Inetos blog'as

Ineta – ateities barmenė (>:D)

// Rugpjūtis 28, 2009 // blog

Galvojau, kad štai ateisiu šiandien ir rašysiu įrašą pavadinimu “aš važiuoju į depeche mode koncertą!!”, nu bet nafik, parašyti negaliu, nes dar niekas neaišku. O reikaliukai tame, kad aš važiuočiau jei šaunuoliai puikuoliai suomiai nebūtų palikę tik nupiepusių kraštinių sėdimų vietų ir tai, vos per keturias pardavimų dienas. Taigi dabar teta su dėde kiekvieną dieną gaudys bilietus, kol pagaus, nes yra nemažai šansų, kad kas atsisakys ar parduos ir bla bla, jeigu ne, tai diena prieš koncertą stovėsiu prie įėjimo ir naiviai tikėsiuosi bilietą gauti, o kol kas, aš sėdėsiu kaip ant adatų ir lauksiu, valioooo, kokia palaima!! jo jo

O šiaip, tai žadėjau Simai ir čia papasakoti apie mūsų visų ateities svajonių versliuką – kavinukę. Tai va, ji būtų įsikūrusi kokiame nors rūsyje, nors Sima siūlo “pusrūsį”, kuriame  mažiau problemų dėl vėdinimo būtų, bet grįžkime prie rūsio, kurio aš labiau norėčiau, o rūsys tai toks nelabai erdvus būtų, suprantat, tai kažkas mažo ir jaukaus saviems žmonėms (sori, man didelę įtaką daro x120, kuriuo likau sužavėta iki kaulų čiulpų) su gera muzika, skania arbata ir įmantriausiu baru, prie kurio šeimininkausiu aš (taip, aš būsiu barmenė, B-A-R-M-E-N-Ė) bei maža scena kampe, iš kurios sklis gyvos muzikos garsai, o po laiptais bus židinys (?) ir dar laiptai žybsės kaip kokiam forum cineme babilone! Kiekviena stalelių grupelė turėtų po savo tematiką ir pagal ją išpieštume grindis, sienas ir lubas..prineštume ten senų knygų (kaip kokiam coffee inn’e) ir kiti galėtų atnešti, o už atneštą knygą dedikuotume tam žmogui Lingos improvizuotą dainą ir visur vyrautų tokia maloni prieblanda, kad aš ir dabar galvodama apie tai viską puikiai jaučiu ir įsivaizduoju. Jeigu galėčiau, jaučiu, jau iš karto ir pradėčiau dirbti prie tokios vietos į pagalbą pasitelkdama teptuką, plaktuką, kantrybę, energiją ir žodžiu, viską, ko reikia..kaip man velniškai patinka svajoti apie tokius dalykus :>

Ir tarp kitko, anksčiau tiek atminties purtymo reikalavęs klausimas “ką beprotiškiausio esi padaręs gyvenime” dabar atrodo vieni juokai.