Archive for Gegužė, 2007

Ūžesys ausyse.

// Gegužė 30 2007 // 5 komentarai » // blog

Danis – pankų grupės mušamųjų atlikėjas. Po dviejų savaičių – pirmas bendras pasirodymas. Netikėtai jo geriausias draugas Vilis į repeticiją atsiveda Klarisą, kurią Danis yra įsimylėjęs. Pastaruoju metu Vilis labai pasirkeitė. Danis turi paklausti savęs, kiek, tiesą sakant, jis toleruos draugystę.. Knygoje užuominomi, tačiau gana aiškiai atskleidžiama kas yra draugystė. Daniui aišku: Vinis – jo geriausias draugas nuo mažų dienų. Tačiau netgi tada kai geriausias draugas dar labiau pasikeičia, Danis vis dėlto mėgina nenutraukti saitų. Tik tada, kai abiem su Klarisa tenka išgirsti daugybę užgaulių, Danis suvokia, kad draugystė nėra vienupsė ir liaujasi tikėjęs, kad viskas gerai. ‘Kieti’ vaikinai nėra jau tokie kieti. Yra tikrai ir netikri draugai. Meilė šio kūrinio pabaigoje suranda savo kelią.

_____________
Įdomu, kiek laiko dar bus šis noras skaityti.
Trys knygos.
Trys dienos.

Minčių lietus.

// Gegužė 30 2007 // 2 komentarai » // blog


Klijuodama į sąsiuvinį savo blog’o pranešimus sugalvojau vieną dalyką. Minčių lietų. Tai tarsi tokia nedidelė naujovė ‘dangiškąjame’ blog’e.
Taigi, kai bus lietingos nuotaikos tiesiog rašysiu viena su kita nesusijusias mintis. Tai bus tarsi mano minčių nuotrupos. Manau bus naudinga kai mane bus užvaldžiusi tinginystė ar bloga nuotaika.
Artimiausiu metu reikės išbandyti. Galbūt tai man padės ką nors suvokti. Visgi, nebus ko gailėtis.

Mokslo metai.

// Gegužė 29 2007 // Nėra komentarų » // blog

Jau baigiasi. Liko vos kelios dienos. Taip keista.

Jaučiu lyg tuojau baigčiau mokyklą. Kvaila, bet tas laikas labai greitai bėga. Net labai.
O šie metai buvo neblogi. Pirmas pusmetis apgailėtinas. Jokio noro mokytis. Tokio postūmio. Jokio tobulėjimo. Tik tinginystė. Antrasis daug geresnis. Susikaupimas. Noras. Gera jį atsiminti. Džiaugiuosi savo pasiekimais. Net labai.
Vis dar negaliu patikėti, kad tuojau vasara. O juk tiek planų. Norėčiau į kokią stovyklą. Tiesą sakant, niekada nebuvau. Tikrai norėčiau.
Nenoriu beprasmės vasaros. Slampinėjimų.
Reikia daugiau. Kažko naudingo.
Po vasaros noriu daug geresnių mokslo metų. Reikės daug pastangų dar geriau mokytis. Laukia gimnazija.

‘Laiškai iš vidaus’.

// Gegužė 29 2007 // Nėra komentarų » // blog


John Marsden.
Laiškai iš vidaus.

Anotacija:
Taip nekaltai prasideda dviejų paauglių draugystė. Su kiekvienu laišku pradeda geriau viena kitą pažinti, nors laiškai darosi vis skaudesni, mat abi turi baimių ir skaudžių paslapčių. Bet laiškai patikimai jas saugo. Skaitytojai šią knygą vadina nepamirštama.
John Marsden laikomas vienu geriausių šiuolaikinių Australijos rašytojų, kuriančių paaugliams. Jis – psichologijos daktaras, besidomintis sunkiomis paauglių problemomis, mokyklos gyvenimu.
“Brangioji Treise, tiesą pasakius tiesiog nežinau, kodėl atsakinėju į tavo skelbimą. Neturiu noro tapti susirašinėjimo drauge, bet šiandien tiesiog nuobodus sekmadienis, nieko nėra namie, taigi nutariau, kad tai bus vis kažkas naujo…”
“Brangioji Mende, ačiū už laišką. Tu rašai daug geriau už mane. Skelbimą įdėjau tiesiog juokais – surizikavau, o tu man gražiai atsakei…”

Sugaištas laikas.

// Gegužė 29 2007 // Nėra komentarų » // blog

Vis mąsčiau ką rašyti. Prisiminiau. Daug dar neparašiau. Na, apie ekskursiją. Trumpai bandysiu papasakoti.
Karšta. Įsivaizduokite ką reiškia šešiolika valandų kelyje. O karštis nepakeliamas. Autobuse nėra kuo kvėpuoti. Sustojome vos ne kiekvienoje bažnyčioje. Aplankėme daug dvarų. Panemunės pilį. Kuršių Neriją. Neprisimenu kada tiek visur važiavau. Važiavom per Jurbarką. Prie pat Rusijos pasienio. Šalia Nemuno. O dar kopėme į begalę piliakalnių. Per daug. Bent jau vienai dienai.
Nesakau, kad tokie dalykai man nepatinka, bet ne tokiu oru į tokias ekskursijas važiuoti. Gailėjausi, kad važiavau. Ir koks skirtumas, kad nemokamai, kad tai buvo tarsi dovana nuo mokyklos. Ir tik už kažkokį rašinį. Sugaišau visą sekmadienį. Kai pagalvoju, kiek dar galėjau nuveikti. Mama sako, kad neverta gailėtis to ką pamačiau, bet kažkaip pikta. Nepatiko man.
Juk važiavom iš klasės trise. Kiti nepažįstami ir tikrai buvo ne pačių maloniausių žmonių, kurie tik ir žiopsojo. ‘Žemas lygis’. Taip nutarėme su klasioke. Vot ir gerai. Nereikia akis išpūtus žiopsoti lyg būčiau paskutinė durnė.
Klasė ruošiasi kartoti kelionę. Na tik truputį trumpesnę ir tik su klase savo. O aš nevažiuosiu. Pirmą, o gal antrą kartą nevažiuosiu į ekskursiją su klase. Na ir gerai. Nebenoriu aš jos. Gal kada nors kitą kartą.

‘Šuolis’.

// Gegužė 28 2007 // 3 komentarai » // blog

Kate Cann.
Šuolis.
Trumpa anotacija.
Kalbant apie paauglius ir seksą, jis dažnai sumenkinamas. Daugelis jaunuolių apie jį sužino iš pornografijos. Tai tarsi greitas maistas. Labai gaila, kad sunku rasti tai, ką mano herojė Koletė vadina nuoširdžiu seksu, kuris būtų kaip pietūs iš keturių patiekalų, su žvakėmis, muzika ir vynu…“

______________
Visai patiko.
Būna geresnių, bet šiokį tokį įspūdį paliko.
Šiandien pradėjau.
Šiandien baigiau.
Būtų įdomu perskaityti tęsinius.
Kaip supratau jų dar turi būti.

Pakvaišau. Ne tik aš.

// Gegužė 25 2007 // Nėra komentarų » // blog


Nežinau kas yra, bet niekaip negaliu išmesti iš galvos to filmo. Kažkas atsitiko. Kažkas keisto. Dar niekada taip ilgai negalvojau apie vieną filmą. O gal tik neprisimenu. Tikriausiai neprisimenu. Negalėjau nenueiti į jį antrą kartą.
_______________
Pakvaišau ne tik aš, bet ir kompiuteris. Vakar pykšt ir nebeveikė. Šiandien sutaisė. Nesigilinu kas ten buvo, nes beprasmiška. Tokių dalykų vistiek nesuprantu. Visig, vakar buvo tikra poilsio diena. Miegojau ir viskas.

Dailės mokykla.

// Gegužė 25 2007 // Nėra komentarų » // blog


Peržiūra. Nelaukiamiausias ir kartu laukiamiausias dalykas dailėje. Buvo ketvirtadienį. Džiaugiuosi, kad negirdėjau kai mokytojai tarėsi. Vienas dėstytojas labai mane įžeidė prieš pačią pradžią. Akimirką norėjau skradžiai į žemę prasmegt. Išgyvenau.
Visą laisvą laiką sėdėjau lyg nesava. Sukosi mintys.
Mokytoja pranešė pažymius. Visi dešimtukai. Siaubingai apsidžiaugiau. Tarsi akmuo nuo krūtinės nusirito. O dar ir mokytoja piešimo pagyrė. (:
Jau pasirinkau ką mokysiuosi trečioje klasėje. Na, kompoziciją. Piešimą. Labiausiai traukia. Nors dvejojau ar nesirinkti tapybos. Piešimas nugalėjo. Visgi, maloniau širdžiai.
Teliko vasaros praktika. Ir vėl kaip idiotai dvi savaites sėdėsime mieste ant kokių kėdučių. Vargas mums. Patikėkit, kvailai jaučiamės, kvailai atrodome.
O kartais, man tai patinka. Tik tada, jei įdomi tema.
Dar vienas didelis žingsnis trečios klasės link.

Baigta. Bent jau su Ekvadoru.

// Gegužė 23 2007 // Nėra komentarų » // blog, bonus

Jeigu kam nors įdomus mano darbas apie Ekvadorą. Taip, taip, tas pats, prie kurio sugaišau bene keturias valandas vienam dešimtukui gauti.Prašom, galite žiūrėti. Pakomentuoti, nes mano klasiokams iškilo tik mintys apie čiabuvius ir dramblius. Darbui įpusėjant man pradėjo patikti. Ne tik darbas, bet ir pats Ekvadoras. Ne tiek, kad trokščiau nuvažiuoti, bet tiek, kad galėčiau į darbą įdėti šio bei to nukabinto iš savęs.

Ilgas pokalbis.

// Gegužė 22 2007 // 1 komentaras » // blog

Visai netikėtai Eglė pasikvietė mane į kiemą pavedžioti Rikio. Nustebau. Paprastai ji vaikšto su Ineta. Ne manimi. Sutikau. O taip ir nepaklausiau kur Ineta.
Ilgai pėdinome ratais. Likome išgąsdintos vos ne dešimties šunų. Mūsų apylinkėje jų labai daug.
Vaikščiojome ir kalbėjome. Ir ne kvailai. Po pokalbio supratau koks mūsų požiūris, mąstymas yra panašūs. Žinojau, kad mes laikui bėgant supanašėjome, bet nemaniau, kad tiek daug. O gal buvau tai pamiršusi. Gavau tokių prasmingų minčių, kad jų užteks ilgiems apmąstymams. Ir tikrai nesitikėjau, kad išvaikščiosime bene keturias valandas. Tada, laikas tarsi sustojo.
Mama pradėjo ieškoti. Jau buvo sunerimusi. Pamanė, kad mes su berniukais kalbame. Kaip kvaila. Mama tikrai turėtų žinoti, kad mes ne tokios. Ne tokie pokalbiai mums įdomus. O gal mama tiesiog pasigedo manęs pusę dvyliktos namie. Tikriausiai pastarasis variantas tinkamesnis. Grįžusi namo nustebau kiek valandų. Buvo lygiai 23:40h.
Dievinu ilgus pokalbius. Ypač su Egle. Ir ypač nepaprastus pokalbius. Tokius, koks buvo šiandien. O mūsų draugystė nenustoja stiprėti.

Ekvadoras.

// Gegužė 21 2007 // 2 komentarai » // blog

Šiandieninė mano kančia. Ir kodėl niekas neišvertė angliškų straipsnių į mūsų kalbą. Dabar turėsiu visą vakarą sėdėti ir kankintis su vertimu. Gerai, kad bent jau nuotraukų radau, o tai iš vis būtų ne pyragai. Šakės.
Šlykščiausia savaitė per visus mokslo metus. Turbūt. Kontrolinių atžvilgiu.

Švara.

// Gegužė 20 2007 // 4 komentarai » // blog

Sveiki.

Neįsivaizduojat kaip senai pas mane visi namai buvo švarūs. Jau senai buvau sakiusi, kad nebetvarkysiu brolio kambario, mat ten gyvas šiukšlynas. Ką gi. Šiandien sutvarkiau viską. Ir dabar taip gera. Švaru. Gaivu. Toks geras jausmas. O šiaip gavau mamos prašymą. Galvojau iš pradžių savaitgalį netvarkyti, bet dabar apsigalvojau. Vos tik atsikėlusi, pradėjau darbuotis. Ir ką tik baigiau.
Nekenčiu dulkių ir betvarkės. Iš dalies esu šuiokia tokia pedantė. Nu ir gerai. Mano kambarys visada sutvarkytas. Visada randu ko reikia. Savaitaglį turiu paskyrusi kambariui laiko. Viską spėju.
_________________
Vakar sumaniau atnaujinti savo saitą. Jau senai galvojau, bet vis tingėdavau. Rašydama viską iš naujo įdėjau didelę dalį savęs. Keista, kad tokie dalykai gali nuraminti ir pagerinti savijautą. Užtat man pakelia.

Sriuba ir vasara.

// Gegužė 19 2007 // 2 komentarai » // blog

Sveiki gyvi.
Makaulė dar kiek tuščia, bet bevalgydama sriubą iš pakelio [manau visi tokią žino, greitai paruošiama ;D] prisiminiau praeitą vasarą. Dar būdama Estijoje žinojau, kad ta sriuba visada primins man tas akimirkas. Ir primena. Visada kai tik vėl užplūsta prisiminimai apie vasaros viešnagę tetos vasarnamyje užsinoriu tos marmalynės. Arba atvirkščiai. Valgydama prisimenu kelionę. Taip jau yra. Kvailai skamba, tiesa? Net ir toks paprastas dalykas kaip sriubos pakelis kainuojantis vos ~0,45lt. gali atnešti tokius didelius prisiminimus ir mintis.
Argi taip gyvenant nepasidaro įdomiau? Dainos, knygos, skoniai, kvapai, vaizdai primena mums milžiniškus dalykus. Nenoriu visą gyvenimą gyventi prisiminimais, bet labai dažnai jie suteikia stiprybės. Gerų minčių. Gaila, kad būna tokių dalykų, kurie primena blogus laiko tarpus. Juos reikia stengtis sunaikinti, sutrėkšti kaip mažą musytę ropojančią ant stalo, ir nuo to pasidaro geriau. Blogus prisiminimus reikia pamiršti. Viskas. Kito pasirinkimo nėra. Arba pamiršti, arba kankintis. Tik kartais verta pasimokyti iš tų musyčių, ropojančių ant stalo.
Tikiu jog atsiras supratusių paskutinį mano sakinį.

Scorpions. Big city nights.

// Gegužė 19 2007 // Nėra komentarų » // blog, bonus

When the daylight is falling down into the night

And the sharks try to cut a big piece out of life
It feels alright to go out to catch an outrageous thrill
But it’s more like spinning wheels of fortune
Which never stand still
Big city, big city nights
You keep me burning
Big city, big city nights
When the sunlight is rising up in my eyes
And the long night has left me back at somebody’s side
It feels alright for a long sweet minute like hours before
But it’s more like looking out for something
I can’t find anymoreBig city, big city nights
You keep me burningBig city, big city nights
Always yearning
There is no dream
That you can’t make true, if you’re looking for love
But there’s no girl
Who’s burning the ice away from my heart
Maybe tonight!
Big city, big city nights
You keep me burning
Big city, big city nights
Always yearning
Big city, big city nights
You keep me burning
Big city, big city nights
Always yearning
____________________
Viena iš pirmųjų mano turimų Scorpions dainų.
Viena iš pirmųjų, kurios mane užkabino.
Sužavėjo.
atik ji nutilo ir mano windows media player’y.

Aš.

// Gegužė 16 2007 // 2 komentarai » // blog

Tapau tinginio pantis.

Jokių minčių.
Galva tuščia.
Bet aš vis tiek laiminga.

Pamaloninta.

// Gegužė 14 2007 // Nėra komentarų » // blog


“Beje esi viena iš keturių panelių su kuria galiu rimtai pasikalbėti…”
Maloniausia šiandien išgirta frazė.
Atsiprašau, kad nesugebu tavęs suprasti, bet išeitį matau tik vieną. Požiūrio keitimas. Jei ką nors dar sugalvosiu, pranešiu.
Skirta žmogui, jis ir pats supras. Neverta viešinti.
_____________

LT United. We are the Winners.
Tiesiog pagalvojau. Jei su šia daina būtume dalyvavę šiais metais, būtų buvę daug galimybių nugalėti. Kadanors.

Valniop tą Euroviziją.

// Gegužė 13 2007 // 14 komentarai » // blog

Sako, kad Eurovizija nebeturi rėmų. Sako, kad Eurovizijoje gali demonstruoti visokias dainas. Sako, kad Eurovizija keičiasi.
Iš dalies pripažįstu. Šiaip buvo daug įdomiau žiūrėti renginį, kuriame yra visokių dainų. Nesakau, kad buvo daug gerų, bet tikrai geresnės nei bet kada.
Kame vėl tas nesąmoningumas? Kada pagaliau Europiečiai pradės vertinti dainas, o ne kaimynines šalis? Nieko nebus kol nepakeis kas nors taisyklių. Na ir kas, kad negautume balsų iš Latvijos. Gal mus pastebėtų kiti. Laimi vien Balkanai. Didžiausi reikalavimai konkursui: gera geografinė padėtis? Regis tiek ir užtenka.

__________________
O dabar apie pačius dalyvius.
Laimėjo Serbija. Ne daina, o šlamštas. Kas sugalvotų dainuoti apie maldas? Ir už ką jie laimėjo, nesuprantu. Pasirodymas kažkoks neįdomus. Tiesa, dainos aš ir neprisimenu, o siųstis net neketinu.
Lietuva. Labai patiko. Ir visai manęs jie nenuvylė. Ne mes kalti, kad likome neįvertinti Europoje. Man tai, kelintą vietą užėmėme, visai nesvarbu.
Ukraina. Ne daina, o šokis. Visgi man patiko.
Rusija. Gera daina. Užvedanti.
Baltarusija. Ką norit tą sakykit, bet ta daina man graži.
Suomija. Suomiai yra suomiai. Neįsivaizduoju jų dainuojančių saldų popsą.Šaunuoliai.
Prancūzija. Linksma daina. Nebuvo verta tokios vietos.
Latvija. Daina visai nebloga. Ačiū jies ‘broleliams’ už taškus ;D Tik galėjo gražesnį skaičių pasirinkti, o tai šeši man per daug asocijuojasi su LT United.
Gruzija. Nuostabi daina. O ir gruzai šaunuoiai. Abu su tėčiu vieningai nutarėme už ką balsuosime.
Moldova. Trumposios moteriškosios kelnaitės. Taip juos praminėme su tėčiu. Viskas buvo gražu, kol nesimatė merginos ir kol ji nepradėjo dainuoti.
Vengrija. Totaliai neišrekė. Nepatiko.
Slovėnija. Operinis balsas. Miela, kad galime tokius dalykus matyti ir Eurovizijoje.
Bulgarija. Trys žodžiai ir viskas. Nieko įspūdingo. Na nebent būgnus.
Anglija. Kažkodėl man jie susilygino su Silvia Night. Kaip prisimename iš praeitų metų.
Daugiau neatsimenu. Gal kažkas dar ir slepiasi galvos užkampyje, bet šiuo metu nežinau. Jei atsiminsiu, prirašysiu.
Tik dar vienas iškilęs klausymas: kiek Europa gali balsuoti už ‘shake it’? Jau krūva dainų buvo apie kratymasi.
__________________
Abejoju ar kokie nors Eurovizijos negalėtojai prilygs Lordi.
Būtent jie pasėjo naujoves konkurse.
Būtent už jų vienintelių nugalėtojų užsikabinau ir aš.
Visgi, jie vieni iš mano mėgstamiausių.
Visgi, jie yr suomiai.

Trumpam.

// Gegužė 12 2007 // Nėra komentarų » // blog

Lyja. Vakar lijo, šiandien lyja. Siaubas, o ne lietus.
Kaip visada užimtas savaitgalis, o juk dar eurovizijos finalas laukia.
Taigi, einu aš daryti savo darbų, kol dar turiu laiko. Kaip visada kartu su Scrpion’ų muzika. O vakare visu savo patriotišku užsidegimu palaikysiu Lietuvą.
Iki, užsuksiu ir vakare. Juk reikės pasigirti ką nuveikiau. (:

Smegenys nugali raumenis.

// Gegužė 10 2007 // 9 komentarai » // blog

Būm. Mano naujas, jau pamėgtas posakis, ‘Smegenys nugali raumenis’. O ką? Sakau netiesą?
Mano klasė būtent tai ir įrodė kažkokioje ‘Olimpinėje popietėje’. Ar kaip ji ten vadinosi.
Vakar buvo kažkas panašaus į viktoriną. Laimėjom pirmą vietą. Kaip gi kitaip galėjo būti? Prieš dieną sugalvojom prisistatymą ir visą kitą. Naktį prieš renginį visą valandą skaičiau olimpines taisykles. Ale daug sužinojau. Apsišviečiau makaulę. Visą dieną tampiausi šalia iš klasioko nugvelbtą knygą, tiksliau, draugiškai pasiskolintą. Tataigi, laimėjom ir kitaip būti negalėjo.
Šiandien buvo sporto varžybos. Kažkaip buvom įsitikinę, kad gausim į kaulus. Klydom, na beveik. Už estafetes užėmėm ketvirtą vietą, o už baudas ar kokį biesą – pirmą. Na žodžiu. Viską susumavus laimėjom. Buvo tikrai netikėta. Dar labiau buvo netikėta tada kai laimingi nužingsniavome atsiimti prizo, nušvilpė. O gal to ir reikėjo tikėtis iš eilinių lietuvių, kurie nesidžiaugia kitų kvailas smurto išsiveržimas. Šūdas, o ne kažkas kitas tas smurtas. Tikrai atsibosta, kad jis visada šalia. O kas mums? Nuėjo kelios klasiokės pas auklėtoją. Pasakė. Jaučiu dabar yra šansų gauti daugiau. O kas mums? Gausim, o jiems direkcinis.
Beprasmis uždaras ratas.
Visgi, paprotinti žmogai gauna daugiau už paraumenuotuosius. Ir viskas čia aišku.Užtat aš dabar turiu molinį medalį, su vienetuku ant vyturio. Ir man gerai.

_________________
Šiandien sužinota tiesa.
Iš manęs, guodėja ne kokia.
Nesugebu aš to.
Greičiau pati susinervinu.
Ir sunervinu pašnekovą.
_________________
Viso gero. (:

Scorpions. Wind Of Change.

// Gegužė 9 2007 // 7 komentarai » // blog, bonus

I follow the Moskva

Down to Gorky Park
Listening to the wind of change
An August summer night
Soldiers passing by
Listening to the wind of change.
The world is closing in
Did you ever think
That we could be so close, like brothers
The future’s in the air
I can feel it everywhere
Blowing with the wind of change.
Take me to the magic of the moment
On a glory night
Where the children of tomorrow dream away
in the wind of change.
Walking down the street
Distant memories
Are buried in the past forever
I follow the Moskva
Down to Gorky Park
Listening to the wind of change.
Take me to the magic of the moment
On a glory night
Where the children of tomorrow share their dreams
With you and me
Take me to the magic of the moment
On a glory night
Where the children of tomorrow dream away
in the wind of change.
The wind of change
Blows straight into the face of time
Like a stormwind that will ring the freedom bell
For peace of mindLet your balalaika sing
What my guitar wants to say.
Take me to the magic of the moment
On a glory night
Where the children of tomorrow share their dreams
With you and me
Take me to the magic of the moment
On a glory night
Where the children of tomorrow dream away
in the wind of change.
_______________________
Tiesiog pamilau Scorpion’us.
Kaip asmenybes.
Kūribingas asmenybes.
Kaip daug išgyvenusias asmenybes.
Daug patyrusias asmenybes.
Jų muziką.
Žodžius.
Viską.
Atsikeliu su Scorpion’ais.
Užmiegu su Scorpion’ais.
Viskas dabar sukasi aplink jų muziką.
Ir visai man nereikia kitokios.
Atradau savo aukso viduriuką.
Dabar, esu patenkinta juo.
Visai man kito nereikia.

Keičiamės. Ir vėl. Bet ir toliau dangiškai.

// Gegužė 8 2007 // 8 komentarai » // blog, nuotraukos [2]

[Karolinos garbei, tikiuosi nesupyks, kad panaudojau jos meną. Tavo darbai tiesiog nuostabūs, nesusilaikiau nenugvelbusi vieno. ]
___________
Kaip visi jau mato, naujas vaizdas, naujos nuotaikos manajame blog’e. O ką? Pasikeitimus aš mėgstu. Kol kas dar neatsisakau dangiškos minties, o ši dar gilesnė. Teko pasiknaisioti po HTML kodus, bet viską sutvarkyti pavyko, turiu omenyje visus tuos nereikalingus sąrašus ir pan. Išskyrus retkarčius kai lietuviškos raidės virsta kūkū raidėmis. Visgi, tai būna ne visada, todėl nereikia pergyventi.
Laukiu įvertinimų, komentarų ir kritikos.

Ačiū už dėmesį,
Jūsų, Ineta. (:

Estija ar Rusija?

// Gegužė 8 2007 // 4 komentarai » // blog


Ir nieko čia nepridursi. Rusija vėl be reikalo kišasi ne į savo politinius reikalus.

Kvailumas.

// Gegužė 8 2007 // 4 komentarai » // blog


Pikta. Bjauri. Įžeidinėjanti. Viskas tuo pasakyta. Ne, tiksliau ne viskas. Niekas negali tai sakyti kai pats yra šiukšlė. Kvailas įsitikinimas, kad esi geresnis. Kvailas įsitikinimas, kad visus žinai. Kvailas materealumas. Kvaili, nesubręndę paaugliai. Kvaila komercija. Kvaili idiotai. Kvaili įsitikinimai. Kvaili mąstymai. Kvailas smurtas. Kvaila aplinka.
Kvailumas neišgydomas. O galbūt. Nenorėdamas išgyti griauni sau ir kitiems gyvenimą. Ir šiuo atveju nieko aš neįžeidinėju, jei įsižeidė, reiškia tiesą sakau. Jei kažkas įsižeidė, jų problema, ne mano.
Viskas. Tiek tos mano išmonės. Pati esu laiminga ir tesugebu visą kvailumą ignoruoti. Geriausias vaistas – jo nepastebėti.

Užmaršties akimirkos.

// Gegužė 6 2007 // 2 komentarai » // blog

Užmaršties akimirkos sėdint ir spoksant į veiksmą kinoteatro ekrane. Žavi. Ramina. Padeda užsimiršti. Padeda užplūsti naujoms ir visiškai šviežiomis mintimis.
‘Spiderman 3′. Šaunus. Įdomus. Visoks, koks tik gali būti. Ir visai nesukrečiantis.
Siaubingai padėjo atsipalaiduoti. Su malonumu žiūrėčiau dar kartą.
Dar planuojama nueiti į šiuos filmus.
<> Karibų Piratai, pasaulio pabaiga.
<> 300.

Silpni žmonės ir linksma fotosesija.

// Gegužė 5 2007 // 6 komentarai » // blog, nuotraukos [1]

Tik tikrai silpnas žmogus viską sprendžia muštynėmis. Jis, tiesiog parodo savo išsilavinimio lygi. Parodo, kad nemoka bendrauti. Kad turi psichinių sutrikimų. Tik silpnas žmogus prašo kito, kad kažkam pagrasintų. Ypač jaunesniam. Bijo pats viską išsiaiškinti. Išsiaiškinti ne bet kaip, o protingai.
Gyvename laisvoje šalyje, kur kas ką nori, tas tą sako. Tai kokio velnio už savo pasakytus žodžius turėčiau gauti fizinį smūgį? Ir ko gi aš turėčiau bijoti? Paauglių nesuprantančių kas yra kas? Paauglių begalvojančių vien apie beprasmius dalykus? Paauglių, kuriems trūksta šilumos ir meilės?
Tokių žmonių man gaila. Išties, tokie žmonės apgailėtini. Įdomu, ko jie gyvenime pasieks. Jokiu būdu nekalbu apie visus. Galbūt, kai kuriems tai tik toks laikas. Norėčiau tokiems padėti, bet tikriausiai tai neįmanoma. Niekaip nesugebėčiau jiems į galvą įkalti vertingesnių dalykų nei smurtas.
Tik tikiuosi, tokių žmonių mažės.
Kaip tik dabar prisimenu žodžius, perskaitytus knygoje. “Tu esi blogis ir tokius reikia naikinti”. Nesu tikra dėl žodžių tiklsumo, bet prasmė ta pati.
_____________
O dabar linksmoji pamąstymų dalis.
Buvome su klasiokėmis mieste. Šauniai pasilinksminome. Čipsai. Nuotraukos. Iš tiesų, aplankėme vietas, kuriose fotografavomės mokslo metų pradžioje. Bandėme atgaivinti tradiciją. Padarėme kažką panašaus. (:
Šaunu, kai sugebame gerai sutarti. Kartu juoktis. Labai norėčiau, kad tokių dienų būtų kuo daugiau. Visgi, sutarti mes galime. (:
Erika, Vaida, Monika, Gabriele, Austėja. Ačiū jums už šią puikią popietę.
+ Dėkoju tetai I. ir tetai E. už du, kaip ir visi kiti, kadrus. (:

Nepenktadieniškas penktadienis.

// Gegužė 4 2007 // 2 komentarai » // blog

Keistas jausmas žinoti, kad penktadienis, bet visai jo nejausti. Ypač tada kai rytoj į mokyklą. Laukia sunkus savaitgalis. Daug dailės darbų, vien penki iš kompozicijos trūkstami. Tiksliau vien kompozicijos ir trūksta. Planuoju bent jau tris – keturis padaryti.
Tikiuosi nusiseks mūsų su viena klasioke sugalvota rytdienos išvyką į miestą. Lengva įsivaizduoti, vėl begalė nuotraukų ir juoko. Tikrai šaunu būtų praleisti bent kiek laiko su klasiokėmis, retai kada ir būname drauge nesipykdamos.
Šią minutę vyksta totalus nieko neveikimas. Beje, jis tuojau baigsis. Kai tik baigsis dar viena Scorpion’ų daina.
Tuščios mintys.
Noriu normalaus savaitgalio, o ne išdarkyto, koks ir bus rytoj.
Viso gero. Pykstu ant savęs kai negaliu pasakyti kažko įdomaus.
—–
[Žinojau jog nepavyks kas dieną kažko parašyti. Vis dar neatsiliekame].

Tokiu oru, tinkamiausia karšta kava.

// Gegužė 2 2007 // Nėra komentarų » // blog

Geras daiktas ta kava. Vien tik dailėje išgėriau du puodelius Latte. Siaubingai skanu, ypač kai taip šalta. Jaučiu reikės taip kasdien nulėkti per pamoką iki spaudos kiosko. Nejau gaila mokytojoms, kad penkioms minutėms dingsiu ;D. Lijo, o reikėjo eiti į kelias parduotuves, peršlapo nelaimingieji inkariukai. Teko visą laiką dailėje sedėti su šlapiomis kojomis. Sušilti rankas ir vidui, kava buvo geriausias dalykas. Galėtų ir mokykloje būti toks nuostabus aparatas. Atidaviau ‘Blogį’. Kažkodėl buvo labai gaila jį nešti atgal į biblioteką ir ten palikti. Nežinau, kas čia buvo. Bet eidama apie tai labai daug galvojau. Pasiemiau ‘Šuolis’. Pakankamai sudomino. Tikiuosi perskaičius nuomonė nepasikeis. Beje, klasiokei į rankas prieš savaitę įgrūdau ‘Užesys ausyse’. Sakė siaubingai patiko. Didžiuojuosi, kad bent jau sugebu kiek nors prisidėti prie klasiokės skaitomų knygų sąrašo koregavimo.
Scorpions – Coming Home.
Labai aiškiai prisimenu kai koncerte ši daina buvo pati pirmoji. [<3]
———-
[Trys įrašai - blynčik, tikrai gerai.]

Blogis.

// Gegužė 1 2007 // 3 komentarai » // blog

“Kai Eriką pašalina iš mokyklos, jis patenka į internatą, esantį toli nuo sostinės. Čia jis viliasi pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau pamato, kad tas blogis, kurį jis patyrė namie, augdamas su sadistu tėvu, egzistuoja ir kitokiais pavidalais. Internatinė mokykla yra pasaulis, užvaldytas penalizmo, kuris pamažu Eriką įsuka į smurto ir keršto spiralę. Jis suvokia, kad vaikystė ne tik suformavo jo dabartinį elgesį, bet ir suteikė jam žinojimą, reikalingą galutinai susidoroti su blogiu ir palikti jį praeičiai.”

Dabar galvoju, esu skaičiusi geresnę knygą, ar tik noriu įsivaizduoti, kad ji geriausia? Tikriausiai nesu. Bet argi verta taip sureikšminti ar ji geriausia ar ne? Manau, dabar apsiribosiu tuo, kad ji tikrai įeina į geriausiųjų sąrašą. Ir visai nesvarbu, ar ji buvo geriausia ar ne, to tikriausiai niekada nežinosiu.
Džiaugiuosi, kad paklausiau mano labai gerbiamų žmonių patarimo perskaityti šią knygą. Ačiū jums. Labai įsijaučiau į knygą, į joje gveldenamą temą apie smurtą, į viską. Vargu ar kadanors tai pamiršiu, per daug įsijaučiau į viską. Tiesiog pajutau knygą visais savo pirštų galiukais.
_______
[Du pranešimai į dieną, tai bus tikrai retai].

Viso gero, ponas one.lt.

// Gegužė 1 2007 // 3 komentarai » // blog


Oficialus pranešimas.
Šiandien [05.01], 12:46h iš kvailiausio pažinčių portalo Lietuvoje, savo anketą ištrynė vartotojas: loove. Buvęs vartotojas labai didžiuojasi savimi. xD
Viskas, oficialumai baigėsi. ;D. Senai galvojau išsitrinti, bet vis pagailėdavau žmonių su kuriais ten bendraudavau. Jau vakar išsiuntinėjau visiems žmonėms su, kuriais dar noriu bendrauti savo skypės nick’ą. O ir skypėje labai gražiai susideliojau žmonės. T.y. susirašiau tikruosius vardus ir iš kur pažįstami. (:
Džiaugiuosi savo spendimu ir nemanau, kad verta aiškinti kodėl aš išsitryniau. Kiekvienas protingas žmogus tai suprastų. O tie kas nori peržiūrėti mano nuotraukas, gali apsilankyti.
http://s155.photobucket.com/albums/s287/_Ineta_/
—
Gegužės 1-oji ir mano pirmasis įrašas jau čia. Viskas pagal planą. (:
[šitoks prierašas bus kasdien].