Didelis kiniškas kaktusas.

// Lapkritis 3, 2008 // blog

Vakar naktį pirmą kartą gyvenime pavyko įsirašyti atsisiųstus simsus! Ir dabar ten taip daug daug įdomiau, tik telieka gailėtis, kad šito nepamėginau anksčiau, nes faktas, kad kai reikės į mokyklą normaliai prie jų neprisėsiu, tik savaitgalį. Bet iš kitos pusės, gerai, nes galėjau daug daugiau dalykų nuveikti ir kartais prie kompo būti sucks. Tačiau prie jo traukia keletas žmonių, blogas ir keli forumai. Nesusieina man galai. Paskutines atostogų akimirkas noriu praleisti kiek kitaip, tad dabar va va sėdžiu Kurganavos mokyklos direktoriaus kėdėj, kuri atsukta į ekraną. Išlandžiojau biblioteką ir joje aptikau naują Doriano Grėjaus Protreto leidimą, nežinau, gal reikės jį pasiimti, bet whatever: naujas ar senas, svarbu raidės matosi. Žaidžiau su Justu futbolą, tik kažkodėl nei vienas rezultato neprisiminė ir po galais, kaip pavydžiu Justui, kad jam liko visa savaitė atostogų. Bet nesvarbu, nes norėjau papasakoti kokią tėtis palangę turi savo kabinete. Pavadinkime ją Dykuma. Kodėl? Ne todėl, kad ant jos yra smėlio, nes jo iš tiesų nėra, bet užtat ten daug kaktusų, kaip Laukiniuose Vakaruose kaubojų. Tikiu, kad esmę pagavot, o jei ne, nu tai ne. Bet ta Dykuma tokia plati, tarkim, kaip pusė stalo ir aš net nenumanau, kiek ant jos sustatyta kaktusų, nes dabar užtrauktos žaliuzės ir tingiu skaičiuoti. Bet tie kaktusai tokie greitaeigiai, nes jeigu savo kaktusus aš laikau truputį paaugusiais, tai pas tėtį jie žiauriai baisiai dideli. Lubų dar nesiekia, bet kada nors sieks, turbūt. Ir ji man patinka, nes bijau prie Dykumos prisiliesti. Nekenčiu kai į rankas prisminga spyglių, jie šlykštūs ir labai labai šlykštūs. Mes niekada nesusidraugausim. Dar nupiešiau Batmanhead.
Man gaila boružėlių, nes vos tik apie jas pagalvoju, prisimenu tą buką ir baisią Gintarės dainą („buružėlė septintaškė, bla bla bla bla..“). Bet kas būtų jeigu boružės būtų ne raudonos, o tarkim žydros? Pasikeistų jų pavadinimas? Pasikeistų tai, kaip žmonės į jas žiūri, kaip vaikai? Manau, kad pasikeistų požiūris į žydrą spalvą, nes kažkodėl iš prigimties žmonės jas mėgsta ir nežinau nei vieno, kuris jų nemėgtų už tai, kokios jos yra. Tik galbūt jos tiek kartų apšnekėtos, apžavėtos bei nufotografuotos, kad kai kuriems nuo to jau šlykštu, mėgti boružes yra tarsi sekti paskui bandą. Iš esmės, tai spalva jų nebloga.
Pasakiau viską ką norėjau, turbūt. Labanaktis. Ir taip taip, buvau pamiršusi: Ineta, aš tave myliu, vien jau už pavadinimą.
In.

7 komentarai apie “Didelis kiniškas kaktusas.”

  1. Ineta rašo:

    koks gerulis ;D
    palangė, ir tas pavadinimas taip dera ;D
    aš tikrai geniali ;D

    ir dar tas paskutinis sakinys, kaip prašiau ;D
    dabar miegosiu saldžiai ;D

  2. Ineta. rašo:

    tai tu čia pataikei labai labai. : D sveikinu.

  3. Atala rašo:

    Čia ne į temą, bet tamstos įrašas apie Panevėžio areną paminėtas http://www.miestai.net forume :D

    http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=724&page=70

  4. Ineta. rašo:

    ou my gudnis! : D

  5. Atala rašo:

    Tai reikia suprasti kaip teigiamą reakciją? :D

  6. Ineta. rašo:

    šiaip nežinau. : D ten toks forumas nemenkas, kaip supratau, tai nustebau. bet ką žinau, ten taip nerimtai aš aprašiau, taip sau.

  7. Atala rašo:

    Šit kaip :D
    Bet vat vistiek kažkas atkreipė dėmesį B)
    O aš skaitau ir galvoju, kad nu blyn, kažkur girdėtas tekstas, kol dašuto kur :DD

Rašyti komentarą