Inetos blog'as

400! Daaaaug pozityvių dalykų ir ateities planai

// Rugsėjis 13, 2009 // blog, sąrašai

Prieš keturis metus užsibrėžiau tikslą, kuris man padės siekti tolesnių tikslų – lankyti, baigti ir svarbiausia, tobulėti dailės mokykloje. Kągi, atrodo, įgyvendinau ir dabar klausimas: ką veikti dabar? Galbūt galėčiau lankyti penktą klasę, bet reikalai su ja atrodo tokie migloti, kokie tik gali būti (maždaug pati auklėtoja sakė, kad verčiau kitų metų palaukti, kol reikalai pagerės) ir galbūt pati visai neprieštaraučiau metų pertraukai, tik su sąlyga, kad to per metus visiškai nenutrauksiu, nes net mažiausios pertraukos labai atsiliepia, o aš nepiešiau visą vasarą, dėl ko ant savęs labai pykstu, kaip ir visada, dėl ko man dar labiau gėda. Žodžiu reikalas tame, kad tuos keturis metus aš dariau tai ką dariau, tai kas man patiko ir visai negalvojau, ką aš veiksiu po to, t.y. rimtai nesvarsčiau jokių kitų galimybių, ką galėčiau veikti, kai to oficialiai nebedarysiu, todėl dabar esu gerokai pasimetusi, o mano galva svaigsta nuo idėjų ir galimybių, kuriomis tuojau pasidalinsiu su jumis:

a) galėčiau pradėti mokytis groti gitara!! ir pagaliau trečius metus ant sienos kabanti gitara taptų netik kambario interjero detale, bet ir kažkuo, iš ko sklinda pirmieji nemokšiški garsai, o toliau jau būtų matyt, kaip sektųsi. tik įdomu, kaip labiau norėčiau mokytis: privačiai pas vieną mokytoją (kurią, beje, kažkada aš turėjau), kokioje grupėje ar savarankiškai. jeigu žinočiau, kad sugebėčiau prisiversti, nors galbūt vėliau to daryti ir nereikėtų, mat aš laaaabai noriu mokėti groti, o ne mokytis, tikrai rinkčiausi savarankišką variantą, tik iš kur man žinoti – reikia bandyti, norėti ir siekti. bet va visai neprieštarauju minčiai pagaliau gitarą panaudoti pagal paskirtį
b) vakar prieš kiną (“mano sesers globėjas”) kalbantis su Tane išėjo iš kalbos jos noras (ir kol kas, bevaisės paieškos) žaisti lauko tenisą. tai man ir dingtelėjo į galvą mintis, o kodėl gi man nepradėjus? tai būtų vis kažkoks fizinis darbas, kurio, kaip įtariu, pastaruoju metu turiu per mažai ir man tai nepatinka (aš net vaikštau mažiau, po galais). be to, raketę aš turiu (tetos palikimas) ir tėtis šiandien tam labai pritarė, vos tik pasakiau. tik vienas klausimas, ar Panevėžyje yra tokia vieta? nes bent jau Tanė ieškojo ir nerado, nejau man reikės kištis į paieškas? turbūt taip, jei tikrai to noriu
c) yra toks, kad galiu pradėti velniškai daug mokytis, bet laikau ir laikysiuosi įsikandusi mintį, kad vien su mokslais ir pažymiais, mažai ką pasieksi. be to, neturiu jokio menkiausio noro grįžusi namo neveikti nieko kito, tik mokytis, nors savaime suprantama, mokslų apleisti neketinu, netgi esu sau prižadėjusi šiais metais skirti jiems daugiau dėmesio (tai darau bene kiekvienais metais)
d) dar galiu siaubti bibliotekas, kas man visai patiktų, bet vargu ar galėčiau ilgai vien su tuo gyventi
e) rezgu mintį, kad galėčiau grįžti prie tokių dalykų, kaip žaislų siūvimas: parsivežti iš močiutės siuvimo mašiną, ištraukti nuo kažkokių ten laikų užsilikusias krūvas medžiagų, siūlų, karoliukų (juos, žinoma, galima panaudoti netik žaislams, bet tarkim, ir primirštosioms apyrankėms), visokių kokių krūtų dalykėlių ir pradėti kurti! galbūt iš to galėčiau netgi uždirbti, bent kažkiek, nes kad ir kokia konkurencija būtų, rankų darbas ir yra rankų darbas (be dviprasmybių, draugai), kuris turi vertę. be žaislų, galėčiau ir auskarus galiausiai pradėti daryti, nes beveik viską lyg ir turiu. tereikia pasiskaityti tinkamos literatūros, pasiieškoti kuo įvairesnių gamybos technikų, kokį savaitgalį nuvažiuoti pas tėtį į mokyklą, pasidaryti pagrindų (galbūt prie to pačio padaryti dar kokį naują gyvį iš faneros) ir galiausiai – daryti! ir taip galiausiai pradžiuginčiau kitus grąžintomis skolomis, nes pavyzdžiui, Simai, auskarus žadėjau dar gegužės mėnesį (?). ir taip galiausiai daryčiau tai, ką iš tikrųjų aš mėgau (žaislus, ne auskarus), kuomet dar nelankiau dailės ir turėjau tam laiko. juk visi (iš tikrųjų, tai ne) žino, kaip aš mėgstu išsidirbinėti ir keisti net užrašų knygųčių viršelius (:D)
f) kaip jau sakiau, neketinu apleisti piešimo ir pirmasis mano projektas “du/trys papildomi mašinų piešinėliai prie didžiojo mano portreto, kuris kambario sienai yra per mažas”. taip pat norėčiau mokytis piešti portretus, gilintis į žmogaus (ir netik) anatomiją, akvarelę, galbūt išmėginti aliejinius dažus ir taip taip taip toliau
g) yra ir vienas jau garantuotas dalykėlis – tai papildomos anglų pamokos pas kaimynę, kurių tikslas “pasiruošti studijoms užsienyje”. taip taip, sakė galėsiu ir su jos vyru pasipraktikuoti šnekant, vyyy. bet kadangi čia vienas kartas per savaitę, lieka pernelyg daug laiko, kad nieko kito neveikčiau
h) vėlgi, tai vieta jūsų pasiūlymams

Taigi, kol kas į galvą atūžė tiek, galbūt vėliau sugalvosiu dar kažką. Svarbiausia, kad turėčiau tikslų, kuriuos siekčiau įgyvendinti, nes be tikslų, taip ir vartysimės lovoje išvertę bambas, netobulėdami ir beprasmiškai stumdami dienas, o aš to nenoriu. Ir nesakau, kad viską, ką čia aprašiau darysiu, nes pati suvokiu, kaip tai nerealu, bet man vis dar keista, kad kiekvieną dieną nebereikės lėkti į dm, prieš peržiūras nebereikės ten gyventi iki išnaktų, nebereikės pergyventi, kad nespėsiu to ar ano ir visai įdomu įsivaizduoti, ką aš galėčiau nuveikti vietoje to, ką iš ties su malonumu veikiau ketverius metus.. tai tiek :)
O beje, ką jūs veikiate po pamokų, savo laisvalaikiu?

tukas