko toks masiškas nuotaikos kreivės svyrimas žemyn. Bet  kadangi tas naktinis drugys-gaidys vis neatstoja nuo manęs, geriau jau eisiu ir apie savo nuotaikas toliau nebetęsiu (ahh, nusivilimo šūksniai), nes mano akys jau lipte limpa.

Šlapias kelnes nusimauti tikrai sunku

// Liepa 16 2009 // Nėra komentarų » // blog, nuotraukos [2]

Viskas..kartu su Sima užsiregistravom į LMS vasaros forumą – stovyklą „Visuotinis švietimas“. Nors truputį ir nerimauju, kad galim ten kaip reikalas susimėžti, žinau, kad nesigailėsiu, nes ten tikrai bus įdomu ir sužinosim daug įdomių dalykų, sutiksim ne ką mažiau įdomių žmonių. Tik reikia nesibaiminti..reikia, nes nėra ko. Dar žinau, kad kitu atveju, jeigu pasitaikius progai, jos atsisakyčiau paskui siaubingai gailėčiausi ir graužčiau save už tokį pasyvumą, tad belieka važiuoti, dalyvauti ir gerai praleisti laiką.

Pietų Kroatija 06.20-06.29

// Birželis 30 2009 // 4 komentarai » // blog

Labas Labas Labas!!!

Man iš tiesų gaila, kad prieš išvažiuodama į šiltuosius kraštus nespėjau su Jumis visais atsisveikinti ir/ar net leptelėti trumpą “iki”. Visgi, džiaugiuosi grįžusi namo, pas savus žmones, pas lietuvius (!!) ir nekantraudama skubu jums viską pasakoti, kol dar niekas nesusipynė atmintyje. Šiais metais, kartu su Santa, beveik (ahaaa..) kiekvieną vakarą surašydavom galvoje išlikusių dienos įspūdžių nuotrupas. Juokinga tai ar ne, bet tobulėju ir šito laikiausi net penkias dienas, t.y. pusę kelionės. Žiūrėkit jūs man, gal iki kokios trečios dešimties savo gyvenime išmoksiu įamžinti ir visą kelionę, o ne tik jos dalį. Taip pat, iš karto pranešu, kad foto reportažas bus kiek vėliau, nes kaip tik rytoj einu į mokyklą apsikeisti su visais nuotraukomis, o kai jau turėsiu visas..tuomet ir parodysiu geriausias :)

2009-06-20 (Kelionė per Lenkiją ir Slovakiją)
Lenkija sucks; vėmalai (Lauryno); pardavėja, kuri nemokėjo nei angliškai, nei rusiškai, o už tualetą prašė 15 zlotų (skaičiuotuvo pagalba); vaikinas, kuris turi 18 metų ir alaus; purtomos kėdės; mergaitė, kuri mėto į mokytojas butelius ir už tai gauna liuks apartamentus; Tartų kalnai; labai dūminanti gamykla, kuri turi daaaaug kaminų; Zbitkis ir kamasutra; per trumpa antklodė; kampe voras Bilas; išvarvėjusi silkė; maišelių trūkumas; trivietis kambarys dvejoms; viršuj (antrame aukšte, po galais) miegantys vairuotojai; kėdė žudikišku žvilgsniu; sraunus upelis; prasmirdęs autobusas; dešra, lašiniai ir šokoladas Milka už 4 zlotus, plius du kinder kiaušiniai-siurprizai; Santos gyvenimo draugas Klausas; Inetos gyvenimo draugas – degradas; karbonadas; dm autobuse (SOTU cd); mokytoja ant kelio; oranžinė (apiplyšusi) patalynė.

2009-06-21 (Kelionė per Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, plius sustojimas Budapešte)

Abra kadabra – no viagra!; 2x didelis dm plakatas su TOTU reklama Slovakijoje; autobusai smirda taip, kaip ir Lietuvoje; 18 atvirukų; vyras su dideliu paukščiu ir skirtingų spalvų pėdkelnėmis; pusnuogis vyras balkone; velniškai daug kukurūzų; “Choristai”; Zbitkio nuotaikų kaita (turbūt dėl kažko panašaus į pms); labai rožinis pensionas; pensionas Bibis; labai girti kroatai; fooling around – lazdavoti; gražūs (!!!) turistai; deformuotas pusryčių batonas; pliktelėjusių mergaičių intelektas; Zagrebo bokštas; trys pabėgę avinai; neveikianti degalinė Ina; vyrų gausa; paveikslas su žirgu; pasibaigęs Santos kremas; suvalgytas karbonadas (valio!!!).

2009-06-22 (Plitvicos nacionalinis parkas ir Makarskos rivjeros kurortas)
Mergaitė su degtukais, be be degtukų; visur Santos įsivaizduojamos ynybinės sienos; “dingę 4ever”; JŪRA!!!; karšti berniukai ir dar karštesnės mergaitės; iš kambario išvariusi bobikė; didis nosis; šiukšlių maišai; kriokliai ir kitos grožybės; mokytoja galutinai ir nenuginčijamai išsiaiškina, kuri yra Santa, o kuri Ineta; baisus kambarys; visada tik karštas vanduo (brrr); supuvę Naglio agurkai; naktinės muštynės; Vitalijus lipa per langą; Kalorija valgo šokoladuką ir meta kalorijas eidama iki tualeto; langai priešais mūsiškius; iškaba su paslėpta w raide žodyje View.

2009-06-23 (Splitas ir Triogiras)
Underwater dingęs 4vere; rytinis pasivaikščiojimas; apyrankė su žuvytėmis; į burną cigaretę įsikandęs pardavėjas; velniškai gražios tašes (kurių vėliau ieškojom 2 dienas); Kalorija šoka ir “o jūs matėt, kaip vakar greitai sutemo”; ledai su daug šokolado ir cukraus vata; tualeto paieškos ir pasiūlymas už 5 kunas; keliai nudaužyti į kvailus varpinės laiptus; du vyrukai besijuokiantys iš mūsų, tirpstančių lietuje; aptinkame gidą Mindaugą piešiantį!!; picutės už 10 kunų; laivai lyg ant slidžių; trys vaivorykštės; kalnai skęstantys debesyse; daug kartų minti tie patys keliai turgelyje ir mus jau atpažįstantys prekeiviai; jūrų ežiai Naglio rankose; karštos mergaitės prisiplaka prie mokytojų; keisti garsai už lango (morčius? vaikas?); kroatiški gezai.

2009-06-24 (Dubrovnikas)
Pagaliau ynybinės sienos; kiaušiukai klasiokai įmirkdo mano kojas su visais conversais į Adrijos jūrą; žaibuoja; Kalorija jaučiasi kaip Adamkienė; (į)degėm; šturmuojam suvenyrų parduotuves; pačios nusipirkusios vyno jaučiamės laisvos; ispanai pralaimi prieš jav 0:2; uždarytos suvenyrų parduotuvės Makarskoje ir bevaisė tašių paieška; išgeriam lauktuvių vyną; Santa sulaukia skambučio, o aš guliu ant palangės; du kartus apsipilam kava; kaka nuotaika dėl nežinia ko; klajonės po siauras Dubrovniko gatveles; pokalbis su Egle (2:22min= ~8lt); D su šiaudine skrybėle; Santa visus kremais teplioja; pagaliau karšta. Ties čia baigiasi mano užrašai.

2009-06-25 (Bosnija ir Hercogovina – Mostara, Medžugorje ir Kravice kriokliai)
Pasirodo, jog vienos dvyliktokės pasas pasibaigęs prieš bene metus (?); Mostaroje sutinkame gidą su labai tamsiomis akimis, kurio net nesiklausyti baisu; aplankome mečetę; ragaujame šlykštaus turkiško maisto; pamirštu pasiimti eurus; bene pusvalandį renkamės auskarus; grįžtant į autobusą mus užklumpa lietus; šuntam su ilgais džinsais; apšaudyti Mostaro pastatai; senasis vienaarkis tiltas ant kurio stovi keli jaunuoliai ir už 25 jevrus šokinėja nuo jo; dokumentinio filmo ištraukos apie miesto sugriovimą; Medžugorje – mergelės Marijos apsireiškimų vieta; iš Jėzaus kelio varvantis vanduo (stebuklas?); suvenyrai vien su šventaisiais; citrininiai ledai; baimė, kad rimta Marija neapsireikštų; nejaukumo pojūtis būnant tarp besimeldžiančių; net nebeypatingi Kravice kriokliai ir labai stačios nuokalnės einant link jų.

2009-06-26 (Išvyka su laivais po Adrijos jūrą)
Stipri ir saldi kava; Kalorija žygiuoja; dainuojami “trys milijonai”; lietus; apleistas viešbutis su vis dar stovinčiomis lovomis ir antrame aukšte aptiktu kažkieno miegamu čiužiniu; žmonės, kurie spėliojo iš kur mes (variantai: Čekija ir Slovakija (?)); durniaus lošimas slepiantis nuo lietaus prie to pačio viešbučio; pagaliau maudynės ir daaaaug jūros ežių; šokiai laive pagal rimiškio dainas; gražus vaikis iš laivo; velniškai skani žuvis ir alkanos žuvėdros; mokytojai leidžia ir mums viešai gerti vyną; vėjas toks, kad visas kortas reikėjo prilaikyti. Vakare – diskotekos paieškos – nesėkmingos, net labai.

2009-06-27
Bene visai laisva diena. Mes maudomės, deginamės ir pagaliau džiaugiamės karšta diena. Baigiame pirkti visas lauktuvės ir apie aštuntą valandą einam vakarieniauti. Valgom nežinia ką, nors, kaip vėliau paaiškėjo, avieną su bulvėmis. Viskas buvo tikrai riebu. Prasideda šokiai pagal Mikutavičių, o mes su Santa išeinam namo krautis lagaminų. Beeinant mus išgąsdina žaibas, o mes išgąsdinam kažkokį vyriškį rakinantį savo mašiną. Daiktus kraunamės iki pirmos nakties ir su liūdesiu krentam paskutiniam miegui Makarskoje.

2009-06-28
Papusryčiavę paliekam Makarską, savo nefaina viešbutį net šešioms dienoms tapusiu mūsų namais ir keliaujam per Kroatiją, Slovėniją, Austriją ir Čekiją. Miegam tame pačiame viešbutyje kaip ir praeitais metais. Prieš miegą su Santa apturim daiktų mūšį, kurio metu pro langą vos neišskrenda mano džiovinti vaisiai. O lovos tai visai minkštos.

2009-06-29
Papusryčiavę taip sočiai, kaip dar nei karto nebuvo tekę, tęsiam kelionę per Čekiją ir fū Lenkiją. Visi nusikalę, visi pavargę miega autobuse. Žiūrim kažkokius filmus, tarp jų, ir Lūšnyno Milijonierių (o gal jį žiūrėjom ir praeitą dieną, nepamenu), kuris man labai patiko ir Pykšt Pokšt Tu Negyvas. Lietuvą pasiekiam kažkur devintą valandą, o po pirmos grįžtame jau ir į Panevėžį. Su visais atsisveikinam ir susitariam kada susitiksim, kas be ko, apsikeičiam kontaktais.

Viskas buvo maždaug šitaip ir apgailestauju, jei kai kas liko suprantama tik ten buvusiems žmonėms. Jeigu reikėtų daryti reziumė, galėčiau pasakyti, kad viskas buvo bene puiku. Kelionė su bendraamžiais turi kur kas daugiau privilegijų nei kelionė su tėvais. O jeigu kalbant apie tai, ką pamačiau..kai esi aplankęs garsiuosius Italijos miestus ar Paryžių, Kroatijos miestai savaime nublanksta, bet nedrįstu sakyti, kad jie man nepatiko, nes jie savaip įdomūs ir gražūs. Kroatijos gamta tikrai velniškai graži, tik štai vietiniai prekeiviai galėtų pasimokyti anglų kalbos, nes net ir matydami, kad tu užsienietis ir nei velnio nesupranti ką jie sako, mala toliau.

The End

Kaip gera kartais prisiminti

// Birželis 7 2009 // 2 komentarai » // blog

Laukiau šešis, tai palauksiu ir dar kelis

// Gegužė 24 2009 // 3 komentarai » // blog

I’ve been searching for truth, And I haven’t been getting anywhere

// Balandis 26 2009 // 5 komentarai » // blog

We have each other, You are my brother

// Balandis 13 2009 // Nėra komentarų » // blog

While you’re having your fun, As the damage is done

// Balandis 8 2009 // 10 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Ta proga, kad Paulė yra žiauriai z-j-b-s, specialiai, kaip ji prašė, nufotografavau savo seno Tedžio sąsiuvinio lapą, kuriame yra baubas, pieštas su pačios Paulės markeriu ir tušinuku (dėl jo, šiaip jau, tikra nesu), per jos fizikos pamoką. Aš atsimenu tą mokytoją, kurio anūkė mokosi tavo klasėje, atsimenu kaip jis prieidavo prie jos ir klausinėdavo ar viską suprantanti. O tada jūs mokėtės kažką apie astrologiją, jei neapgauna mano devintą invalidumo laipsnį turinti atmintis. Ai, o nežinantiems sakau, ji yra z-j-b-s todėl, kad pateko į Tūkstantmečio Vaikus, su kuo ją siaubingai ir širdingai sveikinu!! Jau beveik visi namai apskelbti, kad mano Draugė ten dalyvaus, tai tiek mama, tiek Justas liko sužavėti, pastarasis net akis išpūtė ir sakė, kad būtinai būtinai žiūrėsim, o mama džiaugėsi, kad turiu tokią protingą draugę. Nu šiaip, tai aš irgi džiaugiuosi ir būtinai sėdėsiu prilipus prie ekrano ir stebėsiu, kaip tau sekasi!

Everybody’s looking for a reason to live

// Balandis 8 2009 // 3 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Kad jau šiandien negalėjau važiuoti pas Lingą, tai vakar metėmės pas Simą. Atvažiavo Linga, o kur buvo Evė aš nežinau. Ir atsimenat, žadėjau video iš laidos Pro Rožinius Akinius? Tai va, galiu jus nuvilti – to video nebus, nors ir yra, bet ten gavosi taip, kad negalima to viešinti, bet užtat dedu nuotrauką, kaip atrodžiau aš, be viso šito, dar skolinomės iš Simos mamos aukštakulnius, kurie man buvo maži, o jūs net nenuraukiat kiek Elzė turi rožinių daiktų: bent tris telefonus, du fotoaparatus (vienas tai toks šūstas, paspaudi ir ten barbės nuotrauka pasikeičia), krūvą žiedų, kažkokią lazdą su žvaigžde, rankinuką ir dar daug visko visko, o sudėjus tai, ką turi Sima ir tai, ką turi Elzė, rožiniai apsitaisėm visos trys. Įdėčiau ir Simos su Linga nuotraukas, bet tai dar supyks, nu nes jos irgi taip fyskai atrodė, aplamai, tai Elzė klausė ar mes žaidėm žaidimą “kas kvailiau atrodys” ir kai nieko nebe sugalvojusios, sakėm, kad tikrai tokį žaidžiam, kvailiausiai atrodančia buvo išrinkta Sima (paklauskit jos kodėl :D). O šiaip, tai vakar man nelabai sekėsi, o gal temos neprigijo, nežinau, bet man pačiai nepatiko, ką sakiau. Pirmoji tema buvo apie prostituciją, antroji fyfa vs emo, o trečia apie nesuprastus menininkus. Pastarojoj Sima su Linga atrodė ypatingai jėgiškai. Štai taip įgyvendinau dar vieną punktą iš savo atostoginių, nors viskas vyko ir ne pas Lingą, bet koks skirtumas, buvo smagu. O dar valgėm virtinukų, žiūrėjom daug kornų ir sėdėjom šiltam šiltam balkone.
Kai atrašys Linga, papildysiu įrašą vienu iš eilėraščių, sukurtų temai apie nesuprastus menininkus, o kol kas, laikau špygas, kad rytoj visgi nuvažiuotume prie jūros.

On another world by another star, At another place in time

// Balandis 7 2009 // 5 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

I come up to meet you Up there somewhere

// Balandis 6 2009 // 3 komentarai » // blog

Moved, by a higher love

// Kovas 21 2009 // 15 komentarai » // blog, bonus

Atsimenat, kažkada žadėjau video iš mūsų pasisėdėjimų, nors tai ir nelabai panašu į sėdėjimus, nu bet šiaip, tai žadėjau. Iš pradžių galvojau dėti visai kitą, bet buvau apsigalvojusi ir nusprendusi visai nedėti, bet šiandien iš Lingos atgavau flashiuką su visa medžiaga, tai dar kartelį apsigalvojau, nes kai žiūrėjau visus video, tai taip taip taip kvatojau, kad net gausiai gera pasidarė. O šiame video galima išvysti Evę, kuri yra nuskriaustoji nr. 1, Simą, kuri yra nuskriaustoji nr. 2+ ir mane, t.y. Inetą – skriaudėją, o už kadro lieka Linga. Linkėjimai, Linga! Galima nepamiršti fakto, kad visa tai vyko 2009 kovo 11 dieną, Lingos namuose (beje, sofa, pagalvės irgi jos), o filmavimo metu fone girdisi world in my eyes. Nu tai ta proga dedikuoju šitai visoms ten buvusioms, nes jos net nežino, kad dedu čia kažkokį video ir dar rašau apie jas (>:D), nu bet rašau, nes neįsivaizduoju, koks mano gyvenimas būtų be tų trijų būtybių ir tiesą sakant, nematau reikalo įsivaizduoti. Kodėl? Todėl, kad atėjusi į šitą mokyklą ir sutikusi tris pakankamai skirtingas asmenybes, pajaučiau, ką reiškia klasėje turėti draugus, nesakau, kad anksčiau buvo blogai, nes klasiokai ir likdavo tik klasiokais ir iki šiol nesupratau, kaip kitaip viskas gali būti, bet kai supratau, visai nebesinorėtų vėl grįžti į tokią klasę, kokia buvo anksčiau, nu bet ne apie tai. O tai, kad mes gana skirtingos ir yra smagiausia, nors galbūt kartais dėl to ir kyla kažkokių nesklandumų, nors man atrodo, kad tai yra siaubingai natūralu (kad ir kaip užknistų), nes laiko kartu praleidžiam tikrai daug, o nuo to dažnai pavargstama, nu bent jau aš, pavargstu. Ir žinot ką, jeigu ne jūs, dabar būčiau dvigubai turtingesnė, nes nevaikščiočiau taip gausiai į visokias kavines ir nevalgyčiau traškaus vištienos kepsnio (nors dėl jo, tikrai nepykstu), , dar neturėčiau kakadu kliento kortelės, kuri skirta mums visoms, dar neičiau į galeriją xx ir ten smagiai nesėdėčiau, dar nebūčiau išbandžiusi Sekundės, dar neslampinėčiau bibliotekoje, siūlydama kažkam knygas apie narkomanus ar su pavadinimu “69″, dar netgi apskritai, nebūčiau tokia pošla (nors nei viena iš mūsų negali lygintis su belgėm), dar virtinukai neturėtų man jokios prasmės, dar kornai nesisietų su jokiu žmogumi, dar neturėčiau su kuo sugalvoti kitiems pravardžių, dar maitinčiausi mokyklos valgykloje, dar neturėčiau Violator, dar nenešiočiau vyriško žiedo ir nežinočiau, kur Panevėžy yra kerzų, dar neprašnekėčiau telefonu po kelias valandas, dar neturėčiau draugės, kurios mama dirba bibliotekoje, dar aplamai neturėčiau tiek daug tėvų, kuriems galėčiau perduoti linkėjimus, dar nebūčiau paragavus saldainio – pėdos, dar sūris man ir būtų tik sūris ir dar visko be galo daug, be galo ir be krašto. Galima būtų tęsti tiek, koks atstumas yra iki karalystės už jūrų ir marių, arba kitaip, Černobylio ir Lenkijos. Nu ir žodžiu, esat labai brangios ir nežinau kas galėtų pasiūlyti tiek, kad sutikčiau jus iškeisti. Dar galiu laisvai pasiteisinti, kad nemoku tinkamai reikšti jausmų ir būti švelni, nu nes aš i en tė jot, bet tai netrukdytų dabar su jumis gurkšnoti vyną ar alų ir žaisti su savo diržu, kuris kažkam primena kažką labai puikaus.

When delirious fun/ Has seriously begun

// Kovas 18 2009 // 3 komentarai » // blog

Kai tik mama įeina į kambarį, išgirsta pjūklo gaudesį. Ko gero, ji tai net sapnuoja

// Kovas 11 2009 // 1 komentaras » // blog