Archive for Balandis, 2009

// Balandis 26 2009 // 3 komentarai » // blog

Viskas, rašymą kas dieną galutinai metu velniop!
Labanaktukassss, -xxxx

I’ve been searching for truth, And I haven’t been getting anywhere

// Balandis 26 2009 // 5 komentarai » // blog

Tas Šeimos Bičas labai durnas multikas ir ten taip nusišneka, kad net nebejuokinga. Nors kai kuriems akivaizdžiai labai juokinga, bet tai ką daryt, kad man ne. Ir kas svarbiausia, tai labai juokinga vienuolikmečiui.
O iš tiesų, tai norėjau papasakoti ne apie tai, kad Justui įdomus tokie filmukai. Vakar su šeimynėlę buvom Šiauliuose. Nebūčiau aš važiavusi, nes vienintelis jų tikslas buvo akropolis, bet pagalvojau, kad būtų velniškai smagu susitikti su Deivyda, na tai taip ir padarėm. Ji sakė, kad šįkart viską išsamiai papasakočiau aš, bet tiesą sakant, nelabai žinau ir ką. Mes be galo daug vaikščiojom ir be galo pavargom (nuėjom nei daug nei mažai ~15km), nes ėjom nuo akropolio iki centro (ir atgal), paskui užėjom į saulės miestą ir bombą, kur paganėm akis į Dave plokštelę ir dar daug visokių dm cd. Ai, ir beje, sutikom Dei draugę Kamilę, kuri irgi klauso dm, nors pastaruoju metu nėra jokio stebuklo sutikti kažką, kas jų klauso, nu tarkim, nesvarbu. O dar ėjom į bulvarą ir į presto, kur labai labai smagiai pasisėdėjom, bet turbūt neverta kalbėti apie tai, kokius du vyrukus ten sutikom, nes apie juos jau Dei rašė, bet štai jų, aš niekada nepamiršiu. O po to, patraukėm link akropolio, nes kelionė trunka apie valandą, o jau lyg ir tėvai turėjo baigti savo pasižmonėjimus, bet o tačiau, pasirodė, kad jie pas tetą ir net nelabai ruošiasi judėti link manęs, bet Dei jau reikėjo namo, nes jos mama, kaip konstatavo mano tėtis, yra griežta ir viskas turi būti pagal ją, čia ne taip, kaip su manim ginčytis reikia. Tad aplankius labai jaukų knygyną ir timarii Dei paliko mane vieną ir išlėkė namo. Tuo tarpu aplankiau wc ir rimi, kur sukrapščiusi paskutinius centus nusipirkau lion, o kai dar paslampinėjau ir tėvai pasirodė. Kai patraukėm namo, jaučiausi tokia laiminga ir pavargusi, kad net ir tas nuovargis buvo malonus ir žinot, su kerzais tokiu oru vaikščioti visai pakenčiama. O kad daugiau tokių puikių savaitgalių būtų!!

// Balandis 25 2009 // 6 komentarai » // blog

Išsiregistravau iš oniukės

-xxxxxxxx

Pain is ready, pain is waiting

// Balandis 23 2009 // Nėra komentarų » // blog

Gera žinia ta, kad šiandieną išgyvenau ir padariau viską, v-i-s-k-ą, ką norėjau. Dar gera žinia, kad šaštadienį traukiu į Š-i-a-u-l-i-u-s. O bloga žinia ta, kad set box’o reikalai nejuda, aš pradedu nervintis ir šūkauti, todėl nenustebčiau, jei tėvai bandytų išvedžioti, kad iš tikrųjų, man jo net n-e-r-e-i-k-i-a, kad r-a-m-i-n-č-i-a-u-s-i ir geriau t-a-u-p-y-č-i-a-u vasarai. Velniop, nes su savo pinigais darau ką noriu, taigi,  ir perku ką noriu. Ir kažkodėl, k-a-ž-k-o-d-ė-l  esu pikta ir nusiteikusi su kuo nors susipykti.

-xxxxxxxxxxx

p.s. po balandžio daugiau niekada, n-i-e-k-a-d-a nesistengsiu rašyti kas dieną, nes taip tik viską gadinu.

Nothing more than you can touch now

// Balandis 21 2009 // Nėra komentarų » // blog, sąrašai

Kiek šiandien laisva diena, tiek rytoj nelaisva, todėl šiandien miegu daug, rytoj miegu mažai, ir viskas todėl, kad: a) reikia padaryti matematikos lapą, kurį davė praeitą savaitę, o aš dar nepradėjau (ak, kaip netikėta); b) reikia pasiruošti matematikos kontroliniui, kuris kiek girdėjau, sušiktai sunkus; c) reikia padaryti matematikos namų darbus ketvirtadieniui; d) reikia pasiruošti biologijos kontroliniui; e) reikia prispausti tėtį, kad nueitų į banką arba, kad pervestų pinigus Tanei; f) reikia nueiti nusifotografuoti pasui ir kortelei; g) reikia pasiruošti knygos pristatymui; h) reikia IŠ KAŽKUR GAUTI KNYGĄ!!; i) reikia nueiti į tapybą; j) reikia surasti aprašyti Žemaitės gyvenimo kelią; k) reikia perskaityti DU lietuvių vadovėlio lapus; l) gal dar reikia pamiegoti. Ir ką čia, gal juokaujat, juk visai nedaug..!

An unbearable pain, a beating in my brain

// Balandis 21 2009 // 2 komentarai » // blog

Kaip aš bijau, kaip aš bijau, kaip aš bijau, kad nepavyks sutvarkyti to užsakymo ir negausiu savo set box’o ir kaip baisu suprasti, kad kažkas yra negerai, bet tu nežinai, kaip tai reikia pataisyti ir telieka laukti, kol žmonės, kurie tau gali padėti, prisijungs prie skypės. Bet laukti yra taip velniškai sunku, nes tu juk velniškai bijai ir aš nejuokauju, aš rimtai bijau! Aišku, turiu dar nemažai laiko ir dar daugiau vilties, kad man padės, bet vistiek bijau. Kažkoks šūdas čia dabar, nes buvau taip nusiteikusi su Sima internete pažiūrinėti visokiausius per dailės pamoką užkabinusius darbus, bet kai tėtis pasakė, kad kažkas ten yra taip negerai, dingo visas noras ir va štai tai yra šūdas. O aplamai, neskaitant to gąsdinančio dalyko, diena buvo visai tokia gera, nes pirmą kartą tiek parašiau per fizikos kontrolinį ir visai suprantu, kodėl. Ogi todėl, kad sėdėjau su Laurynu, kuris per pamokas nebijo eiti prie lentos ir ten kažką kerta, tai va, kaip puiku. Žinoma, nesitikiu aš nei dešimtuko, nei devintuko, nes tokie dalykai iš fizikos jau tapo nebeįmanomais, bet gal daugiau nei keturis ir gausiu. Be fizikos, dar ir geografiją parašiau, tą patė kontrolinį, kurį jie rašė vasario mėnesį ir galiu pasakyti, kad visai susimoviau, nes mokytoja davė kur kas sunkesnį kontrolinį, nei visiems, o kai nebuvau atsivertusi žemėlapio, tai buvo gana sunku nusakyti, kuris ežeras yra arčiausiai kokio miesto, bet reikalas tame, kad džiaugiuosi išbraukusio iš sąrašėlio vieną skolą. Tai va taip aš gyvenu, neskaitant to to jau daug aukščiau minėto dalykėlio, linksmai kaip niekad.
Žinot, kokį faktą konstatuosiu? Tokį, kad kai ateinu čia rašyti dažnai, tik šūdmaliauju ir nieko įdomaus neparašau, dėl ko irgi truputį truputį ant savęs pykstu. Aplamai, tai visai dažnai ant savęs pykstu ir abejoju ar tai taip jau gerai.
Labanaktis ir skanių jums uodų (užvakar kaip tik pirmą mačiau!).

Tell yourself it’s alright

// Balandis 19 2009 // 1 komentaras » // blog

Būtų gerai dabar miegoti, bet būtų dar geriau, mokytis fiziką. Geografiją jau beveik moku, tą temą, kurią atsiskaitėm dar vasario mėnesį, tik žinoma, aš juk neatsiskaičius, bet tai bus ištaisyta rytoj, tikiuosi. Jeigu kalbant apie skolas, tai dar liko matematika, geografija ir geografija ir tada viiiiskas, rinksim naujas skolas. O ką tik užsiregistravau you tubėj, nes pagalvojau, būtų visai patogu turėti vietą, kur būtų galima kaupti mėgstamiausius video ir daaar, gal kartais pati norėsiu ką nors įkelti, bet šiaip, tai keista, nes iš tiesų, tai nemėgstu you tubės, o registracija buvo siaubingai sucks, nes daugiau nei pusvalandį teko galvoti slapyvardį, mat daugelis iš mano norėtų užimti, o slapyvardžių su skaičiais siaubingai nemėgstu. Ir šitaip aš tapau GreenTuku. Tai va, ten kaip pagalvoji, tai visai fyska, galima rasti daug daug ko su dm. Ai, ir po galais, einu miegoti/mokytis, nes vis tiek, neturiu ko papasakoti, išskyrus tai, kad vis dar sloguoju, o ryte balsas buvo toks sulūžęs, kad negalėjau prakalbėti.

My mind’s in need so my body feeds and it keeps me alive

// Balandis 19 2009 // 5 komentarai » // blog

Prisižadėti, kad rašysiu čia kiekvieną dieną, buvo lygu mirties nuosprendžiui, bet nieko. Ir atsimenat, kažkurią čia dieną rašiau, kad tikiuosi nepramiegoti į Darom? Tai galiu iškilmingai, o gal ir gėdingai pranešti, kad pramiegojau ir atsikėliau 9,48h., kai tuo tarpu 9,30h. jau turėjau būti prie mokyklos ir susitikti su Linga ir Sima. Pirma mintis, vos tik atsibudus buvo maždaug tokia: “blet, pramiegojau”, todėl šokau iš lovos, išsivaliau dantis, net nepapusryčiavus, kas paprastai man reiškia nekokią dienos pradžią, apsivilkau juodą italijos maikę, juodą megztinį ir juodą striukę ir kelios minutės iki dešimtos tėtis nuvežė iki klevo, kur jau laukė tos tos dvi, nu tos, nu Sima ir Linga. O tada nuėjom prie Kalnapilio ir pamatėm daug daug žmonių, tiek daug, kad net baisiai nustebom, nu nes jų buvo rimtai daug. Tai va taip mes nuėjom ieškoti, kas dalina pirštines ir radom kelis vyrukus, kurie, kaip supratau, buvo iš policijos, nu ir jie mums sakė, kad jeigu ką, mes irgi esam su jais, tik nelabai atsimenu kodėl. Dar gavom maišų ir ėjom palei Nevėžio pakrantę. Gal todėl, kad vilkomės bene paskutinės, o gal šiaip dėl kažko, nelabai ir darom tų šiukšlių, bet šiaip, tai buvo labai smagu. Turbūt smagumo dar pridėjo ir tai, kad man velniškai skaudėjo galvą, velniškai ėmė čiaudulys ir velniškai ramybėje nepaliko sloga. Iš idėjos, tai būtų buvę protinga neiti, nes tai man tarsi dar vienas mirties nuosprendis (nors kaip dabar paaiškėjo, gal ir ne), bet būčiau tikrai siaubingai gailėjusis, jei nebūčiau sudalyvavus. O šiaip, tai pasikartosiu, kad buvo smagu, buvo daug žmonių ir visi tikrai puikiai padirbėjom, nes viską sutvarkėm tik per valandą. Per vieną trumpą valandą ta pakrantė tapo kur kas švaresnė, nei buvo ir kaip gera žinoti, kad ir mes prie to prisidėjom! Ir kitais metais tikrai dalyvausiu, ir dar kitais, ir dar, ir taip tol, kol žmonės atsikvošės, nors tai, ko gero, ir nebus labai greitai.

This time I’m cleaning up my mind, There is no space for the regrets

// Balandis 16 2009 // 1 komentaras » // blog

Kai kam ten rytoj nėra pamokų, todėl jaučiuosi turinti teisę kai kam pavydėti, girdit? (: D) Bet rimtai, kaip fyskai, atsimenu ir mes su mokykla kažkuriais metais ėjom ten tvarkyti. Tokio didelio didelio lauko prie senų ir surūdijusių karuselių (kur dabar stovi cido arena), tai tragiškai pavargom, o dar atsimenu, kad klasiokas buvo radęs telefoną, rūbų, piniginę, varnos lavoną ir daugiau visokių smagių dalykėlių, va, kaip smagu. Tik šiais metais su draugėm pačios užsiregistravom ir atstovaujam sau, tai taip v-a-u. O kaip aš sugalvojau sudalyvauti? Važiavau iš Trakiškio, pro automobilio langą stebėdama laukus ir pagalvojau, kad reikia kažkur sudalyvauti, o pirmoji į galvą šovusi akcija ir buvo DAROM, pasiūliau Simai, ji sutiko, vėliau sutiko ir Linga, nu tai mes in. Dar tikiuosi, kad nepramiegosiu, o kadangi, ką tik išsiverčiau anglų tekstą apie dienos rutiną, taisyklingą gyvenimo būdą, kad jaučiu, einu miegoti. Nors dar reikia šį bei tą išmokti.

I wanna touch you with my little finger

// Balandis 15 2009 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar pamiršau papasakoti (nu šiaip, nepamiršau, bet ten būtų buvę labai ne į temą) apie tai, kokią keistą naktį apturėjau. Visų pirmą, tai vakar “miegoti” aš nuėjau apie pirmą. Tas mano miegas buvo kartu su knyga “skerdykla nr. 5″, o paskui, kai kažkiek ten paskaičiau, pastebėjau, kad visai, visai miego nenoriu, todėl įsijungiau “viki, kristina, barselona” ir turiu pasakyti, kad geras filmas. Toks truputį pakrypęs, bet man patiko (o jei apie pakrypimus, tai šiandien Tadas buvo labai susidomėjęs “pornomūzą“, o skaitydamas ją gausiai šypsojosi, paskui pacitavo kelis sakinius, o mus išvadino iškrypėlėm, nes ji mums irgi patiko, bet ne apie tai). Tai va, kaip sakiau, filmas man tikrai patiko, bet tuomet, kai trečią valandą nakties baigiau jį žiūrėti, miego vis tiek nenorėjau, o į galvą lindo ir lindo visokios mintys ir pusmintės, todėl supykau, atsikėliau, pasiėmiau dideles kompiuterines ausines, pasijungiau, atsiguliau skersai lovos, kad ausinės siektų tiek, kiek reikia ir garsiai užsileidusi dm kritau į lovą ir tada, tada nesupratau kaip užmigau, nesupratau ar miegojau ir nesupratau, kaip atsibudau, o atsibudau tai šeštą ryto, atsidariau žaliuzes, įsijungiau gražią dainą ir toliau kritau į lovą, neva pagulėti. Kai mane prižadino iš lovų lipantys namiškiai, prabudau, o kai jie išėjo, vėl laimingai užmigau ir vos nepramigau. Ir be viso to, sapnavau, o gal tiesiog įsivaizdavau, visokius įvykius, kurie, šiaip jau, man iš tiesų patiktų, nors nelabai ir atsimenu, kas konkrečiai tai buvo.

You’d be wasting your time Saying no, it’s a crime

// Balandis 14 2009 // Nėra komentarų » // blog

Liverpool 4 : 4 Chelsea – fhtahgn! Niekada dar nemačiau tokių pašėlusių varžybų ir visai nėra svarbu, kad neypatingai dažnai ir žiūriu tą futbolą, bet visgi, net aš nesugebėjau atsitraukti, net tėtis nesugebėjo užmigti, o va tai jau yra didis dalykas. nu ir ką, draugai ir bičiuliai, prastūmėm vieną dieną mokykloje, iki savaitgalio liko trys dienos ir man įdomu, aš iki vasaros tik ir stumsiu dienas, o paskui ir iki tol, kol baigsiu mokyklą, ar kažką padoriai išmoksiu, nes man jau darosi neramu. Nenoriu visiškai į viską spjauti ir susimauti visus pažymius. Bet užtat galiu pasidžiaugti, kad šiandien su Sima ir su Linga buvom po pamokų bibliotekoj, o paskui ir kakadu, kur su nuolaidų kortele gavom net daugiau nei devynių litų nuolaidą! Niekada neturėjau, netgi nemačiau, kortelių, su kuriomis duotų trisdešimties procentų nuolaidas. Dar galiu pasidžiaugti, kad nusipirkau keturis juodus tušinukus ir iš didelio nepritekliaus tapau mergaite, su labai dideliu juodų tušinukų pritekliumi ir dar turiu spider man liniuotę, ir dar pieštuką su visokiais kamuoliais, jėj. Bet svarbiausias šiandien įvykęs dalykas buvo tas, kad pagaliau užsisakiau SOTU set box‘ą!!! Ir iš tiesų, tai buvo labai baisu, nes to dar niekada nebuvau dariusi, o ten ne šiaip dešimties litų vertės daiktas, o kur kas vertingesnis ir net netik apie pinigus kalbant jis yra vertingas, bet būtų labai apmaudu, jei pinigus nuskaičiuotų, o box‘o negaučiau. Bet kadangi man padėjo Eglė, lieku jai labai dėkinga, nes būtent dėl jos dabar sėdžiu ir visai nesijaudinu, nes žinau, kad viskas yra gerai. O dabar, dabar manau, būtų visai nebebaisu dar kartą tai pakartoti, kaip sakė glow, visai neskauda. Ai, nu ir šiaip, smagūs dalykai tos e – parduotuvės. Turėčiau pinigų, tai ir conversus dailius nusipirkčiau, bet o deja, neturiu ir greitu laiku neturėsiu, nes viską sukišau į box‘ą ir dar Paulės gimtadieniui reikia taupyt! Klausimas dabar manasis, ką daryt, eit skaityt ar eit pasimokyt?

We have each other, You are my brother

// Balandis 13 2009 // Nėra komentarų » // blog

Labukas rytukas. Iš tikrųjų, tai nėra toks ankstyvas rytas, bet turbūt taip atrodo todėl, kad va ten už manęs dar Sima miega. O vakar taip nebuvo ką veikti, kad pasikviečiau ją į svečius su nakvyne ir mes dar ėjom pasivaikščioti durnesniu nei durnu maršrutu, paskui šalom kartu su Egle, o Eglė pasakojo gėdingas mano praeities istorijas, kurias net ir pati jau buvau visai pamiršusi. Ant gatvės dar dabar matosi Eglės sudaužytas kiaušinis ir kelios mano pamestos apelsino lupenos, nu nes labai valgyt norėjom, o namo grįžom tai apie pusę dvyliktos, todėl mama sakė jau norėjo eiti mūsų namo varyti. Bet per atostogas neparašiau nei vieno laiško, dėl ko, man truputį gėda ir dar apmaudu, todėl šiandien vieną tikrai, tikrai turiu parašyti, nu gal du, bet ką tik pabudo Sima ir aš baigiu.

To celebrate the fact, That we’ve seen the back

// Balandis 11 2009 // 4 komentarai » // blog, bonus

Pastabos šv. Velykų šventei dažant kiaušinius kitiems
metams:

  1. Mažiau vynioti siūlo, nes kai išvyniosiu, labai atsibos.
  2. Daugiau dėti ryškių spalvų dažų.
  3. Kiaušinius dažyti su pirštinėmis.
  4. Dėti užrašus kiaušiniams.

Iš patirties rašo: Ineta L. 12m

Šitoks raštelis jau ketvirti metai, kaip guli sulankstytas prie dažų kiaušiniams. Trečio patarimo niekada nesilaikau, todėl ir dabar sėdžiu su spalvotom rankom ir dar spalvotesnėmis panagėmis, bet net neįsivaizduoju, koks dažymas gali būti su pirštinėm, todėl nesiskundžiu. O ketvirtos pastabos jau ketvirti metai, kaip nesuprantu, todėl ir negaliu pasinaudoti, o šiais metais, dar ir antrajai paklūsti nelabai pavyko. Aš tik norėjau, kad visi kiaušiniai nebūtų mėlyni, kaip būna paprastai, nes mėlyna spalva pas mus yra stipriausia ir paprastai viską užgožia, pavyzdžiui, praeitais metais dar ir į puodą šliūkštelėjau, kad tipo “ai, jei būtų mažai, kad būtų ryšku”. Nu va tada ir buvo ryšku, o dabar kažkokios pastelinės gavosi ir aplamai, tai dažai kuo toliau, tuo labiau darosi kaip koks sysalas, todėl stengiuosi naudoti tokius senus, kad net baisu pagalvoti. Pilk nepylęs, vis tiek tas pats. Šiųmetinis dažymas kažkoks nevykęs dar ir dėl to, kad sudaužiau keturis kiaušinius: į vieną pirštą suvariau, o kiti trys buvo suskilę, šūdas ten, ne maxima arba tai galima pavadinti “pirk kiaušinius paskutinę dieną”. Grįžus namo, mama pastebėjo, kad visai nėra svogūnų lukštu, nuėjo ir nupirko, o grįžus pastebėjom, kad nėra ir ryžių, bet pirkti jau nebeėjo ir teko naudotis kažkokiom ten kruopom. Bet iš tikrųjų, tai gavosi gana pakenčiamai, nors jai ir būtų tie kiaušiniai tragiški, niekas man to nepasakytų, nes visi labai malonūs ir tyliai džiaugiasi, kad patiems rankų nereikėjo teptis. Nu gerai, gal ir nesidžiaugtų, bet vistiek niekas nedrįstų sakyti, kad jie negražūs, nes galbūt jie rimtai visai gražūs. Ir tai buvo kiaušiškiausias mano įrašas per per per visą istoriją. Ir dar nepamirškit pasinaudoti mano patarimais, o jei išsiaiškinsit ketvirtą, tai ir man praneškit, bus ačiū.

Been waiting for the night to fall I knew that it would save us all

// Balandis 11 2009 // 2 komentarai » // blog, sąrašai

Žinot, kodėl vibe yra geriau nei gerai? Nes gali sekti, kaip jaučiasi tavo draugai, net tuo atveju, jei jie tau patys to nepasako ir dėl to, ką ką tik ten perskaičiau, gerokai sunerimau. Net širdis greičiau plakti pradėjo, o norėjau pradėti pasakoti visai ne apie tai. Ir ne apie tai, kad Sima su Elze išėjo į kiemą; ne apie tai, kad vakar užklijavau autobuse pirmąjį vibe lipduką; ne apie tai, kad ką tik baigiau puikią knygą; ne apie tai, kad knygų aprašinėjimų sąsiuvinyje pradėsiu naują puslapį; ne apie tai, kad kai būsiu perskaičiusi 101 knygą, jis bus pripildytas ir die, koks skaičius papuls, 101!; ne apie tai, kad last fm labai dažnai serga ir neskanuoja dainų; ne apie tai, kad tuojau eisiu dažyti kiaušių ir ne apie tai, kad visai to nenoriu; ne apie tai, kad dabar gurkšonoju spėjusią atvėsti kavą; ne apie, kad aplink mane prasideda kažkokia dm manija; ne apie tai, kad ta apklausa mažai pagelbėjo, nes rezultatai gana tolygūs; ne apie tai, kad vakar žiūrėjau filmą, kuris man patiko ir ne apie tai, kad dėl jo pabaigos negalėjau susikaupti skaitymui ir nueiti ramiai miegoti; ne apie tai, kad naktį klausydama dm iškroviau telefoną; ne apie tai, kad niekaip negaliu padėti; ne apie tai, kad ką tik baigėsi mano mėgstamas juodas tušinukas; ne apie tai, kad šiandien vėl reikės važiuoti į kaimą; ne apie tai, kad turiu visai nemažai namų darbų, o grįžus į mokyklą reikės parašyti matematikos kontrolinį, bet kol kas man tai visiškai nerūpi; ne apie tai, kad per šią savaitę atpratau rašyti; ne apie tai, kad dabar norėčiau būti su Deivyda; ne apie tai, kad kai tik grįš tėtis, prispausiu jį, kad užsakytų tą box set‘ą, nes pinigus jam jau visus daviau; ne apie tai, kad dėl to dabar sėdžiu su dviem litais piniginėje; ne apie tai, kad vakar irgi buvau dailėje; ne apie tai, kad ką tik panorau turėti juodą akių pieštuką; ne apie tai, kad vakar buvo labai baisiai iškrypęs vakaras ir apie jį pagalvojus, darosi netgi liūdna; ne apie tai, kad norėčiau pas ką nors nuvažiuoti; ne apie tai, kad Tanė pasielgė kiauliškai ir mes nenuvažiavom prie jūros; ne apie tai, kad visas atostogas nemačiau Eglės (kur ji irgi nežinau); ne apie tai, kad kaip visada pas mane groja dm.
Tai apie ką norėjau papasakoti?
Jau NEPRISIMENU!

All your stupid ideals you’ve got your head in the clouds

// Balandis 10 2009 // Nėra komentarų » // blog

Diena tokia, jog norėčiau, kad tokių nebebūtų, nes ji yra daugmaž b-e-v-e-r-t-ė ir tai labai sucks. Bet kaip vakar ir žadėjau, pirmas dalykas, kurį padariau atsibudusi, lėkiau patikrinti pašto dėžės ir o stebukle, radau voką, kuriame puikavosi dvidešimt du lipdukai ir vienas ženkliukas. Vieną lipduką priklijavau ant printerio, vieną dar priklijuosiu ant savo veidrodžio, kelis dar draugams duosiu, kelis dar sau pasiliksiu, kelis mieste užklijuosiu, o vieną kažkokiu būdu reikės užklijuoti ant bičelio mašinos, nes jam jis tinka, nu Tanė taip sakė, iš patirties tai nežinau, bet kai jai parodžiau, ji labai apsidžiaugė ir sakė, kad jis tikrai jam tinka, nu tai taip ir supratau, kad tinka, bet jau iš ankstesnių jos kalbų, žinojau, kad tinka, todėl specialiai jai ir parodžiau, nes vos tik pamačius tą lipduką, pagalvojau apie tą, kuris jam labai tiktų, tai liko tik užklijuoti, t-i-k. Ai, o ženkliuką įtaisiau ant savo tašės ir ten jis labai gražiai atrodo, bet tiesa ta, kad man tų lipdukų gaila, visada būdavo gaila klijuoti gražius lipdukus, todėl ir dabar dar tokių turiu, tik o bėda, jie man nebėra gražūs. Tai va, dar atvažiavo teta su šeima iš Suomijos. vienuolikametis pusbroliukas pritrenkė savo išvaizda, nes atrodo tikrai įspūdingai ir kai pagyriau jo kepurę, jis pasigyrė, kad ji kainavo net keturiasdešimt penkis eurus, tai mama sakė, man tik pasvajot, kad tokią atiduotų! O jis toks kūdas ir visai aukštas, su ~penkiais dydžiais per didele maike, ilgu margu džempu, įspūdinga kepure, siaurom kelnėm ir dar plius, vansais. Jeigu būtų vyresnis ir dar ne pusbrolis, spėju, įsimylėčiau, bet o beja, jaunas ir dar pusbrolis, nors ir taip atrodančiais savo bendraamžiais visai nesižaviu, tai neina suprast, kaip ten būtų. Prie stalo jis sako, kad nevalgys mėsos, nu nes šventės va tuoj, valgys tik sasiskas, o kai paklausėm, iš ko, jo manymu padarytos sasiskos, jis ir atsakė, kad “sasiskos ir yra iš sasiskų” ir jis tai sakė tokiu rimtu tonu, kad visi prie stalo kvatojosi ir jūs, turbūt, nieko prieš, kad pavertėjavau iš rusų kalbos. Ir gavau be galo ir be krašto gražią suknelę gimtadienio proga, todėl tikiuosi, kad rytoj bus taip šilta, kad galėsiu su ja eiti pas Simą, nes jau baisiai norisi pasirodyt, kada nors, pasirodysiu ir čia.

While you’re having your fun, As the damage is done

// Balandis 8 2009 // 10 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Ta proga, kad Paulė yra žiauriai z-j-b-s, specialiai, kaip ji prašė, nufotografavau savo seno Tedžio sąsiuvinio lapą, kuriame yra baubas, pieštas su pačios Paulės markeriu ir tušinuku (dėl jo, šiaip jau, tikra nesu), per jos fizikos pamoką. Aš atsimenu tą mokytoją, kurio anūkė mokosi tavo klasėje, atsimenu kaip jis prieidavo prie jos ir klausinėdavo ar viską suprantanti. O tada jūs mokėtės kažką apie astrologiją, jei neapgauna mano devintą invalidumo laipsnį turinti atmintis. Ai, o nežinantiems sakau, ji yra z-j-b-s todėl, kad pateko į Tūkstantmečio Vaikus, su kuo ją siaubingai ir širdingai sveikinu!! Jau beveik visi namai apskelbti, kad mano Draugė ten dalyvaus, tai tiek mama, tiek Justas liko sužavėti, pastarasis net akis išpūtė ir sakė, kad būtinai būtinai žiūrėsim, o mama džiaugėsi, kad turiu tokią protingą draugę. Nu šiaip, tai aš irgi džiaugiuosi ir būtinai sėdėsiu prilipus prie ekrano ir stebėsiu, kaip tau sekasi!
O šiaip, norėjau dar papasakoti apie du dalykus iš kurių vienas yra labai akivaizdus, o kitas visai ne. Pirmas yra ta apklausėlė dešinėje, todėl nepatingėkit ir prabalsuokit, nes tikiuosi, kad šitaip nusimesiu naštą nuo pečių ir nebeturėsiu laužyti galvos kurią knygą skaityti po tos, kurią skaitau dabar, o beje, dabar skaitau “numylėtieji kaulai”, bet čia tik tarp kitko. O antras dalykas toks truputį suktas, kad kaip žiūriu, jis liko nepastebėtas. Jūs juk žinot, kad balandžio mėnesį visi mano įrašai vainikuojami pavadinimais – eilutėmis iš dm dainų, o suktas reikaliukas yra tame, kad paspaudę ant pranešimo jūs galėsit atsisiųsti tą dainą, kurios eilute užvadintas įrašas. Tai vaa, sakau, gal kam pravers.

Everybody’s looking for a reason to live

// Balandis 8 2009 // 3 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Kad jau šiandien negalėjau važiuoti pas Lingą, tai vakar metėmės pas Simą. Atvažiavo Linga, o kur buvo Evė aš nežinau. Ir atsimenat, žadėjau video iš laidos Pro Rožinius Akinius? Tai va, galiu jus nuvilti – to video nebus, nors ir yra, bet ten gavosi taip, kad negalima to viešinti, bet užtat dedu nuotrauką, kaip atrodžiau aš, be viso šito, dar skolinomės iš Simos mamos aukštakulnius, kurie man buvo maži, o jūs net nenuraukiat kiek Elzė turi rožinių daiktų: bent tris telefonus, du fotoaparatus (vienas tai toks šūstas, paspaudi ir ten barbės nuotrauka pasikeičia), krūvą žiedų, kažkokią lazdą su žvaigžde, rankinuką ir dar daug visko visko, o sudėjus tai, ką turi Sima ir tai, ką turi Elzė, rožiniai apsitaisėm visos trys. Įdėčiau ir Simos su Linga nuotraukas, bet tai dar supyks, nu nes jos irgi taip fyskai atrodė, aplamai, tai Elzė klausė ar mes žaidėm žaidimą “kas kvailiau atrodys” ir kai nieko nebe sugalvojusios, sakėm, kad tikrai tokį žaidžiam, kvailiausiai atrodančia buvo išrinkta Sima (paklauskit jos kodėl :D). O šiaip, tai vakar man nelabai sekėsi, o gal temos neprigijo, nežinau, bet man pačiai nepatiko, ką sakiau. Pirmoji tema buvo apie prostituciją, antroji fyfa vs emo, o trečia apie nesuprastus menininkus. Pastarojoj Sima su Linga atrodė ypatingai jėgiškai. Štai taip įgyvendinau dar vieną punktą iš savo atostoginių, nors viskas vyko ir ne pas Lingą, bet koks skirtumas, buvo smagu. O dar valgėm virtinukų, žiūrėjom daug kornų ir sėdėjom šiltam šiltam balkone.
Kai atrašys Linga, papildysiu įrašą vienu iš eilėraščių, sukurtų temai apie nesuprastus menininkus, o kol kas, laikau špygas, kad rytoj visgi nuvažiuotume prie jūros.
PAPILDYMAS:
Saulė aptemo,
bo tu palikai.
Per bėgius
kaip nutrenktos
katės vaikai.
Po to dar trojanų
ieškojom ilgai.
Mėnulis sprogo,
bo tu palikai.

On another world by another star, At another place in time

// Balandis 7 2009 // 5 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Tam, kad jausčiausi rami, noriu užfiksuoti vakar dieną, kai pas mane buvo ne kas kitas, o Deivyda! O buvo belenkaip linksma ir gera, bet o bėda, ji viską labai smulkiai aprašė savo bloge, tai aš nebežinau ką ir pasakoti. Nors va ten toje nuotraukoje yra mūsų meno kūrinys “Titanikas“, o Titanikas jis todėl, kad turi tris stiebus ir skęsta sūryje, žinoma, kaip galima matyti, jis turi ir baltą vėliavėlę, tai nėra titaniška, bet ji tam, kad mūsų pasidavimą greičiau užfiksuotų padavėja, kuri kažkodėl ilgai mūsų nepastebėjo, tai dabar žinom, kad į kampus lįsti nereikia, bet vis tiek, galerijoj xx (su dviem x, ne trim :D) visada būna labai smagu. O kai lankėmės bibliotekoje, leidau Deivydai išrinkti man kokią nors knygą, ji išrinko, tik štai neatsimenu pavadinimo, o knygos šalia neturiu, bet užtat gimtadienio proga gavau “suvalgykite mane” – knygą, kurią Deivyda skaitė kaip tik tuo metu, kai aš buvau atvažiavusi pas ją ir tai taip fyskai juk! Ir aš labai džiaugiuosi, kad Deivyda išleido pas mane ir, kad kartu galėjom žiūrėti devotional ir galėjau klausinėti “na, žinai kokia čia daina??”, kad šiaip, kartu pasibuvom ir dar Sima prisijungė ir su visai nebuvo nejauku, netgi priešingai, o ir man tokią didelė garbė, kad pirmą kartą ją kažkur išleido, o tas pirmas kartas buvo į Panevėžį ir dar pas mane! Dėl tokio dalyko galima ir pradėti nosį riesti, aišku, aš nepradėsiu, bet būtų galima, nes pirmą savo kelionę visada atsiminsi, aš atsimenu savo. Atsimenu kaip pirmą kartą buvau pas Paulę Kretingoj, aš viiiiską atsimenu iš tos kelionės! O ar jūs atsimenat savo tokias pirmąsias išvykas?
Gėda, kad te sugebėjau šitiek parašyti :D

I come up to meet you Up there somewhere

// Balandis 6 2009 // 3 komentarai » // blog

Laukiu Deivydos ir lauksiu dar visas trisdešimt penkias minutes, todėl užlėkiau čia labai trumpam pasidžiaugti kaip jos LAUKIU! Labai labai LAUKIU! Todėl, ko gero, reikėtų paskubėti, nes liko dar apsirengti ir išsivalyti dantis ir žinot, Dei yra tik antroji, kuri pas mane atvažiuoja, nes paprastai, pas kitus važinėju aš. O aš taip nekantrauju. Tik reikia sugalvoti, ką gero tam Panevėžy nuveikus, na, tikrai nueisim į Galeriją XX, tada aprodysiu mūsų biblioteką, tada nueisim į kokią galeriją, norėčiau į fotografijos, nes niekad ten taip ir nebuvau, kiek atmintis neša ir sakėm, jeigu neturėsim ką veikti eisim pas Simą, o gal dar ir Ineta norės prisijungti, pažiūrėsim pažiūrėsim kaip ten, bet tikrai ką nors sugalvosim. O aš jau tikrai einu, nes jaučiuosi labai atsakinga, kai kažką pirmą kartą išleidžia pas mane, nu ir apskritai, pas kažką ir būtų labai negražu, jeigu Dei reikėtų manęs laukti. (:D)

I should have run, I should have known*

// Balandis 6 2009 // 1 komentaras » // blog

Savaitgalį dirbau tiek, kad įsitaisiau skaudančią nugarą, rankas, kojas ir dar delnus. O viskas buvo taip, kad šeštadienį tėtis mane ir Justą nuvežė į Trakiškį, kai pats išėjo į kažkokį susirinkimą, o mama išvažiavo į ekskursiją su kolegom, kaip galima iš karto suprasti, jie mums n-e-p-a-d-ė-j-o, bet užtat įdavė į rankas po vieną grėblį, visiems pagal dydį ir paleido tris savo vaikus į sumautai didelį kiemą, tarp kurio eglių radom visko, ko tik reikia: tiek plastmasinių butelių, tiek šiukšlių dėžę, tiek laikraščių užpakaliui nusišluostyt, tiek maišų išmatoms surinkti. Kas kaip nori, tas taip interpretuoja. Prasikapstėm mes ten keturias valandas, suvalgėm su Justu po porciją ledų, paskui visi trys pagulėjom ant žolės (žinoma ten, kur jau buvom sugrėbę visą šlamštą), pasimaitinom saule ir sugrėbėm viską į krūvas. O grįžę namo visi jautėmės tokie išsunkti, kad nieko ir veikti nebesinorėjo. Nu tai aš numigau ir paskui skaičiau, dar senelis pamaitino kažkokiu savo firminiu patiekalu. Naktį sapnavau tarakonus, kad mano lovoje tarakonas ir, kad senelis sakė, jog ant tos lovos, kurioje miegojau, dažnai būna tarakonų, bet baisiausia yra tai, kad ryte užkliudžiusi savo pižaminių kelnių raištelį, pagalvojau, kad ten tarakonas ir šokau iš lovos. Naktis buvo gana baisoka. O ryte kelis kartus pažiūrėjau naujai įsigytą devotional per puikųjį senelio televizorių, nes per jį žiūrėti trigubai įdomiau, nei pro tą, kurį mes turim namuose, tada atvažiavo mama ir dešimt kartų pakartojo, kad reikia eiti ir baigti tvarkyti tą, ką pradėjom. Kai ji tai kartojo vienuoliktą kartą, pagaliau išsiruošė eiti ir pradėti tvarkyti, o aš dar pažiūrėjau devotional ir sukurpiau naują aprašymą arbatai, be to, visai nesijaučiau kalta, kad kažkas kieme dirba, o aš nedirbu, nes aš dirbau vakar. V – a – k – a – r! Nu bet kada buvo pagrasinta, kad jeigu neisiu tvarkyti, manęs tikrai namo neveš, nuėjau. Žinoma, nepamiršau nesišypsoti ir būti pikta, kas nesukėlė jokių problemų, nes man tikrai reikėjo namo, kad galėčiau juos sutvarkyti rytdienai. Žodžiu, man buvo pasakyta “jeigu nebaigi čia tvarkyti, nevažiuoji namo, jų netvarkai ir draugės rytoj nematai” ir eina nago į šikną susikišt, kaip supykau. Aš vakar tasiausi su tuo grėbliu visą popietę, o jie dar dabar liepia ir patys padirbt visai negali. Tris, o gal ir keturias dainas praleidau gulėdama ant pievos, o tada sukroviau visą šlamštą į maišus, bet kai paskui mama pamatė mane gulint ant žemės ir apsimetant, kad negirdžiu ką ji sakanti, ji taip užrėkė, kad galvojau ateis ir su ta šluota vožtels, nu nes typo peršalsiu. Ir neatsimenu kada paskutinį kartą verkiau iš pykčio, nes buvo taip pikta, kad net graudu. O mama skundėsi, kaip jai skauda nugarą, kai ji padirbo dvi valandas, bet kažkodėl pro ausis nuleido kaip mums trims skauda nugaras, kai mes dirbom šešias valandas, nes mes jauni – mums paskaudės ir praeis. Tai va, kokia pikta aš buvau. O kai parvežė mane namo, pikta buvau ne ką mažiau, nes dar ir čia reikėjo viską sutvarkyti, tiek kiemą, tiek namus. Tik štai į vakarą pralinksmėjau, kai baigiau tai, ką padaryti turėjau ir kai kažkas labai pakėlė nuotaiką.
*Pavadinimą išrinko ir parinko Paulius

I’m not a mountain, no You move me

// Balandis 3 2009 // Nėra komentarų » // blog, nuotraukos [2]

Atsimenat, žadėjau padaryti šiokią tokią apžvalgą ką mačiau šiandienos ekskursijoje su daile, bet turbūt, apie viską iš eilės. Šįryt taip norėjau miego, kad Donatas davė kubiką rubiką, na žinot, kad turėčiau ką paveikti, bet sukinėti kubiką rubiką man nesisekė ir nesudėjau nei vienos sienos, bet ko norėti, kai jį paskutinį kartą rankose laikiau gal prieš dešimt metų, bet užtat miegus puikiai išvaikė. Vėliau, kitas Donatas, ant kurio akinių rėmo užrašyta “think pink” pasakė kelis galvosūkius, kurių kol kas išnarplioti dar nepavyko, bet pažadėjau, kad pasigausiu jį dailėje ir tikrai išsiaiškinsiu, kodėl numirė tas vyrukas ir dar suprasiu, kaip jis ten dramblius skaičiavo. Atrodo, lyg ir perpranti kame šaknys sulindusios, bet paskui tą sistemą pameti ir tai siaubingai varo iš proto, turbūt todėl Donatas ir buvo toks patenkintas. Privertė dvi mergaites pasijusti kvailomis, nu bet aš niekad nemėgau tokių galvosūkių. Žodžiu, skaudi tema, o kai nuvažiavom į Vilnių, gavom laisvo laiko iki dvyliktos, nes tik tada atsidaro visos galerijos. Per tą laisvą laiką ėjom į čilę ir nieko neužsisakėm, nes pavėlavom dvidešimt minučių, kad gautume pusryčių meniu, todėl pasėdėjom kaip idiotės ir išėjom. Užtat Erika su Ieva pasinaudojo tualetu, o aš pasimėgavau dm klipu dream on, kurį visai netikėtai parodė mtv. Pirmoji aplankyta galerija – akademijos, kurioje buvo eksponuojami DA magistratūros studentės Rūtos Spelskytės grafikos darbai ir mechanizmas. Ir jos darbai man patiko, ypač grafikos. Jie tokie kartu ir dailūs, kartu lyg ir ne, bet tokie gyvi. Ir kaip žiūriu, nelabai randu žodžių tam apibūdinti, bet jie tikrai žavūs. Susimoviau. Bet su tapybos mokytoja pasakojo, kad tas mechanizmas, darytas iš popieriau, tikrai veikia, tik mes nelabai įsivaizdavom kaip. Tad metu aš kelių, man labiausiai patikusių darbų nuotraukas. Beje, tos pačios galerijos antrame aukšte buvo Vilniaus Užupio Gimnazijos mokinių darbai, kurių tema susijusi su gamtos saugojimų, bet ten mačiau tik keletą man patikusių darbų: vieną su briedžiu, o kitą su liūdna skardine (:D).

Paskui buvome Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Vilniaus paveikslų galerijoje, kur eksponuojami trisdešimt penki garsiojo gruzino Pirosmani darbai. Darbai primityvūs ir man nepatiko, nu nebent keli, kuriuose vaizduojami gyvūnai, užtat pripažįstu, kad buvo įdomu pamatyti kažką labai kitokio, be to, kaip auklėtoja sakė, reikia būti labai išskirtiniu primityvistu, kad tavo darbus šitaip labai vertintų, mat vertinamų primityvistų daug tikrai nėra. Bet visgi, džiaugiuosi, kad įvyko kažkokia klaida ir netekome galimybės išgirsti visos edukacinės programos, o paskui ir galimybės pastelėmis pakopijuoti jo darbus. O beje, antrojoje nuotraukoje yra jo mylimoji, kuri sužinojusi, kad Pirosmani neturtingas, jį atstūmė, o tas mulkis pardavė visą savo verslą, kad padovanotų jai krūvas rožių.


O dar aplankėme taikomosios dailės muziejų, kur buvo daug daug peizažų, t.y. Tarptautinė paroda „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“. Buvo tikrai gražių, pavyzdžiui, man labai patiko Kuidži kūrinys “jūra. pilka diena”, bet nuotraukos internete neradau, tai negaliu parodyti. Be to, labai įsidėmėjo vienas peizažas, kuriame vaizdavo jūrą, akmenis ir kelis burlaivius. Štai kaip aš pasiilgusi jūros! Ir dar pagalvojau, kad parodoje būtų labai tikęs dar mano prosenelio paliktas paveikslas, kuris dabar kabo mūsų didžiajame kambaryje.

Tai tiek mes aplankėm, tiek apžiūrėjom, o po to, kai visus paleido, nuėjau į dailės reikmenų parduotuvę ir nusipirkau kelis gražius lapus ir naują eskizų bloknotą, tokį didelį, kad kyla abejonių ar jis bus patogus. O paskui gal valandą, laukdama Tanės, sėdėjau katedros aikštėje ant laiptų, šildžiausi prieš saulutę ir skaičiau “pornomūzą“. Su ja papietavome submarino picerijoje, kurioje kažkodėl labai daug The Beatles nuotraukų, nuvažiavom pas ją, aš paskaičiau, pamiegojau, ji susitvarkė ir tada vykom į akropolį, o ten, o ten Tanė nupirko man gimtadienio dovaną, prie kurios pati pridėjau aštuoniasdešimt litų ir dėl kurių visai, visai nesigailiu. Grįžtant į Panevėžį Tanė pradėjo gailėtis, kad palieką Vilnių ir surūkė vieną Kento mėtinę.
Viskas iš mano gyvenimo, iš mano balandžio trečiosios.

I’m taking a ride with my best friend*

// Balandis 2 2009 // 12 komentarai » // blog, sąrašai

* žinot ką, mano pavadinimai iš dm, nenorit paspėliot iš kokios dainos?
SKELBIU PRASIDĖJUSIAS ATOSTOGAS!!
Šiandieną išgyvenom visai visai gerai ir galbūt tam padėjo mintys apie tai, kad šiandien juk ta paskutinioji diena. Galiausiai atsiskaičiau Donelaičio “metus”, tai bent jau dėl vieno dalyko ramiau; sužinojau, kad iš anglų gavau devynis, aštuonis ir septynis; per muziką nereikėjo dainuoti tos dainos, kurios nemokėjau; kakadu su nuolaidų kortele gavom didesnę nei keturių litų nuolaidą, tad vietoje dvidešimt vieno mokėjom tik virš šešiolikos; dailėje truputį pratinginiavau ir nuštrichavau laaabai mažai, bet taip sakant, visko pasitaiko, o ši savaitė tokia gerokai apimta tingulio, pavyzdžiui, vakar per tapybą dariau anglų, tai nėra ko ir stebėtis. Bet su Sima pastebėjom, kad Panevėžys atsibudo, atšilo oras ir žmonės iš namų išlindo, šmirinėja gatvėse ir Laisvės aikštėje, net kavinėse, o tie visi skeiteriai turbūt per žiemą sumedėjo, nes nemačiau, kad bent vienas padarytų ką nors įdomaus. Nagi, šmikiai, judinkitės ir nustebinkit! Užtat ir pačiai kyla noras kuo daugiau laiko praleisti kieme, galbūt ir riedučius išsitraukti, galbūt ir dviratį. Pagalvojus net smagiau pasidaro, net šypsena pasirodo. O kad šios mano atostogos nebūtų praėjusios veltui, namie ar prie kompiuterio, mintyse susukau visai abstraktų voratinklį, kas gi manęs laukia:
a) kelionė į Vilnių su daile; daug žadantis apsilankymas BOMBOJ (!); be to, reikia nusipirkti naują bloknotą piešimui,
b) kelionė prie jūros kartu su Tane ir Sima, po galais, kaip seniai mačiau jūrą!
c) bent dvi dienos dailėje, nes reikia, reikia reikia nueiti ir padirbėti, ir šiaip, per atostogas ten būna gausiai smagu, o baigiamųjų darymas to linksmumo prideda dar daugiau,
d) Deivydos viešnagė, kuri labai labai tikiuosi, įvyks,
e) Monikos viešnagė, kuri tikiuosi irgi įvyks, (NEĮVYKO)
f) viena diena pas Lingą, naujos laidos “pro rožinius akinius” filmavimas (pažadu, publikuosiu),
g) mažiausiai dvi perskaitytos knygos, tarkim, “nutikimai” ir “pornomūza“,
h) pasivažinėjimas dviračiu/riedučiais,
i) kas nors dar netikėto ir teikiančio džiaugsmo,
j) …
Labai, labai be galo norėčiau, kad viskas pavyktų ir, kad viskam užtektų laiko. Užtektų ir ne tik šitam.

The more i look, the more i see, the more i feel

// Balandis 1 2009 // 5 komentarai » // blog

Net baisu pagalvoti, kiek laiko čia nerašiau, o iš tiesų, tai bandžiau. Bandžiau netgi du kartus, vieną kartą pas Simą, o kitą kartą šiandien per informatikos pamoką, bet supratusi, kad tam reikės trupučio susikaupimo ir daugiau nei dešimties minučių, kiek jų teturėjau, tą sumanimą mečiau. Taigi, kaip pastarąją savaitę gyvena Tukas? Ogi labai fyskai, nes pirmadienį mokykloje buvau visai be miego ir galiu pripažinti, kad tai savaip įdomu, nu nes jei net kažkas ten sakė, kad atrodžiau gerokai apsiuosčius, tai kažkas įdomaus ir keisto buvo, bet man reikėjo palaikyti kažkuo gyvybę, nu ir pasitaikė garbė red buliui, kuris tikrai labai gerai veikia. Akis piestu pastato. O jeigu sumaišai kavą su red buliu, nenustebk išgirdęs “nesikarščiuok, nesikarščiuok”, be to, jei perdozuoji, pradeda drebėti rankos. Man drebėjo ir man sakė “Ineta, nesikarščiuok šitaip”. Apskritai, tai visą savaitę panašiai gyvenu. Per tris paras buvau miegojusi ~17 valandų; dabar per keturias ~26 valandas; per penkias bus ~33 valandas. Stumiamės į priekį, bet kažkodėl man tai nelabai pasakojasi. Todėl galiu pranešti, kad šiandien atsidariusi savo facebook‘ą galutinai nusprendžiau jį naudoti, nors kažkodėl, ten susigaudyti pavyksta gana sunkiai, bet kažkas yra sakęs, kad ir tam reikia laiko. Tikiuosi, tikiuosi. O rytoj yra paskutinė diena mokykloje ir tada atostogos, girdėjot? A-T-O-S-T-O-G-O-S!! Nes penktadienį su daile važiuojam į Vilnių, į kažkokias parodas, bet į kokias, nelabai žinau, todėl, kad nelabai žinau, prižadu grįžusi padaryti šiokią tokią apžvalgą ką gero pamačiau, gal taip pavyks ne tik pamatyti, bet ir atsiminti kažką daugiau, o ne tik vaizdus. Ten turėsim gausiai daug laisvo laiko ir pagalvojau, kad galėsiu pasilikti pas Tanę, šiaip, tai ji grįžta dar tą patį vakarą, bet važiuosim mes į bombą mano gimtadienio dovanos ir jeigu rasiu devotional tour dvd būtinai nusipirksiu primesdama prie Tanės savo pinigus.
Dabar būsiu labai kietoka ir prisižadėsiu čia rašyti kiekvieną balandžio dieną ir dar tęsim dm pavadinimų tradiciją, tebūnie tai dar vienas jų mėnuo, vot. O aš lekiu pakeisti kovo kalendorių į balandžio. Su balandžiu jus!