šešios dienos kaip blogiui du metai.
// Vasaris 21, 2009 // blog
Atrodo persižiūrėjau serialų, todėl antrą naktį sapnuoju kažką panašaus į patį serialą ir visuomet vienas iš pagrindinių veikėjų būna tas, kuris šiaip jau seriale toks nėra, bet užtat jis bjaurus šlykštukas, kuris tikrai nėra geras ir yra mano mėgstamiausias, turbūt todėl taip ir dominuoja. Ai taip, ir šiandien jaučiuosi visai ne savimi ir niekam neatrašau, todėl atsiprašau, nes elgiuosi kiauliškai, bet jei atrašyčiau, ko gero, nieko malonaus nepamatytumėt ir aš nenoriu. Dabar aš noriu būti viena ir tikrai atsiprašau. O taip ir nesupratau, kodėl blogai gerti šampaną su antibiotikais, bet gėriau ir tai buvo pats keisčiausias tėčio gimtadienis, nes mes daug kalbėjomės, nors kai kuriais atvejais tai ir nebuvo labai malonu, bet mes kalbėjomės!! Jeigu būčiau Tanės vietoje, jausčiausi šūdinai ir tikrai noriu ją palaikyti, o jeigu mama mano, kad aš dėl nieko nesikremtu, tai ji gerokai klysta, nes mes tiesiog nesikalbam, o aš ir nenoriu nieko pasakoti, nors ir nesakau, kad labai daug kremtuosi. Ir dabar neketinu apie tai pasakoti, nes tai per daug sumautai, kaip ten reikia sakyti..asmeniška? Ai, tiesa, ir man viskas atsibodo (kaip ko gero jau buvo galima suprasti), ir aš nesuprantu kas man darosi, bet aplamai paėmus, tai man gerai, gal neskaitant to, kad atsiriboju nuo man svarbių žmonių, ko galiu gerokai gailėtis.
Ir norėčiau vaikščiojant šnekėti su kokiu nors visai nepažįstamu žmogumi, tai gal kas iš tų, kurie netyčia čia užsuka ir yra iš ten, kur ir aš, norėtų?




Suprantamas tas jausmas, kai tingisi atrašyt. Niekis. ^^.
Žinai, aš tavęs pasiilgau.
keista, nes aš nieko nepasiilgau. o dabar esu tokia supistai pikta, kokia nebuvau jau seniai