// Liepa 28 2010 // 6 komentarai » // blog, nuotraukos [1]
Dabar sukaupiu visus likusius energijos lašelius ir papasakoju apie šiandieną. Kaip minėjau ten kažkuriam praeitam įraše, buvau su klasiokais pas Evę sode, jei neklystu, tai turėtų vadintis “evės sodas nr. 3″. Tik šitas dar turėjo šiokių tokių bonusų, tai Dovilės gimtadienis. Vos pamačiusi seniai matytus snukučius (kurie seniai matyti, kurie ne) iš karto supratau, kad buvau jų pasiilgus ir eina sau, kaip gera vėl su visai susitikti. Bet prieš tai reikėjo su tėčiu nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti alaus, nes Ineta žiūrėjo deggrasį, todėl vėlavau, nes pas tėvą buvo atvažiavęs meistras tvarkyti signalizacijos, kuri neveikia dėl bbž ko (to pasekoje dabar reikia saugotis prieš įeinant į mano kambarį: gali atsitrenkti tiesiai į spintą, nes baldai perstumdyti, kad tam dėdei būtų geriau prieiti prie šūdo, kuriuo valdoma signalizacija). So, grįžkime prie..maximoj calsbergui nuolaida!! Todėl pasiėmus sau keturis butelaičius ir tipo pietus – pakelį fingerių ir gaidelių (šiaip vieną calsbergo tėvui atidaviau). Paleido mane tėvas prie sodų, neprašiau jo, kad vežtų toliau, nes pati nebuvau labai tikra dėl kelio, žinojau tik vieną – reikia rasti avietes. O šiaip, tai ten labai lengva nueiti iki reikiamos vienos: nuo pagrindinės gatvės paeini takeliu tada staigus posūkis į dešinę, tada į kairę, tada dar vienas į dešinę, dar vienas į kairę ir dar vienas į dešinę (spėju, pamečiau skaičių). Būtent tada, radusi reikiamą sodą, pamačiau seniai matytus klasiokus. Ir tiesą sakant, kartais mane tie pasisveikinimai baisiai užpisa (nes jų DAUG), bet vis tiek miela su visais apsikabint – visgi, susirinko visi žmonės, su kuriais klasėje sutariu geriausiai. Tuomet pasveikinom Dovilę su gimtadieniu, apkabinom, išbučiavom ir gėrėm alų. Kažkaip liūdna, kad šiandien man alus nelabai gėrėsi ir net ne kartą gailėjausi, kad neėmiau baltos, nes pasirodo, būtų atsiradę, kas norėtų su manim ją gerti, tai sakiau, idėja kitam kartui liks. Lukas su Auge nuvažiavo nupirkti rūkyt ir tai buvo labai jėga, nes prie tėvo pirkt rūkyt..hmm..nu jis nepirktų, net jei meluočiau, kad ne man. Dar žiūrėdama Lingailės į fb sumestas nuotraukas padariau išvadą, kad man reikėtų mažiau rūkyt, nes visos mano nuotraukos yra su cigaretėm, todėl jas gausiu tik rytoj (Katinas šiandien pavargęs ir jų į internetą nebesukels). Bet šiaip, koks skirtumas, nes paskui atvarė ir LABAI seniai matytas Tadas, kurio, pasirodo, irgi buvau pasiilgus. Na, jam vis dar reikia nusikirpti, daugiau lyg ir niekas nepasikeitę. Net noras kandžiotis liko, tik šįkart aš jam kandau ir gaila, kad mėlynės neliko. Sakė, jam niekada nelieka ir dar sakė, kad aš kažkokia nesveika, jei kur tik man įkandi, jos lieka. Nu jo, čia tiesa. Dar klasiokai sakė, kad aš pasikeitus, nors tai nėra visiška tiesa, nors ne, gal ir yra. Nesuku sau dėl to galvos, tai tik optinė iliuzija. Taaarkim. Kažkas dar alias žaidė, bet aš neprisijungiau, nes man buvo giliai čiauškutė, norėjosi su visais pašnekėt ir tiesiog pabendraut. Tad va taip ir prabėgo visa diena. Tortas buvo baisiai saldus, o paskui Augė su greta labai seksualiai plovė indus (gal ir dar kas plovė, neprisimenu). Grįžau baisiai nusikalus, nes ėjau iš sodo pėsčia, atvirai sakant, nemaniau, kad ten TAIP toli, bet nieko, dar ir į norfą sugebėjau užeit atsigert nusipirkt, dar ir su Faustu pakalbėt. Darant tokį mažą reziume, tai diena buvo verta viso kojų skausmo, kurį dabar jaučiu.
Ir iš tiesų, aš retai kada taip atpasakoju visus įvykius. Dabar tik išsišnekėt norėjos. Tai tiek, baigiau.
p.s. sugalvojau žiauriai nenaudingą ir beprasmį darbą laiko prastūmimui iki pirmadienio (jei visgi jo verta laukti, nes seseriai su sveikata yra ratas) – perskaityti ir sutaginti visus blogo įrašus, kurių, kiek žinau, yra virš keturių šimtų penkiasdešimt.
