Apie tai, kad daugiau vėlai naktį niekur nevaikščiosiu

// Liepa 20, 2010 // blog

Išėjom mes su Ineta pusę dviejų nakties parūkyt, nu nes veikt neturėjom ką. Visur baisiai tamsu, tai sustojom prie tokios tamsios gatvelės netoli jos namų, atsisėdom ant šaligatvio ir rūkėm. Staiga išgirdom sprogimą ir pamatėm liepsnas, paskui nubėgantį kažkokį vyrą (o gal labiau vaikiną) su benzino kanistru. Iš pradžių pagalvojau, kad dega valgykla, nes jos languose atsispindėjo liepsnos, bet paaiškėjo, kad dega kažkas prie degalinės, gal mašina, nežinau, bet esmė, kad padegė. Rytoj eisim pažiūrėt. Išsigandom, širdutės daužėsi. Prie degalinės, tai juk ne koks šuns papas, o jei sprogs kas nors? Tad arčiau ir nėjom. Pravažiuojanti mašina iškvietė gaisrinę, atvažiavo ir policija..kažkaip ką žinau, čia vadinasi išeik parūkyt naktį. Abi nutarėm, kad daugiau to nebandysim, o jei ir eisim, tai maždaug iki kokios pirmos ir TIK savoj gatvėj, nors ir joje nėra labai saugu.

Vadinasi, Ineta pasiskundė, kad niekas nevyksta..Va jums, kaip niekas nevyksta.

Rašyti komentarą