Šiandien aš laaabai noriu rašyti

// Liepa 31, 2009 // blog

Kuomet perskaičiau praeitą savo įrašą, pastebėjau, kad kai rašau, vis galvoju, kad kažkas tai perskaitys ir parašau ne viską, ką norėčiau ir tai man tikrai nepatinka. Tai mane varžo, V-A-R-Ž-O!! Tai kokias perspektyvas aš įžvelgiu: 1) galiu neberašyti (nekokia idėja); 2) dienoraštį galiu padaryti matomą tik man (irgi nekokia idėja, mėgstu, kai kas nors tai skaito arba kitaip, joa, dėmesį aš mėgstu, pripažinkim); 3) dienoraštį galiu padaryti matomą tik keliems žmonėms (šitą galimybę atmetu dėl prie ankstesnio punkto paminėtų argumentų); 5) galiu ir toliau rašyti šį tą nutylėdama ir galiausiai 4) galiu į visus spjauti ir rašyti ką noriu, nieko nenutylėdama (kas yra gana pavojinga atsižvelgiant į tai, kad tai skaito žmonės iš mano aplinkos). Tam skirsiu kelias minutes savo lako, kad galėčiau apsispręsti, o ką jūs rinktumėtės?

Nors iš tikrųjų, norėjau rašyti visai ne apie tai, o apie tai, kaip banko sąskaita keičia žmogų!  Tiksliau, kalbu tik apie save, apie kitus nieko neišmanau, todėl galit man papasakoti, ačiū iš anksto :D
Jau visai nemažai laiko norėjau tokio dalyko, kaip sava banko sąskaita (ypatingai po to, kai mokykloje buvo atėję verbuoti į swed banką) ir galiausiai, prieš kokią savaitę dar kartą apie tai prakalbusi tėčiui, sulaukiau dėmesio ir antradienį sąskaitą atidarėm. Tiesą sakant, dar niekada neteko tiek kartų rašyti savo vardo, pavardės ir kitų duomenų. Nors kortelės eisiu atsiimti tik antradienį, jau dabar jaučiuosi kažkaip..kitaip. Atrodo, kad mano akiratis ir galimybės gerokai prasiplėtė. Visų pirma, tai net neturėdama kortelės galiu daryti pervedimus, t.y. atsiveria galimybės pirkti ar kažką parduoti internetu (tiesa, visokiems amazonams, kaip nepilnametė, teisės neturiu) ir jau spėjau apsireikšti sena.lt, kur ketinu parduoti knygas, kurios mano manymu lentynoje tik vietą ir užima bei manodrabužiai.lt, kur galiu parduoti vis dar gerus, bet kažkodėl nebenešiojamus rūbus/aksesuarus ar panašiai. Tai reiškia galimas šiokias tokias įplaukas į sąskaitą, t.y. papildomus pinigus. Vien dėl to, kad galiu kažkaip užsidirbti (ar bent jau mėginti) jaučiuosi labiau savarankiška ir bent truputį mažiau priklausoma nuo kitų, pripažinkim, tai tikrai laaabai smagu. Antra, labai patogu su savimi visada nešiotis pinigų kortelėje (o korteles aš be galo mėgstu), nes ką žinai, ko kada gali prireikti. Ir trečia, aš galvoju, kad tokie dalykai padeda paaugliams išmokti tvarkytis su pinigais, planuoti išlaidas ir panašiai, ir taip toliau.
Tatai tokie mano pastebėjimai, tatai tokie mano atrasti pliusai. Jeigu dar ką nors žinot, jūsų komentarai visada laukiami

4 komentarai apie “Šiandien aš laaabai noriu rašyti”

  1. VVM rašo:
    Liepa 31, 2009 12:27 vakare

    aš tai irgi kietai jausčiausi jei turėčiau savo banko kortelę, bet iš tikrųjų tai gal ne, nes jos turėjimas man neturėtų prasmės, nes vistiek niekada neturiu pinigų ir esu visiškai priklausoma nuo tėvų:(

  2. Ineta rašo:
    Liepa 31, 2009 12:56 vakare

    aš manau, kad pas mane su tais pinigais bus panašiai..pagrinde tėvų pervesti. bet vis tiek smagu

  3. Rena rašo:
    Liepa 31, 2009 1:51 vakare

    kortelės faina! aš metus jau naudoju. bet yra ir minusų, žinoma. tarkim, aš labiau mėgstu pinigus laikyt toj kortelėj, nes kai turiu šiaip, kažkaip labai greit išleidžiu, nes pasiimu tai ten, tai ten vis… ai, tai va dėl to minuso. man vieną dieną pasitaikė, kad kiek bandžiau ką nors pirkt, tiek visur buvo arba sugedę tie šūdai, kurie skaito tas korteles, arba neįmanoma buvo ja atsiskaityt (todėl pinigus turėjau skolintis iš draugės), bet tai tokiu atveju galima ieškotis bankomato (mano atveju jo aplink niekur nebuvo). : ) bet tai čia toks menkas minusiukas, nes visur gi jie sugedę nebus, o atsiskaityt kortele tikrai daug kur gali : ))

  4. X-1 Cyg rašo:
    Rugpjūtis 1, 2009 12:45 ryte

    aš kai įsigijau banko kortelę tai pirmais mėnesiais irgi jaučiausi taip ypatingai, nes tada man į ją pervesdavo pinigų:D o paskui kai jau nebepervedė, tai visai net neatrodo kad tą kortelę turiu, neprisimenu kada ja naudojausi ir net pin kodą primiršau. tikiuosi džiaugsmas vėl grįš, kai man ten universitetas perves stipendiją (tikiuosi, kad tai kadanors nutiks:D)

Rašyti komentarą