Archive for Kovas, 2009

Moved, by a higher love

// Kovas 21 2009 // 15 komentarai » // blog, bonus

Atsimenat, kažkada žadėjau video iš mūsų pasisėdėjimų, nors tai ir nelabai panašu į sėdėjimus, nu bet šiaip, tai žadėjau. Iš pradžių galvojau dėti visai kitą, bet buvau apsigalvojusi ir nusprendusi visai nedėti, bet šiandien iš Lingos atgavau flashiuką su visa medžiaga, tai dar kartelį apsigalvojau, nes kai žiūrėjau visus video, tai taip taip taip kvatojau, kad net gausiai gera pasidarė. O šiame video galima išvysti Evę, kuri yra nuskriaustoji nr. 1, Simą, kuri yra nuskriaustoji nr. 2+ ir mane, t.y. Inetą – skriaudėją, o už kadro lieka Linga. Linkėjimai, Linga! Galima nepamiršti fakto, kad visa tai vyko 2009 kovo 11 dieną, Lingos namuose (beje, sofa, pagalvės irgi jos), o filmavimo metu fone girdisi world in my eyes. Nu tai ta proga dedikuoju šitai visoms ten buvusioms, nes jos net nežino, kad dedu čia kažkokį video ir dar rašau apie jas (>:D), nu bet rašau, nes neįsivaizduoju, koks mano gyvenimas būtų be tų trijų būtybių ir tiesą sakant, nematau reikalo įsivaizduoti. Kodėl? Todėl, kad atėjusi į šitą mokyklą ir sutikusi tris pakankamai skirtingas asmenybes, pajaučiau, ką reiškia klasėje turėti draugus, nesakau, kad anksčiau buvo blogai, nes klasiokai ir likdavo tik klasiokais ir iki šiol nesupratau, kaip kitaip viskas gali būti, bet kai supratau, visai nebesinorėtų vėl grįžti į tokią klasę, kokia buvo anksčiau, nu bet ne apie tai. O tai, kad mes gana skirtingos ir yra smagiausia, nors galbūt kartais dėl to ir kyla kažkokių nesklandumų, nors man atrodo, kad tai yra siaubingai natūralu (kad ir kaip užknistų), nes laiko kartu praleidžiam tikrai daug, o nuo to dažnai pavargstama, nu bent jau aš, pavargstu. Ir žinot ką, jeigu ne jūs, dabar būčiau dvigubai turtingesnė, nes nevaikščiočiau taip gausiai į visokias kavines ir nevalgyčiau traškaus vištienos kepsnio (nors dėl jo, tikrai nepykstu), , dar neturėčiau kakadu kliento kortelės, kuri skirta mums visoms, dar neičiau į galeriją xx ir ten smagiai nesėdėčiau, dar nebūčiau išbandžiusi Sekundės, dar neslampinėčiau bibliotekoje, siūlydama kažkam knygas apie narkomanus ar su pavadinimu “69″, dar netgi apskritai, nebūčiau tokia pošla (nors nei viena iš mūsų negali lygintis su belgėm), dar virtinukai neturėtų man jokios prasmės, dar kornai nesisietų su jokiu žmogumi, dar neturėčiau su kuo sugalvoti kitiems pravardžių, dar maitinčiausi mokyklos valgykloje, dar neturėčiau Violator, dar nenešiočiau vyriško žiedo ir nežinočiau, kur Panevėžy yra kerzų, dar neprašnekėčiau telefonu po kelias valandas, dar neturėčiau draugės, kurios mama dirba bibliotekoje, dar aplamai neturėčiau tiek daug tėvų, kuriems galėčiau perduoti linkėjimus, dar nebūčiau paragavus saldainio – pėdos, dar sūris man ir būtų tik sūris ir dar visko be galo daug, be galo ir be krašto. Galima būtų tęsti tiek, koks atstumas yra iki karalystės už jūrų ir marių, arba kitaip, Černobylio ir Lenkijos. Nu ir žodžiu, esat labai brangios ir nežinau kas galėtų pasiūlyti tiek, kad sutikčiau jus iškeisti. Dar galiu laisvai pasiteisinti, kad nemoku tinkamai reikšti jausmų ir būti švelni, nu nes aš i en tė jot, bet tai netrukdytų dabar su jumis gurkšnoti vyną ar alų ir žaisti su savo diržu, kuris kažkam primena kažką labai puikaus.

When delirious fun/ Has seriously begun

// Kovas 18 2009 // 3 komentarai » // blog

Ketinau jau eiti nuo pacuko, bet staiga atėjo į galvą mintis, kad net ne visas mėgstamas dm dainas turiu telefoniuky, kurį dabar visai sėkmingai naudoju vietoje mp‘triuko, o tas bastosi nežinia kur Vilniuje (supraskit, Tanė prieš keletą savaičių pasiskolino ir negrąžino, bet man ir nereikia). Ir štai kilo man geniali mintis sutvarkyti dm failiuką ir sukelti jį visą į telefoniuką, o kadangi už aštuoniolikos minučių ateis Eglė, su kuria ketiname “daryti namų darbus + kalbėtis + nedaryti namų darbų + gerti arbatą”, tai ilgai čia nerašysiu, nes dabar, ko gero, liko netgi septyniolika minučių. Bet štai šiandien mums teko didi garbė “na, pirmokės, jums pasisekė, nes kiekviena norėtų sėdėti šalia puikiųjų 2d klasės vyrukų” ar kažkas ten tokio, nes tikrai netiksliai, tik esmė, kad mums “pasisekė”, tad su Sima nušlepsėjom ant suoliuko prie 2d klasės mokinukų. Atsisėdom ir jokio ypatingo malonumo nepajutom (nu nebent Sima, neklausiau kaip ten buvo).
Dar atrodo gan juokinga, kai grupė pasivadina dm dainos pavadinimu ir atlieka jų dainas, sori, nu bet nesuprantu, kam tų kopijų reikia. Jei gali klausyti originalo, ar norėsis klausyti kopijos, kuri savaime aišku, originalui neprilygs? O garsiai klausomos muzika veikia panašiai kaip narkotikai, nes kuo garsiau klausai, tuo dar garsiau norisi, o kai garsiau nebegalima, nebejauti tokio poveikio, kokį jautei iš pradžių; didinti dozę norisi, bet tai nebeįmanoma. Ir liko įkelti dar maždaug šimtą aštuoniasdešimt dainų, o beje, kodėl daugelis blogerių tokie padvėsę? Aš juk neturiu ko skaityt.

You opened my eyes to the world.

// Kovas 15 2009 // 2 komentarai » // blog

Labas rytas. Gaila, kad neatėjau parašyti tuomet, kai atsikėliau, nes dabar į rytą nelabai ir panašu, bet kieme apsiniaukę, mano ausinės maloniai vibruoja ir skleidžia dar malonesnius garsus, todėl esu nusiteikusi rašyti. Kai tik prisėdau prie pacuko, google readery radau du naujus Meno Duobės pranešimus, o kadangi nebežinojau, ką dar paveikus, nuėjau ir perskaičiau kelis straipsnius, vienas ypatingai mane užkabino. Ir tuomet aš pagalvojau, ar pati būčiau ten sustojusi? Žinoma, norėčiau tikėti, kad būčiau, bet negaliu būti tuo visiškai tikra, nors iš kitos pusės, dabar, po šio straipsnio, sustočiau ir ne todėl, kad į galvą šautų mintis jog ten galėtų stovėti koks nors virtuozas, kurio pasirodymas kainuoja 1000 dolerių už minutę, o todėl, kad norėčiau kuo daugiau pastebėti. Iš esmės, tai nemėgstu lėkti pametusi galvą, dažniau renkuosi ėjimą lėtu žingsniu ir visa ko stebėjimą, tiek žmonių, tiek mašinų, tiek medžių kamienų įvairovės, tiek balų bangavimo, ir viso kito, kas tik užkliūna už akių, tad tai sustiprina viltis, jog būčiau sustojusi. Ir po galais, kur visi skuba? Kodėl išėjus į miestą, reikia lėkti taip, lyg ruoštumeisi ką nors gelbėti?

„Kiekvieną kartą, kai pro šalį praeidavo suaugęs žmogus su mažu vaiku, vaikas visada pradėdavo eiti lėčiau, atsilikti ir sukti galvą į garsų pusę. Ir kiekvieną iš šių kartų, suaugęs timptelėdavo savo atžalą ir paragindavo nestoviniuoti… Gimdami atsinešame su savimi poezijos ir muzikos supratimą, deja laikui bėgant šiuos gabumus prarandame..” – citata iš „The Washington Post” dienraščio.

Taigi, galima sakyti, kad suaugusieji yra kažkiek šikniai, nes ne tik tempia save, bet tempia ir vaikus, o iš jų tokius sugebėjimus, kaip stebėjimas, atimti yra dvigubai blogiau, nes jeigu vaikas jau nuo mažens nuo to atpratinamas, vargu ar galės tuos gebėjimus susigrąžinti ir apskritai, koks vaikas, kuris negali stebėti ir paklausęs tėčio ar mamos “o kas čia?” sulaukti atsakymo apie tai, ko klausė. Dabar galėčiau sau žadėti, kad niekada nenustosiu stebėti, kas vyksta aplinkui, niekada netraukčiau paskui savęs vaiko, bet nesu tikra, kad sugebėčiau to pažado laikytis, nors ir žinau, kaip nenorėčiau. Tas straipsnis kur kas platesnis, bet vienai jo pusei nuomonę ir pastebėjimus išsakiau, nors kaip žiūriu, gavosi gana savanaudiškas įrašas, nes kalbu beveik vien apie save, nors iš tiesų, norėjau ne visai to. Atrodo, kad tiek rašau apie save, kad kitaip nebemoku, kas mane tuo pačiu ir pykdo ir liūdina. Sandra, tikiuosi, tau pavyko geriau, nei man.

Kai tik mama įeina į kambarį, išgirsta pjūklo gaudesį. Ko gero, ji tai net sapnuoja

// Kovas 11 2009 // 1 komentaras » // blog

Pastarosiomis dienomis vaikštau su vyrišku Lingailės žiedu, kuris yra tikrai gražus. Atsimenu, kaip Vilniuje nužiūrinėjau juvelyrinių parduotuvių vitrinas ir ieškojau sau žiedo su juoda akimi, bet nieko padoraus ir man patinkančio neradau, o dabar supratau, kame katės uodega pakasta – man reikia ieškoti prie vyriškų žiedų! Gal ne tiek, kad tik vyriškų, bet neatsiriboti vien moteriškais, nes žiedo su juoda akimi aš vis dar noriu, o prie moteriškų gražaus tikrai nei vieno nemačiau. Bet iš tikrųjų, tai ne apie tai norėjau papasakoti, nors tiksliai net nežinau apie ką. Todėl galėčiau ir nepasakoti, bet tai koks skirtumas, man smagu. Ko gero, turėčiau visus pasveikinti su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, bet žinau, kad daugelis labiau džiaugiasi sulaukę tų kelių laisvų dienų, nes nei velnio jiems neįdomu, kas per diena ta kovo vienuolikta, svarbu, kad raudona, nors žiiinoma, nekalbu apie visus, bet tai ir sveikinu su abejom didelėm progom. O aš šiandien visai nebuvau patriotė, nešvenčiau, net nesudainavau jokios patriotiškos dainos ir šiaip, taigi nešvenčiau. Sakiau Simai, kad švęsim ir dainuosim kitąmet, nes šiais paprasčiausiai pamiršom. Vakar pas mane nakvojo Sima, su kuria žiūrėjom salad fingers epizodus ir jie mus gerokai sutrikdė, o Eglė stovėjo prie lango ir stebėjo mus pro mažą tarpą, pašnekėjom dar, o kai atsisveikinau, už nusiųstą skaniausią savo turimą snarglį, ji man atsiuntė bučkį ir ant lango paliko savo seilių, niam niam, tiesą sakant. (:D). Užtat šiandien su Sima ir Eve važiavom pas Lingą į svečius, pasikinkiusios porą pakelių virtinukų, bet apie tai turbūt kitą dieną, nes noriu įkelti vieną labai labai fyską video, kuris tikrai yra fyskas ir juokingas, nes kiek jį žiūrėjau, tiek juokiausi, o be to, pagalvojau, kad niekada nesu čia dėjusi video, kuriame esu ir aš. Nu tai ir smagumėlis, kai pagalvoji! Ši naktis bus tikrai su knyga ir galbūūūt, su Devotional Tour. Ir beje, Otilija, tikiuosi tai buvo ne **nati***kas įrašas.

Never let me down, thanks

// Kovas 9 2009 // 6 komentarai » // blog

“Dvi dienos, dvi dienos, dvi dienos, dvi dienos…dvi dienos!”, – sukasi mano galvoje, juk tik dvi dienos! Reikia prastumti tik dvi dienas, o tada, tada typo pailsėsiu, bet žiūrėsim kaip ten bus. Nežinau, ką reikės veikti tas dienas neskaitant ketvirtadienio, o gal ir penktadienio, dailėje. Gal turit kokių pasiūlymų? Nes aš jau nebežinau nei kur nuvažiuot, nei ką įdomaus nuveikti, bet neketinu visą laiką sėdėti namie ir nieko neaplankyti, ragai, kokios slaptos mano užuominos! Bet užtat mane stebina, kad Hole To Heed iš manęs yra atsisiųsta net 180 kartų. Prieš kelias dienas supratau, o gal tik vakar gulėdama lovoje, kad jeigu nori apie ką nors nebegalvoti, ko pastaruoju metu, noriu dažnai, reikia ką nors labai labai įsivaizduoti. Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu į tavo kiemą nukristų žvaigždė, arba kas būtų, jeigu būtum žmogaus voro draugas, arba koks būtum, jeigu būtum vyras/moteris ir taip taip taip toliau, nes visai nėra svarbu apie ką fantazuoji, juk esmė, atitraukti mintis nuo to ar ano. Ką tik pagalvojau, kad labai senai verkiau, nes nebuvo dėl ko, bet dabar irgi nėra, tai turbūt gerai, kad nėra, bet įdomu, kaip aš išsimiegosiu ir rytoj atsikelsiu, nes ketinu miegoti su garsiai grojančiais dm, taip garsiai, kad rytoj ryte ateis tėvai ir pritildys. Dar yra šansų, kad kas nors ateis ir mes į langą gniūžtę, kaip buvo vakar, tik gerai, jog to kaltininkė Eglė, nes šiaip jau, visai išsigandau, tik žinoma, kad tai buvo ji, sužinojau kur kas vėliau, o jau buvau pagalvojusi, kad kaimynai negali prisiskambinti ir taip darydami bando atkreipti į save dėmesį, arba dar pagalvojau, kad tai galėtų būti kokie dūcheliai jaunuoliai, kurie dažnai girti eina gatve. Ko tik į galvą nešovė. O štai šiandien nesveikinsiu visų moteriškių su kovo 8 -a, nes tai visai ne mano pareiga, o kai sveikina mergina merginą, atrodo, lyg kažkuriai trūktų dėmesio ir tų, kurie ją pasveikintų. Šiais metais gavau net keturias tulpes! Vieną iš Tado, bet ji nesiskaito, nes dovanojo visoms klasiokėms klasiokai, o tris iš senelio ir šiandien buvom Trakišky, kad tipo atšvęstume tokią didžią dieną, o ji didi ir dėl to, kad net mama pasakė, jog Justas atstotų nuo manęs, nes šiandien mūsų šventė, nors girdėjau, kaip žiojosi sakyti mano vardą. O kadangi niekas neribojo šampano kiekio mano taurėje, turbūt rytoj skaudės galvą, bet who care, buvo smagu ir skanu. Su suknele ir kerzais jaučiuosi graži , o šiaip, tai kaip čia pasakius.

Let me see you Stripped down to the bone

// Kovas 7 2009 // 5 komentarai » // blog

Sėdžiu ir gadinu savo klausą, nes suprantat, nėra labai gerai, kai atsuki ausinių garsą kiek tik leidžia ir jas užsimaukšlini, o juk jos dar vibruoja! Bet taip gera negirdėti nieko aplinkui (lyg kažkas girdėtųsi, kai visi jau miega) ir šiaip, kažkodėl man to labai labai norisi, nors kai klausai taip garsiai ir dar per ausines, Dave balsas skamba kažkaip kitaip, bet man vis tiek patinka ir jeigu dabar nenorėčiau jų klausyti, tikrai čia nesėdėčiau, o ko gero, gulėčiau ir skaityčiau. Skaityčiau „apkvaitę“, nes ta knyga, nors ir žiauri, bet traukia. Žiaurios traukia dvigubai labiau, jei jos dar ir biografinės. O vakar man ryškiai perkaito galva nuo saulės, nes taip taip taip tingėjau mokytis, kad kelias valandas nieko neveikdama prasėdėjau ant lovos su ant kelių padėtomis knygomis ir net nepažiūrėjau į jas, o vėliau prasidėjo filmas Diena Po Rytojaus, tai ir tą pažiūrėjau ir į geografijos knygą pažiūrėjau tik apie dvyliktą, nu ir ką, kaip pažiūrėjau, taip ir užmigau. Atsibudau apie pusę septynių ir tada mokiausi. Ir kai prausiausi, teko gerokai šveisti ranką, nes vakar iš to neturėjimo ką veikti, ją apipaišiau. Taigi, patarimas: niekada nepieškit ant plaštakų, jei rytoj jums reikia rodytis viešumoj, nes tai nenusiplauna! Todėl, šiandien mokykloje vaikščiojau su aprašinėta ranka ir bene šešis kartus aiškinau, kodėl ji yra aprašinėta. Bet mokykloje vaikščiojau ne tik su aprašinėta ranka, bet ir su tulpe, nes puikieji klasiokai per pirmą pamoką mus visas pasveikino ir padovanojo po gėlę ir tai buvo labai puiku, nes praeitoje mokykloje, tai apie tai net pasvajoti nebuvo galima. Apskritai, tai šiandien tokia šventiška nuotaika: beveik visos merginos vaikščiojo su gėlėmis, vaikinai pasipuošę kostiumais, salėje sveikino ketvirtokes (?), Mangustas su tokiu vienu dalino saldainius, ant kurių pritvirtinto lapelio buvo užrašyti labai keisti žodžiai apie papus ir moteris ir netgi nerašėm rusų kontrolinio, kas yra labai gerai, nes aš jos net atsivertus nebuvau. Tai va tokios tokelės, o man dabar reikia parašyti daug daug atvirukų, daug laiškų ir kas svarbiausia, patikslinti baigiamojo eskizą, nes visai nesmagu būti padariusiai mažiausiai, todėl ketinu eiti per atostogas ir pasivyti kitus. Nieko svarbaus, bet visgi, bus ramiau. Lūžtu ir einu miegot, su šiokiom tokiom mintim, viena iš jų – kas darosi Simai ir dar viena, kad kažkaip viskas keistai pavasariška ir dar paskutinė, kaip sutvarkyti tėčio automobilyje esantį cd grotuvą, kad jis galėtų klausyti dm.

Gyvenimo tiesos: "kaip žemė visada sukasi taip Ineta visada klauso dm "

// Kovas 3 2009 // 8 komentarai » // blog

Tai va, pavasaris atėjo, o aš čia dar nerašiau, kas yra labai baisu, todėl dabar rašau. Šiandien tokia visai aktyvi diena buvo, dėl kurios visai didžiuojuosi kaip gaidys, o gal kaip višta, jokio skirtumo, tai parašiau fizikos savarankišką, fizikos laboratorinį, matematikos kontrolinį ir dar pristačiau su grupe skaidres per lietuvių, o gal jei ne tas alaus kelias ir būtume daugiau žmonių pritraukę, bet juk pati rinkausi alaus kelią dėl alaus, bet kai pagalvoji, tai nelabai gudru siūlyti moksleiviams tokią kelionę, bet kai papirko, tai papirko su tuo alumi, kas būtų atsispyręs? O gi beveik niekas! Ir pasirinkau du vidinius egzaminus, tai matematiką ir geografiją. Geografija tai nelabai baugina, bet štai matematika, tai dar pagalvoju, kodėl aš ją pasiėmiau, gal typo galvoju, jog mama galės paaiškinti jei ko nesuprasiu, žinoma, kad galės, bet nors ji man jau visus metus aiškina, vis tiek sugebu susimauti, todėl man jau gerokai nusispjauti ant tų pažymių, bet gal aš ją pasiėmiau, nes noriu pati sau įrodyti, kad nesu jau čia tokia beviltiška susimovėlė, nes juk anksčiau man ji gausiai patiko, taip patiko, kaip dabar nepatinka! O po mokyklos dar buvau nuėjusi netgi iki dailės, atidaviau portretą į parodą ir šnektelėjau su mokytoja dėl baigiamojo, tai kaip ir viskas aišku, tik reikia medžiagos prisirinkti ir tada daryti, nors būtų gerai nepalikti visko paskutinei savaitei/mėnesiui, kaip paprastai aš mėgstu, bet iš tikrųjų, tai šiandien gal už tai ir įvyko įdomesnių dalykų, nors aišku, mokykla ir dailė yra gausiai svarbu, nu bet dzin, nes užknisa apie jas kalbėti, apie dailę mažiau, nei apie mokyklą, bet irgi jokio skirtumo. O tas man įdomesnis įvykis yra tas, kad kažkodėl sumąsčiau prisiminti ką anksčiau klausydavau, na žinot, visko juk iš kompiuterio neištryniau ir nepalikau vien dm, tai dar visko daug turiu, nu tai ir užsileidau. Tik reikalas tame, kad perklausius maždaug šešių dainų, man atsibodo ir užsimaniau vėl įsijungti dm ir atsirado netgi keturi žmonės, kurie tai pastebėjo ir kurie gausiai nustebo, net negalėjo patikėti (bei man tai pasakė, o ką gali žinoti, kiek dar pastebėjusių buvo), nes va kaip Sima pasakė: “kaip žemė visada sukasi, taip ir Ineta visada klauso dm” ir sakyčiau, tai mane visai gausiai pradžiugino, gal ne tiek pradžiugino, kiek pralinksmino, nu nes taip gaunasi, kad manęs kažkas be dm nebe įsivaizduoja, tai dar pasakykit, kad nesmagu? Bet, atrodo, yra dar vienas žmogus, kuris nori paaiškinti, kad man praeis, nors šiaip jau, esu prie to pripratus per tuos kelis mėnesius. Eglė vakar buvo atėjusi, tai kažkodėl ji paėmė ir užrašė ant prastų kelnių Dave, o aš juk net neprašiau! Nors vis tiek nusuku tą kelį nuo tėvų, o tai juokdamiesi sakys “išvis nuprotėjai“. Jė jė jė, ir dar beje, vakar išplaukė dar dvi naujos dainos, tai dedu vieną čia, kuri man labai labai labai patiko, nors ko gero, tai nebelabai ką ir stebina, bet vis tiek, ta daina gausiai graži ir tokia slegianti, tokia sunki ir kai pirmą kartą ją klausiau taip ir trypčiojau koja, nors ir dabar dar taip darau. Ir ją sukūrė Dave, kas iš karto jaučiasi tiems, kas yra girdėję jo kūrybos. Taigi, dovanoju Depeche Mode – Hole to Feed.