dvi dešimtosios procento.

// Sausis 28, 2009 // blog

Norėjau čia ateiti išsilieti vietoje to, kad liečiausi ant Simos, bet štai ir taip nurimau, bet pagalvojau, kad vis tiek reikėtų ateiti ir išsilieti, nes seniai tai dariau, o kad tai dariau seniai, labai jaučiasi. Kartais mintys dėstosi tokia forma, lyg rašyčiau blogą, taigi darau išvadą, kad esu priklausoma. Ir mane nupurto drebulys, pagalvojus, kad rytoj reikės eiti į mokyklą, kad ir dvejoms pamokoms, net nesiruošiu ten ilgiau sėdėti, bet tuo pačiu, bijau, kad lieps atsiskaityti eilėraštį, kurio aš nei velnio nemoku, todėl ketinu naktį mokytis, kad galėčiau atsiskaityti penktadienį, net vis tiek žinau, kad naktį nemiegosiu taip, kaip turėčiau. Nemiegu taip visą savaitę ir taaaip neapsakomai gerai jaučiuosi. Pavyzdžiui, vakar tvarkiau savo užrašų knygą ir netgi baigiau, nes pagrinde buvo likęs tik viršelis, prie kurio dirbau iki penkių. Ta knyga tokia graži, tokia iš karto matosi, kad mano, o ne šiaip pirkta. Ji pirkta, žinoma, bet su daug mano pataisų, kada nors padarysiu foto reportažą, nors tada turbūt paaiškės, kad ne tiek daug aš ten ir dariau, tik ilgai knisausi prie kelių dalykų. Štai mano kompiuteris naktį irgi nemiegos, nemiegos gal netgi savaitę, kol atsiųs visus depešų dokumentinius filmus. Nors nemanau, kad jie ten visi, bet nemaža dalis tikrai yra ir kas svarbiausia, yra tas, per kurį kalbą apie laikus arti grupės iširimo, o tas laikotarpis man atrodo labai gausiai įdomus, nors iš esmės, tai įdomūs visi, todėl juos ir siunčiuosi. Ir labai greitai jie pralenks Muse, netikėjau, kad taip greitai kažkam pavyks tai padaryti, bet bet bet, pasirodo klydau, o tai, kad 78,1% mano klausomos muzikos yra britų, skamba gana smagiai. Šiandienai liko vienas laiškas, geriausiu atveju – du ir būtų labai puiku atrašyti į juos abu, bet per juos nereikėtų pamiršti tų suknistų “metų”. Nors einu dar patyrinėti visų savo last.fm čartų, tai įdomu.

Rašyti komentarą