Kelionės. Kelionės.
// Liepa 4, 2007 // blog
Vis dar negaliu patikėti. Vis dar.
Jau dviejus metus mano tėtis ir dėdė žada mums kelionę į Laplandiją, bet pastaroji nuplaukė. Visgi, tikrai brangu, o ir vaikščioti daug kur reikia pėstute, o tai mažiems vaikams sudėtinga. Nevažiuosime ten ir todėl, kad atsisako teta. Mat, jos vaikai mažamečiai.
Ir man tos kelionės visai negaila. Ogi žinote kodėl? Todėl, kad kartu su savo šeima važiuosime į visa kitur.
Prancūziją.
Šakės, niekada nemaniau, kad ten nuvyksiu. Tikrai tikrai. Aš dėl to taip džiaugiuosi, kad būtent dėl to dar negaliu tuo patikėti. Kaip aš supratau mes bent jau pravažiuosime Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Belgiją, Olandiją na ir žinoma Prancūziją.
Siaubingai laukiu tos svaiginančios kelionės. Rugpjūčio 6 dienos.




Niekada nejaučiau meilės Prancūzijai, bet viena draugė ją labai myli, o kita labai dažna švečia tenai. Tai man Prancūzija su harmonija asocijuojasi.
Būdama mažutė visada svajodavau ten nuvykti.
Galbūt su laiku ir tu pamilsi.