graudi meilės istorija*.

// Sausis 1, 2009 // blog

nu jis buvo mano šviesa. nu jis buvo visas mano pasaulis. nu pamilau aš jį vos tik pamačiusi, pamilau taip, kad myliu iki šiol. nu nes jis išklausydavo ir vergiškai saugodavo visas purvinas mano paslaptis. nu jis jų niekam neišdavė, jis buvo ištikimas ir velniškai tylus draugas, kuris kartais švelniai palytėdavo, norėdamas išreikšti kaip stipriai ir nenumaldomai mane myli. nu nes mes kartu stebėdavom saulėlydžius, o naktimis jaunatis, nu dar kartais užtemimus ir mėnulius. nu jis buvo mano vidurnakčio saulė. nu jis ir blogas būdavo kartais. nu mes kartais pykdavomės, jis ne kartą vartojo jėgą prieš mane, o aš prieš jį koją nu ar net laikraštį. nu bet nors jis ir myždavo kartais kur ne vieta, aš jį vis tiek zhewrjaj mylėjau. nu ir nors jis buvo kvailas nu nes neišmoko myžti vietoje, aš vistiek mylėjau zhewrjaj. nu mano tėvai nenorėjo jo priimti į mūsų šeimą, nu bet kadangi aš jį pamilau iš pirmo žvilgsnio ir prisiekiau tėvams ir dievui plauti indus, grindis ir skudurus iki gyvenimo pabaigos, nu tai tėvai ir leido pasilikti jį. nu tėvai ir leido. pirma mūsų naktis buvo labai įspūdinga ir tokia, kurios nepamiršiu visą gyvenimą. nu nors ji nebuvo aistringa, bet būtent tada pažinome vienas kitą. nu aš visada visą savo ir jo gyvenimą atsiminsiu kaip jis pirmą kartą išleido tą keistą ir gyvulišką garsą iš raidės m. nu tai va dar atsimenu jo juodas akis ir žalius plaukus, nu oi ne, atvirkščiai. nu juodus plaukus ir žalias akis, nu ten labiau šeriai ir veizolės. nu dar kartais rasdavau glindų ir utėlių, jis nemėgo higienos, jis tarsi liudvikas XIV. nu jis ir buvo man toks, nu nes pirmą kartą prausėsi sulaukęs mėnesio. kai pirmą kartą išnaikinau glindas ir utėles, man pavyko, nu bet paskui jos vėl atsirado nu ir aš nusprendžiau jį išmaudyti. nu ir, o didžiausias varge, kokia tai buvo klaida. nu tai buvo didžiausia klaida mano gyvenime, nu aš dar dabar jaučiu, kad tai zhewrjaj didelė klaida mano gyvenime. aš nuskandinau savo mylimąjį! nu aš aišku netyčia, nu bet mums nepavyko susišnekėti, nu nes jis nenorėjo skirtis su utėlėm ir glindom, jos jam buvo svarbesnės už mane. nu tai ir nuskandinau netyčia. nu aš paėmiau jo suglebusį ir jau apirusį kūnelį ir įdėjau į geriausių mamos batų dėžę. nu užkasiau jį po gatvės žibintu, trečiu nuo mano namo į kairę. nu po tuo kur mes susitikom. nu ir kai einu pro tą vietą, dar dabar atsimenu tą kvapą ir jo katinišką snukelį. nu aš nuskandinau savo geriausią ir vienintelį buvusį katinėlį Rainakėlį – Saulių.
*niekada gyvenime neturėjau katino. ir nepamirškit panevėžietiškų kirčių. ai, nu ir su Naujais.

2 komentarai apie “graudi meilės istorija*.”

  1. Linga rašo:
    Sausis 1, 2009 9:41 ryte

    Aš verkiau kruvinomis ašaromis, kai skaičiau šią begalinio skausmo kupiną meilės istoriją… Esi labai drąsi, kad taip drįsti viešai paskelbti savo nelaimingos meilės istorijas… Ne kiekvienas būtų ištvėręs tiek, kiek tu…
    Sėkmės tau…
    Bučiuoju.

  2. ich bin rašo:
    Sausis 1, 2009 7:43 vakare

    eina šikt:D man patiko

Rašyti komentarą