Nes mintis reikia iš visų jėgų tėkšti į sieną: arba bus geriau, arba ne, arba nebus nieko.

// Gruodis 2, 2008 // blog

O dieve, kaip man nutirpo koja! Negaliu jos pajudinti. Beeet. Pripažinau faktą, kad tol, kol neperskaitysiu Jaunaties, ramiai gyventi negalėsiu. Todėl vietoje namų darbų skaičiau knygą, paskui pasijutau blogai, velniškai skaudėjo ranką ir pagalvojau, kad vemsiu, tad susiriečiau į kamuoliuką ir užsnūdau, pabudau po poros valandų. Pasvarsčiau eit į mokyklą ar neiti, prieš tai pasimatavau temperatūra, trimis dešimtosiomis per žema, kaip visada. Nebestebina tai manęs, bet kodėl, kodėl ji tokia amžinai nenormali. Reikia išsitirti, reikia išsitirti kraują!
Keista diena, viskas atrodo taip tolima, taip kitaip nei paprastai, nei turėtų būti, ne tokia, kokios norėčiau. Mokykloje manęs niekas nebežavi, nebeturiu į ką žiūrėti, viskas taip kasdieniška ir taip neįdomu, taip net per daug. Kai sėdint Sekundėje Evė pasakė kažką apie koncertą ir apie tai, kad Sima nevažiuos viskas riste nusirito atgal. Ji nepasakė nieko ypatingo, bet tai taip taip taip man viską priminė. Visos mintis nuo Jaunaties staiga peršoko atgal, į tai, kas buvo dar prieš tai. Skaudžiai, bet iš tikrųjų, man patinka apie jį galvoti, kaip bus nuostabu ir bla bla, bet tai mane skaudina, tai žlugdo. Užtat eidama namo iš pašto dėžutės ištraukiau du atvirukus: vienas su Presliu, o kitas šiaip, šmaikštus, ir Paulės laišką. Neatsimenu kada skaičiau tokį šiltą, tokį pamaloninantį laišką. Apskritai, seniai buvau gavusi iš Paulės laišką. Ir tai mane sušildė. Ačiū.
Turiu naujas ausines, su kuriomis atrodau kaip kosmonautas. Taip sakė tėtis. Mama sakė, kad atrodau kaip su ausinėmis, tai realiau, bet mažai paguodžia. Galėjau imti ne kosmonauto, bet paprastesnes, beeet kosmonauto skambėjo trigubai geriau, švariau ir maloniau. Tad nusispjoviau į tai, kaip juokingai atrodau ir pasiėmiau geresnes. Galėjo būti ir dar geresnės, bet ką gi, regis, teks pratintis prie šių ir nežiūrėti kaip su jomis atrodau veidrodyje. O jei jau apie veidrodžius, sekmadienį, o gal ir šeštadienį, užsileidau per ausines muse – dead star ir taip purčiau galvą, kiek tik galėjau. Tėškiau į sieną visas mintis ir turbūt reikės tai pakartoti dar kartą. Ir dar kartą. Ir dar.
Dabar jaučiuosi kaip mirusi, taigi, nejaučiu nieko.

2 komentarai apie “Nes mintis reikia iš visų jėgų tėkšti į sieną: arba bus geriau, arba ne, arba nebus nieko.”

  1. Dei. rašo:
    Gruodis 2, 2008 5:35 vakare

    Aš kada tavo laiškoną gausiu? ;/

  2. Ineta. rašo:
    Gruodis 3, 2008 12:50 ryte

    oo, nežinau. tikrai. gal dar gausi.

Rašyti komentarą