Inetos blog'as

// Spalis 27 2009 // Nėra komentarų » // blog

Skaitau metų senumo blogio įrašus ir tramdau ašaras. Taip viso to pasiilgau. BET. Bet  t u r i u  įkalti sau į galvą, kad gyventi reikia dabartimi ir mažiau galvoti apie tokius dalykus, nes tai prie nieko gero nepriveda. Taigi, einu žiūrėti kvailo filmo.

Kažkas ką tik įmušė įvartį (arba Justas žiūri futbolą)

// Spalis 25 2009 // Nėra komentarų » // blog, sąrašai

Pasistojo štai toks klausimas: į Kretingą važiuoti autobusu ar traukiniu?

autobuso privalumai:
a) kartą jau tai dariau, todėl tiksliai žinočiau kur išlipti (matę Kretingos autobusų stotį supras, kame čia privalumas)
b) įsėdu sau ramiai ir važiuoju iki pačios Kretingos
c) kelionės metu laiko užtektų ir Kuprelio perskaitymui

traukinio privalumai:
a) įdomiau
b) pigiau (maždaug per pusę)
c) greičiau (visa valanda)

autobuso minusai:
a) velniškai brangu (!!)
b) važiuoti tektų 5h, kas turėtų atsibosti

traukinio minusai:
a) persėdimas Šiauliuose
b) važiuoti vienai nėra taip smagu, kaip dviese (taip, Ineta?)

Aš už traukinį, tik bijau truputį pravažiuoti Kretingą, nors man rodos, tuose naujuose traukiniuose pasako stoteles, todėl nereikėtų nerimauti. Tik reikia jokiu būdu nepamiršti ausinių ir Kuprelio, kurį reikia perskaityti. Be šito, reikia padaryti dar krūvas darbų, o iki šios akimirkos pakeičiau tik forumo stilių (tiesa, dabar jis man atrodo ytin žavingai), todėl vos tik baigiu rašyti, lekiu tvarkyti kambario, kuris vargšas netvarkytas jau turbūt mėnesį (!!) ir kuris skęsta dulkėse (per tiek laiko, kiek jame gyvenu, turbūt dar taip niekada neskendo), tad štai jums ir atostogos, nes savo gyvenamosis vietos tvarkymas yra tik viena iš gausybės kitų dalykų. O iš tikrųjų, įtariu, kad esu čia tik dėl to, kad labai tingiu eiti tvarkytis, tad trumpai papasakosiu jums, kokį fyską daiktą neseniai nupirko tėtis. O tas fysktas daiktas yra termosas, toks labai labai gražiai mėlynas termosas. O fyskas todėl, kad štai pasidarai arbatos ir turi visam vakarui prie kompiuterio ar knygos. O kas fyskiausia, kad ta arbata neataušta, kad kaip paprastai (logiška, taip?), todėl visada šalia turiu karštos arbatos, juk tai pasaka, kurią galima naudoti net nebūtinai išėjus iš namų! Šiandien geriu jau kokį trečią (:D). Ai, ir antradienį einu į Keliautojo Laiku Žmona, tad gal kas netyčia nori prisijungti prie manęs ir Simos?

v i s k a s
tikrai reikai eiti
t v a r k y t i s

ikiukas
ir gerų jums poilsio (o gal ir ne) akimirkų

beje, į lms nenuvažiavau (taip labai gaidiškai gavosi)

Einu aš miegoti (untitled)

// Spalis 15 2009 // 3 komentarai » // blog

Oficialiai skelbiu, kad p-a-v-a-r-g-a-u. Pirmadienio vakarai nusėti namų darbais, o antradienio dienos atrodo maždaug

8-15/16 mokykla
15-18 mokomės anglų
18-19,30 sėdim pas anglų mokytoją

nuo 20 pradedi daryti nd, bet daryti sunku, nes esi jau supistai pavargęs, todėl kiek išmanydamas stumi tai tolyn ir galvoji apie savaitgalį arba bent jau kitą dieną, naiviai tikėdamasis, kad ji bus lengvesnė. Neva mokydamasis rusų žodžius, kas trunka jau “savaitę”, netikėtai užmiegi  kitoje lovos pusėje, nei turėtum miegoti, kambaryje neišjungęs nei vienos šviesos. O kai atsibundi 3h nakties pastebi, kad nesi padaręs jokių namų darbų, neišmokti net ir tie patys rusų žodžiai. Kovodamas su savo kūnu, kuris maldaute maldauja pasilikti toje šiltoje ir sujauktoje lovoje, keliesi ir imi į rankas knygas, sąsiuvinius taip prievartaudamas save, nors realiai, iš to daug naudos nėra. Ir net neįpusėjus miegas tave nugali – krenti į sapnus, kurie pastaruoju metu yra vienintelė atgaiva. Atsibundi ir skubi, nenori pavėluoti, eini ten su mintimi, kad reikia, kad kažkada tai baigsis, kad “iškenčiu šiandieną ir jaučiuosi bent truputį laimingesnė”, bandai save įtikinti, kad kažkokiu būdu parašysi matematikos savarankišką iš sinusų/kosinusų teoremų įrodymų, spėsi parašyti padorų rašinį, turėsi jam minčių ir kaip nors nukelsi rusų žodžius kitai dienai. Bet vos tik nuskamba paskutinis skambutis jautiesi toks stiprus, kad sugebėjai nenueiti lengviausiu būdu – “susirgti”, kad turi visišką teisę savimi didžiuotis ir iš tiesų jautiesi bent šiek tiek laimingesnis.

Taip aš gyvenu pastarąją savaitę, nors keista, kad dar nei vienos nakties neteko praleisti užmigus ant stalo, kuomet anksčiau, lankant dailę, tai būdavo visai neretas reiškinys. Kartais norėčiau būti ant viso šito padėjusi, bet negaliu, kitaip man nesigauna. O neskaitant visų šių “smulkmenų” (ir dar kelių) esu beveik laiminga, beprotiškai laukianti atostogų ir svajojanti apie tuomet niekieno netrukdomą miegą. Gyventi laukimu nėra jau taip blogai, seniai tuo įsitikinau. Pavyzdžiui, dabar aš laukiu savaitgalio, kuomet vėl važiuosiu pas Deivydą (ir jos draugus, žinoma) į Šiaulius, nors praeitą savaitgalį apie tai galvoti net nedrįsau: atrodė pernelyg nerealu, bet štai kaip nutinka

Kelnės pilnos džiaugsmo ir gerų prisiminimų (a.k.a. nuo šypsenų man skauda žandikaulį)

// Spalis 11 2009 // 3 komentarai » // blog

Sekmadienio popietę, jaukiai bei šiltai susisupusi į antklodę ir priešais pasistačiusi puodelį vakar gautos arbatos, vietoje to, kad mokyčiausi sinusų teoremos įrodymus ar rusų žodžius, esu nusiteikusi papasakoti apie vieną nuostabiausių gyvenimo dienų, kurią praleidau Šiauliuose pas Deivydą. Bet kaip nusistovėję mano įpročiai skelbia – apie viską pradėkime nuo pradžių

Jeigu ne tas žinojimas ir nusiteikimas, kad laukia puiki diena, kėlimasis iš lovos šeštadienį, septintą ryto, būtų buvęs tikra kančia, bet nebuvo. Ir aš netgi viską spėjau (ok ok, beveik), ir netgi nevėlavau!! Tik štai Evė vėlavo, ir netgi nespėjo į savo autobusą, bet nejau galiu dėl to pykti – man liko visas shogetteno šokoladas su riešutais, kurį būčiau atidavusi jai už pralaimėtas lažybas. 8,20 pajudėjo autobusas skraidinantis mane į Šiaulius; jame buvo tragiškai karšta, bet kad jau tingėjau nusirengti megztinį, teko kažkuo užmušinėti mintis (tam labai padėjo dm). Vos tik gražusis autobusas su žaliomis taškuotomis sėdynėmis ir užuolaidėlėmis įsuko į autobusų stotį, iš karto pamačiau Deivydą ir taaaip gera širdutėj pasidarė!! Išlipau ir taip stipriai ją apsikabinau, ir o varge, kaip buvau jos pasiilgusi!! Paskui ėjom pasivaikščioti, Dei nusivedė mane į senąsias (?) kapines, kur rado savo rudąsias pirštines (:D), prie ežero, kur yra “tūkstantmečio suoliukų” (pff), prie kranto, kur yra vamzdis (?) ir nuo kurio nukritus šleptelėtum tiesiai į vandenį. Vėliau papusryčiavom Presto, aš papasakojau apie tai, apie ką pasakoti velniškai nemėgstu, šiaip, mes daug kalbėjom ir gėrėm daug skanios arbatos ir valgėm daug skanių blynelių, ir gavom daaaug gražių čekių (t.y. vieną), ir sugalvojom, kad reikia eiti į Našlaitę..ai, dar prieš tai apsikeitėm dovanomis: aš gavau velniškai skanios arbatos, velniškai šypsotis verčiantį laišką (kurio niekada niekas kitas neperskaitys!!) ir du velniškai gerus apocalyticos cd (pavadinimus įrašyti vėliau), o Deivydai labai patiko mano daryti Gahano auskarai ir geltonasis karvytės skirtukas iš Kroatijos, dėl ko aš rimtai džiaugiuosi. Taigi po to Presto ėjom pas D. į namus ir žinot ką, ji turi daug gerų knygų, aukštas lubas, fainą, pavydą sukeliantį, balkoną bei gąsdinantį šaldytuvą (:D); sėdėjom mes virtuvėje prie atviro lango ir gėrėm jos iš Vokietijos gautą mėtų arbatą gražiuose puodeliuose. Sutikusios Tomą patraukėm į akropoly, kur susitikom su Birute (tai buvo mano genialus sumanymas) ir tiesiu žingsniu patraukėm į forum cinemą, kur tikrai nedėjom į kelnes (nu aš su Tomu tai neturėjom dėl ko, 16 – iai valdo :D), kad Deivydos ir Birutės neįleis į kino salę, bet kadangi mes su Tomu sukūrėm tokią iliuziją, jog jos vyresnės, jokių dokumentų neprašė ir mes tikrai nuėjom į Našlaitę. Taip aš pirmą kartą aplankiau siaubo filmą kino teatre ir tai net nebuvo labai baisu (užsidengti akis prireikė vos kelis kartus), mes radom vietų ir iš ko pasijuokti būtų galima, bet štai pabaiga buvo visiškai netikėta (neskaitant to, kad motina su vaikais liks gyva – juk tai savaime aišku!). Jeigu tokie būna siaubo filmai, tai kurių galų aš jų taip bijau?! Dabar netgi kyla dar didesnis noras pažiūrėti egzorcistą, nors ir žinau, kad seni siaubo filmai yra kur kas baisesni. Žodžiu, išalkę (kas taip, o kas ir ne) patraukėm į šokoladinę, kuri yra truputį truputį panaši į galeriją xx (nors jos niekas nepralenks) ir kur prie vieno staliuko reikėtų užrašo “skirta pokalbiams be tabu”, nes iš tiesų, prie jo buvo prabilta įvairiausiomis temomis (ir mano mėgstamiausiomis), temomis, prie kurių kai kurie nepratę (:D). Bet štai nėra įspūdingesnio vaizdo, kai žmogus užsisako ekspreso, net nežinodamas, kas tai yra, paskui labai juokingai susiraukęs geria ir galiausiai tipo mandagiai siūlo paragauti ir kitiems. Turbūt sėdėti toje šokoladinėje – tai viena geriausių dienos dalių (kaip ir visos kitos), nes buvo rimtai, rimtai velniškai smagu (kaip ir visą dieną), tik gaila,  kad neilgai teko ten pabūti: manęs laukė fucking autobusas, grąžinsiantis mane namoooo. Bet prieš tai, viską vainikavo nusipirktas SOFAD albumas ir šeši (plius kažkiek) megatron hugų, po kurių pasidarė dar labiau gaila dėl to, kad reikia išvažiuoti..Bet tačiau, jei reikia, tai reikia ir įsitaisiusi autobuso antrame aukšte (vėliau net ir priekyje įsitaisiau) visiems dar daug daug mojavau, kad net rankos pavargo..taip aš atsisveikinau su visais, su Šiauliais ir taip grįžau namo, į miegantį Panevėžį.
O grįžus namo prireikė laiko, kol apsipratau, nes buvau taip pripratusi prie visų veidų bei balsų, kad buvo išties keista. Pasidariau arbatos, įsijungiau apocalypticą, pažiūrėjau blood ties (tas vampyras rimtai patrauklumo įsikūnijimas) ir pašnekėjusi su Deivyda telefonu, saldžiai saldžiai užmigau, vis dar galvodama apie praeitą dieną, kuri deja baigėsi ir dėl ko buvo visai liūdna. Tad dabar galime laukti sekančio mūsų susitikimo, kuris turėtų įvykti ne taip ir negreit.

Deivyda, tu net neįsivaizduoji, kaip tavęs JAU pasiilgau ir kaip laukiu tavęs svečiuose!!
Birute, buvo tikrai įdomu tave sutikti, pabendrauti gyvai – nuomonė, bent jau iš dalies, tikrai pasikeitė į gerąją pusę.
Ir Tomai,  net jeigu neskaitai, kažkokiu būdu žinokis, kad džiaugiuosi jog buvai su mumis ir neką mažiau džiaugiuosi susipažinusi.

Žmonės, dar kartą sakau diiidelį ačiū už vakar dieną
I’LL BE BACK!!

>:D

(patyrimai iš kitos pusės čia)

10 – …

// Spalis 6 2009 // 3 komentarai » // blog, sąrašai

10 – 10 kelionė pas Deivydą (garantuota) DONE!
10 – 24/25 kelionė į lms rudens forumą (vis dar planuojama)
10 – 26 kelionė pas Paulę į Kretingą (velniškai laukiama) DONE!

Ką dar sugalvosim? (sun)

Ne apie md

// Spalis 6 2009 // Nėra komentarų » // blog

Ir praleistų renginių/įvykių fail’ų FAIL’u skelbiamas – pirmasis (ir vienintelis toks) VIBE.lt gimtadienis..Taip taip, iki jo nusigauti nesugebėjau. Bet būtų juokinga, jeigu negraudu, kad nevažiuosiu ir į creeper festą, dėl kurio, pagrinde nepasirodžiau ir vibėje (atmeskime tai, kad dėl šiokių tokių priežasčių užsispyriau viena nevažiuoti). O aš taaaaip labai ten norėjau, taaaaip norėjau sutikti visus tuos žmones, kurie visai netiesiogiai tapo man beveik pažįstami (kas beveik, o kas ir ne)!! Aš netgi buvau sugalvojusi krūtą dovaną, tik vargu ar būčiau sugebėjusi ją padaryti, nes įgūdžiai atbukę, bet bent jau buvau sugalvojusi..varge, aš netgi sapnavau jį! (:D) Žodžiu, dabar galiu tik gailėtis ir seilėtis bei kankinti save (kaip sako Linga), žiūrėdama į gimtadienio nuotraukas..
Tačiau kaip ten yra sakoma?  Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą? Tai va, dėl creeperio aš visai, visai nepergyvenu, nes važiuosiu pas Deivydą į svečius, taip sakant, į Šiaulius. Ir kaip velniškai, kaip neapsakomai aš jos pasiilgau, kaip to laukiu ir kaip pagaliau džiaugiuosi, kad kažkur vėl išvažiuosiu..ahh, tai jau dabar gniaužia kvapą (koks skirtumas, kad ten važiuosiu ne pirmą kartą). Dar pagalvojus, su kuo ten susitiksiu, susipažinsiu ir ką nuvešiu, darosi taip smagu, kad po kambarį norisi lakstyti darant sukinukus pagal a pain that i’m used to tol, kol apsisuks galva

Ir gaila, kad tiek laiko nerašiau
Ir džiaugiuosi, kad pagaliau parašiau
Ir užtat turiu naują, puikią skrybėlę
Ir šiandien išsiunčiau penkis laiškus, keturis atvirukus

Labanaktis