Never let me down, thanks

// Kovas 9, 2009 // blog

“Dvi dienos, dvi dienos, dvi dienos, dvi dienos…dvi dienos!”, – sukasi mano galvoje, juk tik dvi dienos! Reikia prastumti tik dvi dienas, o tada, tada typo pailsėsiu, bet žiūrėsim kaip ten bus. Nežinau, ką reikės veikti tas dienas neskaitant ketvirtadienio, o gal ir penktadienio, dailėje. Gal turit kokių pasiūlymų? Nes aš jau nebežinau nei kur nuvažiuot, nei ką įdomaus nuveikti, bet neketinu visą laiką sėdėti namie ir nieko neaplankyti, ragai, kokios slaptos mano užuominos! Bet užtat mane stebina, kad Hole To Heed iš manęs yra atsisiųsta net 180 kartų. Prieš kelias dienas supratau, o gal tik vakar gulėdama lovoje, kad jeigu nori apie ką nors nebegalvoti, ko pastaruoju metu, noriu dažnai, reikia ką nors labai labai įsivaizduoti. Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu į tavo kiemą nukristų žvaigždė, arba kas būtų, jeigu būtum žmogaus voro draugas, arba koks būtum, jeigu būtum vyras/moteris ir taip taip taip toliau, nes visai nėra svarbu apie ką fantazuoji, juk esmė, atitraukti mintis nuo to ar ano. Ką tik pagalvojau, kad labai senai verkiau, nes nebuvo dėl ko, bet dabar irgi nėra, tai turbūt gerai, kad nėra, bet įdomu, kaip aš išsimiegosiu ir rytoj atsikelsiu, nes ketinu miegoti su garsiai grojančiais dm, taip garsiai, kad rytoj ryte ateis tėvai ir pritildys. Dar yra šansų, kad kas nors ateis ir mes į langą gniūžtę, kaip buvo vakar, tik gerai, jog to kaltininkė Eglė, nes šiaip jau, visai išsigandau, tik žinoma, kad tai buvo ji, sužinojau kur kas vėliau, o jau buvau pagalvojusi, kad kaimynai negali prisiskambinti ir taip darydami bando atkreipti į save dėmesį, arba dar pagalvojau, kad tai galėtų būti kokie dūcheliai jaunuoliai, kurie dažnai girti eina gatve. Ko tik į galvą nešovė. O štai šiandien nesveikinsiu visų moteriškių su kovo 8 -a, nes tai visai ne mano pareiga, o kai sveikina mergina merginą, atrodo, lyg kažkuriai trūktų dėmesio ir tų, kurie ją pasveikintų. Šiais metais gavau net keturias tulpes! Vieną iš Tado, bet ji nesiskaito, nes dovanojo visoms klasiokėms klasiokai, o tris iš senelio ir šiandien buvom Trakišky, kad tipo atšvęstume tokią didžią dieną, o ji didi ir dėl to, kad net mama pasakė, jog Justas atstotų nuo manęs, nes šiandien mūsų šventė, nors girdėjau, kaip žiojosi sakyti mano vardą. O kadangi niekas neribojo šampano kiekio mano taurėje, turbūt rytoj skaudės galvą, bet who care, buvo smagu ir skanu. Su suknele ir kerzais jaučiuosi graži , o šiaip, tai kaip čia pasakius.

6 komentarai apie “Never let me down, thanks”

  1. Exciter rašo:
    Kovas 9, 2009 4:41 vakare

    Sveikinu su kovo… 9-ąja xD Kad visos dienos būtų kaip šventės. Maždaug. Tipo xD

  2. Ineta. rašo:
    Kovas 9, 2009 7:14 vakare

    ačiūkas labai :D

  3. Otilija rašo:
    Kovas 9, 2009 7:37 vakare

    o man tai patinka pafantazuoti. : D ir patiko tavo įrašas, nes mano galvoje panašios mintys apie artėjančias laisvas dienas ir planus, be to, visiškai pritariu dėl to, kad kvaila, kai merginso sveikina merginas : )

  4. rainsong rašo:
    Kovas 9, 2009 7:51 vakare

    o Tu atvažiuok pas mane ;D

  5. Ineta. rašo:
    Kovas 9, 2009 9:17 vakare

    pas tave tai rytoj vakare galiu :D

  6. Lingailė rašo:
    Kovas 9, 2009 10:50 vakare

    Su kerzais ir suknele ir esi graži.
    Kai pagalvoji, tai rimts… Aš ne kitos pakraipos, bet tikrai.
    Bet vis maloniau gauti iš Tado, nei iš … hm hm…

Rašyti komentarą