Archive for nuotraukos [3]

Geriausias būdas atsipalaiduoti

// Liepa 30 2010 // 10 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Kuomet mano namuose karaliauja truputį nekviesti svečiai, reikia rasti kažkokios veiklos, nes a) jie visada nori sėdėti prie kompiuterio, nors Trakiškyje jis irgi yra ir b) jei jau gauni kompiuterį, laikykis, nes pašaliniai garsai kėsinsis tave išvaryti iš proto. Taigi, kraustausi aš į savo kambarį, kur ramu ir tylu, kur gali daryti ką nori ir niekas tau netrukdo. O šiandien, kažkaip momento pagauta, išsitraukiau baisiai retai naudojamą eskizų bloknotą, kuris šiaip yra nepatogus, nes didelis ir storas, ir piešiau. Tai nėra iš mano minties, tai daryta pagal nuotrauką, nes esu įsitikinusi, kad portretams reikia labai daug praktikos, o kopijavimas yra labai geras būdas tą praktiką įgauti. Žinau, kad šis nėra tobulas, todėl laukiu nuomonių ir kritikos.

Ir turiu pripažinti, kad piešimas – vienas iš labiausiai mane atpalaiduojančių užsiėmimų.

#6

// Liepa 2 2010 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Kadaise, labai kadaise, išgirdau kažkokiu būdu apie projektą “one million giraffes” ir jau tada maniau, kad mielai prisidėčiau. Tik kažkodėl kažkodėl vis nepasiruošdavau, o šiandien ėmiau į rankas vieną paprastą pieštuką, paprastą spausdintuvo lapą ir nupiešiau. Ir džiaugiuosi. Ir dar kviečiu visus prisijungti, nes idėja, tai be galo miela.

Apie tai, kaip gyvenu.

// Lapkritis 30 2008 // 3 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Na tai ką, bičai, rytoj žiema? Ir aš noriu naujo šablono, ne kalėdinio, bet naujo. Rytoj ko gero ieškosiu, nes vis tiek į dailę nueiti nepavyks, nes reikės laukti tėčio, kad galėtume naujų ausinių važiuoti ir dar ateis fizikos mokytoja (!). Bet bet bet, aš baigiau dar vieną darbą dailei, tapybai. Nors buvau padariusi daugiau nei pusę, vakar pradėjau iš naujo, nes taip, kaip buvo anksčiau, man nepatiko. Ir šiandien baigiau, apie septintą kažkur. Ta nuotrauka viršuje ir yra tas darbas, kurio tema „Vasaros karštis“. Tiesiog stiklinės gaivos man asocijuojasi su karšta vasaros diena, kaip taip gausiai kamuoja troškulys. Ir kaip gerai atgaivina visas išdžiuvusias žarnas stiklinė gėrimo. Darbas nėra tapybiškas: su daug daug ryškių potepių, nes šioje situacijoje tokio ir norėjau, norėjau dekoratyvinio. Mama užsiprašė kaip gimtadienio dovanos, tikiuosi po peržiūros mokytoja nenorės jo paimti. Norės – atsiimsiu. ir taip gera darbų sąraše išbraukti dar vieną punktą. Ko gero, nebegaliu gyventi be sąrašų, kas labai nustebino Simą.
Šis savaitgalis, šis be galo twilightiškas savaitgalis praėjo bemaž puikiai. Kadangi pavyko peržiūrėti twilight anksčiau, nei tikėjausi, kad ir cam ripą, truputį prasiblaškiau ir galvoju ne tik apie depechų koncertą. O filmas, jis nėra toks puikus kaip knyga, bet tokiai aukai kaip aš, suėjo lengvai. Ir dar vakar nusipirkau Jaunatį, bet perskaičiau tik šimtą, nes turėjau nemažai kitų darbų. Dėl to rimtai pasijutau stipri, koks skirtumas, kad geriau būti stipriai dėl kitų dalykų.
Ir beje, turiu dar vieną šeimą, kaip nekeista. Įdomu, kada man jų pakaks, bet bet bet. Bet Deivyda pasiūlė gana neblogą variantą. Taigi, mūsų tėvai Dave ir Keira Gahan, krikštatėviai Johnny ir Audrey Toutou. Koks skirtumas, kad jie tarpusavyje visai nedera, jie dera prie mūsų. Tik kadangi esu vyresnysis brolis, vyrai mano pusėje! Taip, tai egoistų šeima. Taip, tai gana, tai pakankamai nesveika, bet užtat linksma. Labai linksma.
Einu aš paskaityti Jaunaties ir susimesti šmutkių į mokyklą.
Labanaktis, bičeliai.

„Jis iš Vokietijos“, o elementų kaip nėra taip nėra.

// Spalis 27 2008 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Dabar rytas, jau rytas.

Bet taip gera žinoti, kad rytoj pirmadienis, o visa diena mano, mano, tik mano ir galiu su ja daryti ką tik noriu. O štai šiandien, tiksliau, jau vakar, buvau susitikusi su Šeima. Keliavom į filmą „Balkonas“. Iš tikrųjų, tai nesitikėjau kažko gero, nes nesu pratusi prie lietuviškų filmų, bet gavau žymiai daugiau nei tikėjausi. Visgi, tai reikškia, patiko. Ypač tas pagrindinis berniukas ir jo balsas. Nors iš keleto žmonių teko girdėti, kad trūko pabaigos ir pats filmas buvo per trumpas, man užteko. Ir pabaiga man yra, tik ji tokia, po kurios galima kurti ir kurti galvoje tęsinius keičiant detalę po smulkiausios detalės, nagrinėjant kas būtų jeigu būtų. Tai va. Filmu visai nenusivyliau ir likau patenkinta, kad pamačiau, todėl buvo visai negaila tų 12lt., tų 0,24lt vienai filmo minutei.
O dar prieš filmą buvom Čilėj, juk reikėjo kažkaip prastumti laiką. Ir specialiai atsisėdom į tą pačią vietą kur aš vakar sėdėjau su Justu ir Tane. Parodžiau kitoms savo Užrašus Cukruje, Eve paskui dar ir savo nusiskundimą aptarnavimu paliko, nes vieno pyragėlio jai teko laukti daugiau nei pusvalandį. Mums tai greitai atnešė ir viską suvalgyti spėjom, kol jai atnešė. Bet turiu pripažinti, kad šiandien Padavėja darbavosi kur kas greičiau.
Lerva man davė tikslius nurodymus ką kam parašyti ir tiesą sakant, ketinu juos įvykdyti. Kadangi public fotki jau sukėlė visas nuotraukas, jungiu kompą ir einu gultis. Tada dar gal įsijungsiu kokį filmą.
Iki pietų.

Girl from Paris.

// Birželis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog, nuotraukos [3]

Geltona – elektrinė guašo terapija.

// Kovas 24 2008 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Įspėju, šiame pranešime bus nenusakomai daug spalvinių priešiškumo ir karo susidūrimų. Bet ne, iš tikrųjų meluoju, nes tai nebuvo karas. Nebuvo nei pirmą, nei antrą kartą. Tai, kaip moksliškai sakant, pratimai lavinantys bendravimą. Tik pratimo dalyvės, kuriomis netyčiukais tapau aš ir Eglė, per daug įsismagino ir pradėjo kalbėti bei, kas mūsiškiausia, fotografuoti. Bet buvo tikrai smagu. Ypač tada, kai dalyvė Nr. 1 susivertė ant rankos tundą elektrinės spalvos guašo ir šleptelėjo ant lapo, o kas bent kiek pažįsta mus abi, žino kuri tai padarė. Eglė nenorėjo teptis rankų.
Kai visą šį procesą aprašynėjau praeitą kartą nepateikiau vaizdinių rezultatų, tad teikiu jums prieš akis dabar. 8-)
O dabar ir aš, ir Eglė laukiamia jūsų nuomonės apie šiuos du darbus. Kuris jums darningesnis, gražesnis ar koks nors kitoks.
Be to, kaip manote, kuri spalva kurios (mano ar Eglės)?
Nai nai, o aš jau bėgu. Svarbiausia, kas šiandien – aprašiau. O dabar Ineta baigia kankinti klaviatūrą pirštukai, kurių panagės spalvotos.
Viso gero ir geros jums likusios nakties,
In.

Mažas didvyris!

// Gruodis 19 2007 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Nebežinau kaip reikės gyventi. Jau įpratau vos tik grįžusi iš mokyklos lėkti į dailę ir ten sedėti iki 20h., iki tol kol išvaro sargas. Ir štai viskas, peržiūra jau praeityje. Kaip sakiau Ev., dabar jaučiuosi kaip mažas didvyriukas. O gi jūs bent numanote kodėl? O todėl, kad visgi baigiau visus darbus. Pastarąjį matote ir įrašo viršuje. „Natiurmortas kitaip“. O šis man mielas, toks labai per rekordiška laiką greitai padarytas. Pradėjau aš jį štrichuoti tik antradienio rytą, o baigiau šiandien likus 20min. iki peržiūros.
Per tą savaitę aš taip pamėgau dailę, kad net ir nepiešdama viską įsivaizduoju ant popieriaus lapo. Einu, žiūriu į tvorą ir matau kaip ją nupieščiau su visomis perspektyvomis, matau kaip štrichuočiau. Taip labai nesveikai. ;D
Noriu aš vėl į dailę, tik ne į sumautą tapybą ir skulptūra. Ten taip fekeke! Man labiau patinka piešimas ir piešimo kompozicija. Anksčiau svarsčiau ką aš veikiu piešėjų klasėje, bet dabar tikrai nesigailiu, kad pasirinkau būtent piešimą. Jau rytoj su malonumu eičiau ir pieščiau. Nors manau, kad kai ateis laikas vėl eiti į dailę aš nenorėsiu, bet vistiek pasižadėjom su Sandra nepraleisti nei vienos pamokos, bent jau be rimtos priežasties.
Beje, keitėmės dovanėlėmis. Aš dovanojau Vitai tokį mielą pakabutį ir šokoladinį Kalėdų senį, o pati gavau labai mielą veidrodėlį, bet prieš jį atidarant buvo užrašas: „Nori pamatyti gražiausią šypseną?! Išpakuok ir pamatysi! :]“. Šie žodžiai padarė dovaną priverčiančią nusišypsoti, o tokias aš mėgstu. {;
Manau derėtų paskelbti čia savo pažymius, taigi:
* Piešimas 9.
* Tapyba 9.
* Skulptūra 8.
* Peišimo kompozicija 10.
* Dailėtyra 10.
Ir visgi, trečioje klasėje vertinimas sugriežtėjęs. (:
Tiek šiandien,
Ištikimai Jūsų,
In.

Spalvos.

// Lapkritis 2 2007 // 6 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Prieš porą vakarų. „Dabar“.

Taip labai jėgiškai mes su Egle ir Justu piešėm. Mat Eglės mama grįžusi iš kožkokios komandiruotės ar ko tai ten parsivežė visokių analizuojančių pratimų. Labai įdomu. (:
Tą vakarą piešėm:
* Kartu su Egle bendravom ant lapo. Pasirodo tas pratimas lavina bendravimą, mat kalbėtis negalima.
* Savo tuometinę nuotaiką. Maniškės nuotrauka viršuje. (Komentarai?)
* Savo šeimą. Tą jau visi trys darėm. Ir tai daug ką pasako.
Tai va, šiaip Eglės mama sakė kitam kartui vėl ką nors paruoš. Rimtai sakau, įdomu. ;D Labai įdomu ką apie tai pasakys nusimanantis žmogus. Mes net nenutuokiam ką mūsų piešiniai ir naudojamos spalvos pasako. Juose galima matyti viską. Visą žmogaus gyvenseną, suvokimą, būseną.
Norėčiau kadanors pati tokiais dalykais pasidomėti.

Mano kūryba.

// Rugsėjis 22 2007 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Radau patinkančią vietą savo kūrybai.
O ir jus, norinčius pamatyti ką aš esu nupiešusi dailės mokykloje ar padariusi su gimp’u/photoshop’u kviečiu apsilankyti. (:

___
Kompiuterinė grafika.
Kažkodėl būna taip, kad ‘pasinešu’ ant kažkokio filmo/aktoriaus ir vis kažką su jais darau. Na, perlipdau, perkuriu ar kažkas panašaus. Bet niekda nieko nedaurau su savomis nuotraukomis.
O taip, man tai patinka. Ir kaip tik dabar siunčiuosi Photoshop cs2.
Kompiuterine grafika užsiiminėsiu tik savaitgalį, bet vistiek tai teikia malonumą. (:
___
Dailės mokykla.
Eidama į dailę jaučiuosi tikrai išsekusi, bet grįždama iš jos – pailsėjusi. Mano kažkelintieji namai. Ten tokia gera atmosfera, kad galėčiau net ir skulptūroje ilgai sėdėti. Terliotis su moliu. Ir klasė man labai patinka.
Suaugau su ja. Ta mokykla padeda bręsti. Manau ji padėjo man augti tokiu žmogumi, kuriuo dabar esu ir tikiuosi padės dar ilgai. Tol kol reikės. Būvimas ten duoda minčių. Visada eidama namo apie kažką galvoju. Apie kažką, kas man atrodo prasminga.
Nenoriu jos baigti. Dabar tik svarstau ar liksiu ten dar meteliams kitiems.
Džiaugiuosi, kad išvis pradėjau ją lankyti.
___
Įdomiausių jums sapnų, skaitovai. (:

Toli gražu ne pabaiga.

// Liepa 17 2007 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Atsisėdau ir piešiau. Prieš langą, prieš tamsą. Piešinys maždaug savaitės senumo, o pabaigos vis dar nesimato. Pribręs jis dar pabaigai. Labai norėčiau. Patinka jis man.

Manau jog bus supratusių kas čia užšifruota. Tiksliau kitaip nupiešta, nei paprastai.

Beje, padidinus pamatysite didelę piešinį. Bet tiems kas nenori pastebėti dar neužglaistytų klaidų, patariu jo neatidarynėti.

Myliu ir mylėsiu lietų.

Jeigu įropotų krokodilas.

// Balandis 8 2007 // 4 komentarai » // blog, nuotraukos [3]


2007.04.03 mintys.
Chem, nesenai skaitėm per skaitinių pamoką tokį kūrinį. O dabar prisiminiau, nes pati dariau krokodilą. Iš fanieros (: Labai labai tai mėgstu, todėl ir rašau apie tai. Nežinau kaip kiti, bet aš tai skaitau lyg ir talentu, juk ne kiekviena mergina mėgstu pjaustyti ;D Chem, paveldėjau tai iš savo tėčio, nes būtent jis yra technologijų mokytojas ir dirba su medžiu. O šiaip ir rankas skauda, kol neįpranti pjauti, jos būna siaubingai raudonos. Brrr.
Krokodilas sudarytas iš ~70 detalių. Ruošdama jas sunerimui nusidildžiau visus nagus ir susipjausčiau rankas, o dariau visą tai kažkur keturias dienas. Iš viso dar esu išpjovusi raganą, vėžį, malunsparnį ir šį krokodilą. Smagumėlis (:
————————-
Sąžinė yra pirmoji išminties knygos tema. [Thomas Jefferson]

Namisėdos savaitgalis.

// Vasaris 25 2007 // Nėra komentarų » // blog, nuotraukos [3], sąrašai

Mano piešinaitis ;]

Na. Jau baigiasi ir savaitgalis, deja. Taigi, savaitgalio įvykiai:
* Tvarkiausi kambarį, dabar jis švarut švarutėlis ;D
* Baigiau knygą ‘Rugiuose prie bedugnės’. ;]]
* Kaip visada internautinausi prie PC. ;D
* Perverčiau knygą ‘Garsiausi pasaulio žmonės’ vadinasi netaip jaučiu, bet nesvarbu. xD Svarbu jog apsišviečiau ;D
* Prižiūrėjau tv.
* Gavau dovanų nuo sesers knygą ‘Ir velnias dėvi Prada’. Pradėjau skaityti <3>
Iki pipi.
————————-
J. D. Salinger
Rugiuose prie bedugnės
Vieno populiariausio, ypač tarp jaunimo, JAV rašytojo J. D. Selingerio (g. 1919) romanas, parašytas 1951 m., kuriame subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš koledžo rutiną, miesčionišką konformizmą. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. *Įdomi knyga, man patiko*

————————-
Tapau daiktus taip kaip juos mąstau, o ne taip kaip matau. [Pablo Picasso].