Posts Tagged ‘dailė’

Dešimtokai nerimauja dėl savo ateities?

// Vasaris 25 2010 // 10 komentarai » // jbg

Prasidėjo didysis profilių pasirinkimo bumas! Džiaugiuosi, kad man dėl to daug klausimų ir abejonių nekylą ir daugmaž žinau, ką imsiu:
etika 1B,
lietuvių 5A,
anglų 5A,
matematika 6A,
istorija 3A,
dailė 3A,
informatika 2B,
biologija 2B,
tinklinis 2B
gal dar kas nors ir keisis, bet pagrindas – tikrai ne. Ir sutelpu aš į dalykų minimumą (9) bei 29 pamokas. Nemanau, kad verta save apkrauti dalykais, kurių man tikrai nereiks, trečiomis kalbomis, kurių bent jau padoriai tikrai neišmoksiu ar moduliais, su kuriais paskui kankinsiuosi. Dar šiandien per darbą grupelėse (ak, o ar minėjau, kad šiandien vietoje pamokų buvo Karjeros Diena?) darėm kažkokį labai fainą testą, pagal kurį gavosi, kad meno kryptis pas mane laaabai atitrūkusi nuo kitų ir, kad tai “tikrai mano sritis”. Iš esmės, tai manęs visai nenustebino, nes kaip žinia, niekur kitur savęs neįsivaizduoju (o gaila), bet užtat mane nustebino, kad man tiktų ir psichologo, gydytojo profesijos. Tikrai niekada apie jas negalvojau, nes a) medicinai reikia gamtos mokslų, o ir šiaip, manęs tai netraukia ir b) psichologė iš manęs būtų visai nevykusi, nes nei aš sugebu patarinėti, spręsti kitų problemas, o ir iš principo, manau, kad daugelis žmonių tas problemas susikuria patys (nedrįstu nepaminėti, kad yra didelių išimčių), bet juk to pacientui nepasakysi.. taigi, vėl lieka tik menas, tiksliau, dailė. O jeigu ne, tai kur tada man dėtis? Į ekonomikas, vadybas ar teises aš tikrai, tikrai neketinu stoti, kad ir kaip ten būtų, nenoriu stoti į bet ką, kas manęs absoliučiai netraukia, bet štai galvoju ir bijau, kad tik nebūtų taip, kaip dažnai gyvenime būna – neparklupdytų manęs bei mano ketinimų didieji gyvenimo paradoksai.
Neskaitant tų testų ir individualaus bendravimo su žmogumi, kuris padeda tokiems kaip aš apsispręsti dėl savo miglotos ateities, teko išklausyti ir keturias paskaitas, apie jas pradėsiu nuo įdomiausios ir aktualiausios. Pirmosios metu mokyklos pavaduotoja pasakojo apie visą tą pasirinkimų tvarką: kaip pildyti dokumentus, ką riktis būtina ir ko ne, kiek ir ko iš viso reikia ir pan. Žodžiu, tai tikrai man aktualu (kaip ir kiekvienam dešimtokui, žinoma). Antrosios metu žmogus iš kalba.lt pasakojo apie studijas užsienyje, tiesa, tik apie populiariąją Dž. Britaniją ir Daniją, bet ir tai pravertė. Pavyzdžiui, sužinojau apie mokslų kainas, galimybę studijų metu dirbti, gyvenamąsias patalpas, egzaminus, prašymų pristatymo datas ir panašiai. Žodžiu, tai tikrai man aktualu. Trečiojoje pasakojo apie KTU Panevėžio instituto technologijų bei vadybos ir administravimo fakultetus (šitą dalį tikrai praklausiau). Viena studentė pasakojo apie “studentišką gyvenimą” Panevėžyje (!!), o kita apie ERASMUS programą, pagal kurią ji buvo išvykusi į Norvegiją. Jeigu nebūtų buvę tos dalies apie ERASMUS, tai visą paskaitą būčiau ramiai pramiegojusi, nors ir ta pati įdomioji dalis įdomi buvo tik todėl, kad pati kalbančioji tai darė gana įdomiai. Žodžiu, tai man neaktualu, bet bent dalis buvo labai pakenčiama. Ir galiausiai, teta iš darbo biržos (?) kažką ten pasakojo, rodė skaidres, kur vietomis ant balto buvo parašyta baltai, pateikė visai nelinksmų skaičių, parodė kelias neperspektyvias ir kelias perspektyvias profesijas bei maždaug 20 kartų paminėjo, kad “KTU Panevėžio institutas yra labai gera įstaiga ir, kad ten studijų kokybę pakankamai (o gal sakė, kad ir labai) aukšta”. Žodžiu, tai man visai neaktualu, o ir įdomu, kiek iš ten sėdėjusių buvo aktualu, nes vargu ar daugelis svajoja studijuoti Panevėžyje, būkime sąžiningi.

Beje, būsimieji vienuoliktokai, pasidalinkit, o kokius profilius rinksitės Jūs?

It’ll make you insane

// Sausis 17 2010 // 6 komentarai » // blog

say, it’ll make you insane
and I’m bending the truth
you’re to blame
for all the life that you’re losing
you watch this space
and I’m going all the way
and be my slave to the grave
I’m a priest god never paid

Regis, tik dabar pastebėjau, kaip mane veža “the small print”. Apskritai, mane šiandien be proto veža Muse. Štai ir dabar groja “say, it’ll make you insane..”, o aš nebyliomis lūpomis dainuoju, dainuočiau turbūt ir iš visų plaučių, bet brolis miega už manęs. Miega ir tėvai. Šiandien pamačiau vienos pažįstamos nuotrauką iš dailės mokyklos. Ir staiga toks baisus, širdį draskantis ilgesys užplūdo. Toks, koks dar niekad nebuvo. Pripažįstu, kad gera turėti daugiau laisvo laiko, geriau išsimiegoti, ką net auklėtoja pastebėjo, per pamokas nebevargti su limpančiomis akimis, bet be dailės jaučiu tuštumą. Jaučiuosi tokia nenaudinga, nieko nesiekianti, netobulėjanti. Žinau, kad galėčiau bent dalį to turėti piešdama namuose, bet aš nesugebu. Tiek laiko nepiešiau, kad dabar bijau pradėti, paimti pieštuką į rankas. Bijau, kad nieko nebemoku, kad ranka atšipo, kad nesugebėsiu įgyvendinti idėjų, kad net ir tos idėjos yra bevertės. Bijau, kad mano visos svajonės įstoti į ką nors, susijusio su daile, suduš į smulkius šipulius, kurie susmigs man į širdį. O ką aš tada veiksiu? Nieko. Daugiau nežinau, ką galėčiau veikti. Nenoriu veikti ką nors kitą.
Mano baimės neša mane tik į pražūtį. Dėl to jaučiuosi apgailėtinai.

21 days

// Liepa 31 2009 // 1 komentaras » // blog

Iš LMS stovyklos-forumo grįžau jau bene prieš savaitę ir dar iki šiol kartais pasiilgstu tų vakarų, tų enerdžaizerių, tų žmonių, to ežero, to gryno oro, tų paskaitų, viso to, kas ten buvo smagiausia. O neskaitant tokių asmeninių nusivylimų, viskas buvo tikrai gerai ir tikrai, TIKRAI nesigailiu, kad ten važiavau. Labai gaila, kad mano mieste tokie dalykai iš vis nevyksta ir apskritai, mano mokykloje apie tai nekalba, o jei ir kalba, tai labai tyliai arba labai siaurame rate. Norėčiau čia sukurti biurą, norėčiau prisijungti, veikti, daryti, nors ir žinau, kaip tai sunku būtų, kaip kentėtų mokslai ir kaip nebegalėčiau lankyti dailės. Nors kiek kalbėjau su mama, tai šią mintį ji labai palaiko, abi suprantam, kad vien su mokykla iš gyvenimo mažai pasiimsi, kad reikia kažkokios veiklos. Net ir tuo atveju, jei Simai mama šito neleis, vis tiek norėčiau pamėginti, tikiu, jog norinčių dar tikrai atsirastų. Jei jau nepabandyti, tai bent pasidomėti, paklausinėti. Ir svarbiausia, kad tai neliktų tik norais. Kokia tuomet iš jų būtų nauda, jei nebūtų realizuojami. Ką manot?
Jeigu dar apie dailę kalbant, tai turiu mažiau nei mėnesį, kad apsispręsčiau ką daryti toliau. Jeigu toliau nebelankyčiau, tai tikrai ne dėl to nusivylimo, kurį jaučiau po gynimo, nes tai jau seniai pamiršta, bet dėl to, kad norėčiau pabandyti ką nors kitą. Tarkim, jeigu noriu studijuoti užsienyje, turiu puikiai kalbėti angliškai. Neskaitant to, kad planuoju su Egle kitais metais važiuoti pas tetą į Helsinkį padirbėti ir tuo pačiu pagerinti anglų kalbos žinių, norėčiau ir į kokius kursus nueiti, na kur nors, kas duotų akivaizdžios naudos. Prie anglų kursų galėčiau pridurti ir gitaros pamokas, nes pastaroji mane deginte degina kabėdama ant sienos ir niekam nenaudojama (neskaitant interjero detalės) jau daugiau nei dvejus metus. Taigi, yra visai nemažai dalykų, kuriais galėčiau užsiimti, jeigu nelankyčiau dailės, nors iš dalies, ir ją noriu pasilikti, todėl vis dar neapsisprendžiau.
Apskritai, tai mano galvoje sukasi tiek planų planelių ką nuveikus, ką išmokus, kad man net kraujas verda! Ir kaip man tai patinka! Tik tikrai nenoriu, kad tai tik ir liktų žodžiais

Gilūs atokvėpiai

// Birželis 5 2009 // 3 komentarai » // blog

Kaip stebėtinai seniai aš čia rašiau!! O ir tiek visko įvyko, kad aš nežinau, nuo ko pradėti pasakoti ir turbūt, visai netyčia, viską sutrumpinsiu bei nublukinsiu. Ir Edgarai, atsiprašau asmeniškai, kad paburbėjusi, jog dar tądien eisiu pasakoti, kaip gyvenu, to nepadariau.
1) gegužės 27 išgyvenau taip, kaip ir spėjau, o viską paaštrino pamestas dm ženkliukas, mano mėgstamiausias. Nors pati kalta, nešiojau prisisegusi ant kuprinės, bet juk koks malonumas savo mėgstamą daiktą numesti namuose ir leisti jam dulkėti? Ogi jokio jokio, tad štai ką man kainavo troškimas visada turėti jį šalia. Ir vietoje koncerto, 21h keliavau su Sima į filmą. Kai turėjau dėl nuovargio nebejausti kojų aš tiesiog sėdėjau ir spitrijau į ekraną, ot tai.
2) gegužės 28 dieną apturėjau bene vieną iš svarbiausių (bent jau iki šiol) savo gyvenime įvykių, tai gyniausi dailės baigiamąjį. Viskas būtų buvę tikrai puiku, jei būčiau gavusi 10, o bet taip neatsitiko ir gavau 9, dėl ko tragiškai isterikavau dvi dienas. Nors dabar esu visiškai su tuo susitaikiusi, širdyje šiokia tokia nuoskauda liko, nes patikėkit, nėra labai malonu, kai neįvertintos lieka visos tavo pastangos, kai tu įdedi į paprasto popieriau lapą tiek savęs, tiek laiko ir atėję šeši žmonės, nusprendžia, kad jis nėra vertas aukščiausio įvertinimo. Žinau žinau, 9 – labai gerai, bet esu apimta paaugliško perfekcionizmo ir spaudžiu iš savęs kuo daugiau, bent jau tose sferose, kurios man pačiai svarbios ir įdomios, tad tas gynimas gerokai nusmukdė mane savo pačios akyse. Po kurio laiko nusprendžiau, kad turiu dvi galimybes: arba kankinti save mintimis, kuriomis vienu ar kitu atžvilgiu nieko nepakeisiu, mesti dailę, mesti tai, kas spyrė užpakalin arba tobulėti dar tris metus ir septintoje klasėje pačiai spirti jiems į užpakalius ir įrodyti sau, kad sugebu. Ir spėkit, kurį pasirinksiu.
3) birželio 2 dieną rašiau bene didžiausią man žinomą gimnazijų išmyslą – vidinį egzaminą. Nors tiesą sakant, nežinau, kokia padėtis yra kitose gimnazijose neskaitant vienos, tad galit drąsiai su ja supažindinti. Žodžiu, pirmasis mano pasirinktas egzaminas buvo matematikos (o dar galėjau rinktis iš anglų). Tiesą sakant, labai gailėjausi, kad ėmiau matematiką, nes šiais metais akivaizdžiai supratau, kad tikslieji mokslai – tai visai ne man (tik gaila, kad nežinau, kas yra būtent man), tad ėmiau vieną blogybę iš dviejų (anglų gramatika nėra mano stiprioji vieta) ir ką gi. Iš vakaro peržiūrėjau viską, išsiaiškinau ko nesupratau su mama, sėdau, parašiau ir gavau 7. Žinau, kad tai nėra super-mega pasiekimas, bet tai kai aš visada iš kontrolinių gaunu 4-7, tai man visai, visai neblogai, nes rašėm tai iš šių metų ir dabar galiu visai drąsiai ir be užuolankų skelbti, kad atsižvelgiant į gimnazijos kriterijus, turiu stiprų septynetą, o apie praeitų metų apvalų dešimtuką galiu net nebe prisiminti, nes jis nedaug ir vertas: 10=7, kas galėjo pamanyti
4) ir galiausiai, birželio 4 išsilaikiau antrą ir paskutinį vidinį egzaminą – geografiją. Kadangi esu nepataisoma visko nukelinėtoja, geografija nebuvo išimtis ir ją mokiausi paskutinę dieną, kas visai nebuvo protinga. Visų pirma todėl, kad medžiagą mokymuisi rinkausi ~5h ir tiesiogiai mokytis pradėjau tik apie 6 valandą vakaro, o turėjau septynis A4 formato lapus ir, jei neklystu, 5 žemėlapius . Mokiausi, mokiausi tikrai sąžiningai, bet paskui nuo to sąžiningo mokymosi galvelė susisuko ir kartu su Egle vakare labai gerai pasilinksminom (deja, mano lovai teko paragauti Eglės kakavos), pasijuokėm ir padainavom, o kritau į miegus neišmokusi bene visų žemėlapių. Į egzaminą vos nepavėlavau ir buvau palaikyta kažkokia trečioke Aušra Leonavičiūte. Sėdau, parašiau kiek žinojau, o tada paesamesinau Simai ir Lingailei, šiek tiek nusirašiau nuo klasioko, sėdėjusio prieš mane, šiek tiek paklausinėjau trečiokę, sėdėjusią su manimi ir gavau..9! Ir man visiškai nusispjauti, kad ne viską pati padariau, nes reikia mokėti suktis iš padėties, jei jau nespėjau visko išmokti.
Štai kaip aš gyvenau pastarąsias dvi savaites. Žinau, kad nupasakojau per blankiai, per kasdieniškai, gana pilkai ir dėl to atsiprašau, bet tik stengiausi visa tai įamžinti. Gal net labiau sau, kad turėčiau kada paskaityti, ką pati vienu ar kitu momentu išgyvenau. O Jums, Jums pažadu, kad kitą kartą pasistengsiu kur kas labiau. :)

DM ir ne visai depeche mode

// Gegužė 11 2009 // 3 komentarai » // blog

Iš tiesų, tai kai rašiau praeitą įrašą, norėjau papasakoti apie tai, kaip dabar reikalai su daile einasi. Jau galutinai žinau, kad darbų peržiūra bus gegužės 19d., o baigiamojo gynimas 28d. (nors kokius tris kartus sakė, kad 29).
Šiuo metu, kai iki peržiūros liko savaitė, neturiu dviejų su puse darbo, bet žinot, visai dėl to padų neniežti, nes palyginus su praeitais metais, tai viskas labai normoje, juk trys darbai savaitei, tai ne kokie šeši. O neturiu: 1) veido dalių, na ten tik pasipraktikavimui davė kelis lapus nukopijuoti (galima laisvai padaryti per 1 darbo dieną – 1/2 savaitgalio dienos); 2) tapybos pagal Klimtą, bet iš esmės, tai trečiadienį dar per pamoką turėčiau baigti, nes jau maždaug pusę padariau; 3) tapybos portreto, su kuriuo gali kilti šiokių tokių nesklandumų, nes niekada gyvenime nebandžiau tapyti žmonių, o be to, dar eskizo neturiu, bet štai užsibrėžiau, kad per šią savaitę pasidarau jį, o tuomet šeštadienį viską nutapau, pirmadienį nunešu parodyti mokytojai ir ką nors pataisyti, jei reikės. Štai tik tiek ir žinoma, plius baigiamasis, kurio liko visai nedaug, o laiko, tai visai nemažai, todėl dėl jo bene visai nesijaudinu, nu nes šiandien buvau ir piešiau tris valandas, taip dar rytoj nueisiu, ketvirtadienį ir bus viskas, o jeigu kas, tai dar kita savaitė. Taip sakant, galite pradėti laiškus siųsti dailės mokyklos adresų, nes aš kraustausi gyventi ten!
Bet štai ramybės man neduoda vienas vienintelis dalykas. Kaip galima buvo netyčia pastebėti, gynimas vyks 28d., o dar, ko gero, jau ne vienas ne kartą čia yra skaitęs (o net ir be šio blogo yra nemažai reklamos), DM koncertas – 27d. Tad dabar galvosūkis: KAIP, PO GALAIS, KITĄ DIENĄ, PO KONCERTO, AŠ PRAKALBĖSIU PRIEŠ AUDITORIJĄ IR KOMISIJĄ??? Ta prasme, juk aš būsiu visiškai prarėkusi balsą, o kitą dieną reikės apsiginti dailės mokyklos baigiamąjį ir dabar labai, labai laukiu pasiūlymų, kaip galima būtų tai lengvai ištaisyti, na žinot, gal kokių priemonių balsui atgaivinti, nes net neketinu per koncertą jo tausoti, mat per ilgai laukiau tos akimirkos, kai galėsiu jį prarėkti (pradainuoti). Būčiau visai dėkinga, jei padėtumėt išspręsti šį galvosūkį :D

I’m not a mountain, no You move me

// Balandis 3 2009 // Nėra komentarų » // blog

Atsimenat, žadėjau padaryti šiokią tokią apžvalgą ką mačiau šiandienos ekskursijoje su daile, bet turbūt, apie viską iš eilės. Šįryt taip norėjau miego, kad Donatas davė kubiką rubiką, na žinot, kad turėčiau ką paveikti, bet sukinėti kubiką rubiką man nesisekė ir nesudėjau nei vienos sienos, bet ko norėti, kai jį paskutinį kartą rankose laikiau gal prieš dešimt metų, bet užtat miegus puikiai išvaikė. Vėliau, kitas Donatas, ant kurio akinių rėmo užrašyta “think pink” pasakė kelis galvosūkius, kurių kol kas išnarplioti dar nepavyko, bet pažadėjau, kad pasigausiu jį dailėje ir tikrai išsiaiškinsiu, kodėl numirė tas vyrukas ir dar suprasiu, kaip jis ten dramblius skaičiavo. Atrodo, lyg ir perpranti kame šaknys sulindusios, bet paskui tą sistemą pameti ir tai siaubingai varo iš proto, turbūt todėl Donatas ir buvo toks patenkintas. Privertė dvi mergaites pasijusti kvailomis, nu bet aš niekad nemėgau tokių galvosūkių. Žodžiu, skaudi tema, o kai nuvažiavom į Vilnių, gavom laisvo laiko iki dvyliktos, nes tik tada atsidaro visos galerijos. Per tą laisvą laiką ėjom į čilę ir nieko neužsisakėm, nes pavėlavom dvidešimt minučių, kad gautume pusryčių meniu, todėl pasėdėjom kaip idiotės ir išėjom. Užtat Erika su Ieva pasinaudojo tualetu, o aš pasimėgavau dm klipu dream on, kurį visai netikėtai parodė mtv. Pirmoji aplankyta galerija – akademijos, kurioje buvo eksponuojami DA magistratūros studentės Rūtos Spelskytės grafikos darbai ir mechanizmas. Ir jos darbai man patiko, ypač grafikos. Jie tokie kartu ir dailūs, kartu lyg ir ne, bet tokie gyvi. Ir kaip žiūriu, nelabai randu žodžių tam apibūdinti, bet jie tikrai žavūs. Susimoviau. Bet su tapybos mokytoja pasakojo, kad tas mechanizmas, darytas iš popieriau, tikrai veikia, tik mes nelabai įsivaizdavom kaip. Tad metu aš kelių, man labiausiai patikusių darbų nuotraukas. Beje, tos pačios galerijos antrame aukšte buvo Vilniaus Užupio Gimnazijos mokinių darbai, kurių tema susijusi su gamtos saugojimų, bet ten mačiau tik keletą man patikusių darbų: vieną su briedžiu, o kitą su liūdna skardine (:D).

Paskui buvome Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Vilniaus paveikslų galerijoje, kur eksponuojami trisdešimt penki garsiojo gruzino Pirosmani darbai. Darbai primityvūs ir man nepatiko, nu nebent keli, kuriuose vaizduojami gyvūnai, užtat pripažįstu, kad buvo įdomu pamatyti kažką labai kitokio, be to, kaip auklėtoja sakė, reikia būti labai išskirtiniu primityvistu, kad tavo darbus šitaip labai vertintų, mat vertinamų primityvistų daug tikrai nėra. Bet visgi, džiaugiuosi, kad įvyko kažkokia klaida ir netekome galimybės išgirsti visos edukacinės programos, o paskui ir galimybės pastelėmis pakopijuoti jo darbus. O beje, antrojoje nuotraukoje yra jo mylimoji, kuri sužinojusi, kad Pirosmani neturtingas, jį atstūmė, o tas mulkis pardavė visą savo verslą, kad padovanotų jai krūvas rožių.


O dar aplankėme taikomosios dailės muziejų, kur buvo daug daug peizažų, t.y. Tarptautinė paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“. Buvo tikrai gražių, pavyzdžiui, man labai patiko Kuidži kūrinys “jūra. pilka diena”, bet nuotraukos internete neradau, tai negaliu parodyti. Be to, labai įsidėmėjo vienas peizažas, kuriame vaizdavo jūrą, akmenis ir kelis burlaivius. Štai kaip aš pasiilgusi jūros! Ir dar pagalvojau, kad parodoje būtų labai tikęs dar mano prosenelio paliktas paveikslas, kuris dabar kabo mūsų didžiajame kambaryje.

Tai tiek mes aplankėm, tiek apžiūrėjom, o po to, kai visus paleido, nuėjau į dailės reikmenų parduotuvę ir nusipirkau kelis gražius lapus ir naują eskizų bloknotą, tokį didelį, kad kyla abejonių ar jis bus patogus. O paskui gal valandą, laukdama Tanės, sėdėjau katedros aikštėje ant laiptų, šildžiausi prieš saulutę ir skaičiau “pornomūzą“. Su ja papietavome submarino picerijoje, kurioje kažkodėl labai daug The Beatles nuotraukų, nuvažiavom pas ją, aš paskaičiau, pamiegojau, ji susitvarkė ir tada vykom į akropolį, o ten, o ten Tanė nupirko man gimtadienio dovaną, prie kurios pati pridėjau aštuoniasdešimt litų ir dėl kurių visai, visai nesigailiu. Grįžtant į Panevėžį Tanė pradėjo gailėtis, kad palieką Vilnių ir surūkė vieną Kento mėtinę.
Viskas iš mano gyvenimo, iš mano balandžio trečiosios.

I’m taking a ride with my best friend*

// Balandis 2 2009 // 12 komentarai » // jbg

* žinot ką, mano pavadinimai iš dm, nenorit paspėliot iš kokios dainos?
SKELBIU PRASIDĖJUSIAS ATOSTOGAS!!
Šiandieną išgyvenom visai visai gerai ir galbūt tam padėjo mintys apie tai, kad šiandien juk ta paskutinioji diena. Galiausiai atsiskaičiau Donelaičio “metus”, tai bent jau dėl vieno dalyko ramiau; sužinojau, kad iš anglų gavau devynis, aštuonis ir septynis; per muziką nereikėjo dainuoti tos dainos, kurios nemokėjau; kakadu su nuolaidų kortele gavom didesnę nei keturių litų nuolaidą, tad vietoje dvidešimt vieno mokėjom tik virš šešiolikos; dailėje truputį pratinginiavau ir nuštrichavau laaabai mažai, bet taip sakant, visko pasitaiko, o ši savaitė tokia gerokai apimta tingulio, pavyzdžiui, vakar per tapybą dariau anglų, tai nėra ko ir stebėtis. Bet su Sima pastebėjom, kad Panevėžys atsibudo, atšilo oras ir žmonės iš namų išlindo, šmirinėja gatvėse ir Laisvės aikštėje, net kavinėse, o tie visi skeiteriai turbūt per žiemą sumedėjo, nes nemačiau, kad bent vienas padarytų ką nors įdomaus. Nagi, šmikiai, judinkitės ir nustebinkit! Užtat ir pačiai kyla noras kuo daugiau laiko praleisti kieme, galbūt ir riedučius išsitraukti, galbūt ir dviratį. Pagalvojus net smagiau pasidaro, net šypsena pasirodo. O kad šios mano atostogos nebūtų praėjusios veltui, namie ar prie kompiuterio, mintyse susukau visai abstraktų voratinklį, kas gi manęs laukia:
a) kelionė į Vilnių su daile; daug žadantis apsilankymas BOMBOJ (!); be to, reikia nusipirkti naują bloknotą piešimui,
b) kelionė prie jūros kartu su Tane ir Sima, po galais, kaip seniai mačiau jūrą!
c) bent dvi dienos dailėje, nes reikia, reikia reikia nueiti ir padirbėti, ir šiaip, per atostogas ten būna gausiai smagu, o baigiamųjų darymas to linksmumo prideda dar daugiau,
d) Deivydos viešnagė, kuri labai labai tikiuosi, įvyks,
e) Monikos viešnagė, kuri tikiuosi irgi įvyks, (NEĮVYKO)
f) viena diena pas Lingą, naujos laidos “pro rožinius akinius” filmavimas (pažadu, publikuosiu),
g) mažiausiai dvi perskaitytos knygos, tarkim, “nutikimai” ir “pornomūza“,
h) pasivažinėjimas dviračiu/riedučiais,
i) kas nors dar netikėto ir teikiančio džiaugsmo,
j) …
Labai, labai be galo norėčiau, kad viskas pavyktų ir, kad viskam užtektų laiko. Užtektų ir ne tik šitam.

Blogas, kaip koks plaukų fiksatorius.

// Vasaris 7 2009 // 2 komentarai » // sąrašai

Apsileidau, nors galbūt negalima šito taip pavadinti, nes jeigu neskiriu laiko kompui, tai nereiškia jog apsileidau, bet faktas, kad apleidau blogą. Aš vaikas visą savaitę namo negrįžtu anksčiau septynių, o dar namų darbai laukia ir panašus mėšlas mėšliauskas, bet užtat per savaitę įvyko keletas labai jėgiškų dalykų:

  • depešai šoktelėjo į pirmą vietą ir aplenkė muse, jau netgi ir atsiplėšė! Seniai aš šito laukiau, nes depešai kur kas vertesni būti pirmais, tad man dėl to visai neliūdna ir nepikta, kaip kai kuriems būtų.
  • ir dar supratau, kad man nepatinka, kai žmonių skoniai labai greitai keičiasi, šokčioja jų manijos, ai, tai turbūt vadinama nepastovumu. Taigi, man nepatinka nepastovumas!
  • atsibodo pošlybės, galutinai. Kiek galima visame kame matyti tik vieną galą?
  • išgyvenau eskizų peržiūrą! O tai buvo velniškai siaubingai baisu, nes šiaip jau, komisija labai gaidiškai elgėsi, o direktorius sakė, kad aš visai nevaldau figūros, nors iš tikrųjų tai taip ir yra, bet vis tiek nebuvo labai malonu tai išgirsti iš jo, nors gerai, kad buvo direktorius, o ne Sigitas, tas tai ten būtų tris kartus aštriau pasakęs. Nors gerai, kad išrinko tą eskizą, kurio aš ir norėjau, o žmones piešti dar tikrai išmoksiu. Tik reikia netingėti, joa.
  • eilinį kartą mėginu susireguliuoti rėžimą, sėkmės sau, o vakar nuėjau miegoti netgi prieš pirmą!
  • mokykloje kabo daug daug naujų plakatų, tarp jų ir Poterio, kurį Garse pradės rodyti rugpjūčio 31 dieną, tad faktas, kad jis kabo jau dabar, man atrodo truputį kvailas.
  • ir galiausiai, vakar per dailėtyrą pirmą kartą žiūrėjom kažką tokio nuostabaus, kad aš likau sužavėta, apžavėta ir nužavėta Jaceko Yerka‘o darbais, beje, vienas iš jų yra aukščiau. Ir aš nesuvokiu, kaip galima šitaip NUTAPYTI. Tik gaila, kad jis lenkas, o Lenkija man asocijuojasi su tuo, kas man nepatinka. Bet iš esmės, tai koks skirtumas iš kur jis kilęs, viską su kaupu užgožia darbai.
  • per TV3 vėl rodo ekstremalius namų pokyčius, ar kaip ten, o tai laida man velniškai primena pavasariškus sekmadienio rytus prie televizoriaus. Tik gaila, kad ją rodo darbo dienomis nuo aštuonių ryto, bet reikės paieškoti atsisiųsti.
  • o galiausiai, gavau iš auklėtojos lapą su visais pirmo pusmečio įvertinimais. Nieko labai džiuginančio: vidurkis 8,18; viena nepateisinta pamoka, o daugiau, daugiau ten nieko įspūdingo išskyrus likus pirmokiškus pažymius, o nemanau, kad verta juos čia rodyti, nebent metų pabaigoje.

Ir tai buvo visiškai neįdomu, bet užfiksuoti reikėjo, o vėliau, vėliau tikrai dar ateisiu.

mes subtiliai "tvirkiname" pasaulį.

// Sausis 21 2009 // 4 komentarai » // jbg

Dabar galėčiau sau ramiausiai (nors gal ir nelabai) spręsti matematiką, bet nežinau ar verta, nes mama jau miega, tai jeigu man iškils kokių didelių sunkumų aš gausiai susinervinsiu ir tada jausiuosi visai nekaip, ko aš visai, visai nenoriu, nors turbūt reikės eiti, bent jau minimaliai peržvelgti. Bet iš kontrolinio man reikia gauti ne mažiau 5-7. Manau, penkių turėtų užtekti, nes jau ir taip išeina lygiai septyni, tad pasikelti bet kokiu atveju nepavyktų, svarbu per daug nenumušti žemyn, žodžiu, juokingas man tas faktas, kad pažymys krito trimis balais. Nors dabar tai jau man totaliai dzin, nes sugebėjau taip praplauti sau protą su mintimis, jog nauja mokykla ir bla bla, kad man jau nebe svarbu tie pažymiai. Ir štai, nepadariau biologijos, nes nerandu vadovėlyje vietos, iš kur jie mokėsi, nes mokėsi tai visai ne iš šitų vadovėlių. Nu tai man kas lieka, o gi nedaryti! Kas čia dar, kas čia dar papasakotino. O, atsiskaičiau rusų eilėraštį! Štai tai kur pasiekimas, o taip ilgai, taip gausiai ilgai stūmiau šį reikalą, kol visai reikalas pribrendo, o penktadienį atsiskaitysiu anglų pasakojimą ir tada bus visiškai viskas. Na, tiesa, dar pirmadienį muzika, bet ši kažkodėl nesiskaito. Jei jau apie muziką, tai rytoj atsiskaitom Bobo Dylano dainą “knocking on the heaven door” ir tik klausydama ją daug kartų supratau, kaip ji man nepatinka. Ne, kad ten greitai galima būtų išmokti žodžius, bet ten kol jų sulauki per tuos muzikinius intarpus, tai eina pasisėdėt ant dviejų raidžių. Ir šūdas, man iš informatikos išves 9! Žinoma, aš norėjau dešimt, bet bet bet, niekam tiek neišeis, nors šūdiniausias dalykas yra tas, kad vienodi devynetai išeina tiems, kas gaudosi gerai ir tiems, kas visiškai nesigaudo. Man negaila jiems tų pažymių, tikrai ne, bet man gaila, kad pas mane tik tiek. Pati bjauriuosi tuo, ką rašau, nes šūdmalioju tik apie mokyklą, fū. užtat galiu pasakyti, kad 2009 yra ne tapybos metai, nesvarbu, kad tai sakiau ir prasidėjus praeitiems. Esmė ta, kad man reikia įsivažiuoti, ko aš dar visai nepadariau ir man reikia eskizų rytojui, kurių aš nė velnio neturiu, neturiu net idėjų, tai o prašau, tegul man kas nors susisapnuoja, kas nors gero ir tokio, kas tiktų baigiamąjame ar bent jau pradiniam eskizui. Ir šiandien daviau klasiokei idėja su kopėčiomis “ekonominės krizės” tapybos darbui, nežinau kodėl, bet man ta krizė asocijuojasi su kopėčiomis. O jai pagrindo turėjo užtekti, toliau tegul pati vystos. Ir žodžiu, man patinka vibe.lt, ten galima daug daug visko prisiskaityt ir šiaip, patogus daiktas, bet būtų jėga jeigu komentarus gaučiau į telefoną, o ne tik prisėdusi prie pacuko. Ir Eglė rado o-nėj merginą parduodančią bilietą į depešus, paklausiau už kiek. Ir po galais, baigiu aš rašyt, nes nu nes, nežinau pati, gal jau ir link lovos reikėtų slinkti, net ir tuo atveju, jei mano biolaikrodis krečia pokštus ir nenori eiti miegoti anksčiau dviejų-trijų, o keltis ne anksčiau 7,33.

Euforija pradvokęs pirmadienis

// Sausis 19 2009 // 5 komentarai » // jbg

“Taip gera, kad net graudu” – pasakė auklėtoja per literatūros pamoką ir tada, žinoma, aš pagalvojau apie Depešus, nes būtent taip su jais man ir būna, ypač žiūrint koncertus. Kiekvieną kartą tenka laikyti užspaustas ašaras, kartais laikyti tingiu, tai ir nelaikau, bet iš tiesų man būna taip gera, taip gera, kad net sunku apibūdinti kaip gera. O kai skaitau apie juos, per kūną laksto elektros srovelė (panaši, kaip šiandien rodė fizikė), kai klausau, irgi laksto ir aš nežinau kaip tai apibūdinti, bet galbūt jei turėčiau kokį elektros energijos šaltinį, prie kurio galėčiau prikišti liežuvį, per jį pereitų gana stipri srovė ir tada galėčiau įrodyti, kad ta srovelė iš tiesų laksto, tik deja, prie televizoriaus ar kokio nors straipsnio, prikišti savo burnos organo nepavyks. Aš nebūčiau pradėjusi apie juos, jeigu nebūčiau šiandien išgirdusi tų žodžių, jeigu nebūčiau skaičiusi apie juos, žodžiu aš nesiseilėju, tai kažkas kito. Bet kai šiandien prieš dailę peržiūrėjom It’s no good klipą, man kažkas labai puikaus pasidarė, nes likusią dienos dalį neužsičiaupiau ir visą laiką dainavau tą dainą, dar kalbėjau gana šveplai ir šiaip tai, buvo linksma.
Be to šiandien puiki diena, neskaitant to, kad Sima buvo gyvas lavonas ir, kad visą dieną buvo šalta. Užtat aš parašiau anglų, paspėliojau dailę, nusišnekėjau per pilietinį ir parašiau biologiją, gal netgi visai neblogai, bet man patiko, kad vienas užduočių lapas buvo iš 2006 metų valstybinio brandos egzamino, tai sudarė šiokį tokį papildomą aromatą. Jeigu jau prakalbau apie aromatus, tai labai gaila, kad vakar maudantis vonioje sušlapinti lapai šiandien nekvepėjo rožėmis, užtat mūsų namai pradvokę sėmkomis. Aišku, iš esmės, tai jos nesmirda, jos viliojančiai kvepia, bet ne, aš jų nevalgysiu, ir taip daug laiko sugebėjau prieš jas atsispirti. Baigsiu tuo, kad tapybos mokytoja turbūt manęs neatpažino ir tos antrokės šlykščiai spygavo, ypač viena, kuri džiaugėsi jog šeštą valandą ateis kažkoks berniukas su dviejais ducheliais draugais.

„Baik tu, mano seselė galvos neturi“

// Lapkritis 11 2008 // Nėra komentarų » // blog

Neturi ir balso, ir rankos, ir kojos, ir akių. Mano seselė viską turi, šitai iš vakar auklėtojos sektos pasakos. Taip, mes vis dar esame vaikai, kuriuos sudomina pasakos, kaip puiku! Ir aš atsiprašau Simutės, nes jeigu dabar ji žinotų, kad štai tokią valandą aš dar nemiegu ir į savo nuostabiąją užrašų knygą paišau įrašą į blogį, tai ko gero mane nudėtų. Dūksis parkeris, po to smūgio į grindis prastai funkcionuoja. Taigi, šiandien man kilo klausimas kodėl, kai kurie žmonės turi įprotį norėti nukelinėti kontrolinius darbus. Tai kodėl? Nors ir aš dažnai to visai noriu, žinau, kad 81,5 proc., jog nei aš mokysiuosi nei ką. Taigi, kodėl?
Dar šį bei tą mačiau ant suoliuko, bet jeigu per ją rečiau matysiu jį, tai jis, tfu, Ji yra lieva. Bet iš tikrųjų lievas ir Chamas, nes išduoda savo Draugą Pajuodaakį Papilkaveidis. Pastarasis visą dieną vaikščiojo vienas, tad turiu pirštais sukti smilkinius ir mintyse kartoti: „nedaryk skubotų išvadų“, bet štai vieną žinau, ji nėra išskirtinė. Ir supermodelis.
Šiandien buvau gailestinga, nes man buvo gaila žmonių, kurių paprastai negaila visai ir kurie apskritai man nepatinka. Man netgi buvo gaila trečiokų, kai Mokytoja Mylinti Batus ant jų pyko, nors nėra čia ko gailėti, nes suvokiu, kaip toks mokytojos elgesys priverčia pačiam įspirti sau į sėdimąją. Gal ir man to paprašyti? Reikės apsvarstyti šią galimybę. Ir šiandien dar kartą suvokiau kaip nenoriu palikti DM, kaip viskas ten jau tapo sava. Gal ir tingiu aš ten eiti, bet koks skirtumas, kai nueinu pailsiu, nu kartais ir pavargstu, bet ten kvepia įvairove ir ne tik guašu ar aliejiniais dažais, bet apskritai, spalvomis. Man patinka apie ją kalbėti. Norit pakalbėti ir Jūs? Bet pageidautina realiai arba telefonu (ne sms). Ir tiesa, namo parsitempiau kompozicijos darbą, kuris beveik nepadarytas, bet manau, mokytoja nepyksta, žino, kad vis tiek padarysiu.
Tai va. Buvau tiesinti sulankstytų akinių ir dabar vėl galiu žvelgti į savo atvaizdą su akiniais, bet per šias dienas supratau, kaip be jų gera! Prašiau tėvų kontaktinių lęšių, regis, jie susidomėjo, reiks kalbinti savaitgalį važiuoti pirkti. O aš jų tikrai noriu. Dar noriu kerzų, šilto žieminio palto, kepurės ir kalėdinio puodelio.
That’s all, my dear reader,
Gutten Nacht,
Ineta.

Jaunuoliai drąsuoliai.

// Balandis 18 2008 // 4 komentarai » // blog

Šiandien nebuvo auklėtojos, o kadangi per laisvą pamoką niekas ten taip normaliai ir nesitarė dėl Europietiškiausios Klasės pasirodymo aš piešiau, piešiau tokį eskizą kompozicijai, namus. Paskui vienos klasiokės pašvilpusios jog jeigu kitiems px, joms irgi px išėjo laukti kitos pamokos prie kabineto. Kitos išėjo dėl to, kad nebematė prasmės sėdėti prie apdergto stalo, o aš likau sedėti viena, valgykloje. Ir vis dar piešiau. Be to, pasilikau ir todėl, kad nebuvau baigusi gerti arbatos.
Į valgytuvę būriais suėjo visi pradinukai, mat pertrauka po trijų pamokų skirta būtent jiems (na ir dar septintokams, mažesniems). O aš tik staiga kilsteliu galvą ir pamatau, kad aplink mane apstojusios mažos mergaitės, spėju pirmokės. Jos klausė ar aš dailininkė, kadangi be jokios dvejonės tai paneigiau, jos klausė kam aš tai piešiu. Žinoma, atsakiau, kad dėl dailės mokyklos. Bet joms mano namai į namus panašūs nebuvo, nes jie tikrai nėra į juos panašūs todėl jie klausė kas ten. Sakė, kad gražu. Ir tai privertė mane pasijausti taip gerai, taip ištiesų privertė šypsotis ir labiau vertinti tai, ką darau. Ir velniava, maži vaikai tokie drąsūs! Manau jog aš neprieičiau taip prie nepažįstamo ir daug vyresnio žmogaus, o gal. Turbūt turėčiau būti kaip reikalas apžavėta.

In.
(eskizas tada, kai bus baigtas).

Geltona – elektrinė guašo terapija.

// Kovas 24 2008 // 4 komentarai » // blog

Įspėju, šiame pranešime bus nenusakomai daug spalvinių priešiškumo ir karo susidūrimų. Bet ne, iš tikrųjų meluoju, nes tai nebuvo karas. Nebuvo nei pirmą, nei antrą kartą. Tai, kaip moksliškai sakant, pratimai lavinantys bendravimą. Tik pratimo dalyvės, kuriomis netyčiukais tapau aš ir Eglė, per daug įsismagino ir pradėjo kalbėti bei, kas mūsiškiausia, fotografuoti. Bet buvo tikrai smagu. Ypač tada, kai dalyvė Nr. 1 susivertė ant rankos tundą elektrinės spalvos guašo ir šleptelėjo ant lapo, o kas bent kiek pažįsta mus abi, žino kuri tai padarė. Eglė nenorėjo teptis rankų.
Kai visą šį procesą aprašynėjau praeitą kartą nepateikiau vaizdinių rezultatų, tad teikiu jums prieš akis dabar. 8-)
O dabar ir aš, ir Eglė laukiamia jūsų nuomonės apie šiuos du darbus. Kuris jums darningesnis, gražesnis ar koks nors kitoks.
Be to, kaip manote, kuri spalva kurios (mano ar Eglės)?
Nai nai, o aš jau bėgu. Svarbiausia, kas šiandien – aprašiau. O dabar Ineta baigia kankinti klaviatūrą pirštukai, kurių panagės spalvotos.
Viso gero ir geros jums likusios nakties,
In.

Metai.

// Vasaris 18 2008 // Nėra komentarų » // blog

Per metines nerašiau, tai juk bet kokiu atveju taptų valentinišku įrašų, kurio aš matyt nenorėjau. Nors, bet kokiu atveju ta diena buvo gera. Ypač dėl dailės, turiu pripažinti mūsų auklėtoja puiki. Arbata, mūsų uždirbtasis šakotis ir šnekos suteikia galimybę dar labiau pažinti klasiokus, o tai yra tikrai gerai. Su kai kuriais norėčiau bendrauti ir po dailės baigimo.
O štai, jau daugiau nei prieš metus įsigyjau šį nuostabiausiąjį internetinį dienoraštį. Nežinau, skaitytdama senesnius pranešimus ir naujesnius nepastebėjau didelio skirtumo. Visada maniau, kad keičiuosi, bet štai aš to nebematau. Bent jau dar po metų tikiuosi tai pastebėsiu, o kad rašysiu, esu tikra.

Mažas didvyris!

// Gruodis 19 2007 // 2 komentarai » // blog

Nebežinau kaip reikės gyventi. Jau įpratau vos tik grįžusi iš mokyklos lėkti į dailę ir ten sedėti iki 20h., iki tol kol išvaro sargas. Ir štai viskas, peržiūra jau praeityje. Kaip sakiau Ev., dabar jaučiuosi kaip mažas didvyriukas. O gi jūs bent numanote kodėl? O todėl, kad visgi baigiau visus darbus. Pastarąjį matote ir įrašo viršuje. „Natiurmortas kitaip“. O šis man mielas, toks labai per rekordiška laiką greitai padarytas. Pradėjau aš jį štichuoti tik antradienio rytą, o baigiau šiandien likus 20min. iki peržiūros.
Per tą savaitę aš taip pamėgau dailę, kad net ir nepiešdama viską įsivaizduoju ant popieriaus lapo. Einu, žiūriu į tvorą ir matau kaip ją nupieščiau su visomis perspektyvomis, matau kaip štrichuočiau. Taip labai nesveikai. ;D
Noriu aš vėl į dailę, tik ne į sumautą tapybą ir skulptūra. Ten taip fekeke! Man labiau patinka piešimas ir piešimo kompozicija. Anksčiau svarsčiau ką aš veikiu piešėjų klasėje, bet dabar tikrai nesigailiu, kad pasirinkau būtent piešimą. Jau rytoj su malonumu eičiau ir pieščiau. Nors manau, kad kai ateis laikas vėl eiti į dailę aš nenoriusiu, bet vistiek pasižadėjom su Sandra nepraleisti nei vienos pamokos, bent jau be rimtos priežasties.
Beje, keitėmės dovanėlėmis. Aš dovanojau Vitai tokį mielą pakabutį ir šokoladinį Kalėdų senį, o pati gavau labai mielą veidrodėlį, bet prieš jį atidarant buvo užrašas: „Nori pamatyti gražiausią šypseną?! Išpakuok ir pamatysi! :]“. Šie žodžiai padarė dovaną priverčiančią nusišypsoti, o tokias aš mėgstu. {;
Manau derėtų paskelbti čia savo pažymius, taigi:
* Piešimas 9.
* Tapyba 9.
* Skulptūra 8.
* Peišimo kompozicija 10.
* Dailėtyra 10.
Ir visgi, trečioje klasėje vertinimas sugriežtėjęs. (:
Tiek šiandien,
Ištikimai Jūsų,
In.

Antradienis?

// Gruodis 11 2007 // 6 komentarai » // blog

Nebespėju aš keistis pagal tuos metų laikus, nors žinoma ir tai jog dabartinė žiema nėra labai žiemiškai įprasta. Matyt tai nesvarbu. O kaip pastebima, mes nupilkėjome. Ir man visai patinka.
Šiandien mokykloje pristačiau knygą ir jai darytą plakatą, per kurį nuėjau miegoti lygiai 2h. Šiandien mokykloje prisiliečiau prie šilumos. Ir man buvo gera. Tik nedaugelis dalyku šiuo metu priverčia taip sušilti. Ir aš svaigstu, ir tikiu, kad įkyrėsiu dėl to Paulytei. Bet ji stipri, iškęs mane. Kad ir kiek tereikėtų. Bet man negalima to patirti. Kartu norisi, bet kartu pykstu dėl to ant savęs.
Tiesą sakant pastarosiomis dienomis esu sutrikusi. Ir tai man nepatinka, nes sutrikusiai būti nemalonu. Savaime suprantama.
Šiandien į dailę ėjome iškart po mokyklos ir praleidome ten bemaž 4h. Dėl to pavargau. Bet miela buvo pašnekėti su nepirmokiškai atrodančiu pirmoku. Man patiko piešti kolidoriuje man nepatinkančią kėdę, kuri buvo ypatingai nevykusi, bet šiandien man patiko kalbėti. Ir Paulytis sakė, kad svarbiausia netylėti. Ypač tada kai tau yra siūloma liniuotė. Net du kartus.
Bet į dailę eisiu aš kai tik galėsiu. Kitą trečiadienį peržiūrą, o darbai tai nebaigti!! Tiesą sakant velniškai bijau.
Tikiuosi ponas depresijus negręsia.

Gyvenu daile.

// Lapkritis 21 2007 // 6 komentarai » // blog

Taip, tikrai. Ir ne dėl malonumo, o dėl nerimo. Na šiaip viskas lyg ir gerai, bet trūsta kelių darbų, tik didelis tingulys apėmęs. Vis prisitingi nueiti į dailę. Na nebūna taip, kad neinu savaitę, bet tarkim neinu į kokią pamoką kartą per savaitę. Ir mane graužia tas žalias sąžinės graužulys.
Bet aš prisižadu sau (ir Pau.), kad iki šio pusmečio galo be priežasties nepraleisiu daugiau pamokų. Ir aš visai tikiu. (:
Ir kartais man atrodo, kad visiškai nemoku piešti.


O dabar trumpa apžvalga.
*Tapyba.
Turime vieną pilnai baigtą darbą. Vieną reikia padaryti namuose. Iki pirmadienio nusipiešti trečio darbo eskizą.
*Skulptūra.
Iš viso reikia turėti du darbus. Baigiu pirmąjį, liko tik nudažyti. Antradieniui antrojo eskizas.
*Piešimas.
Vienas pilnai baigtas darbas. Vieną reikia baigti. Kitą įpusėti ir tada baigti. Eisiu penktadienį ir dirbsiu.
*Dailėtyra.
Vienintelis 10. Lyg ir laukia dar vienas kontrolinis, pasiklausinėsiu.
*Piešimo kompozicija.
Vienas pilnai baigtas darbas parodoje. Kito turimas eskizas. Rytoj pradedam piešti ant didelio lapo.
———
Ir labai malonu girdėti, kad yra pastovių skaitytojų. Tai tikrai labai miela ir užveda rašyti. Tai tiek. (:
Nuoširdžiai Jūsų,
Ineta.

Pirmadienis.

// Lapkritis 12 2007 // 2 komentarai » // blog

Tik keturios dienos. Na iki savaitgalio. Vėl. (:
Šiandien atsikėliau kaip niekad anksti. 7h. Taip nesikėliau jau matyt kelias savaites. Būdama labai žvali išėjau į mokyklą. Sužinojau, kad iš rašinio gavau 8. Tik taisysiu aš dar jį, bet užtat mano, kaip ir kelių mokinių, klasei skaitė. O tai labai žavu. Kai skaito garsiai iš karto išryškėja stiliaus klaidos. Vėliau sužinojau, kad turiu penkias nepateisintas pamokas. Ir visai ne dėl to, kad bėgčiau iš pamokų, o už tai, kad mokytoja pamiršo pateisinti man dieną kai buvau į Vilnių išvažiavusi. Na dėl vertėjų konkurso. Iš tikrųjų tai truputį sunervino, nes buvau jau mokytojai sakiusi, kad reikia pateisinti, o ji pamiršo. Todėl dabar tų pamokų teisinti nebegalima. Tik pabandysiu dar kartą. Ir šiaip mano mokykloje lankomumas labai griežtas. Manau per daug.
Šiandien žaidėm krepšinį. Jaučiu žaisim jį ir visą žiemą, bet man pradėjo patikti. Žinoma kelios klasiokės galėtų nagus nusikarpyti, nes tarkim mano rankos visos subraskytos liko. Manau liks mažytis randelis. Na nieko. Užtat linksma per pamokas. ;D Ir rašiau aš biologijos kontrolinį. Manau pavyko visai gerai. Nors šiaip jie lengvi būna, bet mokytis vistiek reikia. Įpusėjus kontrolinio rašymą pradėjo snigti. Bet taip galingai. Ir dabar kieme labai balta ir gražu. Daug daug sniego. (:
Šiandien vėl nebuvau dailėje. Tapyba žudo. Ir šiaip, kokio bieso ten eiti jeigu aš darbo nepradėjau, o kiti jau baigia. Ir tą darbą aš padarysiu šį savaitgalį. Tikrai tikrai. Turiu labai griežtą prižiūrėtoją Pau. Ji tai tikrai man primins tą darbą.
Užtat vietoje dailės padariau kelis darbus. Tai numigau, pradėjau neįdomią knygą, kurios toliau net neskaitysiu, buvau su Egle pavedžioti Rikio, nors tai darau kiekvieną vakarą, ir pradėjau dėlioti puzlę. 1500. Pirmą kartą tokią dėliosiu, bet nemanau, kad bus labai sunku. Kažkaip truakia mane tokie dalykai ir šiaip puzles aš mėgstu nuo mažens. Todėl kai tik sudėliosiu tą, pirksiu 2000.
Visa šiandiena. Baigiu arbatą, pasimokau anglų ir einu miegoti.
Iki kito karto čia.
Niekur nedingsiu.

Jūsų, In.

Spalvos.

// Lapkritis 2 2007 // 6 komentarai » // blog

Prieš porą vakarų. „Dabar“.

Taip labai jėgiškai mes su Egle ir Justu piešėm. Mat Eglės mama grįžusi iš kožkokios komandiruotės ar ko tai ten parsivežė visokių analizuojančių pratimų. Labai įdomu. (:
Tą vakarą piešėm:
* Kartu su Egle bendravom ant lapo. Pasirodo tas pratimas lavina bendravimą, mat kalbėtis negalima.
* Savo tuometinę nuotaiką. Maniškės nuotrauka viršuje. (Komentarai?)
* Savo šeimą. Tą jau visi trys darėm. Ir tai daug ką pasako.
Tai va, šiaip Eglės mama sakė kitam kartui vėl ką nors paruoš. Rimtai sakau, įdomu. ;D Labai įdomu ką apie tai pasakys nusimanantis žmogus. Mes net nenutuokiam ką mūsų piešiniai ir naudojamos spalvos pasako. Juose galima matyti viską. Visą žmogaus gyvenseną, suvokimą, būseną.
Norėčiau kadanors pati tokiais dalykais pasidomėti.

Mano kūryba.

// Rugsėjis 22 2007 // 2 komentarai » // blog

Radau patinkančią vietą savo kūrybai.
O ir jus, norinčius pamatyti ką aš esu nupiešusi dailės mokykloje ar padariusi su gimp’u/photoshop’u kviečiu apsilankyti. (:

___
Kompiuterinė grafika.
Kažkodėl būna taip, kad ‘pasimešu’ ant kažkokio filmo/aktoriaus ir vis kažką su jais darau. Na, perlipdau, perkuriu ar kažkas panašaus. Bet niekda nieko nedaurau su savomis nuotraukomis.
O taip, man tai patinka. Ir kaip tik dabar siunčiuosi Photoshop cs2.
Kompiuterine grafika užsiiminėsiu tik savaitgalį, bet vistiek tai teikia malonumą. (:
___
Dailės mokykla.
Eidama į dailę jaučiuosi tikrai išsekusi, bet grįždama iš jos – pailsėjusi. Mano kažkelintieji namai. Ten tokia gera atmosfera, kad galėčiau net ir skulptūroje ilgai sedėti. Terliotis su moliu. Ir klasė man labai patinka.
Suaugau su ja. Ta mokykla padeda bręsti. Manau ji padėjo man augti tokiu žmogumi, kuriuo dabar esu ir tikiuosi padės dar ilgai. Tol kol reikės. Būvimas ten duoda minčių. Visada eidama namo apie kažką galvoju. Apie kažką, kas man atrodo prasminga.
Nenoriu jos baigti. Dabar tik svarstau ra liksiu ten dar meteliams kitiems.
Džaiugiuosi, kad išvis pradėjau ją lankyti.
___
Įdomiausių jums sapnų, skaitovai. (:

Toli gražu ne pabaiga.

// Liepa 17 2007 // 4 komentarai » // blog

Atsisėdau ir piešiau. Prieš langą, prieš tamsą. Piešinys maždaug savaitės senumo, o pabaigos vis dar nesimato. Pribręs jis dar pabaigai. Labai norėčiau. Patinka jis man.

Manau jog bus supratusių kas čia užšifruota. Tiksliau kitaip nupiešta, nei paprastai.

Beje, padidinus pamatysite didelę piešinį. Bet tiems kas nenori pastebėti dar neužglaistytų klaidų, patariu jo neatidarynėti.

Myliu ir mylėsiu lietų.

Dailės mokykla.

// Gegužė 25 2007 // Nėra komentarų » // blog


Peržiūra. Nelaukiamiausias ir kartu laukiamiausias dalykas dailėje. Buvo ketvirtadienį. Džiaugiuosi, kad negirdėjau kai mokytojai tarėsi. Vienas dėstytojas labai mane įžeidė prieš pačią pradžią. Akimirką norėjau skradžiai į žemę persmegt. Išgyvenau.
Visą laisvą laiką sedėjau lyg ne sava. Sukosi mintys.
Mokytoja pranešė pažymus. Visi dešimtukai. Siaubingai apsidžiaugiau. Tarsi akmuo nuo krūtinės nusirito. O dar ir mokytoja piešimo pagyrė. (:
Jau pasirinkau ką mokysiuosi trečioje klasėje. Na, kompoziciją. Piešimą. Labiausiai traukia. Nors dvejojau ar nesirinkti tapybos. Piešimas nugalėjo. Visgi, maloniau širdžiai.
Teliko vasaros praktika. Ir vėl kaip idiotai dvi savaites sedėsime mieste ant kokių kėdučių. Vargas mums. Patikėkit, kvailai jaučiamės, kvailai atrodome.
O kartais, man tai patinka. Tik tada, jei įdomi tema.
DAr vienas didelis žingsnis trečios klasės link.

Nepenktadieniškas penktadienis.

// Gegužė 4 2007 // 2 komentarai » // blog

Keistas jausmas žinoti, kad penktadienis, bet visai jo nejausti. Ypač tada kai rytoj į mokyklą. Laukia sunkus savaitgalis. Daug dailės darbų, vien penki iš kompozicijos trūkstami. Tiksliau vien kompozicijos ir trūksta. Planuoju bent jau tris – keturis padaryti.
Tikiuosi nusiseks mūsų su viena klasioke sugalvota rytdienos išvyką į miestą. Lengva įsivaizduoti, vėl begalė nuotraukų ir juoko. Tikrai šaunu būtų praleisti bent kiek laiko su klasiokėmis, retai kada ir būname drauge nesipykdamos.
Šią minutę vyksta totalus nieko neveikimas. Beje, jis tuojau baigsis. Kai tik baigsis dar viena Scorpion’ų daina.
Tuščios mintys.
Noriu normalaus savaitgalio, o ne išdarkyto, koks ir bus rytoj.
Viso gero. Pykstu ant savęs kai negaliu pasakyti kažko įdomaus.
—–
[Žinojau jog nepavyks kas dieną kažko parašyti. Vis dar neatsiliekame].

Tokiu oru, tinkamiausia karšta kava.

// Gegužė 2 2007 // Nėra komentarų » // blog

Geras daiktas ta kava. Vien tik dailėje išgėriau du puodelius Latte. Siaubingai skanu, ypač kai taip šalta. Jaučiu reikės taip kasdien nulėkti per pamoką iki spaudos kiosko. Nejau gaila mokytojoms, kad penkioms minutėms dingsiu ;D. Lijo, o reikėjo eiti į kelias parduotuves, peršlapo nelaimingieji inkariukai. Teko visą laiką dailėje sedėti su šlapiomis kojomis. Sušilti rankas ir vidui, kava buvo geriausias dalykas. Galėtų ir mokykloje būti toks nuostabus aparatas. Atidaviau ‘Blogį’. Kažkodėl buvo labai gaila jį nešti atgal į biblioteką ir ten palikti. Nežinau, kas čia buvo. Bet eidama apie tai labai daug galvojau. Pasiemiau ‘Šuolis’. Pakankamai sudomino. Tikiuosi perskaičius nuomonė nepasikeis. Beje, klasiokei į rankas prieš savaitę įgrūdau ‘Užesys ausyse’. Sakė siaubingai patiko. Didžiuojuosi, kad bent jau sugebu kiek nors prisidėti prie klasiokės skaitomų knygų sąrašo koregavimo. ———-
Scorpions – Coming Home.
Labai aiškiai prisimenu kai koncerte ši daina buvo pati pirmoji. [<3]
———-
[Trys įrašai - blynčik, tikrai gerai.]

Jeigu įropotų krokodilas.

// Balandis 8 2007 // 4 komentarai » // blog


2007.04.03 mintys.
Chem, nesenai skaitėm per skaitinių pamoką tokį kūrinį. O dabar prisiminiau, nes pati dariau krokodilą. Iš fanieros (: Labai labai tai mėgstu, todėl ir rašau apie tai. Nežinau kaip kiti, bet aš tai skaitau lyg ir talentu, juk ne kiekviena mergina mėgstu pjaustyti ;D Chem, paveldėjau tai iš savo tėčio, nes būtent jis yra technologijų mokytojas ir dirba su medžiu. O šiaip ir rankas skauda, kol neįpranti pjauti, jos būna siaubingai raudonos. Brrr.
Krokodilas sudarytas iš ~70 detalių. Ruošdama jas sunerimui nusidildžiau visus nagus ir susipjausčiau rankas, o dariau visą tai kažkur keturias dienas. Iš viso dar esu išpjovusi raganą, vėžį, malunsparnį ir šį krokodilą. Smagumėlis (:
————————-
Sąžinė yra pirmoji išminties knygos tema. [Thomas Jefferson]

Eilinė kasdienybė.

// Kovas 21 2007 // Nėra komentarų » // blog

Pavadinimas toks dėl paprasčiausios priežasties, nieko protingo papasakoti negaliu. Bent jau šiandien viskas gana yprasta. Skauda galvą, bet vistiek klausau trankios muzikos. Patinka man, kitaip nebegaliu. Jau įsiskaičiau į pasiimtąją knygą, nors perskaičiau tik pusšimtį, man įdomu (: Išties pradėjusi ją ėmiau abejoti ar sudomins, bet sudomino. Dailėje darom tikrai neįdomius dalykus [abejoju ar kam nors piešti kubus būtų įdomu]. Žinau jog tai yra reikalinga, bet vistiek neįdomu. Labai laukiu trečios klasės kai pradėsime patys kurti, o ne tik mokytis apie geometrines figūras ar piešti pastatymus nors pastarieji man tikrai patinka.
Vėl kamuoja troškulys. Einu išsivirsiu skaniausios savo arbatėlės ir su malonumu grįšiu prie knygos. (: Gero likusio vakaro!

————————

Mes du – tai visa minia. [Ovid]

Realybė Afrikoje.

// Kovas 15 2007 // Nėra komentarų » // blog

Šiandien visai atsitiktinai atsiradau galerijoje. Tiksliau pakvietė kompozicijos mokytoja, na ką gi, nuėjau. Buvo Valentino Pečinino fotografijų parodo iš jo kelionės po Afriką. Keliavo su viena žurnaliste J.Valeikaite. Prieš kalbą trys vyrai grojo kaip supratau afrikietiškais būgnais. Pasakiška. Tuo metu aš su viena klasioke iš dailės apžiūrinėjau nuotraukas. Kai kurios šokiravo. Retkarčiai net išsižiodavom. Būtent tada supratau kaip nenorėčiau į Afriką, nenorėčiau pamatyti viso to iš tikrųjų. Dar ne laikas man pamatyti jų vargą, badą. Nežinau kokia kitų reakcija būtų pamačius žmogų vaikštantį rankomis arba išvis iš vienų kaulelių su skirtingo storio rankomis. Klasiokė pasakojo ką tėvai daro su vaikais, kad tik iš jų naudos būtų. Čia neveišinsiu, manau visai neverta. Na nežinau, mane tai baugina.

—————————
Draugas yra dovana,kurią pats sau įteiki. [Robert Louis Stevebson]

O dabar.

// Vasaris 22 2007 // Nėra komentarų » // blog


O dabar apie šiandieną ;]
Kadangi vakar iš koncerto grįžau bene 12h nakties išsiprašiau jog tėvai leistų neiti į mokyklą. Turėjo būti biologijos kontrolinis, o juk nieko nemokėjau ;D Ir šiaip šalta labai buvo, tikiuosi bus ir rytoj (: Ėjau aš tik į dailę nors taip tingėjau ;D Mokėmės apie M.K.Čiurlionį, visai įdomu ;] Labai faina jog jau rytoj pernktadienis, o po jo visas savaitgalis prieš akis ;D Ką aš dar veikiau? Vat varčiausi lovoje iki 2h dienos ir skaičiau ‘Rugiuose prie bedugnės’. Katik suvalgiau torto. ;DBeje, pradėjau žiūrėti labai įdomų serialą ‘Kerai’, gaila jog jį rodo 00.30h. baisuoliškai įdomus, o tokio Azazeal’io akys mane žavi <3>
————————-
Drąsa yra baimės priešprieša. Ji gali valdyti baimę, bet nepajėgia visiškai sunaikinti. [Mark Twain].

Karantinas – atostogos.

// Vasaris 15 2007 // 1 komentaras » // blog

Jau nuo antradienio karantinas. Aš tai vadinu atostogomis, nes pati nesergu, o ir į mokyklą nereikia xD [pfiu pfiu pfiu] Labai tikiuosi jog karantiną pratęs, nes iš tikrųjų nieko gero ir nenuveikiau [neskaitant šio blogg'o ir dar keletos darbelių ;D]. Tik mane nervina jog vistiek reikia į dailę eiti. Bandžiau nuo to išsisukti, bet tėtis tokiu balsu paaiškino jog ir atsikalbinėti nenorėjau ;] Oh, jis tai tikrai sugeba ;D So, labai nenoriu į mokyklą gal iš dalies dėl to jog apsipykau su klasiokėmis, bet tai nusišneka jos ir viskas. Nemanau jog galima sakyti, kad žmogus pasikeitė tik dėl to, kad mažiau kalba su jomis. Kvaila. Žinau, kad klasiokės man nedraugės [neskaitant vienos] ;D Bet nėra labai malonu kai šitaip pasako, o paskui išvis nebekalba.
Kad ir kaip čia viskas su jomis būtų man per daug nerūpi, išmokau nuo to atsiriboti. Juk į mokyklą einu mokytis, o ne su klasiokėmis draugauti ir durniuoti. Tam yra tikri draugai, kuriuos labai vertinu ♥


Niekas nėra blogas ar geras – mąstymas padaro jį tokį [Shakespeare].