Archive for Spalis, 2008

Ir vėl tas users/Justas!

// Spalis 31 2008 // 3 komentarai » // blog

Rado dešimt užkrėstų failų; aštuonis pavyko pašalinti; dviejų kažkodėl ne, metė error, rytoj reikės dar pamėginti. Ir paradoksas, visas dešimtukas rastas pas Justą, kaip ir praeitą kartą. Nors pripažįstu, kad kompiuteristai ir pas mane rado, bet kaip įmanoma taip greitai jų prisirinkti?
Užtat tol, kol skanavo, tvarkiau muzikos failus. Atsiuntė jau red rot chilli peppers diskografiją ir joje virš trijų šimtų dainų, bet tai labai daug, pamaniau. Todėl tvarkydama pavadinimus pastebėjau jog labai daug kartojasi, dabar teliko šimtas aštuoniasdešimt devynios. Dar atsiuntė Placebo. Ir tuoj tuoj atsiųs John Frusciante, palauksiu, sutvarkysiu ir eisiu miegoti. Tikrai tikrai. nes jau atsibodo ir beveik nebeturiu ko či veikti. Bet užtat ta Editors daina tokia graži, jau minėjau, kad Tomo balsas ten nuostabiai skamba. O, žiū, už pusvalandžio ir depechus baigs.
Bet vis tiek, labanaktis. Ir kas netingėsit, pamėginkit rytoj mane pažadinti. Ačiū.

Šiandien galvoje sukosi.

// Spalis 31 2008 // 11 komentarai » // blog, sąrašai

  • Dabar aš turiu daug daug naujos muzikos. Na, gal nelabai naujos, bet papildymus ir pilnas diskografijas. Arctic monkeys; beirut; bloc party; coldplay; depeche mode; dirty pretty things; editors; feeder; franz ferdinand; green day; hard – fi; john frusciante; kasabian; placebo; razorlight; starsailor; stereophonics; the bravery; the kooks; the killers; the strokes; nirvana ir red hot chilli peppers.
  • Mane erzina, kad kai nueinu pas Kitus į blogą randu senąjį savo blogo pavadinimą. nejau taip sunku jį pakeisti į green penguin? Čia buvo prašymas ir jeigu jis bus įgyvendintas, liksiu baisiai širdingai dėkinga.
  • Dar mane erzina klaviatūra, kuri nepaliaujamai stringa, todėl šiąnakt įjungsiu baterijas, kad pasikrautų.
  • Esu laiminga, nes laiminga Sima.
  • Bet dar mane erzina, kad aš neapsisprendžiu kaip ją vadinti.
  • Eglė su Ineta šiandien mane išnaudojo, nes pas Eglę neatsidaro cd rom, todėl jos negalėjo žiūrėti filmo. Atsibeldė pas mane su dvejais pakeliais smirdinčių čipsų. Nervavo mane tas chichi chacha, bet ta kojinė, kurią Eglė mėtė tikrai skaniai nekvepėjo, todėl buvo truputį linksma.
  • Vakar, o gal ir užvakar, nebe susigaudau, nusivyliau Žmogumi. Tiek laiko dvejojau ar rašyti ar nerašyti, tiek laiko Jis atrodė Kitoks, įdomus ir toks nepaprastas, bet kai parašiau – kietai nusivyliau, nes radau visai ne tą.
  • Kai tik planuoju anksčiau atsigulti, pakaityti knygą iškart prašaunu. Nes 87% mano planų visada eina katei ant ūso. Bet dabar skaitau Doriano Grėjaus Portretą, neseniai pradėjau, bet pradžia užkabino. Užkabino pati Doriano asmenybė, kaip jis kalba, kaip kalba apie jį.
  • Tom Smith balsas laaaabai baisiai gražus. from the sky, ble.
  • Sima iškelė klausimą ar man patinka tik super herojai. Ir velniava, niekad apie tai nesusimąsčiau, o gal tikrai. Gal tikrai man daro įtaką tokie kaip Patinsonas ar Žmogus voras?
  • Turiu daug daug temų laiškui, pavyzdžiui, Elektros Lemputė. Tai Ineta sugalvojo, bet net ir elektros lemputė atrodo geriau už Grindis.
  • Man baisu, kad vėl ko kompiuteriui nebūtų, nes jo darbas suknistai sulėtėjęs. Ir typo man reikės laukti kol anti virusinė baigs skanavimą.
  • Visada visais laikais buvo mada ir tie, kurie ją vaikosi. Net ir tada kai kalbama apie utėles. Bet kaip ir Liudvikas šešioliktasis jos vaikėsi, taip ir Robinas Hudas.
  • Aš nemoku parašyti apie žmones taip gražiai, kaip jie yra to verti.
  • Ir po galais, kodėl baigėsi arbata su citrinomis? Ir po po galais, aš naudoju tą tokį puikų vaikišką šaukštelį. Tačiau jis dera prie puodelio.
  • Dar šiandien bandžiau išsiaiškinti koks turėtų būti rasvas dangus, tačiau mane nuvylė žinia, kad tai tebuvo gramatikos klaida. O koks būna rausvas dangus, žinau ir pati. Todėl nebeįdomu. Labai neįdomu.
  • …

Turiu šešis šimtus devyniasdešimt tris naujas dainas.

// Spalis 29 2008 // 2 komentarai » // blog

Šiandiena pakrypo kiek kitaip nei tikėjausi, nes Lerva nebegalėjo lėkti pas Lingą, tai mes važiavom pas ją. O koks skirtumas kur ir pas ką? Svarbu, kad kartu. Taip taip taip, tai ir yra svarbiausia. Gaila, kad Lerva dabar ne pas mane, nes aš jos Jau pasiilgau. Tiesa ta, kad tikrai jos baisiai greitai pasiilgstu. Būčiau be galo laiminga galėdama su ja kalbėtis visą visą naktį. O dar Inetai pas mane ateiti per vėlai, po velnių. Juk atostogos, koks skirtumas kada grįžti namo iš draugės. Svarbu ne gatvėje bastytis. Nu žodžiu. Sakė rytoj ateis.
O pas Lerva išsiaiškinom dalykus, kuriuos iš tikrųjų aš numaniau, bet dabar viskas pasitvirtino. Nors pripažįstu, buvo nefainai tai išgirsti, bet juk aš pati viską suprantu, pati mačiau, pati jaučiau ir taip toliau. Bet kodėl viskas negalėjo būti taip, kaip aš norėčiau? Taip gražiai ir taip, kaip sapnuose. Bet užtat buvo taip malonu svaigti apie Twilight. Nes mes Abi taip dievinam, dievintų ir Linga, bet ji dar Saulėlydžio neskaitė. Tačiau jau dabar pradėjo mus keikti už tai, kur mes ją šitaip siaubingai veliam. Bet kas gi tokio blogo kartais gyventi knyga ar filmu, kartais tai taip maloniai leidžia užmiršti tai, kas yra gyvenime ir pasijausti ta tobulo knygos gyvenimo veikėja. O kas mums įrodys, kad tokių kaip Edvardas nėra? Tik nebandykit įrodyt, nes blogai baigsis. Dar išsiaiškinom, kad Lervos mama apie mane šniukštinėjo. Bet mane tai taip pralinksmino, nes nei viena mama apie mane nėra šniukštinėjusi, bent jau aš apie tai nežinau. Be to. Be to buvau mokinė, tokia, kurios nemėgsta klasiokai, nes tokie vaikai užknisa ir pati tokių nemėgstu, bet užtat iš Mokytojos gavau 01. Bet buvo šiek tiek linksma. Ir man labai gaila dėl to, ką pabaigoje sutikome. Tik prisipažinsiu, niekaip nesuprantu tokio žmonių elgesio. Tik ko gero nesu prie jo ir pripratusi. Aš tik noriu, kad Tau būtų gerai.
Ir šiandien pradėjau Doriano Grėjaus Portretą, bent jau pradžia žada daug gero. Bet kol kas klausau Kornų, kurių man prirašė Lerva. Nes mes šiandien daug daug jų žiūrėjom, todėl aš klausau tų laikų, kuriais jis dar buvo plonas.
Nežinau, gal vėliau dar prisėsiu, bet einu ieškoti Inetai šablono, traukti ją iš nevilties.
In.

Ir aš skubu keisti savo gyvenimo.

// Spalis 27 2008 // 2 komentarai » // blog, postcrossing

Neatsimenu kada paskutinį kartą taip ilgai miegojau, atsibudau prieš keturias ir iškart supratau, kad suklydau vakar įsijungusi tą filmą, o filmas tai toks pusė velnio, na gerai jau gerai, geras. Neprailgo laikas žiūrint jį. Maždaug peržiūrėjus pusę užsimaniau marinuotų agurkėlių, todėl jų ir atsinešiau, bevalgydama apsipyliau ir mano patalinė dabar smirda agurkėliais, todėl šiandien tikrai reikės keisti. Ir filmas nebuvo vertas šiandieninio mano galvos skausmo. O keltis iš lovos taip baisiai nesinorėjo, bet aš žinojau, žinojau, kad turiu įlįsti į džinsus, į džemperį, įsispirti į batus, ant pečių užsimesti striukę ir nušlepsėti iki pašto dėžutės. Tai nebuvo veltui, nes radau pirmąjį atviruką iš Rusijos ir dar Paulės laišką, bet žiauriausia yra tai, kad ketvirtadalis jo išsiliejęs ir negaliu pradėti skaityti, nes tas ketvirtadalis yra pradžioje. Taigi laukiu, kol pamatysiu Paulę online ir paprašysiu nuotraukos, tikiuosi turi. Girdi, Paulyt, turi?
O aš jau kokį penkiasdešimtą kartą klausau tos pačios dainos four to the floor. Radau ją netyčia, bet kai pamačiau dc++ prisiminiau lyg kažkur labai girdėtas pavadinimas ir taiiip, girdėtas ir daina girdėta, bet nepasakyčiau, kad kadanors ji man baisiai patiko. Užtat dabar patinka.
In.

„Jis iš Vokietijos“, o elementų kaip nėra taip nėra.

// Spalis 27 2008 // 2 komentarai » // blog, nuotraukos [3]

Dabar rytas, jau rytas.

Bet taip gera žinoti, kad rytoj pirmadienis, o visa diena mano, mano, tik mano ir galiu su ja daryti ką tik noriu. O štai šiandien, tiksliau, jau vakar, buvau susitikusi su Šeima. Keliavom į filmą „Balkonas“. Iš tikrųjų, tai nesitikėjau kažko gero, nes nesu pratusi prie lietuviškų filmų, bet gavau žymiai daugiau nei tikėjausi. Visgi, tai reikškia, patiko. Ypač tas pagrindinis berniukas ir jo balsas. Nors iš keleto žmonių teko girdėti, kad trūko pabaigos ir pats filmas buvo per trumpas, man užteko. Ir pabaiga man yra, tik ji tokia, po kurios galima kurti ir kurti galvoje tęsinius keičiant detalę po smulkiausios detalės, nagrinėjant kas būtų jeigu būtų. Tai va. Filmu visai nenusivyliau ir likau patenkinta, kad pamačiau, todėl buvo visai negaila tų 12lt., tų 0,24lt vienai filmo minutei.
O dar prieš filmą buvom Čilėj, juk reikėjo kažkaip prastumti laiką. Ir specialiai atsisėdom į tą pačią vietą kur aš vakar sėdėjau su Justu ir Tane. Parodžiau kitoms savo Užrašus Cukruje, Eve paskui dar ir savo nusiskundimą aptarnavimu paliko, nes vieno pyragėlio jai teko laukti daugiau nei pusvalandį. Mums tai greitai atnešė ir viską suvalgyti spėjom, kol jai atnešė. Bet turiu pripažinti, kad šiandien Padavėja darbavosi kur kas greičiau.
Lerva man davė tikslius nurodymus ką kam parašyti ir tiesą sakant, ketinu juos įvykdyti. Kadangi public fotki jau sukėlė visas nuotraukas, jungiu kompą ir einu gultis. Tada dar gal įsijungsiu kokį filmą.
Iki pietų.

Ir kodėl aš neturiu skenerio?

// Spalis 26 2008 // 3 komentarai » // blog, postcrossing

– FI
- USA
- GR
 – ES
- USA

-FR

– NL

- NL

- FI

- NL

Tėti, nupirk elementų klaviatūrai. ačiū.

// Spalis 26 2008 // 3 komentarai » // blog

Yra tokia daina, kuriai užgrojus mintyse iškyla veidas. Ir aš esu minėjusi kaip gailėjausi, kad ketvirtadienį nebuvau mokykloje? Kažkodėl nujaučiu, kad nesu, todėl sakau dabar: KAIP AŠ ŠITO GAILĖJAUSI! Žinoma, gerai, kad išsimiegojau, pailsėjau, bet tai, ką praleidau galėjau pamatyti tik kartą metuose, na gerai, gal ir ne kartą, gal dar kadanors pamatysiu, bet buvo baisiai apmaudu tai praleisti ketvirtadienį. O lietuvių kalbėjimą tema „ar būtina mažinti mokymosi krūvius“ pasakiau penktadienį. Aišku, kalbėjimas negalėjo praeiti be susikirtimų, nes jos aš nei velnio nesimokiau, nes parašiau ją dar paryčiais, tai teko tik keletą kartų perskaityti, bet iš esmės tai gal visai gerai, bent jau taip sakė kai kurie nors ir pati dar šį bei tą jaučiau. Svarbiausia, kad nenusisvaigau. Ir auklėtoja matė kaip šeima šovė į orą nykščius palaikančius mane, sakė stebi bendravimą ir reakcijas. Įdomu kokias išvadas padarė, nors ką čia, turėčiau jas nujausti.
Ir kątik pastebėjau, kad laikrodis pasisuko valanda atgal. Todėl dar tik pusė keturių, dar ne vėlu. O galbūt rytoj su Šeima eisim į filmą. Reikalas tas, kad aš visai nebenoriu miego.

Mano arbata jau šalta ir, o ne, fingeriai baigėsi!

// Spalis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog

Kadangi aš dar neatsiklausiau Tos dainos, o eiti į kambarį pasiimti mp3, kad ją įsirašyčiau, yra per daug pavojinga, tai stumiu laiką skaitydama blogus su ryšiu ir be ryšio. Tiksliau tų be ryšio neskaitau, nes man nervai neleidžia, tik akimis permetu, bet vieną tai tokį topinį radau. Ne, nu aš atsiprašau, bet reikia dar mokėti šitaip. Aš nesakau, tegul kiekvienas daro taip, kaip nori, man nekliūna, nes jeigu man neįdomu aš paprasčiausiai neskaitau, bet kalbant apie topinį variantą. Tai kaip galima daryti tokį šabloną, kad a) nesimato kas parašyta, b) spalvos taip rėžia akis, kad vos įjungus norisi išjungti ir c) tos nuotraukos ir užrašai ant jų. Tik neviešinsiu, nes tai bus per žiauru.

Čilės varikliukas sugedo.

// Spalis 26 2008 // Nėra komentarų » // blog

Ir dar šis tas. Buvau su Justu šiandien Hight School Musical 3. Nepasirodė jis man labai baisiai geras, bet žiūrėti buvo galima ir netgi be kančių. Nei viena daina per daug neįsiminė, bet užtat filmo vidury truputį susipainiojau ir paskui reikėjo įtempti dėmesį, kad atsipainiočiau. Bet ne apie filmą iš tiesų norėjau parašyti. Po jo, prisijungus ir Tanei, nuėjom į Čilę. Ir ten buvo žiaurokai. Laukėm padavėjos gal penkiolika minučių, matosi, nepatyrusi dar mergaitė, ir iš tikrųjų truputį buvo gaila jos, nes ryškiai matėsi, kad nespėja. Bet vistiek atsibodo laukti. Todėl atsiverčiau Cukraus galą, vietą užrašams ir pradėjau paišyti, rašinėti. Pradėjau nuo to, kad laukiu laukiu panelės padavėjos, bet ji kaip gone, taip gone. Paskui žaidėm su Tane kryžiukų nuliukų, bet nei viena nelaimėjo. Nupiešiau čili mašiniuką, kuris iš po kapoto (?) leidžia dūmus ir sako „pššš“. Užrašiau pilną diskriminanto formulę; lietuvišką abecelę; Pitagoro teoremos formulę, netgi nupiešiau trikampį; paaiškinau, kad žodį tesėti reikia rašyti be nosinės tada, kai kalbama apie žodžio tesėjimą ir daugiau nepamenu, nes atnešė picą. Jos suvalgiau du gabaliukus, nes kaip sakė padavėja, kitų patiekalų būtume laukę maždaug valandą, o ten buvo gana šalta ir Cukruje buvo likęs tik vienas puslapis, tai ką, po galais, būčiau veikusi? Todėl pasitenkinom viena pica, kurios aš beveik net nenorėjau. Norėjau koldūnų su varške. Bet deja deja, kokia netektis mano skrandžiui ir palaima piniginei.
O tie, kas nori pamatyti mano šedevrus Cukruje eikite į babilono čilę. Tada įėjus tiesiai tiesiai ir priešpriešpaskutinis staliukas kairėje pusėje.

Gangstas paradise.

// Spalis 26 2008 // 1 komentaras » // blog

Jau kuri naktis apturiu puikius pokalbius su Lerva. Ir taip gera padaryti naktis prie kompiuterio prasmingas. O šiandien prieš pokalbiui prasidedant baiginėjau ir galiausiai baigiau Coelho „Veronika ryžtasi mirti“. Nenorėjau aš imti tos knygos, nes po „Alchemiko“ Coelho knygos manęs visai netraukia, bet pamaniau, kad galbūt ir verta pamėginti pakeisti tą nuostatą. Be to, bibliotekininkė labai primigtinai siūlė. Ir turiu pripažinti, kad knyga pakankamai gera, o pabaiga labai netikėta. Bent jau aš tokios tikrai nelaukiau, vien todėl knygą galima vadinti gana gera, nors vietomis ir buvo nuobodoka. Kas manęs visai nestebino. Bet tiems, ką nuvylė kitos Coelho knygos, patariu šitą. Dar tėtis nupirko arbatos, tuose piramidiniuose pakeliuose, nežinau kiek nuo to priklauso jos skonis, bet iš esmės tai man patinka. Ir dabar bandau rašyti nežiūrėdama į klaviatūra, oho, visai gerai sekasi. Tiksliau visai gerai. O kad mokėčiau taip nežiūrint groti gitara, nors aš ir žiūrint nemoku, tad koks skirtumas. Bet aš ką tik atsisiunčiau dainą, kurios iš tikrųjų norėjau pusę savo gyvenimo, nes ji man daug primena. Tiksliau, ypač primena vieną filmą, kurio pavadinimo nepamenu, bet žinau, kad jis man labai patiko ir per jo anonsus visada leisdavo tą dainą. Living in a Gangsta‘s Paradise.
Vakar buvom su šeima universaliosios Panevėžio arenos atidaryme. Galiu pasakyti, kad pavadinimą galėjo sugalvoti ir geresnė. Vietoje Cido Arenos, jau geriau būtų Bitės arena ar kokios Nokios. Na, žinot, Vilniuje Siemens, o čia Nokia. O dabar. Dabar Cido. Gal po kuro laiko ir įprasiu. O jau kokių kalbų prisiklausėm su Tane, nuo sulčiaspaudžių iki bandymo paaiškinti kur randamasi . Juk visas Panevėžys susirinko. Pati arena visai graži, bilietus tikrino simpatiškas vaikinas, bet jau koncertas. Nu gerai, prasideda. išeina į sceną trys trumpomis blizgiomis suknelėmis apsitaisiusios merginos ir pradeda šokti, aš galvoju „WTF???“. Šoka jos nevienodai ir dar baisiai, tada pasiima smuikus ir pradeda groti, bet taip šlykščiai. Tada galvoju „kaip galima išdarkyti muziką atliekamą tokiu instrumentu kaip smuikas“. Ten buvo daug daug būm būm būm per galvą, kaip per tuščią. Gal kokia Vanessa May ir gali gražiai sugroti elektriniu smuiku, bet tos trys būtybės sukusios scenoje ratus tikrai nesugeba. Nebeištvėrusi su Tane ėjau į wc ir valgiau dešrainį, kuris nebuvo vertas tų 6lt. O kai grįžom, paaiškėjo, kad praleidom vieną lazerių šou dalį. Tik gerai, kad buvo likusi dar viena ir ten buvo taip nuostabiai gražu. Pagalvojau apie Muse ir kas būtų jeigu jie štai tada būtų dainavę. Dar pagalvojau apie Chamą ir nutariau, kad neprivalau mėginti pamiršti jį jeigu pati to nenoriu. Kodėl štai negaliu galvoti apie jį, jeigu man tai patinka. Ir nutariau, kad kodėl nėra, todėl savęs šiuo atveju nevaržysiu. Ir bus taip, kaip bus. O italai, jie nebuvo labai įspūdingi, nes tai ne mano muzika, bet, kad geresni už tris Negražiakojas, tai faktas. Nors pripažįstu, buvo pora dainų, kurias žinojau ir aš, todėl smagiai paplojau.
Kai dėjau, tai dėjau. Lerva, tikiuosi Tu patenkinta. : D

My name is Theta.

// Spalis 24 2008 // 4 komentarai » // blog, postcrossing

Hello Theta! I went to school (many years ago) with a girl named
Theta!
Thisis the first time I’ve ever met someone with the same name. :)

Ir kaip gerai mane tai nuteikė. : D

Negalvok.

// Spalis 23 2008 // Nėra komentarų » // blog

Laba diena,
gyvenu maždaug sušiktai, bet nieko. Bandau atprasti galvoti apie Kai Ką, nors iš tiesų nenoriu, bet žinau, kad reikia. Dėl to yra šūdas, nes aš nežinau kaip tai padaryti. Bet gal per atostogas susitvarkys, tikiuosi. O jeigu ne, tai Eglė su Ineta mane pakas. Ir tada telepatiškai bendrausiu tik su Paule, o jeigu taip atsitiks, tai stiprybės Tau, Paulyt!
negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok.
…ir vis dar galvoju.
negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok. negalvok.
geriau? gal truputį.

In.

Pulsuojantys gyslomis prisiminimai.

// Spalis 19 2008 // 4 komentarai » // blog

Ryte, nors gal jau nebe labai ryte, tėtis į kambarį atėjo nešinas fujifilm vokeliu. Ir aš lindau atgal po antklode slėptis, nes iš tiesų, bijojau peržiūrėti tai, kas buvo voke. Bet vijau savo baimes smalsumu. Tėtis sakė, kad gražios. Paėmiau iš jo rankų jau ištrauktas nuotraukas ir ėmiau žiūrėti. Tikrai, gražios. Tėtis nemelavo. Bet gražiausia buvo Inetos nuotrauka, ten tokios nuostabios spalvos, tokios švelnios, lyg jau būtų koreguota su photoshop ar kažkokia kitokia programa. Įkelčiau, jeigu turėčiau skenerį, bet neturiu. Apskritai, tai visos nuotraukos gražios, bent jau tos, kurias dariau. Kas svarbiausia, kokybiškos ir spalvos tikros. Dėl pastarojo dalyko Eglė su Ineta kiek nustebo, nes matyt, nesitikėjo. Bet dabar nekantrauju kada įsigysiu dar vieną juostelę ir galėsiu fiksuoti akimirkas. Šiandienos proga perverčiau visus savo (tris) albumus ir surūšiavau nuotraukos pagal metus; gyslomis pulsuoja prisiminimai. Ir tada klausiau Yann Tiersen.

Vakar visą dieną lijo.

// Spalis 18 2008 // 3 komentarai » // blog

Laba diena,
vakar diena buvo tokia baisiai baisiai puiki. Na gerai, gal ne diena, gal tik popietė. Nes ryte labai prastai jaučiausi, vos kąsnį nurijau. Bet kadangi į mokyklą dabar mane traukia keli žmonės, nusprendžiau tikrai eiti. Ir beje, sužinojau, kad tas ketvirtokas yra antrokas ir nutarėm, kad jis Chamas. Dabar taip jį ir vadinam. Tai va. O tie žmonės žino kas jie tokie. Ir taip taip taip sumautai gera turėti klasėje Žmonių, su kuriais taip gerai sutartum, turėtum tiek panašumų ir apie ką kalbėti. Ir tikiu, kad kadanors mes tapsime tikromis Draugėmis.
Su Eve nebuvom rusų, nes visai žodžių nemokėjom, kažkaip taip gavosi. Tada važiavom iki maximos; fotoatelje peržiūrėjom ir sužymėjom nuotraukas, kurias darysiu iš to pirmojo karto su zenitu; nulėkėm į maximą, nusipirkom sausainių didelį paką su nuolaida, arbatos ir virtinukų. Pasinaudojusios šešioliktuoju numeriu pažymėtų autobusu, nuvažiavom pas Sesę Simą. O tada tai jau taip gera buvo. Pašnekėjom, suvalgėm virtinukus su bulvėm, išmėginau Voverės gitarą ir tada. Tada užsileidom abbą ir kaip reikalas išsišėlom ir aš taip pavargau ir aš taip sušilau ir išsitaškiau, ir šonus apsitrankiau, kad mm. Ir keista, kad taip elgiausi prie žmonių, kuriuos pažįstu taip mažai laiko, vos pusantro mėnesio, bet atrodo lyg tai būtų daug daugiau nei metai. Kai ėjau į jbg, tikrai nesitikėjau šito ir tai, ką čia radau, peržengia visus mano lūkesčius.
AČIŪ, Jums!

Kvailų mergų juokas iš ganėtinai žavingo padavėjo.

// Spalis 14 2008 // Nėra komentarų » // blog, sąrašai

Čili; emo šeimyna; bendras penktas kampas iš kairės; vargšas padavėjas; matematikos kontrolinis; čiulpinuko liekanos klaviatūroje; Lerva yra jėga; plaukiojimas; atvirukas iš Olandijos; snarglių pavidalo sriuba; ketvirtokas su kostiumu; the coral; globalinis atšilimas; daug juoko; apseilėtas paltas ir apsnargliuota striukė; pravda žurnalo skaitymas dailėje; A. Sutkus; Butrimas; pasikeitęs žvilgsnis; gilios akys; raudonas ir baltas heinz; lažybos; Vilnius; atvirukai; rausvi žandukai; padavėja, kuri liepia nebijoti; gyvenimo analizės; mr. purvinasis smile, kurį galima išskalbti; jo balsas; penkioliktųjų sindromas; mano gimimo data, padalinta iš Jos gimimo datos lygi 2; sleeping lessons; ekskursija po parduotuvę; padėtas ragelis; last.fm neskaitymas; paraudęs trintukas; rytojus; laiškas Sandrai; foto tapetai; emo tūsas; ketureilis onei.lt; auklėtojos pieštukas mano penale; geras vakaras; saulė; 9h.; tūpa trečiokė; stebėjimo abjektai (kt. šešėliai).

Geltonas kamuoliukas su raudonais penkiakampiais.

// Spalis 13 2008 // 7 komentarai » // blog

guli ant mano stalo. Ir gal turit pasiūlyti kokių gerų knygų?

Tai Upių Medūza!!!

// Spalis 10 2008 // 10 komentarai » // blog, bonus


Didžiai svarbus įvykis.

// Spalis 9 2008 // 12 komentarai » // blog

9,24 – baigiau mokytis muziką. Nusprendžiau rytoj nusipirkti red bullio, nes reb bullis suteikia sparnuuuus.
Ir įvyko baisiai didelis įvykis: išgėriau tokio stiprumo kavą, kokią geria mano mama. Tai ji tokia šlykšti, nu gerai, gal ir ne tokia, bet užtat veiksminga ir mano akys dabar visa nelimpa. Tad einu aš dar mokytis. Gerų jums dešimtųjų sapnų.

Aš turiu dar vieną šeimą! :D

// Spalis 8 2008 // 7 komentarai » // blog

Kaip dabar faina. :D Sėdim informatikoj parašę testą ir darom kas ką nori. Ir kadangi pamačiau kaip Lingailė su Simona rašo į savo blogus, pamaniau, kad prisidėsiu, nes Voveraitė yra mano „emo“ sesuo, o Linga „emo“ tėvas, tai aš turiu sekti jų pavyzdžiu, nes aš „emo“ sūnus ir dar „emo“ brolis. Žinau žinau, painus reikalas.
Gavau aštuonis, šiaip vieno taško prireikė iki devynių, tai galėjau dar kartą bandyti, bandžiau, bet gavos dar blogiau. Tai va. Ten klausimai tokie sukti brukti, kad reikėjo maždaug spėliot. Bet tai niekis.
Gerai, einu aš dar kur nors. Lyg namie negalėčiau, nors šiandien bus -puikus- vakaras.
Linkėjimai „emo“ šeimai!

Nes aš 4f.

// Spalis 6 2008 // Nėra komentarų » // blog

(Einu susimokėjusi už dailę ir matau pirmokes žiūrinčias į krikštynų plakatą)
J*: aš tai tikrai, tikrai neisiu.
A**: eikit eikit, gi įdomu.
J: am, mes laiko neturim.
A: nu nu.
J: mane balčikony pakrikštyjo (žiūri tokiu, typo kas per aš, žvilgsniu)
A: tai kas, mane irgi krikštyjo.
(nusisuko mergaitės, typo manęs nėra.)
J: jūs pirmokės, kaip supratau…. (ir nebaigusi minties, prunkštelėjusi , nusisukau ir nuėjau. Lievos mergaitės ir jeigu jos ateis, o tikiuosi, kad pavyks priversti, kad ateitų – joms klius dvigubai, nuo manęs. Nes nėra ko lyginti dailės su jbg, jie nepalyginami. Nė pro kur! Ir šiaip, įsidėmėjau jas, ypač vieną ir jos žvilgsnį >:D).
*J – jos.
**A – aš.

Gūglis mane šokiravo!

// Spalis 5 2008 // 13 komentarai » // blog

Kątik parodė Ineta.
Nueikit į šitą puslapį ir pasirinkit versti iš lietuvių į anglų. Tuomet pabandykit išversti šias tris frazes:
1. Aš mokausi Lietuvoje.
2. Vertimas iš lietuvių į anglų.
3. Vilnius yra Lietuvos sostinė.
Neišgąsdino toks googlės neišprūsimas? Mane, tiesą sakant, net labai.

Klikšt.

// Spalis 5 2008 // 7 komentarai » // blog

O aš ne per dažnai keičiu šabloną? Man tai labai patinka, bet sakau, gal yra tokių, kuriuos tai trigdo? :D

Išvažiuojam 6,56.

// Spalis 3 2008 // 5 komentarai » // blog

Prieš keturias dienas lapai dar nekrito, jie netgi nebuvo geltoni. O pažiūrėjus kas dabar darosi, tai net panikos priepuoliai prasideda. Gerai jau gerai, pripažįstu, kad jie išgalvoti. Nemėgstu aš rudens, nemėgstu ir žiemos. Nors ruduo savaip gražus, savaip nuostabus. Ir kartais pagalvoju apie mamos žodžius „kodėl tu tokia abejinga viskam“. Ale nežinau. Bet kažko man trūksta ir aš nežinau ko, bet galbūt ir žinau, tik bijau tai pripažinti. Bijau, kad negalėsiu to jausmo įsprausti kažkur kampan, jis vis griauš ir griauš mano galvą. Iš tikrųjų tai būdama viena aš dažnai, per dažnai, apie tai galvoju. Tai va, kaip sakom mes.
Užtat rytoj su Ineta važiuosiu į Telšius. Su traukiniu, pirmą kartą gyvenime važiuosiu su traukiniu, ir labai to laukiu. Įdomu kaip gi ten mums seksis, pas Monikutę. Nors turiu tik vieną variantą: gerai. Tai va, kaip sakom mes.
O buvo baisiai „turininga“ diena. Nepaisant to, kad šiandiena be galo pasyvi, miegojau iki dviejų, pramiegojau klasiokų susitikimą ant ledo – nors yra šansų, kad jie net nepasigedo manęs, bet galbūt taip dar geriau – buvau su Ineta mieste, atlikom šiokius tokius reikaliukus, norėjom nueiti į filmą, bet nieko gero nerodė, pasivaikščiojau su Egle, pašnekėjom ir..viskas. Tai va, kaip mes sakom.