Archive for Vasaris, 2009

Jis turi pinčerį

// Vasaris 28 2009 // 5 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

Šiandien pas mane wrong diena, žinoma, ji nėra wrong, nes šeštadienis, bet ji priklauso wrong dainai, nes ji be galo puiki, o ir klipą jau galiu žiūrėti su dideliu susidomėjimu, nes iš pradžių buvo “kas per”, bet reikalas tame, kad reikia įsižiūrėti ir patartina, ne vieną kartą. O Amerikoje jį uždraudė. Be to, kadangi Paulius pranešė, kad nuo pirmadienio jį rodys mtv, gal netgi kartais reikės įsijungti, nes retai kada pamatysi per mtv dm, bent jau aš, niekada nemačiau, nors gal ir mačiau, lyg dabar imčiau ir atsiminčiau. Iš tikrųjų, tai vakar Sandrai žadėjau parašyti į blogą ir vakar mes visai daug kalbėjom. O vakar nusipirkau, šiaip jau neperkamą, žurnalą Žmonės, nes ten yra Dave ir jo mažojo pinčerio nuotrauka, tai pasijaučiau lyg kokia išprotėjusi antrokė, kuri perka žurnalus dėl vienos nuotraukos ar trumpiausio straipsnelio, bet juk tas žurnalas pravers netgi visai savaitei, raminu pati save, bet užtat dabar išsikirpsiu tą iškarpą ir pasikabinsiu ant “skelbimų” lentos kambaryje, nes praeitą savaitę tėtis ją pritvirtino, kaip ir dvi dm plokšteles, netgi sienos nuotrauką įdedu (^), o tėtis dabar labai knisasi internete ir ieško adatos patefonui, nes prašiau, kad atvežtų, o trūksta tik adatos ir tada galėsiu klausyti vinylines plokšteles, o dar būtų visai neblogai sau gimtadienio proga pasidovanoti šitai už gimtadienio proga gautus pinigus, o tikiuosi, kad jų gausiu pakankamai, nors abejoju, ar kas nors man leis pirkti, tai, ko aš noriu, nes palaikys mane visiškai išprotėjusia, už tai, kad noriu dm išleisti 500lt plius ~80lt pristatymas, nors užtektų man ir šito už 300lt + 80lt. Tai štai kokios mano svajonės, iš šalies pagalvočiau, kad kvailos, ko gero, nes tai pinigai fucking krizės metu, bet koks skirtumas.
O dar nepasakojau apie planus vasarai, kurie jau yra beveik užfiksuoti. Mokykloje geografijos mokytoja pasiūlė po mokslo metų važiuoti į Pietų Kroatiją ir Bosniją ir Hercogoviną, tai taip gavosi, kad tėvai irgi nori važiuoti į Kroatiją, tik šiais metais poilsinę, o ne turistinę, tai aš pagalvojau: o koks skirtumas, ar aš važiuosiu su tėvais ar su mokykla, vistiek pinigine verte gausiai tas pats. Pašnekėjau su tėvais ir jie sutiko! O žinot, koks kitoks jausmas važiuoti su savo bendraamžiais ir draugais, nei su tėvais? Jau seniai apie tai svajojau ir taip taip jėga dabar. Tik svarbu, kad leistų Evę, Simą ir dar ką nors iš klasės, taip būtų dar šauniau, nes vienai su beveik nepažįstamais mokiniais nebūtų labai įdomu, bent jau iš pradžių, bet atrodo tai negresia, nes Evę tai lyg ir išleidžia. Tad dabar bus ko laukti ne tik iki gegužės 27, bet ir iki birgelio 20! Nežinau kas vakar buvo, bet anglų mokytoja liepė nusišypsoti, du kartus.
Ir pastebėjot, kad šiandien paskutinė žiemos diena? Spėju, kad pastebėjot, nes nežinau nei vieno, kuris nelauktų kada ji baigsis.

There’s something wrong with me

// Vasaris 22 2009 // 3 komentarai » // blog, bonus

Vaa, prašau, kam įdomu. Nes aš šito laukiau kelias valandas, bet prieš tai dar pasinervinau, kol įjungiau tą transliaciją, nes pas mane kažko akivaizdžiai trūksta ir turbūt jei ne šlykštukas firefox ir windows media player, nebūčiau pamačius to pasirodymo, o štai žiūrėk, jis jau youtubėj po valandos yra. Nors ne, nesakau, kad gailiuosi tiek laukusi ir graužusi sau kelį, aš džiaugiuosi, kad dabar galiu pamatyti dar ir dar kartą. Ir ta daina labai graži, ir tėtei patiko, ir kai Dave ją dainavo atrodė piktas, ir jis dar žavingesnis, taip sakant, jėga. O šiandien visą dieną trūniju prie kompo ir daug juokiuosi, o kažkodėl sėdėdama ir kam nors rašydama, netgi čia, nutaikau atitinkamas veido išraiškas. Savaip įdomu, nes jaučiuosi lyg kalbėčiau, bet tai turbūt parodo, kad aš tikrai seniai kalbėjau ir gaila, kad neatsirado skaitančių ir nepažįstamų šmikių iš Panevėžio, bet jei jūs atsirasit, pasiūlymas dar galioja, o galbūt kažkurį kovo savaitgalį bus vibe.lt meet, kalba eina net apie pirmą kovo savaitgalį, tai manau, norėčiau sudalyvaut. Turbūt nauji žmonės akiratyje nepakenktų, o dar visai norėčiau aplankyti Kauną, nes kai būnu jame, nelabai iškeliu kojas iš stoties. Taigi, gal būtų puiku ir su kuo nors dar susitikt, nežinau. Mama turėtų išleisti, kaip jau aišku, yra žmonių, kurie jai gausiai nepritaria, bet nesuksiu sau galvos ir pasidžiaugsiu, kad turiu keliavimo laisvę ir, kad už savaitės prasidės pavasaris, tai visą kovą bus galima švęsti tą pavasarį. Ir dar ten kažkas atvažiuos pas mane per kelias laisvas dienas, tai bus iš viso jėga, nes koks retas įvykis, kažkas pas mane atvažiuos! Tas kažkas, tai turėtų būti Paulė. Paule, kaip reikalai dėl to? O šiaip, kviečiu ir kitus. Ne, aš rimtai, jei ką nors išleidžia, galit atvažiuot, liko tik savaitė, kada aš gyvensiu beveik be cento kišenėje, tai kol kas nors sumąstys atvažiuot, ta savaitė ir bus kaipmat prabėgusi. Pagavau save norinčią miego, tai gal netgi reikės eiti miegoti. Bet jaučiuosi vis dar nesava, nors žinot, man patinka taip jaustis, vis kažkas naujo.

šešios dienos kaip blogiui du metai.

// Vasaris 21 2009 // 3 komentarai » // blog

Atrodo persižiūrėjau serialų, todėl antrą naktį sapnuoju kažką panašaus į patį serialą ir visuomet vienas iš pagrindinių veikėjų būna tas, kuris šiaip jau seriale toks nėra, bet užtat jis bjaurus šlykštukas, kuris tikrai nėra geras ir yra mano mėgstamiausias, turbūt todėl taip ir dominuoja. Ai taip, ir šiandien jaučiuosi visai ne savimi ir niekam neatrašau, todėl atsiprašau, nes elgiuosi kiauliškai, bet jei atrašyčiau, ko gero, nieko malonaus nepamatytumėt ir aš nenoriu. Dabar aš noriu būti viena ir tikrai atsiprašau. O taip ir nesupratau, kodėl blogai gerti šampaną su antibiotikais, bet gėriau ir tai buvo pats keisčiausias tėčio gimtadienis, nes mes daug kalbėjomės, nors kai kuriais atvejais tai ir nebuvo labai malonu, bet mes kalbėjomės!! Jeigu būčiau Tanės vietoje, jausčiausi šūdinai ir tikrai noriu ją palaikyti, o jeigu mama mano, kad aš dėl nieko nesikremtu, tai ji gerokai klysta, nes mes tiesiog nesikalbam, o aš ir nenoriu nieko pasakoti, nors ir nesakau, kad labai daug kremtuosi. Ir dabar neketinu apie tai pasakoti, nes tai per daug sumautai, kaip ten reikia sakyti..asmeniška? Ai, tiesa, ir man viskas atsibodo (kaip ko gero jau buvo galima suprasti), ir aš nesuprantu kas man darosi, bet aplamai paėmus, tai man gerai, gal neskaitant to, kad atsiriboju nuo man svarbių žmonių, ko galiu gerokai gailėtis.
Ir norėčiau vaikščiojant šnekėti su kokiu nors visai nepažįstamu žmogumi, tai gal kas iš tų, kurie netyčia čia užsuka ir yra iš ten, kur ir aš, norėtų?

Drive anywhere

// Vasaris 19 2009 // Nėra komentarų » // blog

Jeigu būčiau čia atėjusi prieš valandą, būčiau parašiusi „šią akimirką visko nekenčiu“, bet kadangi atėjau maždaug dviejomis valandomis vėliau, vis tiek galiu pasakyti tą patį. O jeigu ne tai, apskritai nebūčiau čia atėjus, bet visai nebeturiu ką veikti, the oc dar neatsisiuntė ir viską lyg ir perskaičiau, perėjau. Ir niekas man nerašo, ir gerai, nes aš to dabar visai nenoriu. Ir aš siaubingai nekenčiu savo kambario, nes viskas ten primena mokyklą, todėl rytoj eisiu pertvarkyt, baldų neperstumdysiu, bet daiktus perdėlioti galima. O Justas iš neturėjimo ką veikti karpo jau kažkelintą tv anteną.

šviesos daugiaaukščiuose

// Vasaris 13 2009 // Nėra komentarų » // blog

Dar yra toks gražus sutapimas. Kai beveik prieš metus lygiai taip pat atvažiavau pas Tanę į knygų mugę, turėjau pasiėmusi Remarko Vakarų Fronte Nieko Naujo, o šiais metais, kai aš vėl atvažiavau pas Tanę ir į knygų mugę, turiu Remarko Dangus Neturi Išrinktųjų. Kai tai pastebėjau, gausiai nusišypsojau ir tada prisiminiau, kaip buvo puiku, apskritai, tai daug atsiminiau ir pasidarė dar geriau. Man patinka tas jausmas, kai įvažiuoji į Vilnių ir pajunti judėjimą, pajunti, kad ta vieta nėra išmirusi, ten viskas verda kaip vaikiški virti varškėtukai.
p.s. vakar nusipirkau naujus lęšius, kurie man patinka žymiai labiau, nei senieji.

ir ir ir ir ir ir ir ir ir ir kaip irisai

// Vasaris 13 2009 // 2 komentarai » // blog

Kaip gera būti kažkur kitur, nei paprastai būni, nei turėtum būti. Žinoma, rytoj man į mokyklą nereikia, kitaip nebūčiau pas Tanę, o dabar taip gera! Ir kai pagalvoju, kad dar šiandien sėdėjau pamokose, rašiau anglų testą, o dabar esu taip toli nuo to ir nėra jokios tikimybės, kad iki sekmadienio pamatysiu jbg. Vos spėjau į autobusą, teko net bėgti, bet nuo namų iki stoties kelionė užtruko ~9-10 min. Aš bėgau, o autobusas išvažiavo visomis septyniomis minutėmis vėliau ir bilietas kainavo 32,5Lt!! Apiplėšimas, taip sakant. Dabar galvoju, ką gero reikėtų čia nuveikti. Žinau, kad kažkaip reikia nusigauti iki knygų mugės, galbūt dar nueiti į kokį filmą, pasitrinti po parduotuves, aplankyti presto, centre susirasti kokią galingą muzikos prekių parduotuvę, gal net ką nors ten nusipirkti, ką nors gražiai depešiško, nežinau, neturiu krūvos pinigų, o ten tikrai nebūtų pigu, nors jei rasčiau, turbūt nesusilaikyčiau, bet reikia bent vieną knygą parsivežti iš mugės, neleisčiau sau neparsivežti. O galbūt aplankyti U2 3D? Manau, būtų visai visai puiku ir įdomu, tik neskaitant to, kad patys U2 ypatingai manęs netraukia ir bla bla. Ir dar tikiuosi, kad Tanės nuotaika bus gera, nes kitaip, nieko gero. Rytoj pusryčiams paruošiu bulvių lazdelių, kurias šiandien įsigijome rimi, ir kurios dabar saugiai guli kameroje. O dar yra labai skanios arbatos. Taigi, gyvenimas puikus, o savaitgalis ypatingai ilgas. O ką darytumėt, jei jūsų gyvenimas būtų amžina vasara? Turiu omeny, apie ilgalaikį dykaduoniavimą. Ar jums užtektų veiklos ir pomėgiu užpildyti visas laisvas ir nuobodžias dienas? Kalbėjom apie tai su Tane, ji neišmano kaip tai padaryti ir visai visai norėčiau jai padėti, sakiau eiti kur nors savanoriauti, tik ir tuo reikia pasidomėti, nelabai ką pati išmanau, bet manau, kad toks dalykas yra gausiai įdomus. Ir pati net norėčiau.
Simos mama sakė, kad aš čia tuščiažodžiauju, tad dabar jaučiuosi ypatingai nerimtas asmuo ir dar pagalvoju, kad pas mane vietoje minčių, kažkokia košė. Ir šiandien aš buvau nugraibyta kaip per kratą, prieš visą klasę, dar gana švelniai, o aš nekenčiu kai mane švelniai liečia, apskritai, nemėgstu būti liečiama. Bet tai ką jau padarysi, kad Laurynas sugalvojo tokį žaidimą, o į jį mane su Eve (žinoma, ir Žygę su Zbitkiu) pasiuntė Sima, bet nieko, Sima atsiėmė savo ir sakyčiau, netgi su kaupu.
Ir aš per dažnai vartoju ir, ir reikės kada nors jį taip išvartot, kad net nebesinorėtų.

333. Tėčiui labiausiai patinka a pain that i’m used to.

// Vasaris 8 2009 // 4 komentarai » // blog

Kuo kitokia buvo ta Lota? Grožis, rūpestingumas ir grakštumas tai dar ne viskas, bet kas dar? Tai, kad jos nepatenkina eiliniai romanai, kuriuose viskas baigiasi gerai, tai, kad ji juose ieško to, kas atitinka ją pačią; ji išrankesnė nei kitos? Nežinau, nemanau, kad pilnai supratau kuo ji kitokia, tos pastraipos man neužteko, kad galėčiau tai paaiškinti, o gal ir paaiškinau, tikrai nežinau. Ir dažnai pagalvoju, kad iš knygų pasisemiu ne viską ką galiu, ne viską suprantu, o gal ir suprantu, bet vieną žinau tikrai, skaitymas padeda atsipalaiduoti ir nuklysti nuo to, kas yra aplink tave, nuo to, kas sukasi tavo galvoje ir šitai man be galo patinka. Nors nenoriu plėtotis apie tai, ką man reiškia skaitymas, nes ko gero tai jau daug kartų apšnekėta ir yra visai ne nauja. Bet šis savaitgalis buvo gausiai puikus. Nenuveikiau aš nieko grandioziško, nieko baisiai naudingo, biologijos nesimokiau, matematikos taipogi, bet akivaizdu, kad puikiam savaitgaliui reikia ne to. Jis puikus, nes puikiai išsimiegojau; baigiau “Kelią”; pradėjau Remarko “dangus neturi išrinktųjų” ir ta knyga skaitosi kur kas lengviau nei “vakarų fronte nieko naujo”, o gal tai dėl to, kad paaugau ir priaugau iki Remarko, nes pirma skaityta jo knyga skaitėsi tikrai sunkiai, nors ir gausiai patiko, tad kai tik baigsiu šį įrašą, keliausiu į lovą skaityti; žiūrėjau velniškai lengvą filmą “ko nori mergina” ir man patiko, nes jis iš tiesų buvo lengvas ir žiūrėdama jį aš šypsojausi, o antrą kartą žiūrėjau prancūziškai, nes nepastebėjau, kokia kalba siunčiuosi, buvo gerokai keista; kol kas dar vengiu sunkių filmų. Dabar galvoju, kaip greičiau prastumti tas keturias dienas ir pasinerti į ilgo savaitgalio malonumus, liko keturios dienos iki keturių dienų laisvadienio – tiesiog puikumėlis, kokios veiklos jam nusišviečia, Vilnius ir knygų mugė. Juk sakiau, kad puikumėlis ir aš jau einu, nes turiu dar 21 minutę susikrauti daiktus į mokyklą ir nusiprausti, tai nauja mano rėžimo programa. Ir pažanga: per visą savaitgalį nenuėjau miegoti vėliau nei trečią!

Blogas, kaip koks plaukų fiksatorius.

// Vasaris 7 2009 // 2 komentarai » // blog, sąrašai

Apsileidau, nors galbūt negalima šito taip pavadinti, nes jeigu neskiriu laiko kompui, tai nereiškia jog apsileidau, bet faktas, kad apleidau blogą. Aš vaikas visą savaitę namo negrįžtu anksčiau septynių, o dar namų darbai laukia ir panašus mėšlas mėšliauskas, bet užtat per savaitę įvyko keletas labai jėgiškų dalykų:

  • depešai šoktelėjo į pirmą vietą ir aplenkė muse, jau netgi ir atsiplėšė! Seniai aš šito laukiau, nes depešai kur kas vertesni būti pirmais, tad man dėl to visai neliūdna ir nepikta, kaip kai kuriems būtų.
  • ir dar supratau, kad man nepatinka, kai žmonių skoniai labai greitai keičiasi, šokčioja jų manijos, ai, tai turbūt vadinama nepastovumu. Taigi, man nepatinka nepastovumas!
  • atsibodo pošlybės, galutinai. Kiek galima visame kame matyti tik vieną galą?
  • išgyvenau eskizų peržiūrą! O tai buvo velniškai siaubingai baisu, nes šiaip jau, komisija labai gaidiškai elgėsi, o direktorius sakė, kad aš visai nevaldau figūros, nors iš tikrųjų tai taip ir yra, bet vis tiek nebuvo labai malonu tai išgirsti iš jo, nors gerai, kad buvo direktorius, o ne Sigitas, tas tai ten būtų tris kartus aštriau pasakęs. Nors gerai, kad išrinko tą eskizą, kurio aš ir norėjau, o žmones piešti dar tikrai išmoksiu. Tik reikia netingėti, joa.
  • eilinį kartą mėginu susireguliuoti rėžimą, sėkmės sau, o vakar nuėjau miegoti netgi prieš pirmą!
  • mokykloje kabo daug daug naujų plakatų, tarp jų ir Poterio, kurį Garse pradės rodyti rugpjūčio 31 dieną, tad faktas, kad jis kabo jau dabar, man atrodo truputį kvailas.
  • ir galiausiai, vakar per dailėtyrą pirmą kartą žiūrėjom kažką tokio nuostabaus, kad aš likau sužavėta, apžavėta ir nužavėta Jaceko Yerka‘o darbais, beje, vienas iš jų yra aukščiau. Ir aš nesuvokiu, kaip galima šitaip NUTAPYTI. Tik gaila, kad jis lenkas, o Lenkija man asocijuojasi su tuo, kas man nepatinka. Bet iš esmės, tai koks skirtumas iš kur jis kilęs, viską su kaupu užgožia darbai.
  • per TV3 vėl rodo ekstremalius namų pokyčius, ar kaip ten, o tai laida man velniškai primena pavasariškus sekmadienio rytus prie televizoriaus. Tik gaila, kad ją rodo darbo dienomis nuo aštuonių ryto, bet reikės paieškoti atsisiųsti.
  • o galiausiai, gavau iš auklėtojos lapą su visais pirmo pusmečio įvertinimais. Nieko labai džiuginančio: vidurkis 8,18; viena nepateisinta pamoka, o daugiau, daugiau ten nieko įspūdingo išskyrus likus pirmokiškus pažymius, o nemanau, kad verta juos čia rodyti, nebent metų pabaigoje.

Ir tai buvo visiškai neįdomu, bet užfiksuoti reikėjo, o vėliau, vėliau tikrai dar ateisiu.

88% svajonių.

// Vasaris 1 2009 // 3 komentarai » // blog

Vasario mėnesį maitintis trintomis braškėmis su cukrumi ar netgi grybais – gana nekoks sumanymas. Dėl to, kad tai velniškai primena vasarą ir vasario mėnuo dar nėra tas, per kurį reikėtų viską prisiminti ir pradėti laukti. Ir keista, rašyti šiandien bandau tris kartus. Galvojau reikia kažką normalaus parašyti, o ne šiaip šūdmaliauti. Ir bandydama rašyti vis galvojau, kodėl aš čia rašau? Ar turiu ką pasakyti ar tik šiaip, ateinu išsilieti ir numesti viską nuo savo pečių, kad bent kiek būtų geriau? Taip nieko ir neparašiau, niekas, kas mane patenkintų.
Bet štai vakar buvo daug kalbų apie ateitį ir pripažinsiu, nesuprantu žmonių, kurie nežino ko nori ir stoja ten, kur jiems primeta pašaliniai. Dar nesuprantu kaip galima nebandyti stoti ten, kur iš tiesų nori ir leistis nuo to atkalbinėjamam, ale dėl saugesnės ateities. Jeigu jums reikėtų apsispręsti, ką rinktumėtės: savo svajonių išsipildymą ir riziką, kad viskas nuplauks katei nuo uodegos ar eiti ten, kur jums siūlo kiti dėl neva saugesnės ateities ir geresnės perspektyvos? Dar kilo klausimas: ar baigę mokyklą išlaikysite save patys ar priimsite, galbūt netgi reikalausite, tėvų pagalbos. Ir iškilo netgi dar vienas klausimas: ar sulaukę aštuoniolikos galvotrūkčiai lėksit laikytis teisių? Šįkart nebandysiu aiškintis kodėl čia rašau, o tiesiog pasvajosiu apie savo ateitį, nors tai galbūt yra net labai nerealu, bet kaip aš viską įsivaizduoju. Taigi, sulaukusi aštuoniolikos, o tai bus dar vienuoliktoje klasėje, teisių nesilaikysiu, nes tai nepigiai kainuoja, o ir mašinos man nereikia, tiksliau, nenoriu, kad ją man kas nors pirktų, ypač senelis, o jei ir turėčiau mašiną, ji labai nuostolinga, todėl turbūt netgi retai naudočiau. Nors mašinos man nereikia dar ir dėl to, kad planuoju baigusi mokyklą išvažiuoti į užsienį ir studijuoti ten, nes pasilikti čia aš visiškai, visiškai nenoriu, taigi tenai (Prancūzijoje ar bet kur kitur) gyvensiu universiteto bendrabutyje ir laisvu laiku dirbsiu, kur, nežinau. Bet dirbsiu. Ir norėčiau ar nenorėčiau tos mašinos, vargiai išgyvenčiau su studentiška alga, ką jau kalbėti apie automobilio išlaikymą, bet ir šiaip, man patinka viešasis transportas, nes ten matai gausybę žmonių, matai veiksmą, o ką matai vairuodamas? Kamščius? Galiausiai savaime suprantama, stosiu ten, kur pati iš tiesų norėsiu, nes net neįsivaizduoju savęs besikankinančios su tuo, kas man nepatinka, o jeigu dėl kažko dvejosiu, metus paatostogausiu ir paliksiu sau laiko apsisprendimui, o per tuos metus kur nors padirbėčiau, taip pati turėdama progą susitaupyti naujam gyvenimui. O toliau gilesnių smulkmenų nebežinau ir taip viskas atrodo gana nerealiai, nors ne, realiai, nes sugebu gana lengvai tai įsivaizduoti, bet puikiai žinau, kad ne viskas gaunasi taip, kaip svajoji. Jeigu dabar atsisėsčiau priešais langą ir žiūrėčiau į tą toli esantį daugiaaukštį, galėčiau įsivaizduoti dar daugiau. Gaila, kad pro mano kambario langą nesimato mėnulio, o ir jau girdžiu mamos balsą varantį miegoti arba kitaip, varantį į savo kambarį, nes nemanau, kad aš štai imsiu ir iš karto užmigsiu. Net nebandysiu, bet pasišalinti tai reikia, vardan ramybės.