Blogis.
// Gegužė 1, 2007 // blog
“Kai Eriką pašalina iš mokyklos, jis patenka į internatą, esantį toli nuo sostinės. Čia jis viliasi pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau pamato, kad tas blogis, kurį jis patyrė namie, augdamas su sadistu tėvu, egzistuoja ir kitokiais pavidalais. Internatinė mokykla yra pasaulis, užvaldytas penalizmo, kuris pamažu Eriką įsuka į smurto ir keršto spiralę. Jis suvokia, kad vaikystė ne tik suformavo jo dabartinį elgesį, bet ir suteikė jam žinojimą, reikalingą galutinai susidoroti su blogiu ir palikti jį praeičiai.” Dabar galvoju, esu skaičiusi geresnę knygą, ar tik noriu įsivaizduoti, kad ji geriausia? Tikriausiai nesu. Bet argi verta taip sureikšminti ar ji geriausia ar ne? Manau, dabar apsiribosiu tuo, kad ji tikrai įeina į geriausiųjų sąrašą. Ir visai nesvarbu, ar ji buvo geriausia ar ne, to tikriausiai niekada nežinosiu.
Džiaugiuosi, kad paklausiau mano labai gerbiamų žmonių patarimo perskaityti šią knygą. Ačiū jums. Labai įsijaučiau į knygą, į joje gveldenamą temą apie smurtą, į viską. Vargu ar kadanors tai pamiršiu, per daug įsijaučiau į viską. Tiesiog pajutau knygą visais savo pirštų galiukais.
_______
[Du pranešimai į dieną, tai bus tikrai retai].




Paveikė ir amne ši knyga. Vieną ką tikrai supratau, kad taisyklėmis paskliauti negalima. Visada atsiras kas jas sukurs iš naujo, kitokias, tau net nepriimtinas. Ir taip nuolatos. Jei išvis tos taisyklės bus kuriamos.
Ir niekada jos nebus iki galo tau priimtinos. Todėl tikrai, neverta visada joms paklusti.
Nuostabi knygą, vis dar dabar esu jos paveikta. Manau kadanors vėl ją perskaitysiu.
labai labai labai gera knyga.man taj labai patiko. jei idomu tai zinokit yra ir filmas pagal ja.tik kad svediskas, bet perskaicus knyga ji ziuret nerealu ir viska supranti!!!patariu ir paskaityt ir pazuret!! (filmas vadinasi ondskan)