Balos.
// Lapkritis 27, 2007 // blog
Ššš. Tyliau. Sustok ir įsiklausyk į gatvėse telkšančias balas. Atidžiai žiūrėk ir matyk. Taip, tai ateina Jis, išdidus kaip visada. Neslėpdamas to, Jis netgi didžiuojasi būdamas tokiu. Jis prieis ir pasakys tau tai, ko girdėti nenorėjai. Bet kažkodėl tu nenusiminsi ir neliūdėsi žiūrėdama į nueinantį jo šešėlį. Tu, virpančiose nuo jo žingsnių balutėse, pamatysi kartu su Juo išeinantį visą nerimą ir tuos draskančius prisiminimus. Pasijausi taip, kaip seniai nesijautei. Pasijausi laisva, tarsi didelis raudonas balionas blaškomas vėjo. Vėliau, kai tik pažiūrėsi į besiblaškančius baloje virpesius, prisiminsi Jį ir tavo veide įsižiebs nuoširdžios šypsenos užuomazga. Tuomet tu suprasi, kiek daug jis tave išmokė. Ir tu būsi laiminga. Būsi tokia, visa savimi.
——-
Ir ne, aš nesu liūdna. Ir ne, man taip nebuvo. Ir nelabai tikiu, kad bus, bet tokie žodžiai nėra man labai būdingi. Šie man panašus į tokius, kokius pati nelabai mėgstu ir manau, jog kadanors, iš to tik saldžiai pasijuoksiu. Bet ką gi. Blog’as todėl ir yra vadinamas mano pasauliu. Buvo mintys – jas ir išliejau. Ir juk visko reikia.




Gražus įrašas. Man patiko.
Ač labai. (: