Archive for Kovas, 2008

Slaptas saulės šokis.

// Kovas 31 2008 // Nėra komentarų » // blog

Už lango kaip reikalas šilta, šviečia saulė. Ji kviečia mane eiti į kiemą, eiti kur nors, o aš negaliu, bet šiaip jeigu galėčiau – eičiau. Nu tai pypim tarara, nervuoja. Ir dar..pirmadieniais nedirba salonas, todėl aš negalėjau turėti plius dviejų skylių. Be to, noriu į antakį, bet mama neleidžia. Todėl nefaina. Aš jau sakiau Pauliui, kad jeigu įkyrėsiu mamai, ji mane iš namų išspirs. Todėl reikia sugalvoti ką nors kitą. Gal turit pasiūlymų? Jeigu taip, rėžkit.! Nes aš rimtai jo noriu. Be to, Paulė sakė, kad man tikrų.
***
Iš to neturėjimo ką veikti eisiu mokytis geografijos. Po to gal dar ir biologijos. Naa, galbūt dar ir paskaitysiu „Džeinę Eir“ ir tada susitvarkysiu, išmaudysiu Niką. Taip sakant, idealus laiko praleidimas. Cha.! 8-)

In.

// Kovas 29 2008 // Nėra komentarų » // blog

Kai tau penkiolika reikia apsitvarkyti. Taip sakant, apsišvarinti. Apsišvarinau ir aš. Kai ką pridėjau, kai ką išmečiau. Dabar čia gražiau ir tvarkingiau. Mano akimis.

Kai mažai kalbu, noriu daug rašyti. Šiandien mažai kalbėjau, bet rašyti nenoriu, bet galvojau apie tai. Galbūt kai gulėsiu tam pasitarnaus sąsiuvinys, nes mintys jau dabar gulasi į vietas. Ar bent jau ieško savo vietos. Turiu ką parašyti, bet nežinau ar tai tinkama šiai ietai, šiam pasauliui. Bet turiu ir daug ką aptarti. Užsikabinot?

In.

Beveik penkiolika.

// Kovas 25 2008 // 3 komentarai » // blog

Mokykla – tabu. Cha.
***
Koks jausmas kai tau beveik penkiolika?
Nežinau, nelabai jaučiu skirtumą. Tik mama klausė kokio meniu rytdienai norėsiu, o man tai kas. Pavalgyti ir taip galima, bet juk gimtadienis – reikia. Užtat norėčiau gimtadienį sutikti su tikrais draugais geriant arbatą. Tik žinau, kad taip nebus, nes pirmiausia reikėtų turėti bent kelis tikrus draugus. Bet nenorėčiau gimtadienio su balionais – balionai banalu ir kiekvienagimtadieniška, o tai man nepatinka. Nors ką čia, iš ko gi galėčiau juos gauti.
Bet ką aš bandau apgauti, gimtadienio aš noriu, noriu ir penkioliktųjų. Nors aš ir nematau labai didelio skirtumo nuo keturioliktųjų, tik pastarieji jau pabodo.
***
Sapnuoti asmenis iš interneto, beveik nepažįstamus yra normalu? Reikėtų paminėti, kad aš su jais net ir internete nebendrauju, tik pastoviai sutinku, o sapne buvome puikūs draugai. Ir kartu ėjome į mokyklą ir ten buvo labai linksma, be to, manau jis man rimtokai patiko. O jei tai nenormalu, man vistiek patiko ir aš nenorėjau atsibusti. Net jei būtų reikėję miegoti iki vakaro, būtų buvę nuostabu.
***
Tyli ir svajojanti,
In.

Geltona – elektrinė guašo terapija.

// Kovas 24 2008 // 4 komentarai » // blog

Įspėju, šiame pranešime bus nenusakomai daug spalvinių priešiškumo ir karo susidūrimų. Bet ne, iš tikrųjų meluoju, nes tai nebuvo karas. Nebuvo nei pirmą, nei antrą kartą. Tai, kaip moksliškai sakant, pratimai lavinantys bendravimą. Tik pratimo dalyvės, kuriomis netyčiukais tapau aš ir Eglė, per daug įsismagino ir pradėjo kalbėti bei, kas mūsiškiausia, fotografuoti. Bet buvo tikrai smagu. Ypač tada, kai dalyvė Nr. 1 susivertė ant rankos tundą elektrinės spalvos guašo ir šleptelėjo ant lapo, o kas bent kiek pažįsta mus abi, žino kuri tai padarė. Eglė nenorėjo teptis rankų.
Kai visą šį procesą aprašynėjau praeitą kartą nepateikiau vaizdinių rezultatų, tad teikiu jums prieš akis dabar. 8-)
O dabar ir aš, ir Eglė laukiamia jūsų nuomonės apie šiuos du darbus. Kuris jums darningesnis, gražesnis ar koks nors kitoks.
Be to, kaip manote, kuri spalva kurios (mano ar Eglės)?
Nai nai, o aš jau bėgu. Svarbiausia, kas šiandien – aprašiau. O dabar Ineta baigia kankinti klaviatūrą pirštukai, kurių panagės spalvotos.
Viso gero ir geros jums likusios nakties,
In.

Desktopinė klimato ironija.

// Kovas 18 2008 // 2 komentarai » // blog

Ta proga, kad lauke pasnigo – pakeičiau savo desktop’o įvaizdį. Dabar jis ponas orandžinė vasara. Darau desktop’inę/klimatonišką ironiją. Muahaha.
***
Bet šiaip, kažkaip keistai jaučiuosi. Tokia tyli ir norinti tų dalykų, kokių norėjau prieš metus. Tik štai paskatos visai kitos, o ir mano aplinka gana kitokia nei tada. Žinoma, dabartinė patinka labiau. Per pastarąsias dienas tapau daug piktesnė ir neapykantesnė. Iš tikrųjų tai paskatino šūdra, kuris yra grynas šūdas. Nors sumalk, tik man būtų gaila mėsmalės tokiam nevykėliui griovėjui šmeižikui. Bet kiek gi galiu įsivaizduoti, kad jo nėra, jeigu jis yra, bet norėčiau, kad nebūtų, jeigu vis tiek bus. Tik štai paskutinį kartą jį čia miniu, nes jam čia nelygis ir jis čia visai netinka (kaip ir visur kitur). Jam galas.
Taip sakant, aš be nuotaikos ir net nelabai noriu, kad ji būtų. Nenoriu juoktis, nes net nėra iš ko ir niekas nepadaro iš ko. Negaliu matyti įsimylėjusių, nes tai mane vimdo, o kai vimdo – juoktis negalima. Tajp sakant vjsas gyvenjmas sušjktas. Nors net ne.
***
Laukiu rytojaus, nes noriu pas Eglę. Noriu būtų su ja ir ją palaikyti. Noriu nunešti jai knygą, kad ji neturėtų laiko nuobodžiauti. Noriu pati pasijausti geriau ją vėl pamačiusi, nes vakar labai išsigandau. Bet aš žinau, jai gerai, nes yra žmonių, kurie ja rūpinasi ir myli. Esu tikra ji taip elgtųsi ir dėl manęs ir dėl bet kurios kitos savo draugės, dėl ko aš ją dar labiau myliu. Ji tikrai nuostabi draugė, kuri moka daryti žmones geresniais.
***
Labai labai galvojanti apie viską,
In.

Šūdriniai pingvinai mutantai.

// Kovas 17 2008 // Nėra komentarų » // blog

Ir aš šiandien supratau kokią klaidą gyvenime padariau. Tai supažindinau Ją su Juo. Nes dabar daugeliui nuo to nėra geriau, nebent jiems patiems. Net ir aš pati pastoviai dėl to nervuojuosi ir pykstu nors to ir nenoriu. Jis tiesiog viską gadina ir griauna, nes ji visada galvoja apie jį ir to Šūdros esameskes. Be to, jeigu norėsiu ją palydėti iki autobuso, turėsiu matyti jį, kas tikrai yra visai nefaina. Aš matau, kad ir jai nefaina tokia mano reakcija, bet kartais atrodo, kad jis yra daug Didesnis jos akyse nei aš, tai liūdina ir aš pradedu pykti ant savęs, kad jai atvažiavus taip elgiuosi. Bet šiaip, labiausiai ant jo.
Jis nepaklausė manęs kai aš jam liepiau dviejoms dienoms išvažiuoti į Antarktidą. Bent jau man atrodo, kad ten ryšio nėra, nebent tose mokslininkų stotyse, bet jis būtų ten, kur jų nebūtų. Tada jis galėtu susipažinti su pingvinais, su jais apsigyventi, susidraugauti, ir pagaliau – mutuoti. Ot tai būtų puikiausia.
Oi..Šūdra Šūdra Šūdra – lia lia lia lia.

In.

Ėjom.

// Kovas 10 2008 // Nėra komentarų » // blog

O dabar man labai labai skauda kojas. Matyt atpratau daug vaikščioti, nes ir taip ištisas dienas sėdžiu namuose. Ta proga, kad šiandien buvo tokia puiki, saulėta ir pavasariška diena, pagaliau ėjau su Egle pasivaikščioti. Nors prieš tai dar išgėrėme matė, o ji laukė kol aš susiruošiu. Bet išeidamos vis dar nežinojome kur eisim. Tiesiog ėjome. Nuklydome iki Babilono, apsipirkome sūreliu, Pringles, ledais ir tribitu. Paskui ėjome pro parką, matėme daug pavarančių jaunuolių, kelis buvusius draugus ir pažįstamus. Eglė vis pliauškino fotoparatu. Ir man tai labai patiko. Yra gana puikiai pagautų vaizdų. Ypač vienas toks su senu dviratininku.Beje, kai ėjome pro Senvagę girdėjome kažką repetuojant. Ir tai buvo gana puiku, gražiai mušė būgnais, skambiai barškino gitarą. O vėliau ir pradėjo dainuoti. Manau tie atidaryti langai name visada primins tas repeticijas.
***
O paskui ji pas mane valgė Lays, kurie siaubingai smirdėjo. O paskui ji vaipėsi, o aš spandžiau mygtuką. Ir buvo labai linskma. Išbandėme visokius namuose rastus akinius, vieni ir man labai tiko ir patiko. Tik gaila, kad aš nelabai galiu juos nešioti dėl akių. Bet vistiek, manau jog nuotraukų su jais bus. Tad.
***
Lekiu žaisti Monopolį. Senai tai bedariau. Ir būtų gerai, kad dėl jo nesusipykčiau su tėčiu. O galbūt kasnors, kadanors norėtų pažaisti Alias? Aš labai noriu.
Viso gero, gero jums likusio vakaro.In.

Matė.

// Kovas 9 2008 // Nėra komentarų » // blog

Šešis, nubrauktus arbatinius šaukštelius užpili litru šalto, virinto vandens. Tada jį išpili, o žoleles, karštu virintu vandeniu, plikai tol, kol nebejauti skonio. Žinoma vertėtų nepamiršti poros arbatinių šaukštelių medaus. Bent jau tiems, kas negeria be cukraus.
O Ineta tai daro pirmą kartą, bet jai skanu ir ji nesigaili, kad tai darė. Nors tai ir atėmė dešimt minučių, kurios būtų buvusios išmestos veltui, jeigu ne tai, ką ji padarė. Štai kur logika.
***
Laukiu nesulaukiu penktadienio, kai turbūt, pas mane atvažiuos Pau. Nors, dar nėra aišku, ji atvažiuos penktadienį, ar šeštadienį, užtat atvažiuos. Bet bus beležin kaip kietai, nes kitaip su ja ir neįmanoma. Mes bandome įsivaizduoti Žilv. reakciją, kai ji ateis su manimi į mokyklą. Ir apskritai, neįsivaizduoju kokia būtų kitų reakcija. Su daile viskas paprasčiau, nes dailėje svetimas atrodo ne taip keistai, kaip mokykloje. Bet mes viliamės, kad ji turės progą pasilabinti ir dar geriau, šnektelti su jais. Tik smalsu, kiek bus einančių į dailę šeštadienį. O galbūt įsipildys ir mūsų svaigalai.
Tikiuosi nesugadinsiu jos plaukų, nes jos vietoje, aš neleisčiau man jų dažyti. Nebent, ji taip labai labai tiki manimi. Ir nesakykit, kad dažyti plaukus nėra sunku, aš žinau. Bet vistiek. Galbūt ji, apimta euforijos būdama pas mane, pamirš tą menkutę olimpiadą, į kurią turės važiuoti.
***
Kaip visada, aplinka ir savimi patenkinta,
In.

Strigo.

// Kovas 9 2008 // 3 komentarai » // blog

O blogspot.com šiandien strigo ir strigo. Bet aš norėjau parašyti ir jeigu būčiau rašiusi anskčiau, turbūt būčiau prirašiusi nesąmonių. Būčiau rašiusi piktai ir neapgalvojau. Tad gal ir gerai, kad šiandien strigo. O viso to priežastis buvo viena maža mergaitė, kuri, kaip, baigiu įsitikinti, nejaučia jokių moralės normų. Ir apskritai, nemąsto ką sako. Bet džiaugiuosi, kad sugebėjau nusileisti. Nors tai, man yra ir labai sunku. Bet visgi, tas pokalbis neturėjo jokios ateities.
Be to, šiandien ir vėl užsiregistravau manogalerija.lt. Žinoma apvaikščiojau daugybę profilių, pakomentavau daugybę nuotraukų. Ir pastebėjau, kad komentuoju daug kritiškiau. Randu ir pliusų ir minusų, kas mano manymu, yra gerai. Nebeužtenka pasakyti gražu/negražu, patinka/nepatinka. Sugebu pasakyti kažką daugiau. Ir man tai elniškai patinka.
Katik labai nusišypsojau perskaičiusi šiokius tokius žodžius ir jaučiu, kad vakaras iš karto praskaidrėjo. Štai tuo ir baigiu. (:

Su šypsena,
In.

Paulytis!

// Kovas 1 2008 // 1 komentaras » // blog

Pirmąjį savo pavasarišką įrašą norėčiau skirti šioje nuotraukoje esančiai žmogystai – Paulytei.
Bet ji turėtų suprasti, kad tai darau ne todėl kad ji liepė, o todėl, kad pati to noriu. Mat vakar susiradau jos įrašą apie mane ir pagalvojau, o su kuo aš taip bendraudavau kai jos dar nepažinojau? Tada pasijutau taip keistai, nes aš sunkiai beprisimenu save be jos. Ir visgi, kokių žmonių galima sutikti interneto vandenynuose. O gi nuostabių, tokių, be kurių nebeįsivaizduosi savo gyvenimo. Na, savojo be Pau tikrai nebeįsivaizduoju. Greičiau priešingai, įsivaizduoju kaip mes su savo šeimomis darysime susitikimus ir visą gyvenimą draugausime. (:
Ji tokia begalybiškai puiki, visada suprantanti mane, šilta, protinga, nuoširdi, šmaikšti, išradinga ir visokia kokia begalybiškai nuostabi.
Nei diena be jos ir mūsų nuolatinių svaigalų, o jei taip ir nutinka, lieku kamuojama ilgesio, kurio stengiuosi kuo greičiau atsikratyti esameske jai. (:
Be to, po dviejų savaičių sulauksių štai tokių gerų, labai gerų svečių. 8-)

Su šypsena,
In.