Inetos blog'as

Pasakojimas apie vaflius.

// Gruodis 2, 2007 // blog

Visą masę iš pakelio subėrėme į dubenį. Supylėme vandenį į ištirpintą sviestą. Eglė viską labai smagiai maišė, na o aš užbaigiau, nes ji turėjo išvalyti vaflinę. Žinokitės, FAIRY tam nelabai tinka. Bet kadangi mes labai ištvermingos viską išvalėme taip, kad nebeliktų jokių putų. ;D (Įdomu, koks putų skonis).
Ineta ko gero pabaugino tešlos pildama ją į keptuvę. Eglė būtų bandė sutrugdyti, bet Ineta nepasidavė. Ir viskas pradėjo veržtis pro kraštus. Ineta žinoma tešlą surinko pirštais – į burną, bet kai atidarėme vaflinę…pusė tariamo vaflio buvo viršutinėje, o kita pusė apatinėje dalyje.
Viskas pradėjo degti, todėl mes, nusprendusios dar kartą laimės nebandyti vaflinę išjungėme ir pradėjome grandyti visus likučius ir šluoti juos tiesiai į šiukšliniką. Vėliau sumąstėme likusią tešlą supilti į indą skirtą tortams kepti ir pašovėme tiesiai į orkaitę.
Kol viskas kepė pasidarėme kakavos ir ėjome žiūrėti „Ir velnias dėvi Pradą“. O Ineta dar sumąstė išvirti skaniausios pasaulyje sriubos (vanduo, makaronai, du kubeliai vištienos sultinio), nes nebesitikėjo normaliai tą vakarą pavalgyti.

O sriubytė buvo velniškai skani. Ineta suvalgė tris dubenėlius. Eglė du, bet antrąjį baigė Ineta. Šiaip Ineta būtų išvirusi daugiau, nes tai yra jos sritis, bet makaronų buvo nedaug. O kai sriuboje mažai makaronų nėra taip skanu.
O dar prieš mums valgant iškepė mūsų vaflys. Jis nebuvo labai skanus, jis nebuvo netgi tiesiog skanus. Bet vistiek pas Inetą jo jau nebėra, nes ji norėjo kažko panašaus į piragą, o kad liko pas Eglę – nežinia. Manau kitą kartą kepsine piragą, tą bent jau mokame.
Štai kokia buvo garsioji istorija apie vaflius. Tikiuosi jūs ko nors iš jos pasimokėte. (:
Su šypsena,
In.