Inetos blog'as

Kas po galais tie grybšiai?

// Rugsėjis 29 2008 // 8 komentarai » // blog

Vis galvojau, ko man reikia, kad jausčiausi laiminga, taigi:

Geros, jaudinančios knygos.
Gero, jaudinančio ir tikro filmo.
Pamišimo, dėl pirmų dviejų teiginių.
Truputies artimų žmonių.
Truputies vienatvės bei tylos.
Einant vienai – garsiai grojančios muzikos.
Įvairovės.
Atvirukų iš toli toli, iš tų, kurių nepažįstu.
Besišypsančių praeivių.
Atsiribojimo nuo mokyklos vos tik iš jos išėjus.
Laiškų pašto dėžutėje.
Mylinčio žmogaus (???).
…

O ko jums?

Tėčio jaunystės paliktas.

// Rugsėjis 27 2008 // 7 komentarai » // blog

Kambary, ant mano apkrauto stalo, guli mano pirmasis asmeniškas fotoaparatas, kuris anaiptol nėra naujas. Tai mano tėčio senasis zenitas. Vakar parodė kaip reikia naudotis, įdėjom kartu juostelę. Manau jis džiaugiasi, kad jį perėmiau, mačiau tai jo akyse, girdėjau balse, nes iš tikrųjų Eimantas labai mėgdavo fotografuoti. Ir jam patinka, kad esu panaši į jį. Tikrai panašesnė, nei į mamą, nes turim daug daugiau bendro. Tas fotoaparatas protingas nors net neturi jokios mikroschemos ir tai daug ką pasako. Ir dėl jo aš labai džiaugiuosi ir nekantrauju kada galėsiu eiti pliauškinti tos dvidešimt keturių kadrų juostelės. Ko gero eisiu su Egle. Kad ir kokie iš pradžių bus rezultatai, išmokti tikrai įmanoma, tereikia su laiku ateinančių įgūdžių!

Teorija.

// Rugsėjis 24 2008 // 6 komentarai » // blog

Sukūriau teoriją kodėl man apskritai pakilo temperatūrą. Ir ji teigia, kad dėl to kalta knyga. Nes aš taip jaudinausi, taip jaudinausi ir išgyvenau tai, ką išgyveno jie. Kartu džiaugiausi, džiaugiausi taip, lyg pokalbiai vyktų su manimi ir apskritai, lyg tai būtų ne knyga. Ko gero tai jau nebe aukos sinbromai, o vergės. Ot, kad tave kur. :D

Prilipusi prie rankų ir širdies

// Rugsėjis 24 2008 // 4 komentarai » // blog

Pakilo truputį temperatūra, todėl nusprendžiau į mokyklą neiti ir pasisaugoti prieš krikštynas. O, Dovile, vakar jau rimtai pradėjau knygą…ir siaubas, kokią ten man ikišai???? Ji tiesiog nuostabi ir aš niekaip negaliu ištraukti jos iš rankų. Vakar perskaičiau daugiau nei pusę, bet esmė ta, kad visai nenoriu, kad ji baigtusi. Ir pavarčiusi knygą užmačiau, kad bus tęsinys, tai net iš jaudulio pajudėti negalėjau. Bet ta knyga, ta knyga tikrai jaudina. Žinot tą jausmą kai pilve skraido būtybės, tai pas mane turbūt laksto Kalenų šeima. Neatsimenu kada paskutinį kartą skaičiau tokią gražią, bet paslaptingą ir šiek tiek šiurpią knygą, kuria taip giliai patikėčiau. Jopš tararai, skaitydama būnu apsėsta euforijos!!

Stephenie Meyer „Saulėlydis“. Ir einu registruotis į knygos forumą. :D

Pirmadienis pirma pamoka

// Rugsėjis 22 2008 // 2 komentarai » // Be temos

Buvo labai faina kai pirmą pamoką rašėm matematikos savarankišką. Tik štai dabar aš jau žinau, kad nuo Tado nusirašynėti neverta ar bent jau ne viską. Būtų gerai, kad visų pažymiai būtų sušikti ir tada jų nerašytų tiesiai į dienyną, bet jaučiu čia tik svajot. Dar per lietuvių nereikėjo man pasakoti, būčiau ėjusi jeigu būčiau išmokusi, nes bent jau pasirašytas tekstas lyg ir geras. Tai va. O aš nebežinau kaip gyvenu: miegu dieną, namų darbus darau naktį, nemoku lietuvių skyrybos. Ir va dabar einu daryt. Tik jopš tararai rytoj eisiu normalizuotis, nes šitaip man baisiai nepatinka. Todėl aš jaučiuosi šiokia tokia nevykelė ir per didelė „dzin“ (ne laidos) propoguotoja. XOXO, kaip sako Dovilė. :D

Ir pas kriminalistus fainas fotoaparatas. Ketvirtadienį krikštynos. 8-)

Ir viens, ir du

// Rugsėjis 21 2008 // Nėra komentarų » // blog

Vakar namuose buvo juoko. Šnekėjom šnekėjom su tėčiu ir priėjom iki atsilenkiminių rungtynių: kuris daugiau padarys per pusę minutės. Nežinia kas tai lėmė, ar tetės amžius ar tai, kad jis nesportuoja, ar tai, kad man retkarčiais tenka tai daryti, bet aš laimėjau. 21″19. Tik gaila, kad nepavyko susilažintis iš kažko geresnio, nes gavau tik puodelį arbatos. Bet va mamai geriau nuskilo, už dvidešimt per pusę minutės ji būtų gavusi salamander batus, savo mėgstamiausius. Bet pasidavė, nors nujaučiu, kad ji ir taip juos gaus. Aš ir už kelis litus būčiau dar padarius. :D Va taip. Surenkit ir Jūs ką nors panašaus, gal paaiškės, kad turit stipresnį pilvą už tėčio ar net visos šeimos. :D

Dabar tai devyni.

// Rugsėjis 21 2008 // Nėra komentarų » // postcrossing

US – 244412

AT – 21533

De – 206406

USA – 244410

FR – 33850

NL – 99227

USA – 244409

CA – 38221

DE – 207246

linksmosios virėjos spurgytės.

// Rugsėjis 21 2008 // 7 komentarai » // blog

O aš dabr buvau nepapasakojusi ką gi veikiau praeitą savaitgalį, šeštadienį. Tai va. Ineta pasiūlė man penktadienį kepti spurgytes ir aišku aš sutikau, nes šiaip jau, aš mėgstu gaminti. Taigi šeštadienį greitai lėkėm iki pašto (turėjau atvirukų) ir nusipirkti reikiamų produktų. Mes su sąrašiuku atrodėme ne ką prasčiau nei keli vaikinai su tokiu, tik kad ilgesniu. Ir tiesą sakant, nemaniau, kad aliejus toks nepigus. Bet pinigų užteko ir dar pasiėmėm lipton clean green tea (mm). Grįžom pas mane ir pradėjom. Iš pradžių suminkėme bananus (o nepagalvojau, kad turiu tam tokį spec. aparačiuką, todėl viskas vyko rankų pagalba), tuomet sudėjom visus likusius produktus ir minkėm tešlą, tiksliau, tai dabriau aš, nes aš žinau, kad man tai patinka. Ir dar ne tik minkiau, bet viskas paaiškės nuotraukose (:D). Mūsų tešla kažkodėl gavosi labai skysta, todėl mes pylėm ir pylėm mintų, kitaip ji būtų neatšokusi nuo mano rankų, nors ir taip neatšoko. Galvojom, kad bus šūdas jeigu ryškiai padauginsim baltųjų miltelių, todėl kepėm šlabrakadailas. Tiksliau, gyvūnėlius tokių forumų (gražiausias buvo drakonas, vėžliukas, neptūnas ir visi kiti), kokias aš jiems tipo suteikiau mesdama tešlą ant šaukšto (prie puodo – keptuvės stovėjo Ineta, ne aš. Aš tik paduodavau). Ir jie gavosi nelabai iškepę, nelabai spurgų formos, ir nelabai minkšti, labiau jau traškūs, bes skanūs. Visi, kas ragavo, rasdavo kas negerai, bet visiems buvo skanu. Mums irgi. Paskui mama pasakė, kad čia nėra 2/3 produktų, kurie yra naudojami spurgoms. Tai kas ten per receptas? Ne mano, oi ne mano, ir ne Inetos. Ji tiesiog kažkur jį rado. Ir jeigu norit išmėginti patys, prašom, nes tuose paveikslėliuose jos atrodo labai gražiai. Tik tiesa, mes didinom proporcijas dvigubai, nes mes esam ėdrios.Bet vistiek mums buvo baisiai* smagu.

O tai nuotraukos iš mūsų popietės.

* baisiai – labai.

Visgi kažkaip ten laikomės.

// Rugsėjis 20 2008 // 4 komentarai » // Be temos

Labūzas – naujas mano pasisveikinimas. Man nepatinka, kad aš nei karto čia neparašiau apie mokyklą, apie naują mokyklą, rugsėjo pirmą, susirinkimą ir visą kitą. Juk aš žinojau, kad dėl to gailėsiuosi, nes juk tai ne šiaip sau kažkoks tai eilinis. Nu ir arbūzas dabar.

JBG nėra taip baisu kaip beveik visi man pasakojo, kaip sakė, kad ten baisiai sunku. Skirtumas tik tas, kad susirinko vaikai, kurie nori mokytis (nors kas nori, kas nenori, bet vistiek gerai mokėsi) ir iš to išplaukia tai, kad klasėje bendravimas skiriasi nuo praeitos mokyklos, norint nebūti prasčiausiu reikia kažkiek tai ten pasimokyti, pasistengti (dar neišsiaiškinau kiek), gauni daug daugiau namų darbų ir mokytojai viską aiškina greičiau. Bet man ten patinka, nes ten labai aukštos lubos, visur gražu, gera klasė, auklėtoja, yra akvariuamas (įstiklinta patalpa mokiniams), mokykloje nepalyginamai mažesnis triukšmas ir žmonės mandagūs. Pavyzdžiui, praeitą savaitę, lipant laiptais, ant kojos užminė kažkoks vaikinas ir atsiprašė. :D Šiaip praeitoje mokykloje taip tikrai nebūdavo, lipant laiptais ten vienas kitiems per galvas lipdavo, vos ne. Aišku, radau ir savų minusų, pavyzdžiui, užknisa mokytis geografiją kiekvienai pamokai. Apskritai, atsibosta tie namų darbai, nes aišku, kiekvienai mokytojai svarbiausias jos dalykas ir visai nesvarbu kitų. Anksčiau irgi taip būdavo, bet ne tokiais mąstais.

Nors pirma savaitė buvo labai sunki. Tiek daug naujų žmonių: mokytojų, nematytų mokinių, nepažįstamų klasiokų. Tos nežinomos vietos, nežinojimas kur koks kabinetas labai neigiamai veikė, žlugdė ir nuotaikas, ir džiugesius, ir kaustė, rišo liežuvį. Buvo sunku nieko nepažinoti, todėl dažnai apimdavo liūdesys ir jausmas, kad klasėje neturiu su kuo bendrauti, nežinojau prie ko eiti, su kuo kalbėtis. Žodžiu, pirma savaitė buvo tikras adaptacinis laikotarpis ir dar baisiai sunkus. Bet užtat sulaukiau draugių ir bent jau kelių pažįstamų iš mokyklos palaikymo. Tad dabar jau viskas maždaug susitvarkė, jaučiu, kad klasėje radau savo vietą ar bent jau rajoną, radau žmones, su kuriais norėčiau bendrauti, susidariau pirmąsias, antrąsias nuomones, po truputėlį perprantu mokytojus, pradedu pažinti kitus mokinius, nebereikia klaidžioti ir kuo toliau, tuo linksmiau darosi. Pastarosiomis dienomis jaučiuosi ypatingai gerai. :)

Archive for Rugsėjis, 2008